-
V. Zelenskis: Ukraina jaučia išskirtinę Lietuvos Valstybės dienos reikšmę 7
Antradienį Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, sveikindamas su švente, jis teigė, kad Mindaugo karūnavimas karaliumi buvo ir tebėra svarbus ir jo šaliai.
„Mes su kaupu dalijamės šios datos džiaugsmu ir jaučiame jos išskirtinę reikšmę dėl trijų dalykų. Pirma, tai mūsų bendra tautų praeitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, viena iš pažangiausių valstybių Europoje, kur laisvai sugyveno lietuviai ir ukrainiečiai“, – sakė V. Zelenskis.
„Antra, šiandien Ukraina gina savo valstybingumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Visą šį laiką šitame kelyje Lietuva yra mūsų ištikimas ir nesikeičiantis partneris. Lietuva viena pirmųjų pasmerkė Krymo aneksiją, Lietuva pirmoji oficialiai pareiškė pasiryžimą palaikyti Ukrainą stojant į Europos Sąjungą. Mes visada būsime dėkingi už tai ir visada pasiryžę pirmieji ateiti į pagalbą“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
„Trečia. Tai mūsų bendras rytoj. Lietuva ir Ukraina neturi bendros sienos, bet turime bendras vertybes, tyrime bendrus interesus ir troškimus“, – pažymėjo jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) savo ruožtu tvirtino, kad norint įveikti visus iššūkius, su kuriais susiduria ES, labai svarbu suprasti istoriją.
„Lietuvos balsas visada yra stiprus ir garsiai aidi, kai kalbame apie Europos kūrimą. O ši laisvė, gebėjimas veikti puikiai matomi, kai jūs rodote solidarumą su broliais baltarusiais. Mūsų darbas siekiant, kad ši šalis ir tauta būtų laisva ir pati galėtų pasirinkti savo ateitį, yra vienas pagrindinių mūsų įsipareigojimų“, – teigė Ch. Michelis.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos prezidento buvimas drauge rodo įsipareigojimus ginti laisvę bei šalių teritorinį vientisumą.
Antradienį Lietuva švenčia Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.
Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Užpernai Seimas paskelbė liepos 6-ąją ir Tautiškos giesmės diena.
-
Kaunas švenčia liepos 6-ąją: renginių gausoje – ir iškalbingos jų dalyvių išpažintys 16
„Labiausiai didžiavomės Lietuva, kai mūsų dėka, kaip kortų namelis sugriuvo visa sovietinė imperija!“ – teigė į tradinį šventinį minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje traukę du šventiškai pasipuošę žilagalviai.
„Mane visada be galo „veža“, kai įvairiose tarptautinėse varžybose stovinčiojo ant nugalėtojo pjedestalo garbei skamba mūsų valstybės himnas!“ – sakė atletiško sudėjimo 30-metis, teigęs, kad šiandien su šeima ketina aplankyti ne vieną šventinį renginį mieste.
„Mano kartai turbūt labiausiai jaudinančius prisiminimus kelia Sausio 13-oji, per kurią sugebėjome atstovėti mūsų pasirinkimą būti nepriklausomais ir, kad Lietuvos vardas neišnyktų iš pasaulio žemėlapio“, – vos tramdė kartu su tų dienų prisiminimais akyse ištryškusias ašaras šventiškai papuoštoje Laisvės alėjoje sutikta 60-metė, vedina anūkėle, kuri apie tuos atmintinus įvykius jau žinos tik iš močiutės pasakojimų.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Aš labai didžiavausi mūsų valstybe, kai ji padėjo okupuotai Ukrainai. Tokius pačius jausmus jaučiau ir, kai mes bandėme padėti Baltarusijai,“ – prisipažino vienas kariška uniforma vilkintis šventinių renginių dalyvis.
„Man didžiausią įspūdį iš mūsų valstybės istorijos daro tie laikai, kai jos valdos siekė Juodąją jūrą!“ – atviravo studentiško amžiaus jaunuolis, dar negalėjęs pasakyti, kuriems liepos 6-osios renginiams Kaune jis teiks pirmenybę.
O šventinių renginių šiandien Kaune, kaip jau skelbta, – gausu. Kartu su tradiciniais – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vidurdienį Karo muziejaus sodelyje , gėlių padėjimu prie Nežinomo kario kapo ir Laisvės paminklo bei dedikacinių šūvių salvių, kaip ir kasmet, bus ir naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama dar labiau įprasminti bei padaryti atmintina šią neeilinę dieną.
Kai kurios iš naujų iniciatyvų – rekordinės trijų krepšinio aikštelių dydžio trispalvės išskleidimas Vienybės aikštėje ar ant 13-os aukštų BLC verslo centro susirinkus 21 val. giedoti „Tautiškos giesmės“ arba Kauno policijos, prokurorų, ugniagesių gelbėtojų, šaulių bei karo policijos kvietimas kartu minėti liepos 6-ąją Nepriklausomybės akštėje – nuo 14 iki 17 val. organizuojant renginį „Kartu mes galime viską!“, kurio metu visi norintieji galės susipažinti su šių profesijų išūkiais ir kasdienybe, jau taip pat tampa tradicinėmis.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Liepos 6-oji jau neįsivaizduojama ir be prieš trylika metų – minint Lietuvos vardo 1000-metį vieningai pradėtos giedoti „Tautiškos giesmės“. Šiandien ji Kaune bus giedama ir Vienybės aikštėje, papuoštoje rekordine trispalve, ir Napoleono kalno papėdėje bei Čečėnijos aikštėje, kur ketina burtis vietinės bendruomenės. Ir, žinoma, prie Kauno pilies.
„Tautiška giesmė“ Kauno pilies papėdėje bus giedama per festivalio „Operetė Kauno pilyje“, šiemet švenčiančio savo 20-metį, koncerto „Mano meilė – operetė“ pertrauką. Susirinkusiuosius į šį taip pat gražia Kauno tradicija tapusį renginį sveikins miesto meras Visvaldas Matijošaitis, šventės proga įteiksiantys savivaldybės apdovanojimus.
Šiandien Kauno muziejuose galima lankytis nemokamai. Kaip ir važiuoti miesto viešuoju transportu.
-
Darbdaviams nepatiks – siūlo nukelti tarp švenčių įsiterpiančius darbadienius 5
Tačiau LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis atkreipia dėmesį – Latvijoje, kur darbo dienos perkeliamos į savaitgalį, žmonės vis tiek randa būdų, kaip jomis nedirbti, o per ilguosius savaitgalius dar ir padaugėja nelaimių.
Siūlo atsižvelgti, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė
Anot B. Gruževskio, jeigu šventinė diena yra antradienis arba trečiadienis, efektyviau prieš ar po to einančią darbo dieną tiesiog perkelti. Tokiu būdu gyventojams sudaroma galimybė turėti ilgesnį šventinį laikotarpį.
„Tačiau tai būtų bendras principas. Priimant valstybinio lygio sprendimus, visur ir visada reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. Šiuo atveju tikslinga atsižvelgti ir į tai, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė“, – sako B. Gruževskis.
Jeigu šventinė diena yra tarptautinė, užsienyje veikiančios įmonės gali taikyti dienų perkėlimo principą, prie kurio tokiu atveju prisiderintų ir įmonės Lietuvoje.
Jo aiškinimu, tai ypač didelės įtakos turi tarptautinėms bendrovėms arba užsienyje partnerių turinčioms įmonėms. Jeigu šventinė diena yra tarptautinė, užsienyje veikiančios įmonės gali taikyti dienų perkėlimo principą, prie kurio tokiu atveju prisiderintų ir įmonės Lietuvoje.
„Tų laisvų dienų nesutapimas, kaitaliojimas labai apsunkina ir apriboja prekių ir paslaugų judėjimą. Taigi reikia viską apgalvoti, žiūrėti aplink, kaip funkcionuoja sistemos. Vis dėlto pagrindinis principas būtų padarytą tą dieną laisvą visiems, bet atitinkamai kontroliuoti ir prižiūrėti darbo, žmonių apkrovimo normas“, – nurodo B. Gruževskis.
Jis priduria – jeigu būtų nuspręsta perkelti dienas, būtina atsižvelgti ir į įmonės gamybos poreikius, nes, priklausomai nuo gamybos, skirtingos įmonės turi ir skirtingas galimybes perkelti darbo dienas. Anot B. Gruževskio, dėl šios priežasties dienų perkėlimas turi būti trišalis.
Latvijos darbdaviai dienų perkėlimui nepritaria
Latviai už pirmadienį jau atidirbo praėjusį šeštadienį, todėl turi keturias laisvas dienas. Anot LRT RADIJO korespondento Rygoje A. Vaikučio, Latvijoje darbo dienos perkeliamos per visas didžiąsias šventes, jeigu savaitgalį ir šventines dienas skiria viena ar netgi dvi darbo dienos.
„Toks yra dar prieš keliolika metų vyriausybės priimtas nutarimas. Paskaičiuota, kad darbo našumas tokiomis dienomis tikrai labai krinta. Du trečdaliai dirbančiųjų vis tiek randa vienokių ar kitokių būdų, kaip tądien nedirbti“, – sako A. Vaikutis.
Jo pastebėjimu, šeštadienį, kai latviams teko dirbti už balandžio 30-ąją, vis dėlto gatvės, viešasis transportas buvo gana tuščias: „Gal išduosiu ir savo kolegų iš Latvijos radijo paslaptį – tądien, atėjęs į Latvijos radiją, praktiškai nesutikau nė vieno žmogaus. Negali sakyti, kad jie savavališkai neatėjo į darbą. Turbūt daugelis buvo pasiėmę nedarbo dienas, galbūt kažkur išvažiavę, taigi dirbančių buvo labai mažai.“
A. Vaikučio teigimu, Latvijos darbdaviai kategoriškai pasisako prieš darbo dienų perkėlimą. Dėl to jie jau ne kartą yra kreipęsi į vyriausybė. Korespondento tvirtinimu, kol kas Latvijos vyriausybė nežada keisti savo nutarimo.
A. Vaikučio aiškinimu, bene ilgiausią šventinį laikotarpį latviai turėjo prieš 12 metų, kai darbo dienos buvo perkeltos dėl Joninių. Tada jie ilsėjosi net penkias dienas, tačiau per jas buvo fiksuotas itin didelis nelaimių skaičius. Vien keliuose žuvo beveik 30 žmonių.
„Kelių policijos pareigūnai ir gerokai trumpesnių švenčių vis dėlto laukia su dideliu nerimu. Jeigu ir paprastą savaitgalį, nustatyta, įvyksta daugiau eismo įvykių, kelių eismo nelaimių, žūva žmonių, tai, jeigu tas savaitgalis dar pailgėja iki trijų ar keturių dienų, kelių policijos pareigūnai pripažįsta – jiems tai yra rimtas išbandymas“, – sako A. Vaikutis.
Nepaisant to, tvirtina pašnekovas, patys darbuotojai tokia tvarka džiaugiasi. Darbo dienų perkėlimą palaiko net 87 proc. apklaustųjų: „Jie pabrėžia, kad per ilgesnes šventines dienas turi galimybę daugiau laiko skirti šeimai, kultūrai. Dabar, pavasarį, jie jau gali padirbėti soduose ir daržuose“, – nurodo A. Vaikutis.
Jo teigimu, maždaug trečdalis latvių, turėdami daugiau laisvų dienų, taip pat pasirenka vykti į trumpesnes keliones, aplankyti kaimynines šalis.
Siūlo taikyti lanksčią tvarką
B. Gruževskio teigimu, norint išvengti nesklandumų, būtina spręsti darbdavių ir darbuotojų santykių problemas: „Darbo dienų perkėlimas turėtų būti trišalės sutarties objektas, kur būtų galima numatyti darbo specifiką, kad įmonė nepatirtų didesnių nuostolių. Turėtų būti toks švelnesnis, lankstus požiūris.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia, kad sprendimas būtų ilgalaikis, o perkeliamos ar neperkeliamos dienos turėtų būti numatytos iš anksto: „Metų pradžioje turėti būti priimti sprendimai. Tai nebūtų daroma prieš tris ar keturis mėnesius, kad žmonės, įmonės galėtų planuoti veiklą, [...] kad staiga neapribotų ar nepakeistų įmonių ar atskirų piliečių privačių planų.“
B. Gruževskio teigimu, kadangi skirtingos bendrovės susiduria su skirtinga darbo specifika, negali būti pritaikytas vienas modelis. Dėl šios priežasties, sako pašnekovas, turi būti taikoma lanksti tvarka, kai bendrovė gali pati priimti sprendimą, ar darbo dieną perkelti, ar ne.
„Tikrai būtų daugiau galimybių ir viskas vyktų efektyviau, jeigu darbo diena būtų perkelta ir viskas būtų sąmoningai kontroliuojama. Tos ilgos atostogos, ilgi savaitgaliai, ilgos šventės... pas mus Lietuvoje irgi duodavo neigiamus efektus. Viską reikia apgalvoti, užimti tą laiką“, – tvirtina B. Gruževskis.
Anot jo, labai svarbu, kad šventiniai savaitgaliai iš tiesų būtų šventiniai, o ne taptų dar viena laisva diena. „Jeigu atskiros šventės nėra švenčiamos, suprantama, kad šioje visuomenėje vertybės, išreiškiamos tą dieną, nėra tikromis vertybėmis. Tai jau, žinoma, nėra sveika ir naudinga ir visuomenei, ir valstybei.“
Apie darbdavių pageidavimus, galima paskaityti čia.