Kaip pranešė centras, žygis skirtas paminėti prieš daugiau kaip šimtą metų, 1921-ųjų kovo 30 dienos, Palangos krašto grąžinimą Lietuvai ir yra vienas iš renginių, skirtų „Palangos dienoms“, kurios vyksta iki penktadienio.

Iš Palangos į Šventąją žygeiviai kviečiami keliauti įvairiais ekologiškais būdais: dviračiais, riedučiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Dalyvavimas nemokamas, svarbiausia pasirūpinti savo asmeniniu komfortu – patogia avalyne, vandeniu, tinkama apranga pagal orus.

„Stebint žygiuojančius, riedančius ar bėgančius iš Palangos į Šventąją galime pastebėti, kad dalyvauja visi nuo mažiausių vaikų iki senjorų iš įvairių Lietuvos miestų. Žmonės jau nuo ankstyvo pavasario teiraujasi ar bus žygis, šiemet tikimės sulaukti apie 500 dalyvių“, – sakė kultūrinės veiklos vadybininkė Ernesta Žaromskytė.

Palangos sporto centro atstovai prieš žygį praves mankštą. Dalyviams numatyti rėmėjų prizai.

Šeimų su vaikais žygio metu taip pat lauks velykiniai akcentai, užduotėlės.

Visi renginio dalyviai iš Šventosios į Palangą bus parvežti nemokamai.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, 46-erių Františekui Kolomazničekui teismas skyrė šešerių metų laisvės atėmimą, jo 42 sutuoktinei Martai – ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimą, o 22-ejų sūnui Františekui – dvejų metų laisvės atėmimą.

Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų bendrai priteisė 18 tūkst. eurų.

Prokuroras Ruslanas Ušinskas Klaipėdos apygardos teisme F. Kolomazničekui prašė skirti 12 metų, jo žmonai – aštuonerių metų, o sūnui – septynerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Bylos duomenimis, veikdami bendrininkų grupėje šeimos nariai siekė finansinės naudos, todėl apgaule užverbavo tris vyrus, žadėdami jiems gerai apmokamą darbą nuteistiesiems priklausančiuose atrakcionuose Šventojoje.

Nukentėjusiesiems buvo užtikrinta, kad bus pasirūpinta jų apgyvendinimu bei maitinimu, žadėtos kitos socialinės garantijos. Surinktų duomenų visuma atskleidė, kad aukomis tapę vyrai į Lietuvą buvo atvežti sunkvežimio priekaboje 2019 metų birželį ir tris mėnesius laikomi nelaisvėje bei išnaudojami vergijos sąlygomis.

Kaltinamieji pasinaudojo tuo, kad pažadais patikėję vyrai nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo pinigų bei nežinojo vietos įstatymų. Nukentėjusieji neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo ilgas darbo valandas be poilsio dienų, jiems nemokėtas atlyginimas.

Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, mažose patalpose, kuriose naktimis būdavo užrakinami. Nustatyta, kad Čekijos piliečių šeima nuolat smurtavo prieš vyrus, juos baugino, iš jų buvo atimti pasai.

Iš namų – nepaskambinsi

Palangos gyventojai skundžiasi, kad mobilusis ryšys jų namuose ir apylinkėse yra prastas.

Neretu atveju žmonėms tenka išeiti į lauką, kad galėtų prisiskambinti.

„Gyvenu privačiame name Palangos pakraštyje. Iš savo būsto prisiskambinti mobiliuoju negaliu, tiesiog ryšys per silpnas. Tenka išeiti į kiemą, kad galėtum kam nors paskambinti. Buvau sunkiai apsirgęs, temperatūra aukšta ir, kad prisiskambinčiau šeimos gydytojai, turėjau eiti į lauką, nes namie ryšys labai prastas. Ar tai normalu? Aplinkui gyvena daugybė žmonių ir visi jie susiduria su ta pačia problema. Anksčiau „permušdavo“ latviškas mobilusis ryšys, dabar to nebėra, bet ryšys toli gražu nėra idealus“, – piktinosi palangiškis.

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pripažino, kad pajūryje iš tikrųjų reikia daugiau investicijų į tinklą, kad tokių problemų nekiltų.

„Nuolat sulaukiame šio regiono gyventojų skundų ir prašymų pagerinti ryšį. O pastaraisiais mėnesiais tokių nusiskundimų daugėja. Palyginimui – šį sausį prašymų pagerinti ryšį sulaukėme tiek pat, kiek rugpjūtį, kai tinklas būna labiausiai apkrautas dėl didelio poilsiautojų srauto“, – teigė E. Stankevičius.

Nerimas: jei operatoriai nepastatys daugiau bazinių stočių pajūryje, išaugus vartotojų skaičiui, ryšys bus prastas arba dalis vartotojų negalės naudotis 5G ryšiu. / K. Vanago / BNS nuotr.

Laukimas su nerimu

Artėja vasaros sezonas ir, kai į Palangą suvažiuos daugybė vietos ir užsienio turistų, problema tik dar labiau paaštrės.

Išaugus vartotojų skaičiui, mobiliojo ryšio situacija gali tik pablogėti, o dalis vartotojų apskritai gali likti be paslaugų.

Vietos gyventojams neramu, kad dėl prastesnio ryšio kris jų nuomojamų poilsio patalpų paklausa – baiminamasi, kad turistai rinksis namelius ir apartamentus tose vietose, kuriose yra geresnis ryšys.

„Palanga ir Šventoji per vasarą sulaukia kone pusės visos šalies gyventojų, o per vieną savaitgalį gali sutraukti ir 300 tūkst. žmonių, taip tapdama kone antru pagal gyventojų skaičių miestu Lietuvoje. Tačiau tokiam žmonių skaičiui Kaune turime apie 200 mobiliojo ryšio stočių, kai Palangoje tiek duomenų tenka prasiųsti vos per 13 bazinių stočių. Tai yra penkiolika kartų mažiau“, – pabrėžė „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Anot R. Mikalausko, sezono metu tai tampa problema į kurortą atvykusiems poilsiautojams ar mieste vasarą nuotoliu dirbantiems žmonėms, nes mobiliojo ryšio kokybė, skirtingai nuo šviesolaidžio, tiesiogiai priklauso nuo juo besinaudojančių žmonių skaičiaus.

„Paprastai sakant, tai yra tortas, kurio gabaliuko dydis priklauso nuo valgančiųjų skaičiaus. Todėl vasarą sulaukiame daug vietinių gyventojų ir atostogautojų skundų, kad mieste nėra gero ryšio ir kad jie mieliau rinktųsi kitą vietą vasaroti“, – teigė R. Mikalauskas.

Palangiškiai neabejoja, jei su nekokybišku mobiliuoju ryšiu susidurs užsienio turistai, tai gali pakenkti net šalies reputacijai, juolab viešai deklaruojama, kad Lietuvoje kone geriausias mobilusis ryšys regione.

Nauji bokštai – negražu?

Operatoriai, aktyviai konkuruojantys dėl kiekvieno kliento, stengiasi užtikrinti kuo geresnį ryšį be baltųjų dėmių visoje šalies teritorijoje, tačiau šiuo atveju palaikymo iš kurorto valdininkų esą beveik nesulaukia.

„Ir jei mūsų 5G technologija šią problemą iš dalies sprendžia, tai nepanaikina didžiulio mobiliojo ryšio poreikio deficito, kurį dirbtinai sukelia pati miesto savivaldybė, neišduodama leidimų įrengti būtinas bazines stotis. Ir čia net nekalbame apie naujų bokštų statybą, o tiesiog esamos infrastruktūros panaudojimą įrengiant nedidelės galios antenas ant esamų pastatų stogų. Iš savivaldybė girdime: „Jūs darykite, siūlykite.“ Tačiau galiausiai visi projektai ir jų tvirtinimas stringa dėl „vizualinės taršos“ – esą antenos ant stogo gadina vaizdą“, – kalbėjo R. Mikalauskas.

R. Mikalausko teigimu, kad ir koks skirtingas būtų kiekvieno supratimas apie vaizdą, kas yra gražu, o kas ne, faktai nuo to nesikeičia ir jokių „apėjimų“, kaip kitaip turėti kokybišką mobilųjį ryšį Palangoje, nėra.

Esą, jei miestas norės ir ateityje likti šiuolaikišku, patogiu ir patraukliu kurortu, negalės likti „man negražu“ įkaitais ir privalės kaip nors spręsti mobiliojo ryšio bazinių stočių plėtros klausimą.

Kitu atveju palangiškiai ir poilsiautojai turės susitaikyti su vos vidutinio ar silpno ryšio statuso kurortu, kuriame lengvai gali likti visai be ryšio.

Kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio.

„Kaip mobiliojo ryšio operatoriai, mes visada būsime pasiryžę derintis, bendradarbiauti ir prisitaikyti, tačiau iš Kretingos ar Darbėnų mobiliojo ryšio Palangai nepateiksime – tokie yra elementarūs radijo fizikos dėsniai. Vienos bazinės stoties įrengimas mums kainuoja apie 100 tūkst. eurų, todėl mes labai atsakingai renkamės, kur investuoti, suprantame, kad dalis stočių dirbs tik sezono metu, tačiau klientų patirtis ir ryšio kokybė mums yra pati svarbiausia“, – dėstė R. Mikalauskas.

Kodėl demontavo įrenginį?

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas E. Stankevičius patikino, kad ryšio padengimo klausimą pajūryje sprendžia prioriteto tvarka.

Tačiau esą neseniai kompanija gavo nurodymą vieną bazinių stočių išmontuoti, tą ir padarė.

„Tele2“ tinklo atstovai teigė aktyviai ieškantys vietos naujos stoties statybai ir tikisi bendruomenės bei institucijų palaikymo.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis tvirtino, kad vienas operatorių savivaldybei buvo pateikęs projektinius pasiūlymus dėl naujų antenų statybos, tačiau Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius jiems nepritarė dėl vizualinės taršos.

„2024 m. vasario 26 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų statinio Užkanavės g. 50A, Palangoje, statybos projektas“. Buvo atliktas projekto viešinimas, ryšio antena yra pagaminta eglės pavidalo, kad nedarkytų kraštovaizdžio“, – teigė Ž. Žvirblis.

Ar kitas antenas savivaldybė leis įrengti, anot Ž. Žvirblio, priklauso nuo konkrečios situacijos – žemės sklypo paskirties, antenos aukščio, jos vizualinės išraiškos, visuomenės ir trečiųjų šalių intereso bei kitų konkrečių aplinkybių.

Esą kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, o ryšio antenų statytojams rekomenduojama planuoti statybą taip, kad nebūtų vizualinės taršos, pvz., ant jau esamų ar statomų aukštų statinių.

„Dirbame, kad užtikrintume tinkamą pajūrio padengimą 5G ryšiu. Tačiau būtent dėl naujos kartos ryšio specifikos – trumpesnių bangų – gero ryšio užtikrinimui stotys turi būti statomos tankiau, jų reikia daugiau. Taip pat dėl fizikinių savybių ryšio stotys geriausiai veikia, kai yra statomos tam tikru atstumu ir tam tikra išdėstymo tvarka viena nuo kitos. Todėl parinkti tinkamą vietą nėra paprasta. O naują stotį pastatyti – brangus ir ilgas procesas. Todėl kai kuriais atvejais vien mūsų pastangų neužtenka, reikia gyventojų supratimo, kad be stočių nebus ir gero ryšio. Labai tikimės ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su savivalda bei kitomis institucijomis“, – akcentavo E. Stankevičius.

Komentaras

Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė

Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė

Mobilaus interneto ryšio sparta priklauso nuo įvairių veiksnių: turimo dažnių resurso, ryšio technologijos, atstumo iki bazinės stoties, reljefo ir užstatymo ypatumų, vartotojų įrangos bei nuo konkrečią vietą aptarnaujančių bazinių stočių apkrovos. Mobiliojo ryšio bazinės stoties aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis. Tai reiškia, kad esant dideliam jų skaičiui, pavyzdžiui, vasarą padaugėjus poilsiautojų, maksimali užtikrinama sparta yra išdalinama tarp vartotojų įrenginių, prisijungusių prie šios stoties. Kuo mažiau šių įrenginių stotis aptarnauja – tuo didesnė sparta suteikiama vartotojui. Ir atvirkščiai, kuo daugiau įrenginių aptarnauja stotis – tuo mažesnė sparta tenka kiekvienam vartotojui. Kadangi vienos bazinės stoties (ir šiai priklausančių celių) aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis, operatoriui įrengus daugiau celių, toje vietovėje daugiau vartotojų turės geresnę ryšio kokybę. Tiek Neringoje, Palangoje, pajūryje toks poreikis atsiranda sezoniškai – šiltuoju metu. Pagal plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis ir pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliekamus matavimus, tiesa, atliktus ne sezono metu – lapkričio mėnesį, tikėtina paslaugų kokybė pajūryje buvo pakankamai gera. Konkrečiai Palangoje ir Šventojoje, net įvertinus maksimalią tinklo apkrovą miestų centruose, yra tikėtina pasiekti 300 Mb/s ar net 1Gb/s viršijančias spartas. Tą patvirtina ir 2023 m. RRT atlikti matavimai, pavyzdžiui, „Telia“ tinkle vidutinė gavimo sparta Palangoje ir Šventojoje buvo apie 450–600 Mb/s. Iššūkių atsiranda, kai atvyksta daugiau poilsiautojų. Paplūdimiai visada yra žemumoje, juos užstoja kopos, medžiai. Be to, jūroje bokšto bazinei stočiai taip pat niekas nepastatys. Dėl to paplūdimiuose, kurie yra toliau nuo kurortinių miestų, tikėtina, gavimo sparta, pagal RRT plačiajuosčio ryšio tyrimo duomenis, krenta ir tikėtinas paslaugų kokybės lygis ten yra žemesnis. Vienas sprendimų gali būti ir laikinų mobilių stočių naudojimas. Pavyzdžiui, atsivežama laikotarpiui, sezonui, kol yra poreikis.

Apie kylantį Minijos vandens lygį Klaipėdos rajono savivaldybė pranešė dar penktadienį.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pranešė, jog semiamas ir rajoninis kelias link Šilutės – Priekulė–Stragnai II.

„Juo važiuoti pavojinga, nes vandens lygis jau yra apie 40 centimetrų. Apsemti ir vietinės reikšmės kelių ruožai – Šilų ir Protnešių gatvės Būdviečių kaime, Lankų gatvė Voveriškių kaime. Taip pat ir viešosios erdvės – Priekulės Vingio parkas, prieigos prie Vymerio tilto“, – pažymėjo V. Markauskas.

Šeštadienį Klaipėdos rajono meras pranešė, kad Minijoje ties Priekule vanduo perkopė stichinį lygį ir siekia 571,4 centimetro.

„Vėjas šiaurės vakarų, todėl vandens lygis sukilęs ir jūroje, ir mariose, o tai lemia dar sudėtingesnę situaciją, nes vandeniui sunkiau nutekėti į marias. Dėl sparčiai ištirpusio sniego ir jau kelias dienas nesiliaujančio lietaus situacija sudėtinga, tačiau kol kas nėra tokia prasta kaip buvo lapkričio pradžioje, kai vanduo buvo pradėjęs veržtis per pylimus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Markauskas.

Šeštadienio popietę pasiekė žinia, jog pradėjo tvinti ir Šventosios upė, kurios vanduo jau semia senąjį kelią į Šventąją.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

Anot portalo skaitytojo, dviračių takas jau apsemtas, šiandien uždarytas eismas senuoju keliu.

Sinoptikai prognozavo, kad šeštadienio diena bus vėjuota, šiaurės vakarų vėjas sustiprės iki 17–22 m/s. Lis. Vėjuota bus ir sekmadienio naktis, pirmoje nakties pusėje vėjas sieks 15–20 m/s.

Paryčiui kiek nurims, naktį prognozuojami nedideli krituliai. Pirmadienio naktis vėl bus vėjuota, pūs pietvakarių, vakarų vėjas – 15–18 m/s.

O Pirmąją Kalėdų dieną vėjas dar sustiprės ir sieks 20–25 m/s, prognozuojama, kad vėtra gali pasiekti stichinį lygį. Naktį ir dieną vyraus mišrūs krituliai.

Tikėtina, kad pajūrio savivaldybių upių vandens lygis dar labiau kils.

„Laivas skrieja dangum“, – prie nuotraukos, kuria pasidalijo feisbuko grupėje „Orų entuziastai“, rašė moteris.

Žmonės pastebėjo virš jūros „pakibusius“ laivus ne tik Šventojoje, bet ir Klaipėdoje.

Internautai svarstė – gal tai „Skrajojantis Olandas“?

Apie šį reiškinį buvo paaiškinta feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

„Laivai tik atrodo, kad yra ore. 

Taip ir gimdavo mitai apie „Skrajojantį Olandą“. Matomą vaizdą sukuria optinis reiškinys, vadinamas Fata Morgana (t. y. miražas, iliuzija). Esant Fatai Morganai, horizonte esantys objektai, pvz., salos, uolos, laivai, ledkalniai atrodo ilgesni ir pakilę virš žemės paviršiaus.

Esant ramiam, nevėjuotam orui, šaltas oras, esantis palei vandenį, susiduria su aukščiau esančiu šiltu oru ir tai veikia kaip laužiantis spindulį lęšis (nes skirtingos oro masės nesusimaišo). Dėl šio efekto būna matomas kabančio objekto vaizdas. Dažniausiai Fata Morgana pastebima ryte, kai po šaltos nakties ateina karšto oro srautas.

Šiuo atveju reiškinys susidarė todėl, kad virš vėsaus Baltijos jūros vandens užslinko gerokai šiltesnis oras nuo sausumos. Taip ir susidarė natūralus lęšis, iškreipiantis nuo kranto matomą vaizdą.

Primename, kad gegužės 20 d. vakare ties Olando kepure buvo matomas šiek tiek įdomesnis Fata Morgana reiškinys su dvigubu atspindžiu, kuris taip pat atrodė pakibęs virš vandens“, – rašoma feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Oficialiai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje pranešama, kad 51-erių vyras negyvas rastas 3.28 val. statybvietėje.

Pirminė įvykio versija, kad Ošupio take jis savo namo kieme persisvėrė per tvorą ir nukrito į apačioje esančią statybvietę.

Atrodo, kad būtent ši vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis ir nelaimės momentą pareigūnai jau matė peržiūrėdami įrašą. Iš jo, ko gero, aiškėja, kad V. Šimaitis nukrito netyčia pernelyg smarkiai persisvėręs per tvorą. Prieš tai jis ramiai bendravo su artimaisiais. Kas vyrą sudomino statybvietėje, kodėl jis persisvėrė per tvorą, dar neaišku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visas įvykio aplinkybes išsiaiškins ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėję pareigūnai.

V. Šimaitis tris kadencija buvo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių partijos atstovas Palangos miesto taryboje. Pastaruoju metu jį slėgė rūpesčiai dėl baudžiamosios bylos, kurioje jis, jo sutuoktinė Ramunė ir Giedrė Stonkuvienė buvo kaltinami turto pasisavinimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą teikimu bei apgaulinga apskaita.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas paskelbė jiems apkaltinamąjį nuosprendį.

Pripažintam kaltu pirmosios instancijos teismas skyrė kiek didesnę nei 8 tūkst. eurų baudą, Jo žmonai – daugiau nei 4 tūkst. eurų bauda, verslininkei G. Stonkuvienei – 4,5 tūkst. bauda.

Teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo valstybei buvo kur kas skaudesnė. V. Šimaitis ir G. Stonkuvienė turėjo atlyginti apie 204 tūkst. eurų, R. Šimaitienė – per 46 tūkst. eurų, dar beveik 59 tūkst. eurų – iš bendrovės „Palangos ūkis“ ir G. Stonkuvienės bei V. Šimaičio.

Dar dėl vieno kaltinimo visi trys buvo išteisinti.

V. Šimaitis kaltinimus neigė nuo pat pradžios ir buvo įsitikinęs, kad ši byla sukurpta kaip kerštas už tai, kad jis bylinėjosi su valstybe dėl milžiniškos žalos atlyginimo, kurią politikas ir verslininkas patyrė dar 2016 metais, kai valstybė sustabdė „Elijos“ projektą – daugiaaukščių namų statybas Šventojoje. Šiuose procesuose vyras iš valstybės siekė prisiteisti beveik 25 mln. eurų, bet visų instancijų teismų nelaimėjo.

Kaip pranešė policija, antradienį, apie 21.43 val., Liepojos plente, 34 metų vyras, automobilį BMW vairavo neblaivus, jam nustatytas 2,39 promilės girtumas.

Vairuodamas automobilį BMW, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį BMW, kurį vairavo blaivus 31 metų vyras.

Po smūgio abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio.

Antrojo BMW automobilio vairuotojas ir kartu važiavusi 29 metų moteris bei keturių mėnesių mergaitė nuvežti į ligoninę.

Klaipėdos apskrities policija skelbia, kad avarija įvyko lenkimo metu.

Nukentėjo neblaivus vairuotojas ir antrojo BMW keleivė, 4 mėnesių mergaitė paguldyta į ligoninę.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kaip praneša Palangos savivaldybė, nuo penktadienio Šventojoje šventės svečių lauks „Misija: švari vasara ‘23“ žinių ir patirčių palapinė. Ši iniciatyva su šūkiu „Vasarok atsakingai – rūšiuok teisingai” ragins teisingai išrūšiuoti pikniko metu susidarančias atliekas.

Taip pat Jūros gatvės ir Pėsčiųjų aikštėje vyks mugė, joje bus galima įsigyti žuvies, įvairių Lietuvos amatininkų ir menininkų tautodailės bei tekstilės gaminių.

Penktadienio vakare Pėsčiųjų aikštėje festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ pristatys keturių filmų programą.

Šeštadienį vyks stilizuotų „Vikingų“ laivų lenktynės Šventosios upe.

Tuo metu sekmadienį Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčioje aukojamos Šventos mišios už žuvusius jūroje, po jų prie Šventosios gelbėjimo stoties, nuleidžiant gėlių vainikus, bus pagerbti žuvę jūroje.

Vengė tankaus užstatymo

Kiek atokiau kurortinio šurmulio, Šventojoje, įsikūręs apartamentų kompleksas „Mano šventovė“ – paveikus tokių pasikeitusių nekilnojamojo turto rinkos poreikių pavyzdys.

Jau prieš keletą metų šio projekto ėmęsi plėtotojai išsikėlė kartelę įgyvendinti sprendimus, kurie patenkintų daugiau nei standartinius naujakurių lūkesčius.

Todėl maždaug 1,8 ha sklypas tapo ne maksimaliai tankiai užstatyta teritorija, kaip gana įprasta komerciškai patraukliose vietovėse, o priemone čia apsistojantiems tiek pavieniams žmonėms, tiek šeimoms kurti išskirtinę infrastruktūrą bei paslaugas.

Kaip teigė „Mano šventovės“ pardavimų vadovas Giedrius Sidaravičius, visa tai orientuota į esminį siekį – kad vadinamąjį antrąjį būstą pajūryje įsigyjantys ar investuotojų nuomojamuose apartamentuose apsistojantys poilsiautojai kokybišku ir turiningu laiku galėtų džiaugtis bet kada, nepriklausomai nei nuo oro sąlygų, nei nuo sezoniškumo.

„Turime pripažinti, kad žmonėms nebepakanka pirkti tiesiog keturias sienas – jie jau galvoja ir apie tai, o ką aš galėčiau nuveikti čia atvykęs tuo metu, kai prastas oras? Tad tai diktuoja atitinkamas užduotis ir plėtotojams“, – pripažino pašnekovas.

Sportuoti – kada panorėjus

„Mano šventovės“ kompleksą tam tikra prasme būtų galima palyginti su aukštos klasės viešbučiu – skirtumas tik tas, kad čia gyventojai išties jaučiasi būdami namuose. Įvairi infrastruktūra jiems leidžia mėgautis patogia buitimi be rūpesčių bei aktyviai ar poilsio režimu leisti laisvalaikį, sykiu prireikus neatitolti nuo įprastų veiklų, pomėgių ar net darbo.

Pavyzdžiui, „Mano šventovės“ gyventojai bet kuriuo paros metu gali apsilankyti daugiau kaip 80 kv. m ploto sporto salėje, kurioje galima rasti visą reikalingiausią kokybišką treniruočių įrangą.

„Daugelis aktyvių žmonių, kuriems sportas tapo kasdieniu poreikiu, savo įpročių nenori atsisakyti net ir kur nors išvykę. Tad turime ir tokių pirkėjų, kurie „Mano šventovėje“ apartamentus įsigijo jau vien dėl galimybės patenkinti šį poreikį“, – pasakojo G. Sidaravičius.

Be to, ypač patogu, kad iš sporto salės pro specialius iliuminatorius galima stebėti šalia įrengtą vaikų žaidimų kambarį, tad sportuojantys tėvai gali ne tik skirti laiko sau, bet ir būti ramūs dėl savo atžalų saugumo.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjus taip pat džiugina po atviru dangumi įrengtos sporto erdvės – lauko treniruoklių, krepšinio bei tinklinio aikštelės.

Buitis turi būti maloni

Norinčiųjų pasimėgauti pasyviu poilsiu nuotaikos nesugadins nei apniukęs dangus, nei šaltos Baltijos bangos. „Mano šventovės“ apartamentų gyventojai gali naudotis ne tik erdviu atviru šildomu baseinu su atskira zona mažiesiems – netrukus komplekse bus įrengta ir pirtis.

Vieta: modernus kompleksas įsikūręs erdvioje teritorijoje netoli Baltijos jūros pakrantės. Partnerių nuotr.

Projekto plėtotojų pastebėjimu, populiarumo tarp poilsiautojų nestokoja ir dar viena specializuota laisvalaikio erdvė – kepsninių zona, kur greta gastronominių malonumų bei atradimų mezgasi pažintys, tvirtėja žmonių bendrystė.

Kaip pripažino „Mano šventovės“ pardavimų vadovas G. Sidaravičius, nekilnojamojo turto projektai pajūryje pasižymi savita specifika.

Įprastai tai yra antrasis – atostogų, poilsio būstas, kurio pirkėjai dairosi savoms reikmėms ar kaip investicijos trumpalaikei nuomai, o tai reiškia, kad žmonės nori išvengti kuo daugiau buities rūpesčių tiek tokio nekilnojamojo turto įsirengimo etape, tiek jo naudojimo metu.

Neatsitiktinai ir „Mano šventovės“ apartamentai, kurių plotas varijuoja nuo 19 iki 50 kv. m,  pirkėjams siūlomi „iki raktų“: su visiška apdaila, o pageidaujant – ir su baldais. Be to, kad nedidelio ploto patalpų nereikėtų apkrauti masyviais įrenginiais, pasirūpinta net tokiu patogumu, kaip bendrose komplekso patalpose įrengta skalbykla.

Darbas atostogų režimu

Pašnekovo žodžiais, potencialiems pirkėjams svarbias įvairias pridėtines vertes generuoja ne tik gyvenimiška bei darbo kituose projektuose patirtis, bet ir gebėjimas lanksčiai reaguoti į laikmečio diktuojamas aplinkybes.

„Pavyzdžiui, pandemijos metu nemažai žmonių sėkmingai persiorientavo į nuotolinį darbą, tad „Mano šventovėje“ taip pat nusprendėme įrengti specialią bendradarbystės zoną, kur ramioje aplinkoje gyventojai gali darbuotis savo kompiuteriais, naudotis belaidžio interneto prieiga, o prireikus – persikelti į pokalbių kambarėlį. Taigi esant nuotolinio darbo galimybei, galima lanksčiai planuoti ir savo buvimo pajūryje laiką“, – kalbėjo G. Sidaravičius.

Kaip apibendrino pašnekovas, įgyvendinant „Mano šventovės“ projektą šiame komplekse buvo svarbu sukurti tokią infrastruktūrą, kuri gyventojams padėtų ne tik jaustis kaip namie, turėti gausų įvairių veiklų pasirinkimą, bet ir leistų džiaugtis draugiška kaimynyste bei stipria glaudžia bendruomene.

„Ir, žinoma, visa tai mūsų naujakuriai įvardija kaip didžiulį projekto privalumą ir išskirtinumą“, – sakė „Mano šventovės“ pardavimų vadovas.

Garantas – patikima reputacija

G. Sidaravičiui antrina ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė.

„Finansuojame nemažai panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto projektų ir išties pastebime, kad pastaraisiais metais juose daugėja sprendinių, kurie vis aktualesni pirkėjams: tai aprėpia infrastruktūrą, papildomas paslaugas ir bendruomenę vienijančius elementus. Vis dėlto tenka pripažinti, jog kol kas retas projektas Palangoje pasižymi tokiu pridėtinių verčių spektru kaip „Mano šventovė“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Privatiems asmenims „Profitus“ suteikia galimybę į tam tikrų objektų statybą investuoti nuo 100 eurų.

„Imdamiesi finansuoti bet kokį nekilnojamojo turto projektą, atliekame išsamią informacijos tiek apie patį projektą, tiek apie jo plėtotoją analizę. Kalbant apie „Mano šventovę“, šio plėtotojo patirtis – solidi, jis labai organizuotas, o darbai vyksta pagal planą. Todėl ir mūsų investuotojai tiki šiuo projektu ir noriai jam skolina savo pinigus“, – sakė V. Čijunskytė.

„Mano šventovės“ plėtotoją Palangoje bene labiausiai reprezentuoja „Eglės apartamentai“, kuriuos projektavo garsus architektas Donatas Rakauskas. Šis išskirtine kurorto puošmena tapęs kompleksas įvertintas net dviem reikšmingais apdovanojimais: tapo geriausiu poilsio būstu Lietuvoje bei geriausiu būsto objektu visose Baltijos šalyse.

Kaip pranešė Utenos apskrities policija, 53-ejų vyro kūnas be išorinių smurto žymių rastas apie 11.35 val. Užpalių miestelyje, Šventosios upėje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.