„Suprantu, jog tai yra tokia kėdė, į kurią nėra eilės norinčių atsisėti. Kita vertus, švietimo sritis po gynybos, tikriausiai, yra svarbiausia sritis, ir (ministro – BNS) neieškojimas ar delsimas irgi sunkiai pateisinamas“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Norisi tikėti, kad koalicijos partneriai ras kandidatą, kuris ir nori, ir gali eiti šias labai sudėtingas pareigas“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė taip pat teigė nuolat susitinkanti su valdančiosios koalicijos partneriais, šiuose susitikimuose švietimo ministro kandidatūra esanti „vienas iš mūsų pokalbių klausimų“.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo po to, kai premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo ministro. Premjerės teigimu, laikinai šias pareigas einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sutelkė komandą ir suplanavo tolesnius darbus.

Aš manau, kad tikrai dabartinė situacija švietime nėra tokia, kuri leistų pasakyti – galbūt vasarą, galbūt ankstyvą rudenį, o galbūt niekada. Tikrai situacija nėra tokia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vadovo neturi iš pareigų prieš dvi savaites atsistatydinus Gintautui Jakštui. Tuomet jis teigė pasitraukęs dėl nesutarimų su I. Šimonytės komanda sprendžiant problemas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų.

A. Armonaitė: švietimo ministro nebuvimas kenkia darbams

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi turėti vadovą, nes jo nebuvimas kenkia organizacijai, jos darbams.

„Manau, kad ministerija bet kokia, o ypatingai Švietimo, turi turėti vadovą. Pati į Ekonomikos ministeriją kai atėjau dirbti, ten buvo per kadenciją pasikeitę trys ar keturi ministrai ir ilgai ministerija neturėjo vadovo. Tai kenkia organizacijai ir jos darbams, tai kenkia susitelkimui, tam tikrai atskaitomybei“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Žinoma, yra pavadavimas ir viskas yra gerai, bet ministerija turi turėti vadovą. Kokie bus sprendimai – yra premjerės ir Tėvynės sąjungos reikalas“, – sakė ji.

Pasak A. Armonaitės, šiuo metu būtina dėti pastangas „iš netobulos situacijos išeiti kuo mažesniais nuostoliais švietimui, vaikams“.

G. Nausėda: dabartinė situacija švietime neleidžia delsti dėl naujo švietimo ministro

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinė situacija švietime neleidžia premjerei delsti teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą.

„Aš manau, kad tikrai dabartinė situacija švietime nėra tokia, kuri leistų pasakyti – galbūt vasarą, galbūt ankstyvą rudenį, o galbūt niekada. Tikrai situacija nėra tokia“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Jei šitaip atsipalaidavus vertinama švietimo ministro būtinybė, tai galbūt atsipalaidavęs ir pats požiūris į švietimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, dėl susidariusios situacijos mokiniai, vaikai yra sunerimę, nežino, kas jų laukia ateityje.

„(...) Ir mes tam tikra prasme žaidžiame likimais, todėl labai gerai, kad premjerė nori paimti laiko pagalvoti, bet turbūt tas galvojimas neturi tapti tiesiog nieko nedarymu“, – sakė G. Nausėda.

„Turint minty, kad mes esame atsiskaitymų laikotarpyje ir tuoj pat įvažiuosime į brandos egzaminų sesiją, tai žmonių keitimas dar kartą galbūt nebūtų optimalus. Bet vasarą, kada Vyriausybė turėtų gauti įgaliojimus, turbūt bus jau kita situacija. Visgi, manau, kad ministerija turėtų turėti naują vadovą“, – interviu Eltai teigė I. Šimonytė.

Anot jos, ministrą G. Jakštą iš posto išvertusius klausimus dėl tarpinių patikrinimų dabar perėmė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Manau, kad jai reikia leisti pabaigti šį darbą, o pasiruošti rudeniui, atnaujintoms programoms bei naujam sezonui galėtų ir kitas žmogus“, – pridūrė premjerė.

Ir nors koalicijos partneriai bei opozicija pageidauja išvysti naują švietimo ministrą kuo greičiau, premjerės įsitikinimu, nėra prasmės skubėti.

„Dabar yra intensyvios paieškos sprendžiant problemas, kurias reikia išspręsti artimiausiu metu. Nesakau, kad paieškos nevyksta, bet dabar nematau labai didelio tikslo skubėti“, – sakė premjerė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, jog susidariusi situacija nėra normali. Politiko teigimu, vykstanti prezidento rinkimų kampanija apsunkina procesus, nes atostogauti išėjusi premjerė dabar rūpinasi ne naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybės paieškomis.

„Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos. Čia ir atsitinka toks dalykas: kaip premjerė, ji turėtų užsiimti švietimo ministro paskyrimu ir ministerijos veikimo stabilizavimu, kaip kandidatė į prezidentus – turi imti pauzę ir kandidatuoti. Ir tada, taip sakant, ant dviejų kėdžių sėdint užpakalis būna per mažas, dažnu atveju. Tai tikrai sudėtinga. Aš premjerei nepavydžiu ir nenoriu kaltinti. Bet situacijos aplinkybės tokios“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Seimo narys abejoja, ar iki prezidento rinkimų naujo kandidato pakeisti atsistatydinusį Gintautą Jakštą pavardė bus pateikta. Visgi, jis pripažįsta, jog veikiausiai konservatoriai susiduria su kadrų trūkumu.

„Nenoriu sakyti, kad čia atrodo neatsakingai, bet, kita vertus, niekas ir nestovi prie starto linijos – kaip kad Kasčiūnas, kuris trypčiojo kojomis kaip eržilas, nekantraudamas. Čia to nėra. Ir paimti, greitai išspręsti – nepavyksta“, – ankstesnius pokyčius Ministrų kabinete prisimindamas situaciją vertino liberalas.

Jam antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Seimo narys konstatuoja – delsimas pateikti kandidatą į ministrus rodo, jog kitaip, nei buvo deklaruota, švietimas nėra vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų.

„Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro“, – apgailestavo jis.

Greičiau rasti pamainą G. Jakštui ragina ir Seimo opozicija.

„Labai blogai. Iš tikrųjų, situacija yra neapibrėžta, brandos egzaminai ant nosies. Suprantu, kad ministerijos žmonės dirba, bet dabar laikinai pavaduoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – Eltai komentavo „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Manau, kažkaip galėjo išspręsti situacija iki atostogų“, – pridūrė ji.

Tuo metu parlamento socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tikina, jog naujas ministras – kada jis bebūtų paskirtas – neišspręs visų švietimo sistemos problemų. Nepaisant to, naujas ŠMSM vadovas, jos nuomone, galėtų nuraminti įsiaudrinusią mokytojų bei moksleivių bendruomenę.

„Ar naujo ministro pristatymas šią ar kitą savaitę gali išspręsti tikrai labai sudėtingą situaciją švietime? Mano atsakymas – tikrai ne. Bet, žinoma, norėtųsi ministro, kuris galėtų ateiti ir per pusę metų padaryti jeigu ne visus darbus, tai bent jau dalį darbų ir nuramintų tas aistras“, – svarstė socialdemokratė.

Nemano, jog M. Navickienė turėtų pavaduoti švietimo ministrą iki kadencijos pabaigos

Laikinai ŠMSM vadovauti prezidentas paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Visgi, Seimo kuluaruose diskutuojama, jog konservatorė gali šias pareigas eiti ne laikinai – kalbama, jog M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro.

E. Gentvilas sako taip pat girdėjęs tokių svarstymų. Tačiau toks planas, pripažįsta jis, nežavi.

„Neatmetu, kad taip gali ir atsitikti. Suprantu, kad konservatoriai turi tą savo kvotą švietimo, mokslo ir sporto ministro pozicijoje, bet Navickienės nuolatinis buvimas dar pusę metų tikrai nėra žavus“, – kalbėjo liberalų seniūnas.

Jis užsimena, jog Liberalų sąjūdis būtų pasirengęs pasiūlyti savo partijos atstovą į šias pareigas.

„Konservatoriai gal neranda kandidato iš savų tarpo – gali būti. Tada kalbėkitės su koalicijos partneriais. Mes, pavyzdžiui, turėtume pasiūlymą, vieną pavardę. Bet kai niekas nesikreipia – negi sakysi, kad siūlome liberalą ar liberalę“, – akcentavo E. Gentvilas.

Laisvės partija taip pat galėtų pasiūlyti atstovą į ministrus, sako V. Mitalas.

„Jeigu galvojame, kad švietimas yra prioritetas – (...) reikia tam ministro. Negali būti vienas ministras ant dviejų kėdžių“, – pabrėžė „laisvietis“.

Opozicijos manymu, tai reikštų premjerės pralaimėjimą

Tuo metu Seimo mažumos atstovai sako – jeigu M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat kadencijos pabaigos, tai reikš premjerės ir konservatorių pralaimėjimą.

Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos.

„Tai rodytų, jog pripažįstamas pralaimėjimas – nebeturiu nei tinkamų žmonių, nei politikų, galinčių prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo R. Budbergytė.

„Tai būtų pripažinimas, kad švietimo srityje jiems nepavyko pasiekti to, ką jie žadėjo“, – pridūrė A. Norkienė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Pavardžių visada yra, bet pavardės yra pavardės, ne faktas, kad kiekviena pavardė, kuri man atrodo tinkama, būtinai norėtų šitą pasiūlymą priimti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, turint omeny, kad „esame jau kadencijos gerokai antroje pusėje“, situacija yra kitokia negu tuomet, kai „žmogus gali ateiti ir kažkokius naujus darbus padaryti“.

„Čia mes kalbame apie tiesiog užbaigimą tų procesų, kurie dabar yra pradėti. Turbūt nenuostabu, kad tos diskusijos gali ir ilgiau užtrukti“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, dėl kandidato kol kas vyksta diskusijos.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tai, anot jo, lėmė I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė nenorintis komentuoti „tariamų pavardžių“.

Jis antradienį taip pat pareiškė besitikintis, kad premjerė I. Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pristatys iki kitos savaitės pradžios, kai išeis planuotų atostogų.

Laikinai švietimo ministrės pareigas eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Dabartinėje situacijoje svarbu nenuskubėti su bet kokiu kandidatu. Man atrodo, kad laikas yra sudėtingas ir mėnesių liko nebe tiek daug, kad būtų galima eksperimentuoti. Pateisinu tai, kad atsakingai ieškoma kandidato“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, pasak parlamento vadovės, konkrečių kandidatų koalicijos partneriai kol kas neaptarinėjo.

„Konkrečių pavardžių tikrai neaptarinėjome. Kaip suprantu, prezidentas yra pasakęs, kad neskubės tvirtinti, o premjerė yra pasakiusi, kad neskubės teikti“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Tikiuosi ir linkiu, kad premjerė sėkmingai susitvarkytų su tuo sudėtingu uždaviniu rasti gerą, tinkamą kandidatą“, – pridūrė ji.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės Ingridos Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, pakeitęs iš šių pareigų gegužę pasitraukusią J. Šiugždinienę. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė laikinai švietimo ministrės pareigas eiti paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

„Jau skiriant poną Jakštą buvo labai aišku, kad horizontas yra siauras, kad uždaviniai yra labai konkretūs ir nereikia galvoti apie dešimtmečius į priekį. Net ir tokius tikslus įgyvendinant matome, kad ministras prisidarė bėdos“, – naujienų portalui tv3.lt sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad tiek į šią, tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją kandidatus surasti paprastai būna sudėtinga.

„Tu gali kiek nori tą kandidatą girti ar kritikuoti, bet jei tu neturi alternatyvos, tai dažniausiai ir lieka tas vienintelis sprendimas. Šiuo atveju ministro Jakšto problema buvo ta, kad jis kaip ekspertas darė neblogą įspūdį. Tačiau, matyt, pritrūko vadybinių žinių. O gal ir tam tikro politinio stuburo, kada buvo visokiausių patarėjų, pateikiančių patarimus iš šono. Jis pats sau turėjo atsakyti į klausimus, ko jis siekia ir kaip jis siekia“, – sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu ieškant jau trečiojo ministro dešiniųjų Vyriausybei, prezidentas tikino, kad kandidatams bus keliami labai konkretūs reikalavimai.

„Turėsime kelti labai konkrečius tikslus bei reikalavimus būsimajam kandidatui. Suprantu, kad pasirinkimas yra labai nedidelis. Tad galvoju, kad tiek ministrei pirmininkei, tiek man reikės laiko kol mes pasirinksime tą variantą, kuriuo, tikiuosi, daugiau nebenusivilsime“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, praėjusią savaitę atsistatydino G. Jakštas. Apie pasitraukimą pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Paties ministro pasitraukimą vertinu blogai, nepriimtini man yra ir pareiškimai, ir apskritai pozicija. Premjerė buvo aiškiai suformulavusi laikyseną, kokios ji tikėjosi iš ministro. Pirmiausia – spręsti problemas, pasiūlyti sprendimus. Toks buvo orus ir teisingas kelias į priekį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, ne visos švietimo problemos sietinos su šiuo ministru ar su šia Vyriausybe, tai yra „ilgalaikių problemų katilas, kurį, ko gero, vienam žmogui išsrėbti yra sudėtinga“.

„Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai“, – teigė G. Landsbergis.

Jis pridūrė su premjere Ingrida Šimonyte dar neturėjęs galimybės aptarti galimų kandidatūrų į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą.

„Manau, kad tikrai atsiras (kandidatų – BNS). Yra ir Seime žmonių, kurie yra dirbantys komitete, ir neabejoju, kad premjerei pavyks tą klausimą išspręsti. Manau, kad (...) šiame etape ji pati imsis tai daryti, todėl, kad klausimas reikalauja dėmesio“, – teigė G. Landsbergis.

Tačiau toks ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančios sistemos metimas per petį ir dar su nepagrįstais kaltinimais, mano vertinimu, yra neatsakingas ir žalingas elgesys valstybei ir pačiai švietimo sistemai.

Tuo metu Seimo pirmininkė ir valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sakė, kad esant reikalui liberalai „suieškotų žmonių“, nors pagal kvotų pasiskirstymą partijai švietimo ministro postas nepriklauso.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad partija atsitraukia nuo ambicijų siūlyti švietimo ministrą, kadangi permainoms iki Vyriausybės darbo pabaigos liko per mažai laiko, tačiau taip pat neatmetė, kad partija esant reikalui rastų kandidatų.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Premjerė kritiką atmetė, sakydama, kad buvo atvira diskusijoms ir ministrui nedalino pavedimų. Anot jos, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė po susitikimo su prezidentu trečiadienį nurodė, kad laikinai švietimo ministrės pareigas eis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Taip V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams ketvirtadienį sakė prieš Seimo posėdį po to, kai Gintautas Jakštas prezidento dekretu trečiadienį buvo atleistas iš pareigų.

„Aš žiūriu į tai labai realistiškai ir pragmatiškai, mes esame pasiskirstę, kokios yra kvotos Vyriausybėje, ši kvota Liberalų sąjūdžiui nepriklauso. Jei jau labai sudėtinga bus rasti, žinoma, mes irgi suieškotume žmonių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Vis dėlto ji pridūrė neabejojanti, kad „premjerė dabar daro tuos darbus, kuriuos reikia, galvodama apie galimus kandidatus“.

„Turint galvoje, kad kadencija eina į pabaigą, uždavinių yra labai daug sudėtingų, suprantama, kad tai nėra lengva pozicija, bet manau, kad išsprendžiamas klausimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Paklausta, ar reikėjo G. Jakštui trauktis, ji pažymėjo, kad ministras negali būti verčiamas dirbti, jeigu jaučia, kad darbų nebegali tęsti.

„Konkrečios situacijos nežinau, (...) puikiai suprantu, kad kiekvienam žmogui išeinant iš tam tikrų pareigų, paliekant jas, sulaukiant priekaištų, yra sudėtinga, bet visada elegantiškiausia yra, kai išsiskyrimas ar išėjimas būna be viešų priekaištų, visada norisi to ir palinkėti“, – teigė Seimo pirmininkė.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės Ingridos Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė po susitikimo su prezidentu trečiadienį nurodė, kad laikinai švietimo ministrės pareigas eis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad jos komanda nedalino pavedimų be galimybės diskutuoti, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

„Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė M. Navickienė.

Ji siūloma laikinai vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vietoje atsistatydinančio Gintauto Jakšto.

M. Navickienė teigė, kad švietimo bendruomenėje kilusią įtampą mažins kalbėdama su jos atstovais bei kolegomis ministerijoje.

Konservatorė taip pat sakė, kad sprendimą, ar tvirtinti atsistatydinančio G. Jakšto komandos parengtą tarpinių patikrinimų planą, priims su juo susipažinusi.  

Įgyvendinimo klaidas bendromis jėgomis (...) reikia ištaisyti ir svarbiausia užtikrinti, kad dabar tarpiniai patikrinimai ir artimiausi egzaminai įvyktų sklandžiai, be nesusipratimų.

„Aš pasitikiu, kad būnant komandoje reikia daryti dalykus, kuriuos reikia padaryti. (...) Paliepimų nėra, baudžiavos, kaip sakė premjerė, nėra. Bet jeigu reikalinga pagalba ir tvarka, tai tikrai ją suteiksiu ir padėsiu įgyvendinti“, – teigė M. Navickienė, atsakydama į klausimą, ar ilgai buvo įkalbinėjama premjerės laikinai vadovauti ŠMSM.

Ji tikino Vyriausybėje nesusidūrusi su nepriimtina darbo kultūra: „Tikrai nesu susidūrusi su dalykais, kuriuos paminėjo ministras (G. Jakštas – BNS)“. 

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Ministras teigė, kad jo pasitraukimą lėmė premjerės aplinkos asmenų duodami nurodymai.

Ministro teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių. Anot jo, toks pavedimas duotas „be galimybės diskutuoti“.

Tuo metu premjerė sakė G. Jakšto paprašiusi pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“. Ji sakė apgailestaujanti, kad prašymas atkreipti dėmesį į problemą sukėlė „tokią stiprią reakciją“.

„Esmė yra ne pačios premjerės I. Šimonytės darbo kultūra, o jos komandos, kuri paskutinę minutę pasiūlo sprendimų, kurie yra ne kaip siūlymai, o pavedimai. Ten jau diskusijų nėra. Viskas būtų gerai, jeigu būtų diskusijų. Aš galiu prisiimti atsakomybę už save, galiu prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie buvo priimti iki manęs, bet aš nenoriu, kad tektų prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriais pats netikiu“, – teigė G. Jakštas.

– Jau ne kartą taip pasisakėte. Ar už tai buvote kaip nors baudžiamas, kritikuojamas? 

– Nebuvau. Nesakau, kad bloga kultūra. Galbūt ji taip ir turi veikti, bet man nepriimtina, kad patarėjai ateina su pavedimais viską įgyvendinti, o galimybės diskutuoti nėra.

– Ar naujų pokyčių įvedimas reiškia, kad šis eksperimentas su bandomaisiais tarpiniais egzaminais nepavyko?

– Tai nėra toks didelis skirtumas nuo to, ką siūlėme pačioje pradžioje. Liepos mėnesį pirmas sprendimas buvo, kad tie, kurie laikys tarpinį egzaminą vienuoliktoje klasėje, dvyliktoje klasėje turės antrą galimybę ir bus automatiškai parinktas geresnis rezultatas. Viena iš esminių tarpinių patikrinimų problemų, kad tai vyksta ugdymo metu, kad sunkiai suderinama su tvarkaraščiu, todėl mokykloms kilo daug iššūkių. Tai siūlymas ir yra, kad gali vienuoliktoje klasėje išsilaikyti dalį, o jeigu rezultatas netenkina, tada dvyliktoje klasėje viską. Tas buvo siūloma ir anksčiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Premjerė pareiškė, kad jeigu jau padarėte viską, ką galėjote, tai galite išeiti. Ko, anot premjerės, jūs nepadarėte? Ir kaip vertinate tokią I. Šimonytės reakciją?

– Korektiška reakcija. Visko padaryti neįmanoma. Tokioje pozicijoje turbūt niekada nesibaigs darbai. Anksčiau ar vėliau turi įvykti ta pabaiga. Jeigu būčiau matęs, kad galiu sėkmingai dirbti, tai būtų galima spręsti problemą, bet kaip ir minėjau, man būtų sudėtinga dėl premjerės komandos. Kai tokios rizikos, kitos išeities nematau.

– Nemanote, kad dabar tiek pačią Vyriausybę, tiek ministeriją paliekate tokioje sudėtingoje situacijoje? 

– Yra pasiūlyti visi sprendimai. Dėl likusių tarpinių, tai praktika yra suformuota, yra padaryta papildoma užduočių peržiūra. Visa tai – sudėliota, paruošti visi reikalingi sprendimai. Nematau didelės problemos, kad kažkas kitas eitų šias pareigas. Visi girdėjom, kai bus išrištas mazgas dėl tarpinių egzaminų, mano atsakomybė bus reikalinga, aš manau, kad visi mazgai jau išrišti. 

Planų ateičiai neturiu.

– O ar teisinga visą atsakomybę prisiimti tik jums ir viceministrui? Dirbo ir ekspertai, ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), ir Vyriausybės vadovės komanda davė nurodymus. Jūsų išėjimas kaip ir nieko neišsprendžia.

– Iš viešosios erdvės matėme, kad išsprendžia. Ministerija ir NŠA yra atsakingos dėl įgyvendinimo nacionaliniu mastu. Atsakingi institucijų vadovai, tai aš ir prisiėmiau tą atsakomybę. Dėl NŠA, suprantame, kad ten nėra politikų, kurie galėtų prisiimti atsakomybę. Vyksta auditas ir tarnybinis patikrinimas, kuris įvertins, ar su procesais buvo padaryta klaidų, ar kažkurie darbuotojai nesilaikė nustatyto proceso. Aš jaučiuosi visiškai ramus, nesu priėmęs nė vieno sprendimo, kuriuo netikėjau. Yra sprendimų, kuriuos paveldėjau, aš tą suprantu, bet atsakomybės iš premjerės komandos nematau. Jeigu buvo kažkokie patarimai ir juos priėmiau, tai priėmiau tikėdamas jais. Tačiau gaudamas spaudimą, kad reikia priimti sprendimus, kuriais netikiu, atsistatydinau tą pačią dieną.

– Kokie jūsų planai ateičiai? Ką veiksite toliau?

– Planų ateičiai neturiu. Pagrindinis tikslas buvo sudėlioti planą švietimo sistemai. Išėjęs iš darbo galėsiu galvoti apie save.