Yra du pavojai. Vienas – būsima Rusijos agresija. Kad ir ką po karo sakys ar darys Kremlius, niekas, ypač Rusijos kaimynės, neturėtų manyti, kad taika yra nuolatinė. Tačiau Jungtinės Valstijos ir Vokietija nelinkusios suteikti Ukrainai su naryste NATO susijusių visapusiškų saugumo garantijų. Kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime greičiausiai bus paskelbta oficialių pažadų, bet ne kvietimas prisijungti. Bet kokie Joe Bideno administracijos įsipareigojimai, galbūt panašūs į JAV gynybinius ryšius su Taivanu bei Izraeliu, gal ir skamba gerai, tačiau jie taps kitos Donaldo Trumpo kadencijos ir Kinijos vykdomo dėmesio nukreipimo įkaitais.

Ukraina norės daugiau. Bet iš kur? Prireiks ne vienų metų, kol NATO priklausančios Europos šalys, po dešimtmečių neveiklumo ir pernelyg mažų išlaidų gynybai, galės apsiginti pačios, ką jau kalbėti apie Ukrainą. Be to, nesunku suprasti, kaip Ukraina galėtų virsti derybų žetonu sudarant sandorius su Kremliumi po Putino.

Menkas saugumas Ukrainoje po karo pakurstys nepasitenkinimą.

Menkas saugumas Ukrainoje po karo pakurstys nepasitenkinimą. Tai taip pat išgąsdins privačius investuotojus ir dar labiau padidins tarptautinių mokesčių mokėtojų finansuojamos pagalbos – tarkime, subsidijuojamo draudimo – svarbą. Tačiau dar didesnė grėsmė yra korupcija. Dalis problemos yra Rusijos uoliai skleidžiama nuomonė, kad Ukraina yra nepataisomai korumpuota. Nuo 1991 metų šalis iš tiesų kovoja su silpnų institucijų ir godžių pareigūnų problema. Kaina: Lenkija, 1990 metais iš esmės buvusi panašioje startinėje pozicijoje, iki 2021-ųjų tapo beveik tris kartus turtingesnė už Ukrainą. Ir net didžiausi Lenkijos gerbėjai negirtų jos už puikų viešąjį administravimą. Estija, bene geriausiai valdoma šalis, išsivadavusi iš komunistinės katastrofos, per tą patį laikotarpį maždaug penkis kartus padidino vienam gyventojui tenkančias pajamas.

Tiesą sakant, Ukraina jau buvo pradėjusi kapstytis iš pelkės prieš Rusijos puolimą. Padaryta nevienoda pažanga tęsėsi ir toliau, skatinama karo patriotizmo. Visų pirma, į šalį nustumti politinę įtaką darę oligarchai, kurie stabdė šalies vystymąsi. JAV tarptautinės plėtros agentūra giria, kaip ji vadina, revoliucines skaidrumo priemones, įskaitant viešą tikrųjų savininkų registrą, skaidrią viešųjų pirkimų sistemą, viešą politiškai įtakingų asmenų duomenų bazę ir gerai įgyvendinamą turto deklaravimo sistemą – visos šios priemonės, pasak JAV, yra pirmaujančios pasaulyje. Ukraina įsteigė specializuotas kovos su korupcija agentūras, kurios tiria ir persekioja didžiausias žuvis, ir pradėjo restruktūrizuoti tokius korupcijos persmelktus sektorius kaip sveikatos apsauga. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti, pavyzdžiui, teismų sistemoje ir valstybinėse energetikos įmonėse.

Taikos metu kils naujų sunkumų. „Dabar mūsų eilė valgyti“ buvo 10-ojo dešimtmečio šūkis, kuris po pergalės Pietų Afrikos Respublikoje buvo paplitęs tarp kai kurių kovotojų prieš apartheidą. Tačiau dėl to įsigalėjęs klientelizmas ir favoritizmas, papildęs ankstesnio režimo senų bičiulių kapitalizmą, beveik pražudė šalies galimybes. Prasidėjus atstatymui, Ukrainoje taip pat kils pagundų. Reikės milžiniškų sumų: šimtai milijardų svarų sterlingų subsidijų ir paskolų infrastruktūrai, pramonei ir būstams atstatyti. Šis „Maršalo planas Ukrainai“ bus didžiausias pasaulyje atstatymo projektas, vykdomas skubotai, puoselėjant didelius lūkesčius, smarkiai traumuotoje šalyje ir su politiniu kišimusi iš visų pusių.

Irako ir Afganistano pamokos turėtų būti pamokomos. Vakarų kontraktininkai, dažnai turėdavę įtakingų ryšių savo šalyse, meistriškai ir pelningai naudodavosi tenykšte sistema, o rezultatai vietoje dažnai būdavo nereikšmingi, o kartais ir žalingi. Pavojus gresia ne tik atsigavimui. Korupcija skatina skepticizmą. Jei paaiškės, kad pradinės atstatymui skirtos lėšos buvo iššvaistytos arba pavogtos, geranoriškumas dėl saugumo sumažės. Šie pavojai sudaro gąsdinantį foną Ukrainos atkūrimo konferencijai Londone šią savaitę. Šeimininkai britai vadina konferenciją platforma, kurioje Kyjivas gali parodyti savo reformų ir pertvarkos planus. Tačiau aktyvistai baiminasi, kad pagrindinis mūsų vyriausybės tikslas yra ne institucijų kūrimas ir nesąžiningos veiklos demaskavimas, o sandorių skelbimas, atsilyginimas už Jungtinės Karalystės karinę paramą.

„Kuluarų renginių, skirtų kovai su korupcija, skaičius rodo, kad šis klausimas nėra svarbiausias pagrindinėje konferencijoje, kuri yra sandorių sudarymo renginys“, – sako Tomas Keatinge'as, vadovaujantis Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto neteisėtų finansų programai. Jis organizuoja vieną iš tokių renginių apie Ukrainos finansų sistemos sąžiningumą ir atsparumą. Jis sako, kad prioritetai laikotarpiui po karo yra nebankinių įmonių ir profesijų priežiūra bei pinigų plovimo schemų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pažanga. Tam reikia geresnio reglamentavimo, tinkamo vykdymo užtikrinimo ir griežtos vietinės kontrolės, ypač iš žiniasklaidos ir kitų priežiūros institucijų. Užsieniečiai iš tokių pastangų turi mažai naudos. Tačiau joms taip pat reikia paramos.

Verta prisiminti, kad korupcija skurdžiose šalyse klesti daugiausia dėl turtingųjų godumo. Mūsų „pagalbininkų“ – bankininkų, teisininkų, buhalterių, reikalų tvarkytojų ir sukčių – sąmokslas leido kai kuriems blogiausiems pasaulio žmonėms saugiai paslėpti savo neteisėtai gautą pelną ir nusipirkti politinę apsaugą. Galbūt reikėtų surengti tarptautinę konferenciją šiuo klausimu.

„Manome, kad toks smurtas kenkia Armėnijos ir Azerbaidžano padarytai pažangai siekiant ilgalaikės ir garbingos taikos“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Jis paragino abiejų šalių vadovus, kurie sekmadienį Briuselyje susitiks Europos Sąjungos vadovaujamose derybose, susitarti atitolinti savo pajėgas palei sieną, kaip anksčiau šį mėnesį Vašingtone vykusiose derybose su jų užsienio reikalų ministrais pasiūlė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Manome, kad ir toliau yra tvirtas kelias į priekį. Tikime, kad yra taikus sprendimas“, – sakė V. Patelis.

Pareiškimas pasirodė kitą dieną po Kinijos ir Ukrainos lyderių pokalbio telefonu – pirmo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip metus.

„Mes pasirengę sveikinti viską, kas gali priartinti konflikto Ukrainoje pabaigą ir Rusijos tikslų pasiekimą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Kalbant apie patį bendravimo faktą, tai yra suverenus šių šalių reikalas“, – teigė D. Peskovas.

Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu neplanuojama jokių naujų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) kontaktų.

Pranešama, kad trečiadienį vykusioje vienos valandos trukmės Kinijos ir Ukrainos vadovų diskusijoje Xi Jinpingas pasisakė už taikos derybas.

Kovą Xi Jinpingas atvyko į Maskvą į aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu ir abu lyderiai susitarė stiprinti partnerystę.

Kyjivas laikosi pozicijos, kad jis nedalyvaus jokiose taikos derybose, kol pernai vasarį plataus masto invaziją pradėjusi Rusija nepasitrauks iš visos Ukrainos teritorijos.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

V. Putinas svečiui sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pateiktą 12 punktų taikos pasiūlymą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

„Tai Ukraina turi nuspręsti, kokios yra priimtinos bet kokio taikaus sprendimo sąlygos“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Kinija taip ir nepasmerkė Maskvos invazijos.

„Todėl Kinija turi pradėti suprasti Ukrainos požiūrį ir tiesiogiai bendrauti su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu, jei nori rimtai siekti taikos“, – pridūrė jis.

Vakarų karinio aljanso vadovas teigė sveikinantis bet kokius pasiūlymus, galinčius užtikrinti, jo žodžiais, teisingą ir tvarią taiką. Pasak jo, Kinijos pasiūlyme yra teigiamų elementų, įskaitant branduolinės saugos, civilių gyventojų apsaugos ir teritorinio vientisumo aspektus.

Tačiau jis perspėjo, kad bet kokios paliaubos, kuriomis negerbiamas Ukrainos suverenitetas, „bus tik būdas įšaldyti karą ir užtikrinti, kad Rusija galėtų atsikurti, persigrupuoti ir vėl pulti“.

Kinija stengiasi pateikti save kaip neutralią šalį, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad Pekino veiksmai gali būti dėmesio atitraukimo taktika, kuria siekiama padėti Maskvai.

J. Stoltenbergas teigė kol kas nematęs jokių įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

„Tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad tai yra Rusijos prašymas ir kad šis klausimas svarstomas Pekine, – sakė jis. – Mūsų žinutė yra, kad Kinija neturėtų Rusijai teikti pagalbos letaliniais [ginklais].“

„Visada esame atviri deryboms, – sakė V. Putinas Xi JInpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias, žinoma, vertiname pagarbiai.“

Kinija save vadina neutralia šalimi, tačiau tuo pat metu palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Pekinas prieš kurį laiką pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo siekiama taikos. Vis dėlto dalis Vakarų šalių tokį pasiūlymą sukritikavo, vadindami jį nevisaverčiu.

Vakarai jau kurį laiką kritikuoja Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.

„Mes daug dėmesio skyrėme mūsų draugų kinų planui“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „kol kas nematome jokių sąlygų, kurių reikia, kad visa ši istorija būtų baigta taika“.

Kinija stengiasi laikyti save neutralia konflikto šalimi, tuo pat metu palaikydama glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.

Praėjusią savaitę Pekinas paragino surengti taikos derybas ir paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, į kurį įtraukta pagarba visų šalių teritoriniam suverenitetui.

Mes daug dėmesio skyrėme mūsų draugų kinų planui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį padėkojo Kinijai už pastangas, tačiau pareiškė, kad bet koks konflikto sprendimas turi pripažinti Rusijos kontrolę keturiuose Ukrainos regionuose.

Rusija tvirtina aneksavusi Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, bet niekada jų visiškai nekontroliavo. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta jų aneksijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jo šaliai reikia bendradarbiauti su Kinija, ir tvirtino iš kinų pusės matantis „pagarbą mūsų teritoriniam vientisumui, saugumo klausimams“.

V. Zelenskis taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad tik šalis, kurios teritorija puolama, gali inicijuoti „bet kokias taikos iniciatyvas“.

Kinų pasiūlymas paskelbtas po to, kai Vakarai apkaltino Kiniją, kad ji svarsto galimybę apginkluoti Rusiją, o Pekinas šį teiginį atmetė kaip melagingą.

„Absurdiškos“ sankcijos

Taip pat Kremlius užsipuolė Europos Sąjungą po to, kai blokas šį savaitgalį priėmė naujausią sankcijų Rusijai dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje paketą.

„Visa tai, žinoma, absurdiška“, – atsakydamas į klausimą apie naujas sankcijas, kurios taikomos 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui, žurnalistams teigė D. Peskovas.

Šios priemonės yra jau dešimtas ES sankcijų paketas, siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

D. Peskovas teigė, kad Vakarų šalys sunkiai beranda asmenų ir subjektų, kuriems galėtų taikyti sankcijas.

„Tai paaiškina nelogišką fizinių ir juridinių asmenų sąrašą“, – sakė jis.

„Kalbame apie tokius daug pasiekusius žmones, ir jiems įtraukimas į sąrašus nesukels jokių nepatogumų“, – pridūrė jis.

Naujausios ES sankcijos taikomos dešimtims Rusijos subjektų, tai yra įmonėms ar valstybinėms agentūroms, įskaitant dar tris Rusijos bankus.

Buvimas sąraše reiškia turto įšaldymą ES ir draudimą išduoti vizas.

Policija teigė, kad apie 10 tūkst. žmonių nepaisydami snygio išėjo į gatves Berlyno centre. Šio mitingo metu, kurio šūkis – „Pakilkime už taiką“, raginta derėtis su Maskva, o ne tiekti ginklus Ukrainai.

Demonstrantai susirinko prie garsiųjų Brandenburgo vartų netoli tos vietos, kur dieną anksčiau aktyvistai prie Maskvos ambasados Berlyne pastatė susprogdintą Rusijos tanką.

Kraštutinių kairiųjų politikės Sahros Wagenknecht (Zaros Vagenknecht) ir feministės Alice Schwarzer (Alisos Švarcer), kurios abi kreipėsi į susirinkusiuosius, organizuota demonstracija sulaukė ir kraštutinių dešiniųjų politikų palaikymo.

Abi moterys taip pat paskelbė peticiją; teigiama, kad surinkta daugiau nei 645 tūkst. parašų.

Tuo metu Paryžiuje keli šimtai žmonių giedojo Ukrainos himną Respublikos aikštėje, o tradiciniais kostiumais apsirengę ukrainiečių vaikai ėjo eisenos priekyje.

Prieš metus iš Ukrainos pabėgęs 73-ejų Volodymyras Kraftčenko pasmerkė „tuos, kurie įsiveržė į mūsų žemę ir pažeidė mūsų teises“.

Penktadienį tūkstančiai protestuotojų visoje Europoje dalyvavo mitinguose prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Didžiausia dovana, kurios linkiu ir dėl kuriuos meldžiuosi yra taika pasaulyje. Dar labiau negu taika ir laisvė tautoms ir žmonėms, noriu palinkėti ramybės. (...) Jei semsimės iš tos ramybės tą viltį, kur Dievas atneša į šį pasaulį, sulauksime taikos ir geresnės visuomenės“, – sekmadienį parodytame interviu LRT televizijai sakė Lietuvos vyskupų konferencijos ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas.

„Manau, kad visi norime, jog visuomenė vėl būtų pilna ramybės, vienybės ir galėtume džiaugtis taika ir laisve“, – pridūrė jis.

Pasak G. Grušo, karo metu prisiliečiama „prie paties blogio slėpinio“, o pats karas – „tai išreiškimas to blogio mūsų pasaulyje“.

„Tos didžios nelaimės susikuria iš to, kad daugėja tų nuodėmių ir, kad jos turi pasekmes. (...) Jei, atrodo, mažas melas niekam neklius, bet jo daugėja ir daugėja, tada visuomenė gauna dezinformaciją, nukreipimą prieš gėrį, ir tada atsiranda tokie dalykai kaip karai“, – teigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

„Karai ir šie dalykai (visuomenės sunkumai – BNS), kiek jie yra baisūs, jie yra mums priminimas, kad mums reikia atsivertimo, atsigręžti atgal į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmės, nuo blogio“, – kalbėjo G. Grušas.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas teigė „labai žmogiškai“ vertinantis kai kuriuos kritikos sulaukusius popiežiaus Pranciškaus pasisakymus karo tema.

„Kiekvienas žmogus auga, gyvena savo kultūroje. Popiežius kilęs iš Pietų Amerikos, jo pasaulio žvilgsnis pirmu pirmiausia yra krikščioniškas, bet kultūrų skirtumai taip pat yra paliesti“, – teigė G. Grušas.

„Popiežiaus visi veiksmai buvo siekti taikos atstatymo, jis labai aiškiai pasakė, ir daug kartų, jog Ukraina užpulta neteisėtai, reikia rūpintis pabėgėliais, žmonėmis“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

Pasak jo, kai kurie popiežiaus pasisakymai karo tema galėjo būti politinių žaidimų ar provokacijų pasekmė

„Kartais atsiranda politinių žaidimų, kas nors nori įtakoti, gal kartais ir jis (popiežius – BNS) pilno konteksto nesuprato, ar kas nors įkišo trigrašį, kad išprovokuotų. Būna tokių dalykų. Popiežiai daro klaidas“, – teigė G. Grušas.

„Bet man atrodo bendrai, kiek jis yra pasiuntęs žmonių į pagalbą iškelti Ukrainos padėtį pasaulyje, jis yra labai daug nuveikęs toje srityje“, – kalbėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas.

Popiežius Pranciškus sekmadienį skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje.

Jis nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį ragino siekti taikos, smerkė karą, bet tuo pat metu siekė palaikyti subtilų dialogą su Maskva. Kai kuriuose sluoksniuose jis buvo kritikuojamas už tai, kad aiškiau nekaltino dėl karo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Vis dėlto lapkričio pabaigoje paskelbtame interviu JAV jėzuitų žurnalui „America“ argentinietis pontifikas pasmerkė Rusijos karių žiaurumą Ukrainoje ir sulaukė oficialaus Maskvos protesto.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario pabaigoje E. Macronas, skirtingai nei kiti Vakarų lyderiai, siekė, kad derybos su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu liktų atviros.

„Neleiskime, kad taika taptų Rusijos galios įkaite“, – pareiškė Prancūzijos vadovas, kalbėdamas Romoje prasidedant aukščiausiojo lygio susitikimui taikos klausimui Romoje.

Susitikimą surengė Romoje įsikūrusi katalikiška labdaros organizacija „Sant'Egidio“.

Neleiskime, kad taika taptų Rusijos galios įkaite.

„Taika įmanoma, bet tik jie (ukrainiečiai) nuspręs dėl to, kai nuspręs. Taika bus kuriama kartu su kita puse, kuris šiandien yra priešas, prie vieno stalo“, – Prancūzijos prezidentas pareiškė aukščiausio lygio susitikime, kuriame dalyvavo šimtai politinių ir religinių lyderių iš viso pasaulio.

E. Macronas taip pat pateisino Vakarų paramą Kijevui, kad „kad tam tikru momentu Ukrainos žmonės galėtų pasirinkti taiką... tokiomis sąlygomis, kokias jie patys nuspręs“.

Susitikime su jaunimu pontifikas pareiškė besiviliantis, kad jaunosios kartos sieks gelbėti planetą ir stengsis užtikrinti, kad pasaulio ekonomikoje būtų skiriama daugiau dėmesio skurdžiai gyvenantiems žmonėms.

Asyžiuje Pranciškus susitiko su maždaug 1 tūkst. jaunųjų ekonomistų, verslininkų ir ekonomikos studentų, dalyvavusių nuo ketvirtadienio vykusiame susitikime „Pranciškaus ekonomika“.

Popiežius pažymėjo, jog reikalinga pasaulio ekonomika, kuri reikštų „naują aplinkos ir Žemės viziją“.

„Yra daug žmonių, įmonių ir institucijų, kurios siekia ekologiškumo. Mums reikia toliau eiti šiuo keliu ir daryti dar daugiau“, – pareiškė Pranciškus.

Pontifikas taip pat sakė, jog būtina skubiai svarstyti vystymosi modelius.

„Atėjo laikas drąsiai elgtis atsisakant iškastinio kuro, kad būtų galima sparčiau plėtoti energijos išteklius, nedarančius jokio poveikio aplinkai ar darančius teigiamą poveikį“, – pažymėjo jis.

„Mūsų karta jums paliko turtingą paveldą, bet mes nežinojome, kaip apsaugoti planetą ir mes neužtikriname taikos“, – pareiškė jis jaunuoliams.

Susitikimo pabaigoje buvo paskelbtas „Pranciškaus ekonomikos paktas“, kurį pasirašė popiežius Pranciškus ir visi Asyžiuje vykusio renginio dalyviai.

„Mes, jaunieji ekonomistai, verslininkai ir pokyčių kūrėjai, atvykę į Asyžių iš visų pasaulio kraštų, suvokdami, kokia atsakomybė tenka mūsų kartai, šiandien kiekvienas atskirai ir visi kartu įsipareigojame savo gyvenimą skirti tam, kad šiandienos ir rytojaus ekonomika taptų ekonomika pagal Evangelijos dvasią“, – sakoma popiežiaus ir jaunuolių pasirašytame pareiškime, kurį cituoja Vatikano spaudos tarnyba.

Pranešime nurodoma, kad jaunimas įsipareigoja kurti taikos, o ne karo ekonomiką; ekonomiką, kuri atmeta ginklų, ypač masinio naikinimo ginklų, kūrimą ir platinimą; ekonomiką, kuri rūpinasi kūrinija ir jos neišnaudoja; ekonomiką, kuri tarnauja žmogui, šeimai ir gyvybei, gerbia kiekvieną moterį, vyrą ir vaiką, pagyvenusius žmones, ypač tuos, kurie yra silpniausi ir pažeidžiamiausi; ekonomiką, kuri rūpinasi žmogumi, nepalieka nė vieno nuošalyje, ekonomiką, kuri visiems užtikriną galimybę dirbi; ekonomiką, kurioje finansai tarnauja bendrai pažangai; ekonomiką, kurioje vertinamos ir saugomos tautų kultūros ir tradicijos, visos gyvosios būtybės ir gamtiniai ištekliai; ekonomiką, kuri kovoja su visų formų skurdu, mažina nelygybę, ekonomiką, kuri vadovaujasi etika ir yra atvira transcendencijai, kuria gerovę visiems, teikia džiaugsmą.

„Mes tikime tokia ekonomika, – parašė Asyžiaus pakto signatarai, – ji nėra utopija, nes mes ją jau kuriame.“