Jos metu sporto aikštelėje tarp Gedvydžių ir S. Nėries g. vyks vijoklių sodinimo talka, užsiėmimai visai šeimai. Kartu gyventojai susipažins su bandomuoju projektu, kuris ir vyks minėtoje gatvėje – bus atliekami oro taršos ir triukšmo matavimai bei numatomos priemonės sumažinti šių žalingų veiksnių poveikį gyventojams.

„Salomėjos Nėries gatvėje šį mėnesį įrengsime oro taršos ir triukšmo matuoklius. Jie parodys kokia šiuo metu yra padėtis gatvėje. Tuomet su specialistais atrinksime priemones, padedančias mažinti triukšmą ir taršą. Tai ir specialus apželdinimas parenkant rūšis, visžalius augalus, tam tikrą tankumą. Taip pat gali būti gatvių plovimas, eismo ribojimai, gyventojų edukacija naudotis mažiau taršiu transportu“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „LIFE GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.

Iš daugiau nei 300 gatvių ar jų atkarpų atrinktą Salomėjos Nėries gatvę projekto rengėjai pavadino Pokyčių. „Šioje gatvėje darysime nedidelius pokyčius ir po kiekvieno veiksmo matuosime, kaip pasikeitė taršos ir triukšmo rodikliai. Iš gautų duomenų sužinosime, kurios priemonės veiksmingiausios. Tikimės, kad nors ir nedideli, bet efektyvūs, nes duomenimis ir matavimais grįsti pokyčiai ateis ir į kitas gatves“, – vylėsi G. Kavaliauskas.

Apie Pokyčių gatvę bus kalbama ir renginyje „Žalioji diena Fabijoniškėse“, nes, pasak G. Kavaliausko, be bendruomenės palaikymo sunku pasiekti norimo rezultato. 

„Tyrimai rodo, kad intensyvus transportas – vienas iš didžiausių triukšmo ir oro taršos šaltinių mieste. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie taršos mažinimo – mažiau važiuoti nuosavu automobiliu, rinktis viešąjį transportą, dviratį, paspirtuką, daugiau vaikščioti pėsčiomis, todėl ir siekdami pokyčių, turime su jais ne tik supažindinti gyventojus, bet sulaukti jų palaikymo“, – įsitikinęs projekto bandomojo veiksmo ekspertas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.

„Žalioji diena Fabijoniškėse“ šventės metu gyventojai kviečiami dalyvauti vijoklių sodinimo talkoje, kurios metu apželdins Salomėjos Nėries ir Gedvydžių gatvių sankirtoje esančią krepšinio aikštelės tvorą. Po talkos gyventojai bus kviečiami pabendrauti, pasivaišinti arbata, kartu daugiau sužinoti apie Pokyčių gatvę. Vyks įvairių pramogų visai šeimai. JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) atstovai kvies daugiau sužinoti apie tvarų judėjimą mieste, Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) kvies daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimą ir sužaisti atliekų krepšinį.

Apie projektą

„LIFE GreenMe5“ siekia pokyčių penkiose srityse: oro ir triukšmo taršos mažinimo, biologinės įvairovės skatinimo, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Be Vilniaus projekte dalyvauja Ispanijos, Italijos, Švedijos miestų administracijos. Kiekviena iš jų pasirinkusi atlikti kokius nors pokyčius vienoje iš penkių minėtų veiklos sričių.

Ir vaikus, ir suaugusiuosius

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė pasakojo, kad netvarkingas teritorijas dažniausiai pastebi patys savivaldybės darbuotojai, tačiau nemažai informacijos apie valytinus plotus suteikia ir gyventojai.

Savivaldybės tinklalapyje skelbiamas ilgas sąrašas plotų, kuriuos kuopti rekomenduoja savivaldybės darbuotojai. Tiesa, moksleiviams patariama imtis ne visų jų tvarkymo. Ten, kur vaikai gali susižaloti narkomanų išmestais švirkštais ar pavojingai susižeisti, jie nesiunčiami.

Šiemet talkininkai raginami patys pasirūpinti pirštinėmis, maišais ir kitomis priemonėmis.

Kad būtų iškuopta kuo daugiau užterštų plotų, bendruomenės, įstaigos bei organizacijos raginamos informuoti Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojus, kurį plotą imsis valyti balandžio 26–27 d., kai bus skelbiama didžioji miesto talka.

Didžioji šių plotų dalis yra parkai, pamiškės, gatvių šalikelės, kur nėra daug gyvenamųjų namų, paupiai bei teritorijos prie tvenkinių bei ežerėlių.

Stebi gyvai ir kameromis

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis patikino, kad jo pavaldiniams ne kartą pavyko nustatyti teršėjus.

Tačiau tai buvo tik vienetiniai atvejai, kai tarp šiukšlių būdavo randamos dėžės ar kiti daiktai su vardais ir pavardėmis.

Kur kas dažniau žmonės išmeta nebereikalingus baldus ar padangas, tada buvusio jų savininko nustatyti neįmanoma, belieka tikėtis, kad talkininkai arba Miesto tvarkymo skyriaus pasamdyti rangovai nurodytą plotą išvalys.

Paklaustas apie vietas, kur žmonės nuolat atsikrato senų padangų, M. Poimanskis prisiminė Kaštonų gatvės garažų masyvą. Ten pastaruoju metu neįmanoma privažiuoti, padarytos kliūtys, kurios turėtų būti neįveikiamos teršėjams.

Įrengtos ir kitos priemonės, skirtos tramdyti šiukšlintojus.

Ne vienoje vietoje prie komunalinių atliekų konteinerių, kur žmonės piktybiškai palieka stambias šiukšles, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų, o jų transliuojamą vaizdą stebi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Kai kuriose itin užterštose teritorijose stebėjimo ėmėsi aplinkosaugininkai.

Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip?

Kai šiukšlintojai nebereikalingą mantą atveža mašina, jos valstybiniai numeriai užfiksuojami ir taip nustatomas teršėjas.

Bet jeigu senus baldus ir kitus griozdus prie konteinerių rankose atneša žmogus, užsimaukšlinęs gobtuvą, sužinoti, kas jis yra, sunku. Galima įtarti, kas yra teršėjas, bet prieš baudžiant reikia turėti nenuginčijamų įrodymų.

„Seklių tam neturime. Bandėme stebėti, bet ta praktika nepasiteisino. Gali skirti sekimui du žmones, jie visą dieną stebės vieną vietą, nieko neleistino neužfiksuos, bet kitų darbų neatliks“, – teigė M. Poimanskis.

Senų padangų krūvos stebina, nes atliekų tvarkytojai nuolat skelbia – kiekvienas klaipėdietis per metus gali atvežti nemokamai penkias padangas. Veikiausiai į krūvą sumesti nebereikalingus daiktus – mažiau vargo.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Situacija gerėja

Nepaisant gausaus tvarkytinų plotų sąrašo, M. Poimanskis įsitikinęs, kad Klaipėda yra gražus ir švarus miestas.

„Ar manote, kad užsienio šalyse – kitaip? Pas mus šiukšlynai ten, kur kai kurie klaipėdiečiai net buvę nėra. O lankomiausiuose pasaulio miestuose juos galima pamatyti pačiame centre. Nemanau, kad mes galime išauklėti suaugusius žmones. Jeigu tėvas nešė į kiemą šiukšles, tai ir sūnus taip darys. Jam paprasta – numetė, o toliau – nebe jo rūpestis. Bet tvarka gi turi būti“, – sakė vedėjas.

Anot jo, situacija tikrai keičiasi. Juk gal prieš 15 metų buvo įprasta, kad šiukšlių konteineriai būdavo „apaugę“ atliekomis, konteinerių dėl to kai kur nė nebūdavo matyti.

„Skambindavome vežėjams, jie tikindavo, kad viską išgabeno, o mes stovime prie tų krūvų. Dabar tokių situacijų nebėra“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vadovas.

„Gyvenimo kokybė keičiasi ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir toliau nuo centro esančiuose rajonuose. Sužaliavus mūsų pasodintiems krūmams ši vieta tikrai taps jaukesnė, saugesnė ir tinkamesnė vaikams žaisti“, – sakė talkoje su šeima dalyvavęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. 

Kaip pranešė savivaldybė, per talką sietyno gatvėje pasodinta jazminų, žvilgančiųjų kaulenių, hamamelių, forsitijų, beržalapių lanksvų, erškėčių, aronijų, taip pat žilvičių.

Aplink aikštelę ir prie gatvės bus pasodinta ir apie 50 medžių, kurie sudarys pavėsį vaikų žaidimo aikštelėje, suteiks jaukumo, atskirs erdvę nuo gatvės. Šiuos darbus atliks miesto želdintojai, įmonė „Stebulė“.

Sauliaus Žiūros nuotr.

„Iki šiol čia buvo tokia dykynė – plynas laukas. Pasodinus medžius ir krūmus ši vieta taps jaukesnė, žalesnė, net ir saugesnė – žalieji masyvai neleis mažiesiems taip paprastai išbėgti į gatvę“, – kalbėjo „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio specialistė Vaiva Marozienė.

Pasak savivaldybės pranešimo, želdynų masyvai sukurs žaliąją jungtį, kurios, pagal apželdintojų viziją, turėtų atsirasti visame mieste. Jose kuriasi ir migruoja smulkūs gyvūnai, sodinant mieste įvairiarūšius augalus palaikoma biologinė įvairovė. Žydintys ir uogas vedantys augalai patiks ir miesto paukščiams, bitėms, vabzdžiams. 

„Kviečiu šį sekmadienį praleisti kartu su vilniečiais kuriant dar žalesnę sostinę. Šį kartą susitikime Karoliniškėse! Itin svarbu toliau nuo miesto centro nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose kurti daugiau žaliųjų erdvių, skirtų bendruomenėms kartu leisti laiką, bendrauti, veikti“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Talkininkai laukiami 11 val. Sietyno gatvėje esančioje vaikų žaidimų aikštelėje, netoli lopšelio-darželio „Medynėlis“ ir BFA futbolo arenos (Dariaus Gerbutavičiaus g. 9). „Vilniaus miesto parkų“ ir apželdinimo įmonės „Stebulė“ specialistai parodys, kaip sodinti krūmelius ir plačiau apie juos papasakos.

S. Žiūros nuotr.

Sietyno gatvėje bus sodinami devynių rūšių krūmai. Tarp jų ir itin kvapnūs jazminai, net rudenį kartais pražystantys hamameliai ar pavasarį akinančiai geltonais žiedais apsipilančios forsitijos. Šalia krūmų paruoštos vietos ir medžiams, tačiau juos sodins vėliau patyrę „Stebulės“ darbuotojai.

S. Žiūros nuotr.

Neturintieji darbinių pirštinių ir kastuvo šias priemones gaus vietoje. Kol vyks talka, sekmadienį  iki pietų Sietyno gatvėje bus eismo ribojimų: tarp Dariaus Gerbutavičiaus gatvės iki Algimanto Petro Kavoliuko gatvės nuo 10 val. iki 13 val. bus laikinai susiaurinta gatvės važiuojamoji dalis ir apribotas greitis. Vairuotojų prašoma keliones planuotis su laiko atsarga, esant galimybei darbų zoną apvažiuoti aplinkinėmis gatvėmis. Viešojo transporto maršrutai, ir eismo sąlygos nesikeis.

Pusšimtis tvarkytojų

Nors orai labai permainingi, tačiau jie leido savanoriams kelias valandas iš širdies padirbėti VIII forto teritorijoje. Čia surengtoje talkoje dalyvavo apie 50 žmonių, dauguma jų – moksleiviai.

„Į talką atėjo daug moksleivių iš Milikonių gimnazijos. Ji yra visai netoli forto, tačiau ne visi mokiniai žinojo, kad čia toks yra, tad tikrai džiugu, kad jie atėjo, pamatė ir prisidėjo prie šios vietos gražinimo. Jaunimas dirbo tikrai nuoširdžiai“, – kalbėjo viena talkos organizatorių Evelina Šimkutė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šilainių sodų priežiūra

Talkos dalyviai pasiskirstė darbais. Vieni tvarkė Šilainių sodų lysves, kiti – iš krūmynų traukė žolėmis apaugusias padangas. Dar kitiems patikėtas kvapnus darbas – troškinio virimas. Būtent čia pagamintu patiekalu talkininkai mėgavosi po atliktų darbų.

„Štai vieni perkasa kompostą. Gaminant natūralias trąšas, mažiname atliekų kiekį. Į kompostinę patenka ir atliekos iš sodų, tačiau čia galima kompostuoti ir virtuvėje gaminant atlikusias atliekas. Tai, kas jau susikompostavo, dedame į lysves ir kitąmet čia užaugs nuostabūs dalykai“, – darbus vardijo E. Šimkutė.

VIII forte įkurtuose Šilainių soduose auga ir vaiskrūmiai, tad talkos dalyviai dėmesį skyrė ir jiems.

„Mūsų bendruomenėje yra garbaus amžiaus sodininkų, kuriems sunku patiems apgenėti medžių ar krūmų šakas, tačiau vaisiais mėgautis vis tiek jie nori. Todėl viena talkos dalyvių grupė rūpinasi būtent medeliais ir krūmais“, – dar vieną savanorių grupę apžvelgė talkos organizatorė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Daug senų šiukšlių

Šioje teritorijoje labai daug istorinės taršos, nes ilgą laiką fortas neturėjo aiškaus šeimininko, todėl buvo susidaręs įspūdis, kad čia galima atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis.

Viena talkininkų grupė pavadinta padangų medžiotojais. Jų užduotis – surasti kuo daugiau padangų ir jas nuridenti į surinkimo vietą. Dar kelios komandos VIII forto teritorijoje rinko šiukšles. Tiesa, dauguma jų jau seniai čia gulėjo, tad susimaišė su žemėmis, dalis jų apaugo samanomis, todėl ne visas atliekas galima tinkamai išrūšiuoti.

„Šioje teritorijoje labai daug istorinės taršos, nes ilgą laiką fortas neturėjo aiškaus šeimininko, todėl buvo susidaręs įspūdis, kad čia galima atsikratyti stambiagabaritėmis atliekomis. Mes fortą jau aštuntus metus tvarkome ir kas kartą pasirenkame vis skirtingą šlaitą. Ant jų per ilgą laiką yra prisikaupę įvairiausių šiukšlių. Randame ir padangų, ir senų televizorių, kurie čia palikti tikrai seniai. Aišku, pasitaiko ir naujai atvežtų padangų, tačiau daugiau vyrauja istorinės, jau apkerpėjusios šiukšlės“, – kalbėjo E. Šimkutė, pridūrusi, kad talkoje randamos ir šiuolaikinės šiukšlės, kurias palieka čia ateinantys žmonės.

Mums bekalbant keli moksleiviai iš krūmynų ištraukė neaiškios paskirties betoninius žiedus ir juos pradėjo ridenti per visą forto teritoriją iki surinkimo vietos.

„Mes bendradarbiaujame su Kauno tvirtovės parku. Po talkos surinktomis šiukšlėmis jie pasirūpins“, – kad surinktos atliekos neužsibus VIII forto prieigose, nurodė talkos organizatorė.

Kaip pranešė organizatoriai – Klaipėdos Senamiesčio „Rotaract“ klubas, akcijos, prie kurios kviečiami prisijungti visi norintys, metu, bus tvarkomas pusantro kilometro pamario ruožas nuo Kairių gatvės pabaigos ties mariomis.

Iniciatyva tvarkyti pajūrį šeštadienį vyks ir Latvijoje. Kitos aplink Baltijos jūrą esančios šalys balandžio mėnesį taip pat prisijungs prie šio projekto. Kiekvienoje šalyje vietiniai jaunimo klubai kvies bendruomenių narius sutvarkyti savo mėgstamą Baltijos jūros paplūdimį.

Norintys prisidėti prie talkos raginami atsinešti darbines pirštines, organizatoriai žada pasirūpinti šiukšlių maišais.

Po talkos renginio organizatoriai dalyvius kvies pasivaišinti rėmėjų skanėstais ir šviežiais vaisiais.

Kaip informuoja savivaldybė, T. Ševčenkos gatvėje daugiau nei 1,5 km atkarpoje bus pasodinta per 1500 krūmelių.

Kartu su šeimomis, kaimynais ir draugais kviečiama rinktis ties naujuoju Vytenio g. / T. Ševčenkos g. žiedu, nuo kurio iki pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bus pasodintos 1686 šermukšnialapes lanksvūnes ir japonines lanksvas. Neturintieji darbinių pirštinių ir kastuvėlių šias priemones gaus vietoje.

„Žaliose gatvėse geriau jaučiamės ir mieliau leidžiame laiką, nekilnojamojo turto patrauklumas auga žaliuose rajonuose, žaliose erdvėse jaučiamės produktyvesni, mus mažiau veikia miesto triukšmas, žaluma sušvelnina karščio poveikį kaitriomis vasaros dienomis. Pasodinti sodinukai suvešės per keletą artimiausių metų ir jau perdirbs anglies dvideginį, vėsins užplūdus kaitroms, suteiks šiai erdvei grožio ir jaukumo“, – sako Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

Ankstesnėse pavasario ir rudens talkose dalyvavo per tūkstantį vilniečių. Padedant miestiečiams, apsodinti Konstitucijos, Savanorių prospektai, P. Lukšio gatvė, Pavilnys.

Artėjantį želdinimo sezoną planuojama pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui jau suplanavo padovanoti įvairios įmonės. Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose ir kituose rajonuose naujos medžių alėjos jungsis su jau pasodintomis praėjusiais metais Naujamiestyje ir Šnipiškėse. Čia numatyta apželdinti T. Ševčenkos ir  Žalgirio gatves. Pačioje miesto širdyje nauji medžiai bei krūmai sužaliuos daugelyje su Gedimino prospektu besiribojančių gatvių: A. Jakšto, Jogailos ir A. Goštauto.

Atsižvelgus į bendruomenių pageidavimus, želdinimo darbai prasidės tankiai apgyvendintuose Pilaitės, Pašilaičių, Justiniškių rajonuose, kur labiausiai trūksta žalumos. Ilgiausios naujų medžių ir krūmų alėjos sužaliuos Lazdynuose, Architektų bei Erfurto  gatvėse. Žirmūnuose želdinimo darbai jau kelsis į atokesnes rajono erdves – Apkasų gatvę.

Šiemet bus sodinama netoli savivaldybės prieigų Šeimyniškių gatvėje bei dalyje Žirmūnų gatvės.

Planuojama pasodinti per 4100 krūmų: lanksvų, kalninių serbentų, ligustrų, sedulų, sausmedžių, sidabrakrūmių, karpytalapių stefanandrų, forsitijų ir kt. Taip pat vijokliais bus apželdinta Vilniaus lopšelio-darželio „Pipiras“ tvora.

Talkininkai laukiami 10 val. 30 min. Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankirtoje esančiame skvere. Neturintieji darbinių pirštinių ir kastuvo šias priemones gaus vietoje. Kol vyks talka, šeštadienį iki pietų Šeimyniškių ir Žirmūnų gatvėse bus eismo ribojimų. Šeimyniškių gatvėje iki Rinktinės gatvės sankryžos ir Žirmūnų gatvėje nuo Žirmūnų žiedo iki Minties gatvės nuo 9 val. iki 13 val. bus laikinai susiaurinta gatvės važiuojamoji dalis ir apribotas greitis. Vairuotojų prašoma keliones planuotis su laiko atsarga, esant galimybei darbų zoną apvažiuoti aplinkinėmis gatvėmis. Viešojo transporto maršrutai, ir eismo sąlygos nesikeis.

Ankstesnėse Žaliosios bangos pavasario ir rudens sodinimo talkose dalyvavo per tūkstantį vilniečių. Padedant talkininkams apsodinti Konstitucijos bei Savanorių prospektai, P. Lukšio gatvė, Pavilnys. Šios talkos paskatino bendruomenes, kaimynus patiems imtis iniciatyvos ir organizuoti bendrus sodinimus.

„Pastaraisiais metais Vilniuje jau dešimtimis skaičiuojame bendruomenių ir įmonių rengiamas sodinimo iniciatyvas. Ir šiandien jau akivaizdus šių pastangų rezultatas – daugelis gatvių ir kiemų visiškai pakeitė savo veidą – tapo jaukesni ir patogesni ir vaikštantiems, ir, beje, vairuojantiems“, – sako Vilniaus mero patarėjas Kristinas Taukačikas.

Šiemet Vilniuje jau pasodinta 20,8 tūkst. medžių, iš kurių beveik 18 tūkst. dovanojo verslas ir bendruomenės. Savivaldybės lėšomis taip pat pasodinta apie 50 tūkst. krūmų, dar 15 tūkst. pasodino įmonės ir bendruomenės. Vijokliais apželdintas ne vienas kilometras tvorų ir sienų. Taip pat mieste išsaugota per 1000 savaime išaugusių medžių.

"Darom prie jūros" pavadinę savaitgalio akciją jos rengėjai yra nusiteikę ne tik padėti regioninio parko žmonėms sutvarkyti apie penkis kilometrus kranto, bet ir drauge turiningai praleisti laiką.

"Darbas neturi būti kančia, – teigė regioninio parko vadovas Darius Nicius. – Norime sujungti kelis dalykus: atlikti krantotvarkos darbus ir įtraukti į juos platesnę visuomenės dalį ne tik iš pajūrio. Įtrauksime talkininkus ir į Karklės bendruomenės šventę "Menkinė". Be to, visi jie kviečiami šeštadienį dalyvauti senovinėje ugnies sąšaukoje. Visa tai galima būtų pavadinti aplinkosauginiu festivaliu."

Darbas neturi būti kančia.

Todėl jau penktadienį iš visos Lietuvos į Karklę atvažiavę talkininkai bei klaipėdiečiai klausė paskaitos apie krantotvarką, susipažino, kodėl tai būtina daryti, o vėliau žiūrėjo "Sidabrinės gervės" organizatorių dovanotus filmus. Šeštadienį po darbų talkininkų lauks koncertai, diskusijos bei jogos mankštos.

Tikėtasi, kad akcijoje gali dalyvauti apie 500 žmonių. Laukdami tokio gausaus talkininkų būrio parko darbuotojai porą savaičių ruošė jiems darbo priemones.

Pernai analogiškame renginyje dalyvavo pora šimtų dalyvių, apie ketvirtadalis jų buvo iš Klaipėdos. Paskaičiuota, kad atlikti darbai vertinami 10 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šiemet talkininkai atneš dar daugiau naudos.

Atvyksiantiems iš toliau bus sudarytos sąlygos įsikurti kempinge.

"Tvarkysime apie penkis kilometrus Karklės ruožo. Apie pustrečio kilometro į Palangos pusę sutvarkysime tai, ką po praėjusių metų talkos sugriovė gamta ir žmonės. Surinksime ir šiukšles. Aktyviau dirbti numatyta pietinėje Karklės dalyje ties "Žilvičio" stovyklaviete ir ant Olando Kepurės skardžio, kur lankytojai ištrypė žolę. Teks labiausiai lankomą skardžio kraštą užkloti žabų klojiniais, kad sustabdytume smėlio judėjimą į miško pusę. Tai padeda išlaikyti skardį stabilų. Olando Kepurėje žmonių lankymasis nėra ribojamas, bet ši vieta yra labai jautri. Jeigu nenorime uždaryti šios vietos, turime dirbti visomis kryptimis ir šviesti žmones", – paaiškino D.Nicius.

Akciją rengia organizacija „Mes darom“.

Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Taip pat savanoriai kviečiami prisidėti prie paplūdimio švarinimo – surinkti per vasarą poilsiautojų išmėtytas ar jūros išskalautas atliekas.

Po tvarkymosi darbų vyks filmų peržiūra bei gyvos muzikos koncertai po atviru dangumi. Lietuvos jūrų muziejus kvies praturtinti aplinkosaugos žinių bagažą per kūrybą, žaidimus ir kitas įtraukiančias edukacines veiklas.

Festivalio dalyviai kviečiami apsistoti palapinėse.

Akcija vyks visą savaitgalį.