Priežastis XXI-ajame amžiuje – sunkiai įtikima – neįmanoma suvaldyti kaimynės, kuri į savo butą tempia šiukšles ir tarakonais užkrėtė viską aplink.

„Jei norime patekti į butą, iš pradžių reikia pasiruošti“, – aiškino kaunietis, purkšdamas visus buto durų kraštus, ir juokavo, kad tada vietiniai gyventojai – tarakonai apsiverčia kojomis į viršų.

Vyras sakė, kad situacija šiemet tapo nebevaldoma. „Augina milijonus tarakonų, kurie visur plinta, visur eina. Ir mums su jais kovoti dabar padeda tik paukščiukai, kurie gatvėje vaikštančius tarakonus kartais pagauna“, – kalbėjo vieno iš butų savininkas Šarūnas Aukštakalnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Esą moteris į butą tempia viską, ką randa konteineryje, ar ji pati čia gyvena, neaišku, nes buto durys visuomet praviros. Jos nebeužsidaro nuo šiukšlių gausos, virstančios per šonus. „Aš pats esu išmetęs į konteinerį senus batus. Kai atėjau prie buto, prie jos durų jau buvo padėti tie batai. Prisitempia visokiausių šiukšlių ir maisto atliekų. Smarvė – baisi“, – pasakojo kaunietis.

Gyventojai sako pastebėję, kad situacija suprastėjo atšilus orams. „Sparčiai dauginasi ir čia jau epideminio lygio. Juk pas mus yra ir vaistinė, ir parduotuvė, ir baras veikia. Jų sąlygos irgi nepavydėtinos, nes kovoti, kada židinys nesunaikintas, yra neįmanoma“, – teigė daugiabučio gyventoja Loreta Skirmuntienė.

Tai mūsų jau net ne prašymas, o tiesiog riksmas – gelbėkite nuo tų tarakonų armijos.

Daugiabutis jungiasi su kitais pastatais – įmonėmis ir net odontologų kabinetais. Tarakonai jau visur –  verslininkai nebežino, ko griebtis. „Jau ir į Savanorių prospekte esančio didžiulio komercijos centro patalpas pas mus pradėjo ateiti tokie nusiskundimai. Tai mūsų jau net ne prašymas, o tiesiog riksmas – gelbėkite nuo tų tarakonų armijos, kuri dabar ypatingai suįžūlėjo“, – kalbėjo verslininkė Lina Šatrovienė.

Šiame name greit nebeliks gyventojų, žmonės priversti palikti namus. „Dabar stovi dalis butų tušti. Dėl vieno žmogaus niekas negali čia gyventi. Tik galbūt vyresnio amžiaus žmonės – jie neturi, kur dėtis“, – spėjo kaunietis Šarūnas.

Kadangi tai – privatus moters butas, nieko padaryti negali nei daugiabutį administruojanti įmonė. Ji kreipėsi į teismą. „Buvo gautas ieškinys, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovę į jai priklausantį butą įleisti įgaliotus asmenis ir sudaryti jiems sąlygas atlikti šiukšlių išvežimo bei kitus buto sutvarkymo darbus, siekiant sustabdyti antisanitarines sąlygas“, – sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Birželio 16 dieną teismas ieškinį tenkino visiškai. Jį galima skųsti per 20-mt dienų, tačiau moteris kol kas to nepadarė. „Teismo sprendimu atsakovė yra įpareigota apmokėti visas išlaidas: tiek susijusias su buto tvarkymo darbais, tiek bylinėjimosi išlaidas“, – aiškino teismo atstovė.

Butą sutvarkius, gyventoja, jeigu ji sutiks, turėtų pasirūpinti savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius. „Teikiame socialinės priežiūros ir specialiąsias socialinės priežiūros paslaugas, t. y. apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslauga. Socialiniai darbuotojai organizuoja asmenims atkurti savarankiškumą, integraciją“, – vardijo Kauno socialinių paslaugų centro socialinė darbotoja Irma Zabulionienė.

Į šią istoriją įtraukta ir policija, skundus apie moterį per šiuos metus gavusi jau tris kartus. Policijoje pradėta administracinių nusižengimų teisena.

„Tai ką, surikatos, skanaus jums Roberto“, – palinkėjo gero apetito šiems mieliems žvėreliams  zoologijos sodo darbuotoja, mesdama jų skanėstus – tarakonus. Ne bet kokius, o vardinius.

– Sakykite, kiek šiemet akcijoje dalyvauja tarakonų ir kiek iš jų gavo vardus?

– Iš viso vardų gavome apie du šimtus. Dauguma jų yra būtent vyriški. Na, o kiek tarakonų dalyvauja šioje akcijoje?! Surikatos norėtų, kad jų dalyvautų daugiau, deja, turime riboti šių žvėrelių maisto racioną. Per dieną kiekviena surikata gauna po du tarakonus.

– Ir kokie buvo populiariausi vardai?

– Iš vyriškų vardų numeris vienas – Robertas ir Artūras. Jų sulaukėme daugiausiai. O iš moteriškų vardų – Kamilė. Moterys buvo drąsesnės ir aktyviau įsitraukė į šią akciją. Matyt, joms tai buvo patogesnis ir smagesnis atsisveikinimo būdas su savo buvusiaisiais. O vyrukai, greičiausiai, santūriau ir savo viduje išgyvena išsiskyrimą. Jie ne taip aktyviai dalyvavo šioje akcijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Per jūsų skelbtą akciją, su kokiomis emocijomis žmonės čia ėjo užrašyti savo buvusiųjų vardų? Gal teko išgirsti ir kokių nors su jais susijusių istorijų?

Daugeliui tai – smagi atrakcija. Žvelgia į šią akciją su humoru. Bet kartais matai, kad tas buvusiojo vardas parašytas su pykčiu.

 

– Daugeliui tai – smagi atrakcija. Žvelgia į šią akciją su humoru. Bet kartais matai, kad tas buvusiojo vardas parašytas su pykčiu, pagieža ar nuoskauda: „jis mane įskaudino, paliko…“ Visokių variantų būna. Ir emocijų taip pat.

– Ši akcija vyksta ne pirmus metus. Kaip jums iš viso kilo tokia idėja?

– Mūsų tikslas buvo Šv. Valentino dieną padaryti smagią ne tik įsimylėjėliams, bet ir visiems, kurie neturi poros, išgyvena išsiskyrimą. Galvojome, kaip pralinksminti ir vienišius. Taip gimė mintis pasveikinti su nauju etapu. O naujas etapas prasideda tada, kai paliekame savo buvusiuosius užmarštyje. Mes nesame vieninteliai, rengiantys tokias akcijas. Pasaulyje ši praktika populiari, kai žmonės kviečiami tokiu būdu atsikratyti savo buvusių antrų pusių paliktų nuoskaudų.   

ULAC dezinfektologas Jonas Antanavičius atsako, kodėl svarbu ir kaip tinkamai atsikratyti namus užpuolusių kenkėjų.

Kaip atsikratyti pelių ir kitų graužikų?

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas ir tvarkinga aplinka – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos kenkėjus. Nesant maisto, graužikai žūva per 3–5 paras arba iškeliauja į kitas teritorijas ieškoti maisto bei tinkamų gyvenimo sąlygų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų populiacijos sumažinimo iki nepavojingo lygio. Todėl graužikų stebėjimas ir naikinimas turi būti sistemingai atliekamas, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti.

Graužikų naikinimui patalpų viduje gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Veterinarijos vaistinėse gyventojai gali įsigyti ne profesionaliam graužikų naikinimui skirtų biocidinių produktų arba mechaninių priemonių (spąstų, gaudyklių, lipnių juostų suteptų klijais ir kt.).

Siekiant, kad graužikai nesiveistų, reikia imtis ir profilaktinių priemonių: tinkamai sandarinti patalpas, prižiūrėti buitinių atliekų surinkimo vietas, šalinti atliekas, tvarkyti rūsius, t. y. pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas, pasirūpinti teritorijos prie namų švara.

Jei patys bijote užsiveisusių kenkėjų ar norite būti užtikrinti dėl kokybės, rekomenduojama kreiptis į kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licencijas šiai veiklai – jie suteikia atliktų darbų garantiją. Šiam darbui jie parenka tinkamas chemines medžiagas, atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą, jų teikiamos paslaugos yra efektyvios.

Ar galima graužikus atbaidyti ultragarsiniais prietaisais?

Galimybė graužikus atbaidyti ultragarsu egzistuoja tik teoriškai. Daugybė mokslininkų tyrimais įrodyta, jog ultragarsinės atbaidymo sistemos yra trumpalaikės ir neveiksmingos.

Ar tarakonai platina užkrečiamąsias ligas?

Iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti tuberkuliozės, salmoneliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą savo išskyromis. Tarakonai gali sukelti alergijas.

Šie kenkėjai gali būti pernešami su drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais. Jie gali lengvai pereiti iš vieno pastato į kitą, kai nesandarios durys, yra plyšių sienose, taip pat per vėdinimo angas.

Kokiomis priemonėmis patys gyventojai gali naikinti užsiveisusius tarakonus bei kitus kenkėjus savo būstuose?

Gyventojai gali naikinti tarakonus ir kitus kenkėjus įsigiję parduotuvėse neprofesionaliam naudojimui skirtų cheminių preparatų ropojantiems vabzdžiams naikinti. Prieš atliekant tarakonų naikinimą, šias vietas reikia gerai išplauti muiluotu vandeniu. Purškiant ant nešvarių paviršių cheminių medžiagų veiksmingumas sumažėja. Jei tarakonų nėra daug, galima naudoti nechemines priemones (specialius klijus, feromonines gaudykles ir kt.).

Kuo pavojingos skruzdėlės? Kaip jas išnaikinti?

Skruzdėlių, ypač faraoninių, naikinimas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Faraoninės skruzdėlės būtina naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keramikinių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, tualetuose, produktų laikymo induose ir kitose vietose. Taip migruodamos per gyvenamąsias patalpas jos gali išnešioti helmintų kiaušinius, kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Faraoninių skruzdėlių naikinimo būdai labai sudėtingi, nes jų lizdai dažnai būna sunkiai prieinamose vietose. Geriausias naikinimo metodas – sunaikinti lizdus. Apskaičiuojama, kad skruzdėles naikinančios medžiagos būtų tiek, kad ja mintančios skruzdėlės darbininkės žūtų ne iš karto, o tik po to, kai parneštu maistu pamaitins kitus šeimos narius, pirmiausiai pateles, todėl skruzdžių šeima išnyksta laipsniškai. Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25–30 tūkst. skruzdėlių. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.

Faraoninių skruzdėlių naikinimą geriausiai atliks specialistai, jie parinks tinkamiausius pagal veikliąją medžiagą cheminius preparatus (insekticidus). Nepatariama faraoninių skruzdėlių naikinti purškiant insekticidus. Purškiant įprasta chemija tik dalis skruzdėlių sunaikinama, likusios lizde ima plisti po gretimas patalpas ir užkrėstumas po kurio laiko tampa tik dar didesnis.

Skruzdėles baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus, tačiau šios liaudiškos priemonės nėra efektyvios, sunaikinama tik dalis skruzdėlių ir po kiek laiko jos dar gausiau išplinta.

Gedimino technikos universiteto studentai gyvena su blakėmis, tarakonais ir pelėsiais.

Žurnalistams pasilbeldus į vieną kambarį, ant stalo randamas tarakonas. Nors jis ir mažytis, bet nebaikščiai karaliauja.

Anot bendrabučio gyventojų, dieną jų nematyti, tik vakarais.

Kaip praneša LNK, sukandžioti studentai tyli, todėl pavojaus varpais pradėjo skambinti tėvai.

Šį pasišlykštėtiną vaizdą moteris atsimins dar ilgai. Įmonės atstovai tikino išsiaiškinę, kad rastas vabzdys iš tikrųjų nėra tarakonas.

Pasigailėjo, kad valgė

Žvejų gatvėje veikiantis restoranas "Katpėdėlė" vėl sulaukė kritikos strėlių.

Kraupdama moteris pasakojo ketvirtadienį 18.30–19 val. užsisakiusi 30 cm dydžio picą. Praėjusi ją valgyti klaipėdietė labai pasigailėjo.

"Jei atvirai, beveik visą įveikiau. To tarakono taip ir nebūčiau pamačiusi, jei ne nuslydęs grybas, po kuriuo slėpėsi tarakonas. Kadangi pinigus už valgį sumokėjau iš anksto, o į tokius dalykus organizmas reaguoja jautriau, iškart atsikėliau ir išėjau į lauką", – pasakojo pašnekovė.

To tarakono taip ir nebūčiau pamačiusi, jei ne nuslydęs grybas, po kuriuo slėpėsi tarakonas.

Aprimus emocijoms ji pasidalijo maiste besivoliojančio parazito nuotrauka interneto socialiniuose tinkluose.

Skundžiasi ir verslininkai

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pasakojo neseniai gavę dar vieną skundą dėl kenkėjų "Katpėdėlėje".

Pretenzijų įstaigai turėjo šalia įsikūrę verslininkai, kurie piktinosi, kad tarakonai "persimetė" ir pas juos. Pastarųjų veikla su maitinimo paslaugomis niekaip nesusijusi.

Specialistams lankantis "Katpėdėlėje" išties buvo rasta negyvų tarakonų, tačiau ne maisto tvarkymo zonose.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, kad kavinėje nuolat vykdoma tarakonų kontrolė ir stebėsena. Šių parazitų gaudymo nameliuose inspektoriai aptiko po viena negyvą tarakoną.

"Patikrinome ir skundo nepatvirtinome, nes įmonė priemones vykdo. Dabar patikrinsime iš naujo", – sakė A.Bauža.

Ateityje "Katpėdėlės" veikla bus stebima akyliau, juolab kad tai ne pirmas vartotojo skundas per pastaruosius keletą metų.

"Tarakonai – sudėtingas gyvūnas, su tuo reikia rimtai dirbti. Po pastarųjų incidentų juos ir pas save kvietėmės, ir baudėme, buvo rimtai prisižadėję dirbti. Ten yra didelis ir senas pastatas, tai matyt nėra taip lengva. Bet kur žiūri virtuvės personalas?" – stebėjosi A.Bauža.

Laikinai sustabdė veiklą

Bendrovės "Amber Food", kuri valdo "Katpėdėlės" restoranų tinklą, Rinkodaros skyriaus vadovė Lina Nikonovaitė įmonės vardu atsiprašė klientės dėl šio nutikimo.

Ten yra didelis ir senas pastatas, tai matyt nėra taip lengva. Bet kur žiūri virtuvės personalas?

"Mūsų personalas apie tai sužinojo klientams jau iškeliavus – maiste galbūt rastas vabzdys buvo paliktas ant lėkštės. Svarbu pažymėti, jog šis vabzdys nebuvo tarakonas – tai patvirtino ir mūsų iškviesti bendrovės "Dezinfa" ekspertai. Bet kokiu atveju į maistą patekti jis neturėjo ir dėl to apgailestaujame. Mėmelio "Katpėdėlė" yra įsikūrusi autentiškame Klaipėdos architektūros paveldo pastate ir yra mėgiama klientų dėl tokios istorinės aplinkos ir šilto aptarnavimo. Praeityje čia buvo kilę problemų – medinėse istorinio pastato konstrukcijose buvo nelengva efektyviai naikinti ten atsiradusius kenkėjus. Tačiau ėmusis papildomų priemonių šią problemą pavyko suvaldyti – patalpas dezinfekuojame dukart per mėnesį, o kiekvieną pirmadienį vykdome kruopštų sanitarinį valymą", – teigė L.Nikonovaitė.

Atlikus nuodugnų patikrinimą jokiuose kituose produktuose nepageidaujamų gyvių nerasta, tačiau dėl visa ko restoranas penktadienį iki 14 val. buvo uždarytas tam, kad dar kartą būtų atlikti papildomi valymai.

"Kad užkirstume kelią bet kokiems incidentams ateityje. Dar sykį atsiprašome klientės ir siūlome jai nemokamus pietus ar vakarienę bet kuriame pasirinktame mūsų restorane", – komentavo įmonės atstovė.

Istorija kartojasi

Tai ne pirmas toks incidentas Žvejų gatvėje įsikūrusioje "Katpėdėlėje". Prieš porą metų inspektoriai laikinai buvo sustabdę šio restorano veiklą būtent dėl įstaigos patalpose aptiktų tarakonų.

Pažeidimai nustatyti tiriant vartotojos pranešimą. Moteris tvirtino, kad, valgydama restorane, barščiuose rado tarakoną.

Dar tą pačią dieną buvo surengtas patikrinimas. Tąkart vartotojos pateikta informacija dėl įstaigoje esančių tarakonų pasitvirtino.

Panašu, kad kovoti su parazitais kavinės vadovybei iki šiol sekasi sunkiai.

Už higienos reikalavimų pažeidimus, kai nesusitvarkoma su kenkėjais, vadovui numatyta administracinė atsakomybė.

Uodai

Ar jus uodai puola labiau nei jūsų draugą? Pasirodo, tai  lemia žmogaus kraujo grupė. Tyrimai parodė, kad nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dvigubai dažniau nei turinčius A kraujo grupę. Be to, kuo daugiau anglies dioksido iškvėpsite, tuo labiau kibs uodai.

Įdomu, ką uodai veikia žiemos metu? Įkyrūs vabzdžiai šaltuoju metų laiku pasineria į žiemos miegą, o  žiemoja jie įvairiose  stadijose: lervos – vandens telkiniuose, suaugėliai labai dažnai vėsiose žmogaus būsto patalpose: rūsiuose, sandėliuose ir pan. Užėjus žiemą į vėsų sandėliuką galima pastebėti ant lubų aukštyn kojomis kybančius „miegančius“ uodus. Kai oras atšyla, uodai atgyja, o jeigu rūsiuose randa, kad ir mažą vandens balutę, kai kurios rūšys gali sudėti ir pirmuosius kiaušinėlius. Tokie rūsiuose peržiemoję uodai yra pirmieji, kurie puola žmones, rašoma pranešime spaudai.

Vorai

Pasaulyje egzistuoja apie 35 tūkst. vorų rūšių. Pasak kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, manoma, kad vorai nepavojingi, nors arachnofobija – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Visgi, pasak specialisto, visi vorai yra nuodingi, tik ne visos rūšys gali perkasti žmogaus odą. Lietuvoje vos keletas rūšių, kurios galėtų  įveikti suaugusio žmogaus odą, tačiau tai nėra mirtini įkandimai, prilygsta širšės įgėlimui.

Vorų poravimosi metu, kai kurių rūšių patinėliai  prieš apvaisinimą „šoka“ šokį gerokai didesnei patelei, kad nukreiptų jos dėmesį. Tačiau net šokis ne visada išgelbsti jaunikį nuo žūties – patelės labai dažnai patinus suėda.

Tarakonai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių.

Žvyninukai

Cukrinis žvyninukas arba sidabrinė avižėlė –  pailgos formos vabzdys, apsigyvenantis tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis: mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Drėgmė šiems labai primityviems ir  vieniems pirmųjų Žemėje atsiradusiems vabzdžiams gyvybiškai svarbi. Žvyninukų protėviai atsirado daugiau nei prieš 400 mln. metų. Nors šis vabzdys yra vienas iš taikiausių ir žalos nedaro, jo buvimas sukelia estetinį diskomfortą. Įdomu tai, kad cukriniai žvyninukai turi dvi sudėtines akis ir gerai mato naktį.

Tarakonai

Tarakonai – vieni iš dažniausiai pasitaikančių kenkėjų. Rodos, puikiai juos pažįstame, tačiau ar kada susimąstėte, kiek laiko tarakonas gali nekvėpuoti? Skamba netikėtai, tačiau nustatyta, kad šie kenkėjai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių!

Išvysti skrendantį tarakoną – misija beveik neįmanoma. Nors tarakonai turi sparnus, skraidymas nėra jų stiprioji pusė. Žinoma, kai kurios tarakonų rūšys gali įveikti nedidelius atstumus (Lietuvos miškuose gyvenantys miškiniai prūsokai gali perskristi keletą metrų), bet dažniausiai jie tik ropoja.

Blusos

Kaip teigia L. Grigaliūnas, blusa gali pašokti netgi 15 cm į aukštį. Jos šuolis gali siekti net 32 cm į ilgį. Taip šuoliuodamos blusos be vargo susiranda maisto, tad jei rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje pasirodys blusuota katė, šuo arba graužikas, padidėja rizika kenkėją parsinešti į namus. Blusai ant žmogaus užšokti vienas juokas – šis kenkėjas šuoliuoja net didesne jėga nei žiogas! Taip šokinėti šis kenkėjas gali dėl resilino – blusų užpakalinėse kojose esančios cheminės medžiagos. Resilinas – už bet kokią gumą elastingesnė medžiaga.

Patalinės blakės

Jei blusas galime vadinti šuolininkėmis, tai patalines blakes galime tituluoti slapukėmis. Anot L. Grigaliūno, patalinės blakės yra sunkiai pastebimos dienos metu ir iš savo slaptaviečių išlenda naktį. Patalinės blakės paprastai laikosi arčiau savo aukų, tačiau išskirtiniais atvejais gali nuropoti net iki 30 metrų, kad pasimaitintų. Savo evoliucijos pradžioje šie parazitai gyveno urvuose ir parazitavo ten gyvenančius šikšnosparnius. Vėliau urvuose atsirado  šiuolaikinio žmogaus protėviai ir tuomet įvyko žmogaus ir šio parazito pažintis. Žmonės iš urvų išsikėlė jau kartu su šiais kraujasiurbiais.

Ne itin malonius pojūčius sukelianti nuotrauka, kuri buvo patalpinta ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“, sulaukė didelio internautų ir KTU bendrabutyje, įsikūrusiame Kaune, Pašiles g., apsistojusių studentų dėmesio.

„Šiais metais jų atsirado kaip niekad daug“, – galimai apie ne vienerius metus trunkančią bėdą užsiminė Andrius.

„Nueikite pas administratorę ir paprašykite, kad duotų kokių nors priemonių jiems naikinti“, – sprendimo būdo išsyk pradėjo ieškoti Monika.

Šmaikštauti bandę internautai netruko pasidalyti ir priemonių tarakonams naikinti fotografijomis, ir būdais, kaip „panaudoti“ šiuos įnamius.

„Pasiskrudink kaip traškučius. Baltymų šaltinis“, – gurmanišką būdą prisiminė Petras.

„Smagu, pas jus maistas pats ateina“, – pokalbį vainikavo Julija.

Portalui kauno.diena.lt fotografiją įkėlęs studentas pasakojo, kad nemalonių situacijų dėl bendrabutyje apsigyvenusių tarakonų pasitaiko nuolat.  

„Dienos metu jų nesimato. Šie įnamiai pradeda lįsti vakare, kai pajudini vietas, kuriose jie tūno“, – pasakojo vaikinas.

Pašnekovas atskleidžia, kad tarakonų galima rasti visur – už baldų, buitinės technikos prietaisų (mikrobangų krosnelių, šaldytuvų). Maži tarakonai įsigudrina įlysti net į kompiuterio klaviatūrą, o tamsoje jie sutinkami ir ant sienų, grindų ar net tualete.

„Kambariuose stengiamės palaikyti tvarką. Visas maistas laikomas sandariai, dažniausiai – šaldytuve. Manau, kad ši problema bendrabutyje yra jau seniai, tačiau nežinome, kaip jas spręsti. Bandėme tarakonus naikinti įvairiais preparatais, bet tai tik laikinas sprendimas. Keisčiausia tai, kad kituose KTU bendrabučiuose taip nėra“, – pasipiktinimo neslepia studentas ir priduria, kad teko susidurti su ne viena šleikštulį keliančia situacija. 

„Naktį atsikėliau atsigerti vandens, bet pamačiau puodelyje stūksantį tarakoną, tad vandens negėriau. Ryte jo puodelyje jau nebuvo“, – sakė vaikinas, kuris tarsi juokais prasitarė, kad kutenimas miegant jau senokai nekelia nuostabos. 

Reikalingas komandinis darbas. Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose.

Universitetas ėmėsi veiksmų

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su KTU bendrabučių grupės vadove Indre Karbauskiene. Universiteto atstovė patikino, kad minimame bendrabutyje vasaros laikotarpiu buvo atlikta generalinė patalpų dezinfekcija.

„Pastaruoju metu skundų dėl kenkėjų patalpose iš gyventojų nesame sulaukę. Kai gavome informaciją apie galimą atvejį, nedelsiant atlikome pastatų apžiūrą ir kenkėjų neradome, bet profilaktiškai buvo atlikta bendrųjų patalpų dezinfekcija, paliktos papildomos prevencinės priemonės“, – komentavo atstovė.

Pasak I. Karbauskienės, kitą savaitę dar kartą bus atlikta gyvenamųjų ir bendrųjų patalpų apžiūra, ir, jei reikės, toliau bus užtikrinama patalpų dezinfekcija. Pastebėjus kenkėjus, KTU atstovė rekomenduoja kuo skubiau informuoti bendrabučio administraciją.

Universiteto duomenimis, bendrabučiuose yra teikiama kenkėjų naikinimo paslauga pagal sudarytą paslaugų pirkimo sutartį. Paslaugos yra teikiamos nuolatos, įmonės darbuotojas periodiškai atvyksta atlikti patalpų apžiūrą ir atlieka patalpų dezinfekciją.

Pavojus sveikatai

Bendrovės „Dezinfa” atstovai, kurie iki 2014 metų prižiūrėjo švarą KTU bendrabutyje, sutiko pasidalyti patarimais ir įvardyti, kuo tarakonai pavojingi žmogaus sveikatai.

„Šiurpių istorijų apie studentų bendrabučiuose gyvenančius tarakonus girdime dažnai. Ši problema itin opi rudenį, kai prasideda šildymo sezonas – šiluma, maisto atliekos ir drėgmė kuria tinkamas sąlygas ūsuotiems kenkėjams veistis. Į patalpas šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros lizdus, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra“, – situaciją komentavo bendrovės atstovė Eglė Girdvainytė – Krasilnikovienė

Akcentuojama, kad šie įnamiai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Tarakonų išmatos gali sukelti egzemą ir astmą.

Tam, kad tarakonai būtų sunaikinti, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos, išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių. 

„Reikalingas komandinis darbas. Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose, bendrabučio valdytojas – užtikrinti, kad tarakonus naikinanti bendrovė suteiktų kokybiškas paslaugas. Laiku identifikuota problema, greiti sprendimai, efektyvi kenkėjų kontrolė ir studentų sąmoningumas garantuotų ilgalaikį rezultatą“, – pataria „Dezinfa” atstovė.

Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, egzistuoja daugybė įdomių faktų apie šiuos ūsuotuosius kenkėjus.

„Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami juodieji ir rudieji tarakonai. Pastaruoju metu šie kenkėjai itin aktyvūs, todėl prieš imantis naikinimo priemonių, verta atkreipti dėmesį į tarakonams būdingas savybes“, – pabrėžia biologas.

1. Tarakonai būtų geri sportininkai

Tarakonai greiti ir stiprūs – tai kelios iš savybių, reikalingų sėkmingam sportininkui.

„Vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę – 2 m ūgio žmogus tokiu greičiu nubėgtų apie 100 metrų. Be to, nebe reikalo galioja mitas, kad tarakonai galėtų atlaikyti net branduolinį smūgį. Ūsuotųjų kūnas yra labai tvirtas, jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų – kai kurios tarakonų rūšys gyvavo dar prieš 300 mln. metų“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.

2. Tarakonai – kanibalai

Ūsuotieji kenkėjai yra visaėdžiai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net vienas kitu.

„Tarakonai siejami su nešvarumais, kadangi maisto dažniausiai ieško atliekų dėžėse, konteineriuose, augintinių išmatų dėžutėse ir kt. Kai šie vabzdžiai ima jausti maisto trūkumą, dažnai tampa kanibalais ir ima valgyti savo gentainius“, – pasakoja biologas.

3. Tarakonai gali išgyventi savaitę be galvos

Pasak mokslinių tyrimų, tarakonai gali gyventi maždaug vieną savaitę be galvos. Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, priežastis yra ta, kad tarakonų kūnuose yra mažos skylutės, per kurias jie įkvepia ir transportuoja orą. 

„Sujunkite faktą, kad tarakonai gali ilgą laiką gyventi be maisto ir vandens, deguonį gauna per kūne esančias skylutes, ir turėsite vabzdį, kuris iki savaitės išgyvena be galvos“, – teigia L. Grigaliūnas.

4. Tarakonai mėgsta alų

Jei mėgstate alų ir namuose pastebėjote bėgiojančius tarakonus, tikėtina, kad daugiausiai jų buriuosis prie alaus butelių, tuščių skardinių.

„Tarakonai mėgsta alų ne dėl to, kad yra dažni vakarėlių dalyviai, bet juos traukia aluje esantys cukrūs ir apyniai. Dėl šios priežasties ūsuotieji vabzdžiai nevengia apsilankyti aludėse, alaus daryklose, kepyklose bei cukrainėse. Be to, ši problema labai aktuali kalbant apie taromatus, nes ne visi žmonės elgiasi atsakingai, t. y. į taromatą meta neišplautus butelius“, – pabrėžia ekspertas.

5. Tarakonai gali nekvėpuoti 40 min.

Tyrimai parodė, kad tarakonai gali užlaikyti kvėpavimą iki 40 minučių ir gali išgyventi po vandeniu iki 30 minučių. „Manoma, kad tarakono sugebėjimą ilgam laikui užimti kvėpavimą lemia jų kūne esantys vamzdeliai, per kuriuos jie išstumia vandenį ir gauna deguonį“, – sako L. Grigaliūnas.

Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.