-
Šiurpi pagimdžiusios 13-metės patirtis: kad ji nėščia, tarnybos sužinojo tik tada, kai buvo sumušta 24
Medžiaga pradėjo plisti paauglių naudojamoje programėlėje.
„Informacija žinoma. Užvakar policija gavo tokį pranešimą ir aiškinasi aplinkybes. Problema ta, kad įtariami asmenys yra nepilnamečiai. Dėl jų jauno amžiaus jiems negali būti taikoma nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė. Medžiaga bus perduota savivaldybei, taip pat – Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – teigė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vaikai tampa ir smurtautojais, ir aukomis. Ir, panašu, stabdžių pedalų nėra arba nėra kam jo paspausti.
„Mes vis mažiau toleruojame smurto apraiškas, kai jas pastebime, bet tai yra procesas, kuris neturi pabaigos“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užvakar trylikamečio egzekucija, prieš tris dienas Lietuva šiurpo, kai Panevėžyje pagimdė trylikametė. Tik atlikus DNR tyrimą bus nustatyta žagintojo tapatybė. Dėl neįgalios nepilnametės išžaginimo nuo pernai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vakar tarnybos viešino dar vieną siaubingą atvejį Vilniuje.
„Tai yra šių metų įvykis. Specialiųjų poreikių turinti paauglė, kuri negali atpažinti, kas yra neleistinas, netinkamas elgesys, buvo išnaudojama“, – sakė Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Vaiko teisės apie tai sužinojo tik tada, kai mergaitė buvo sumušta.
„Tik tyrimo metu išaiškėjo, kad mergaitė ir laukiasi“, – komentavo situaciją G. Batulevičius.
Anot tarnybų, seksualinio smurto atvejai prieš vaikus, apie kuriuos sužinoma, yra tik ledkalnio viršūnė. Realybė gali šokiruoti.
„Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus“, – konstatavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus.
Ar patys vaiko teisių gynėjai padaro viską, koks mokyklų vaidmuo ir ar specialistai geba atpažinti bei suprasti, kad vaikas kenčia?
„Kad gebėtų geriau atpažinti seksualinį smurtą, ekspertų, galinčių to mokyti, nėra daug. Mes juos taip pat turime sutelkti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Smurtas gali būti visoks – fizinis, seksualinis ir psichologinis. O šalia ir kvaišalai, ir alkoholis.
„Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų“, – sakė G. Batulevičius.
„Kiekvienais metais auga galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius. Jei lygintume 2021 metus su 2022-aisiais, tai tas skaičius padidėjo 13 proc. Ir tai iš vienos pusės džiugina, nes rodo, kad visuomenė apie tai vis dažniau praneša“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Pernai iš viso gauta beveik 46 tūkst. pranešimų apie galimai pažeistas vaiko teises. Policija vardija, kiek jų žiniomis per pastaruosius trejus metus nukentėjo vaikų. Bendra tendencija – aukų mažėja. Tik dabar fiksuojamas augimas.
„Pernai, t. y. 2022 m. turėjome šiek tiek daugiau kaip 1,5 tūkst. atvejų. Šiais metais, jei lygintume su praėjusiais, stebimas 10 proc. didėjimas. Daugiausiai fiksuojama fizinio smurto, nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Dar labai svarbus akcentas, kad dažniausiai vaikai nukenčia artimoje aplinkoje“, – teigė R. Matonis.
„Elgesys tikrai yra labai žiaurus. Vaikas sako, kad negali parodyti mėlynės, nes mane muša per rankšluostį. Arba teigia, kad nesimato mėlynės, nes daužė per pilvą“, – kalbėjo G. Batulevičius.
Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų.
Dėl fizinio smurto, ko nemato tarnybos, yra daugiau.
„Mūsų atliktos apklausos rodo, kad 49 proc. apklaustųjų mano, jog fizinių bausmių taikymas nebūtinai yra smurtas“, – teigė I. Skuodienė.
Vadinasi, kone kas antras įsitikinęs, kad pakratyti vaiką ar pasukti ausį yra normalu.
„Manau, nuo mažumės vaiką reikia auginti taip, kad paskui netektų sukti tos ausies“, – sakė užkalbinta praeivė.
„Nesvarbu, kokios formos smurtas, bet jis palieka traumą“, – porino kita pašnekovė.
„Ir tėvai mano, kad tai – auklėjimas“, – baisėjosi garbaus amžiaus vyras.
-
„Putės“ skonio traškučių gamintojai sustoti nežada: kurs ir „penio“ skonio? 128
Rugsėjo 2 d. lietuviško startuolio „Chazz“ internetinėje parduotuvėje atsiradę beveik 10 eurų kainuojantys „putės“ skonio traškučiai sukėlė tikrą audrą.
Nors vieni nematė tame nieko blogo, atsirado tokių, kurie skundais užvertė valstybės institucijas.
Galiausiai nustatyta, kad toks prekės apipavidalinimas vis dėlto diskriminuoja moteris. Įmonė įpareigota nutraukti reklamos publikavimą.
Gavo skundą
Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, dėl „putės“ skonio traškučių buvo gautas skundas.
Jame rašoma, kad 2022 m. balandžio 1 d. „Chazz“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje bei internetinėje svetainėje pasirodė įrašas apie „putės“ skonio traškučius, kuris buvo pateikiamas kaip balandžio 1-osios pokštas. Įrašas sulaukė dalies visuomenės neigiamos reakcijos, o kritiką sekė žeminantys komentarai bei ironiški seksualinio pobūdžio komentarai iš „Chazz“ paskyros.
P. Paleckio/BNS nuotr.
Viešoji įstaiga, pateikusi skundą, teigė, kad „Chazz“ produktas (traškučiai) bei įmonės komunikacija žemina moteris jas sudaiktinant, redukuojant iki skonio ir prekės. Skunde taip pat rašoma, kad nurodytų traškučių iliustracijos yra seksualizuojančios ir objektyvizuojančios (seksualizuotas, nerealistiškas moters kūnas), o posakiai – skatinantys seksizmą ir lyčių stereotipus (pvz.: skonio kūrėjai išėjo į medžioklę).
Žemina moteris
Lygių galimybių kontrolierė, tyrusi šį atvejį, vertino ne pačią prekę, bet informaciją apie produktą – dvi reklamas ir skelbiamą informaciją apie produktą oficialioje „Chazz“ interneto svetainėje. Viena iš reklamų skundo tyrimo metu buvo pašalinta.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tikina, kad pateiktu tekstu ir vaizdais – moters tarpkojyje patalpintu traškučių pakeliu bei pasvirusioje pozoje esančia mergina su seksualiais atributais – yra išreiškiamas moters žeminimas ir menkinimas.
Tokia reklama formuoja nuostatą, anot tarnybos, kad moteris ir jos kūnas, visų pirma, yra seksualinių poreikių tenkinimo objektas. Atskirų moters kūno dalių išryškinimas siekiant paskatinti produkto, nesusijusio su kūno priežiūra ar išvaizda, pardavimus pažeidžia asmens vientisumo ir integralumo principą, žemina žmogaus orumą.
„Moterų sudaiktinimas komerciniais tikslais, deja, vis dar yra paplitęs, todėl prekių gamintojai ir pardavėjai, planuodami komunikaciją, į savo skleidžiamas žinutes turėtų pažvelgti atsakingai. Seksualumas, patrauklaus kūno vaizdavimas reklamose patys savaime nėra netinkami, tačiau visada svarbu atsižvelgti į kontekstą. Seksualus moters kūno vaizdavimas reklamuojant apatinį trikotažą ar sekso prekes yra ne tas pats, kaip moters kūno dalių pateikimas šalia maisto produktų“, – portalui kauno.diena.lt komentavo tarnybos atstovai.
Be to, kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė, šiuo vaizdavimu moteris akivaizdžiai sudaiktinama, laikoma seksualinių fantazijų objektu, o ne sprendimus priimančia asmenybe – tai demonstruoja menkinantį požiūrį į ją.
Įpareigojo pašalinti
Išnagrinėjusi skundą, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabataskaitė pateikė sprendimą, kuriame įpareigojo šio produkto gamintoją nutraukti traškučių reklamos publikavimą viešoje erdvėje per 30 dienų.
„Tokį sprendimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba argumentuoja tuo, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, prekių pardavėjai (-os) bei gamintojai (-os) suteikdami vartotojams informaciją apie gaminius ir prekes ar jas reklamuodami privalo užtikrinti, kad šiame turinyje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties bei formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis pranašesnė už kitą“, – aiškinama portalui kauno.diena.lt atsiųstame pranešime.
Visą tarnybos sprendimą galima rasti čia.
Sprendimas per mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka.
Ar bus „penio“ skonio traškučiai?
Žilvinas Kulvinskis
„Chazz“ bendraįkūrėjas
– Kaip kilo idėja gaminiui suteikti tokį pavadinimą?
– Tai mūsų klientų idėja, kurią tik reikėjo išdrįsti įgyvendinti. Po to, kai išleidome šaltibarščių skonio traškučius, vienas iš klientų komentaruose po šito skonio produktu tiesiog pasisakė: „Kas čia per nesąmonė leisti tokius skonius. Betrūko, kad dar išleistumėte ir „putės“ skonio“. Po to tai įdėjome kaip Balandžio 1-osios pokštą. Tada jau supratome, kad žmonės neatstos tol, kol mes to skonio nepagaminsime. Kasdien elektroninės parduotuvės chate sulaukdavome klausimų: o kada bus? Jei klientai prašo, įmonei būtų nuodėmė ignoruoti klientų norus.
– Kiek laiko prireikė tam, kad kliento pasiūlyta idėja būtų įgyvendinta?
– Jei idėja buvo užfiksuota balandžio 1-ąją, tai produktas į elektroninę parduotuvę buvo įkeltas rugsėjo 2 d.
– Į kokios šalies rinką yra orientuotas šis gaminys?
– Tą galima suprasti atidžiau patyrinėjus pakuotę ir atkreipus dėmesį į kalbų išdėstymą. Įprastu atveju traškučių aprašas yra visų pirma pateikiamas lietuvių k., po to seka kitos Baltijos šalys, po to lenkų, anglų, vokiečių ir visos kitos kalbos. „Putės“ skonio traškučių aprašas visų pirma pateikiamas anglų k. O tai reiškia, kad nuo pat pradžių buvo sumanymas, jog šis produktas skirtas ne Lietuvos rinkai. Ta sėkmė, kuri šį produktą lydi užsienyje, yra didžiulė. Ji pasiteisino. Nesitikėjome, kad ir Lietuva taip sėkmingai šį produktą sutiks. Daugiausiai užklausų gauname iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
– Kur daugiausiai išperkama šio produkto?
– Kol kas tarp pirmaujančių šalių yra Lietuva. Sulaukiame daug žiniasklaidos dėmesio. Užsienyje apie produktą informacija žmonės dalinasi daugiau socialiniuose tinkluose, bloguose. Produktu domėjosi Kanados radijas, Niujorko dienraščiai. Rezonansas sklinda per visą pasaulį. Prašymų įsigyti sulaukiame iš viso pasaulio, net ir iš tokių egzotiškų šalių kaip Naujoji Zelandija, Australija, Tailandas, Kolumbija, Brazilija, Argentina. JAV, Vokietija, Ispanija yra antroje vietoje pagal produkto perkamumą. Buvo momentas, kaip apie šį produktą ūžė visa Graikijos žiniasklaida. Šioje šalyje šie traškučiai sėkmingai parsiduoda, nors kainuoja 6,5 Eur, pas mus Lietuvoje jie kainuoja apie 2 eurus. „Putės“ skonio traškučių pardavimo kainos rekordas – 45 svarai „Ebay“ internetinėje parduotuvėje. Tik į šį produktą reiktų labiau žiūrėti kaip į dovaną, o ne kaip į traškučius, kuriuos esme įpratę matyti lentynose. Tai labiau idėja, o ne maistas.
– Kokių visuomenės reakcijų Lietuvoje sulaukėte asmeniškai po to, kai šis produktas pasirodė rinkoje?
– Tik pozityvių. Net mano kaimynė pensininkė pasidžiaugė, jog tai super produktas, kuris praskaidrino jos dieną. Žinau, kad šį produktą Naujosios Akmenės merui dovanojo jo komanda gimtadienio proga. Tai tiesiog parodo žmonių humoro jausmą.
– Kokia jūsų reakcija į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą?
– Mes norime paklausti visuomenės. Juk Lygių teisių kontrolieriaus tarnyboje dirba 20 žmonių. Jie bando pagrįsti viską kažkokiais teisės aktais Jie gauna skundą ir bando pritempti prie atsakymų, skundo esmės. Matyt, jų institucijos toks darbas. Jie taip save pozicionuoja: visus bausti, visus deginti ant inkvizicijos laužų. Mūsų manymu, visuomenė yra pažengusi šiek tiek labiau ir tai, ką mes darome, yra tik „gėlytės“, palyginus su tuo, kas vyksta Instagrame, TikToke ar kituose socialiniuose tinkluose. Mes provokuojame visuomenės diskusiją. Tie, kas pasigilina, supranta ir žino, jog yra didžiulė problema pasaulyje. Pavyzdžiui tai, kad jaunimas nebesimyli, jie žiūri pornografiją ir tikrus santykius keičia virtualiais. O pornografijos ir socialinių tinklų vartojimas veda prie tautos genocido. Pažvelkime į labiau pažengusias šalis, pavyzdžiui, Japoniją, juk ten sauskelnių suaugusiems parduodama daugiau nei sauskelnių kūdikiams.
Šio produkto tikslas nebuvo parsiduoti šimtais, jo tikslas – kelti diskusijas.
– Ar „putės“ skonio traškučių šiandien gali įsigyti Lietuvos gyventojai?
– Taip, elektroninėje parduotuvėje. Dėl išėmimo iš rinkos dar tarsimės, konsultuosimės, konkretaus sprendimo šiuo klausimu dar neturime. Šio produkto tikslas nebuvo parsiduoti šimtais, jo tikslas – kelti diskusijas.
– Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą galima vertinti kaip reklamą šiam produktui?
– Kiekvienas paminėjimas – geras ar blogas – yra reklama. Jie dirba savo darbą, mes – savo.
– Kaip jūs manote, ar įžeidžiate moteris šiuo produktu, jo pakuote?
– Mes manome, kad neįžeidžiame. Atvirkščiai – išaukštiname. Mūsų komandoje yra daugiau moterų, šitą skonį ir apipavidalinimą kūrė moterys – ir dizainerė, ir projekto vadovė. Tai jaunos merginos, kurios didžiuojasi šiuo savo darbu. Pas mus tikrai nėra patriarchato. Konkrečiai šis vizualas yra sukurtas moteriškos mūsų komandos dalies.
– Kokia tikimybė, kad netrukus rinkoje gali pasirodyti „penio“ skonio traškučiai?
– Žmonės reikalauja (juokiasi). Žiūrėsime. Kol kas tokio sprendimo nėra. Bet tokios galimybės tikrai neatmetame. Ilgas procesas.