„Smagiai – su anūke, sūnaus šeima: švenčiame, žaidžiame stalo žaidimus. Gatvės apytuštės, matyt, dauguma išvažiavo žmonės pas tėvus. Trūksta žmonių. Kai aš mėgstu būti tarp žmonių, tai man gerai, kad savi atvažiavo, būtų liūdniau. Vaikai grįžo į darbus, o anūkei kadangi nereikia į mokyklą, ji liko pas mane“, – pasakojo gatvėje užkalbinta moteris.

„Dirbam“, – nedaugžodžiavo pro šalį skubėjusi praeivė. 

„Mūsų įmonė nedirba, davė išeiginę“, – sakė vilnietė.

Visas  LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK žurnalistas apie darbą tarpušvenčio metu kalbėjosi su banko Citadele“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

– Gruodžio 27 d. Kai kurie darbuotojai išėjo į įmonės atostogas. kai kurie galės atostogauti ir dešimt dienų. Kiek efektyvi tokia praktika? Kokie privalumai?

Tos įmonės, kurios siūlo darbuotojams tokią galimybę – bent jau savaitę pasiilsėti – iš esmės šiais metais nieko neprarado

– Manau, kad šiemet, kai Lietuvos ir eurozonos ekonomikos yra tikrai apsnūdusios, didelio ekonomikos augimo nėra, tai atostogų praktika tarpušvenčiu – labai normali, netgi sveikintina. Tai gali būti tam tikra darbuotojų motyvavimo priemonė. Kadangi tiek vidaus, tiek eksporto rinkos šiuo metu nėra pačios stipriausios, tai tos įmonės, kurios siūlo darbuotojams tokią galimybę – bent jau savaitę pasiilsėti – iš esmės šiais metais nieko neprarado

– Kodėl Vakarų įmonėse tokia praktika yra įsišaknijusi, o Lietuvoje darbdaviai dar nėra tokie dosnūs?

– Ta praktika po truputėlį ateina. Bet manau, kad tai – kiekvienos įmonės prerogatyva. Nes yra įmonių, tarkim, gamybinių bendrovių, kurios gamina tam tikrą prekę, kur gamybos ciklas tiesiog neleidžia stabdyti gamybos, nes bent jau dalis darbuotojų turi dirbti tarpušvenčiu. Yra nemažai paslaugų bendrovių, kur darbuotojai gali dirbti nuotoliu, laisvesniu režimu. Europoje pats darbo pikas irgi yra pakankamai žemas: daug paslaugų bendrovių klientų šiuo metu taipogi atostogauja. 

– O tie žmonės, kurie visgi ateina į darbą tarpušvenčiu: kiek tai efektyvus darbas?

Darbuotojai nėra linkę simuliuoti, bet faktas yra tas, kad darbo krūvis – daug mažesnis. 

– Manau, kad darbuotojai nėra linkę simuliuoti, bet faktas yra tas, kad darbo krūvis – daug mažesnis. Tai tinkama savaitė ateinančių metų, asmeninių tikslų planavimui ir darbų užbaigimui. Kadangi krūviai mažesni, tai yra galimybė visiems šiek tiek pailsėti ir atsipūsti.

– Kokia turėtų būti tvarka? Ar darbuotojas turėtų išeiti priverstinių atostogų? Ar visgi darbdavys turėtų būti dosnus ir suteikti atostogas savo sąskaita?

– Tai galėtų būti gera motyvacinė priemonė, kai darbdavys savo sąskaita suteikia galimybę darbuotojams pailsėti tarpušvenčiu. Bet tai yra kiekvienos įmonės asmeninis apsisprendimas. Jis priklauso nuo veiklos, krūvio, užsakymų. Šiais metais tai – labai individualus aspektas. Vienos matematinės formulės nėra. 

– Lietuvos ekonomika nuo to, jei didžioji dalis įmonių (kurios gali) išeitų į tokias atostogas, labai nenukentėtų?

– Žinoma, tai – viena savaitė, kur nei Lietuvoje, nei eksporto rinkose nėra labai didelio ekonomikos aktyvumo ir darbuotojų poilsis šią savaitę – labai sveikintinas ir mūsų ekonomikai neturėtų pakenkti. 

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atostogos prasidėjo antradienį ir tęsis iki sausio 9 dienos.

Nuo trečiadienio iki sausio 4 dienos atostogaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, o sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – iki sausio 5 dienos.

Taip pat nuo trečiadienio iki penktadienio ilsėsis vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nuo trečiadienio iki penktadienio neapmokamų atostogų išeina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji taip pat išeis kasmetinių atostogų sausio 2–5 dienomis.

Be to, penktadienį papildomą poilsio dieną turės ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tuo metu kitą savaitę, sausio 2–8 dienomis, kasmetinių atostogų išeina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Štai Skaistės ir Luko Poškevičių pirmagimis Jonas. Berniukas gimė gruodžio 7-ąją, per tikrą žiemišką pūgą. „Žiemos šventės mūsų šeimoje prasidėjo gerokai anksčiau. Geresnės Kalėdų dovanos ir negalėjome norėti“, – teigė tėtis Lukas.

Poškevičiai sūnui norėjo lietuviško ir trumpo vardo. Per žmonos gimtadienį šeima viešėjo Vilniuje ir buvo apsistojusi šalia Šv. Jonų bažnyčios.

„Šventa vieta mums pakuždėjo vardą. Abu supratome, kad Jono vardas puikiai tiks mūsų pirmagimiui. Be to, nė vieno iš mūsų šeimose nėra tokio vardo“, – Jono vardo atsiradimo istoriją prisiminė L. Poškevičius.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Skaistė su Luku susipažino universitete, susituokė prieš porą metų. Abu yra odontologijos gydytojai. Berniuko mama kilusi iš Joniškio rajono, o tėtis – garliavietis. Jauna šeima ir gyvena Garliavoje. Gimus sūneliui pora ieškosi erdvesnių namų, tačiau nori likti gyventi Garliavoje.

„Mano tėvai iki šiol gyvena Garliavoje ir mums čia patinka“, – tikino Lukas.

Tarpušvenčiu Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams teko įforminti dar 46 įrašus.

Vis dėlto užpernykščio skaičiaus pasiekti nepavyko: 2021 m. Kauno rajono gyventojų gretas papildė 1 285 mažyliai.

Savivaldybė informavo, kad administracijos direktorius Gintaras Neniškis atostogų išėjo nuo gruodžio 27 iki 29 d. Jį pavaduoti paskirtas direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė taip pat atostogavo nuo gruodžio 27 iki 30 d.

Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Gelžinytė-Litinskienė suskaičiavo, kad tarpušvenčiu tik vienai dienai atostogas pasiėmė aštuoni savivaldybės darbuotojai.

"Dviejų dienų atostogų pasiprašė aštuoni darbuotojai. Trims dienoms atostogų išėjo devyni žmonės. O keturioms dienoms atostogas pasiėmė 60 darbuotojų", – sakė Personalo skyriaus vedėja.

Iš viso savivaldybėje dirba 426 darbuotojai, tad atostogų tarpušvenčiu išėjo apie 20 proc. tarnautojų.

Darbas vyksta tuo pačiu ritmu.

"Gyventojų aptarnavimas yra užtikrintas ir jis yra vykdomas. Veikia ir Klientų aptarnavimo centras, nesvarbu, ar tai tarpušventis. Darbas vyksta tuo pačiu ritmu. Daliai darbuotojų tenka pavaduoti kolegas. Kažkas dalį užduočių spėjo atlikti anksčiau, dalis darbuotojų turi užduotis, kurias galės atlikti grįžę iš atostogų", – paaiškino I. Gelžinytė-Litinskienė.

Gali būti ir taip, kad metų pabaigoje darbų intensyvumas kai kuriuose padaliniuose nėra toks aukštas.

"Pavyzdžiui, Švietimo skyriuje darbų krūvis rugsėjo ir gruodžio mėnesiais tikrai skiriasi. Kiekvienas padalinys atsižvelgia į krūvį. Kiekvienas darbuotojas privalo atostogauti, negali kaupti atostogų dienų, o pailsėjęs dirba kur kas efektyviau. Mes privalome užtikrinti galimybę žmonėms atostogauti", – paaiškino Personalo skyriaus vadovė.

Savivaldybėje yra kelios dešimtys padalinių, kuriuose dirba mažiausiai po kelis specialistus, todėl tokio padalinio, kuriame nebūtų kam pavaduoti atostogaujantį kolegą, nėra.

"Personalo skyrius taip pat išleido atostogauti vieną darbuotoją. Niekas net nepajus, kad vieno darbuotojo nėra. Gebame "šešėliuoti ir dengti" kolegų darbą", – patikino Personalo skyriaus vedėja I. Gelžinytė-Litinskienė.

Šiemet per didžiąsias šventes bus mažai laisvų dienų, nes tiek Kalėdos, tiek Naujieji metai išpuola savaitgalį. „Kauno diena“ pasidomėjo, ar miesto vadovai ir savivaldybės tarnautojai nepasinaudos galimybe paatostogauti tarpušvenčiu.

Gruodžio viduryje nei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, nei jo pavaduotojai nebuvo pateikę atostogų prašymų tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Administracijos direktoriaus komanda taip pat kol kas nesiruošia ilsėtis šiomis dienomis. Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo valdymo skyrius vedėja Jurgita Kvedaravičienė informavo, kad tik administracijos direktorius Vilius Šiliauskas ruošiasi turėti laisvadienį.

„Šiuo metu gavome tik vieną prašymą – administracijos direktorius V.Šiliauskas naudosis papildoma poilsio diena gruodžio pabaigoje“, – nurodė specialistė.

Kol kas ir kiti savivaldybės darbuotojai ne itin skuba ilsėtis gruodžio pabaigoje. Vis dėlto dalis specialistų jau įteikė prašymus dėl laisvadienių. Tikėtina, kad jų gali padaugėti.

Darbuotojai yra skatinami atostogomis naudotis visus metus, kad laisvos dienos nesikauptų.

„Iki šiol turime sulaukę apie 120 darbuotojų prašymų, kurie planuoja atostogauti gruodį. Populiariausios datos prieš Kalėdas – gruodžio 20–23 d. ir tarp švenčių – gruodžio 27–31 d.“, – sakė J.Kvedaravičienė.

Pasak Personalo valdymo skyrius vedėjos, darbuotojai yra skatinami atostogomis naudotis visus metus, kad laisvos dienos nesikauptų.

Kauno miesto meras V.Matijošaitis šiemet atostogavo beveik 20 dienų: po penkias darbo dienas ilsėjosi gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, dar keturias atostogų dienas išnaudojo liepą ir vieną – rugpjūtį.

Mero pavaduotojas Mantas Jurgutis šiais metais atostogavo dvylika dienų rugpjūčio mėnesį, o vicemeras Andrius Palionis – devyniolika dienų, didžioji dalis jų buvo vasarą.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras atostogavo 23 dienas. Ilgiausios jo atostogos buvo rugpjūtį ir po kelias dienas kitais mėnesiais. Jo pavaduotoja taip pat šiemet išnaudojo 23 atostogų dienas, iš kurių trylika dienų ilsėjosi liepą, devynias – rugsėjį ir dar vieną – rugpjūtį.

Kitas V.Šiliausko pavaduotojas Tadas Metelionis šiemet turėjo kelių savaičių atostogas birželį, dar vienuolikos dienų – liepą ir po kelias rudens mėnesiais. Iš viso jis šiemet atostogavo 28 dienas.

Pats V.Šiliauskas šiais metais atostogavo 24 dienas gegužės ir spalio mėnesiais.

Nukentėjusiųjų ketvertukas

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 4530 įmonių darbuotojams yra paskelbtos prastovos. Š. Orlavičius atskleidžia, kad griežti karantino ir ekstremalios situacijos ribojimai labiausiai paveikė apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Šiuo metu 973 šio sektoriaus įmonės yra paskelbusios prastovas, jų darbuotojai sudaro 38 proc. visų darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos.

Antrasis pagal paskelbtas prastovas – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Čia prastovas paskelbė 922 įmonės, jose dirba 14 proc. visų prastovose esančių darbuotojų.

Toliau rikiuojasi apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame 340 įmonių savo darbuotojams paskelbė prastovas. Šiame sektoriuje dirba 9,5 proc. visų darbo funkcijų dėl prastovų nevykdančių darbuotojų.

Labiausiai nukentėjusių sąraše atsiranda ir meninės, pramoginės bei poilsio organizavimo veiklos sektorius. Uždraudus gyvus renginius, daugelis šio sektoriaus darbuotojų nebegali vykdyti savo darbo funkcijų, todėl 289 įmonės yra priverstos skelbti prastovas.

Kaip išeiti atostogų per prastovas?

Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Š. Orlavičius sako, kad dėl paskelbtų prastovų neturi nukentėti darbuotojams mokami atostoginiai.

Darbo inspekcijos specialistas pabrėžia, kad prastovos periodu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis negu minimalus darbo atlygis. Valstybė subsidijuoja didžiąją dalį šio užmokesčio.

Darbuotojai susirūpinę, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje atostoginiai nesumažės. Š. Orlavičiaus teigimu, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

„Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas neįsiskaičiuos“, – atkreipia  dėmesį Valstybinės darbo inspekcijos specialistas.

Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturi mažėti. Prastovose esantys darbuotojai gali eiti atostogų, dėl to nenukenčiant jų finansinei situacijai.

VDI taip pat primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – jos gali būti suteiktos tik darbuotojui prašant.

Ministras pirmininkas kasmetines atostogas gruodžio 23 ir 27 dienomis suteikė aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius poilsiaus nuo gruodžio 23-iosios iki sausio 9-osios.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius atostogų išėjo gruodžio 18-ąją ir į darbą planuoja grįžti sausio 2-ąją.

Pats Vyriausybės vadovas atostogaus po Kalėdų – gruodžio 30 ir 31 dienomis, jį tradiciškai pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šią savaitę Vyriausybės posėdžių neplanuojama.

„Vyriausybė posėdžiaus gruodžio 30 dieną“, – BNS sakė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Tai bus paskutinis Ministrų kabineto posėdis šiais metais.

Gruodį gyventojai tris dienas švęs Kūčias ir Kalėdas (24–26 d.), vėliau laukia viena darbo diena, po kurios – savaitgalis.

Tada reikės padirbėti dvi dienas prieš Naujuosius metus ir trečiadienį (sausio 1-ąją) bus galima ilsėtis sulaukus 2020-ųjų.

Tarp laisvadienių įsiterpusios darbo dienos kai kuriuos valstybės tarnautojus sugundė pasiimti atostogų, kad nereikėtų dirbti tarpušvenčiu.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus turimais duomenimis, iš anksto atostogų gruodžio 23–27 d. pasiprašė 103 darbuotojai, iš jų 18 eina vadovaujamas pareigas; gruodžio 30–31 d. – 26 darbuotojai, iš jų 7 eina vadovo pareigas.

Sausio 2–3 d. atostogaus 32 savivaldybės darbuotojai, 5 jų eina vadovaujamas pareigas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės viešųjų ryšių specialistės Aušros Lukauskienės, duomenys nėra galutiniai.

Pagal vidaus tvarkos taisykles darbuotojai gali teikti prašymus iki atostogų likus dešimt kalendorinių dienų.

Dabar savivaldybėje yra 438,5 etato, tad atostogauti panorusieji prieš Kalėdas ir po jų sudaro beveik ketvirtadalį savivaldybės darbuotojų.

Beje, keisis ir savivaldybės darbo laikas – prieššventinėmis dienomis valdininkai dirbs valanda trumpiau.

Net ir ištuštėjus kabinetams miestas be valdžios neliks, nes atostogos savivaldybėje organizuojamos taip, kad gyventojai nemažo atostogaujančiųjų skaičiaus nė nepajustų.

Užtikrinamas nepertraukiamas darbas, skiriami pavadavimai.

Dirbančiųjų apmažėjo ir Seime.

Atėję į darbą sako, kad dirbti tarpušvenčiu nesudėtinga, ramiau nei kitomis dienomis.

Ekspertai pabrėžia, kad dėl laisvų dienų nenukenčia ir darbdaviai, nes jos tarpušvenčiu dažniausiai imamos atostogų sąskaita arba dėl išdirbtų viršvalandžių.

Kaip tinkamai pasirūpinti savo organizmu tarpušvenčiu pataria mitybos sveikatai poveikio tyrėja ir knygos „Augaliniai receptai paprastai“ autorė Aida Matulevičiūtė, o lengvų patiekalų receptais dalinasi prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Aistė Rasmussen.

Mitybos sveikatai poveikio tyrėja A. Matulevičiūtė sako, kad žmonės šventėms įprastai pagamina tiek maisto, kad jo tiesiog neįmanoma suvalgyti, o vėliau išmesti – gaila. Dauguma šeimininkų šventiniu laikotarpiu gamina patiekalus ilgesniam periodui, dažniausiai jų užtenka net iki Naujųjų metų. Pasak A. Matulevičiūtės, toks požiūris – klaidingas, kadangi paruošto vartojimui maisto netgi šaldytuve negalima laikyti per ilgai.

„Rekomenduojama mėsos, paukštienos, žuvies patiekalus, įvarius troškinius, šventines mišraines ir įdarytus kiaušinius šaldytuve laikyti ir suvartoti ne vėliau kaip per kelias dienas. Tarpušvenčiu ypač svarbu neapsunkinti skrandžio ir turėti išankstinį mitybos planą. Žinoma, galima sau leisti pavalgyti šiek tiek daugiau, tačiau svarbiausia nepersivalgyti. Per šventes stenkitės į lėkštes krautis mažesnes porcijas, nemaišykite skirtingų produktų ir labiau kreipkite dėmesį į savo organizmo poreikius“, – pataria A. Matulevičiūtė.

Geriau vartoti nesaldintus gėrimus, šviežias sultis ir įvairias arbatas, pasaldintas natūraliu medumi arba vaisiais. Gaminant salotas, majonezą pakeiskite aliejumi arba mažo riebumo grietine.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja taip pat rekomenduoja nepiktnaudžiauti saldžiais skysčiais ir bent trumpam atsisakyti konkrečių maisto produktų.

„Geriau vartoti nesaldintus gėrimus, šviežias sultis ir įvairias arbatas, pasaldintas natūraliu medumi arba vaisiais. Gaminant salotas, majonezą pakeiskite aliejumi arba mažo riebumo grietine. Keletą savaičių po švenčių stenkitės maitintis lengvesniu maistu ir venkite riebaluose kepto ar gruzdinto maisto. Nepamirškite, kad nuo persivalgymo galima susirgti, nes žiemą organizmas nepajėgus pats susitvarkyti su jo sukeltais nemaloniais pojūčiais“, – sako A. Matulevičiūtė.

Kopūstų sriuba su žirneliais

„Išvirti skanią sriubą nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes bet kokia smulkmena gali ją sugadinti. Pavyzdžiui, sriubos skonis priklauso ir nuo to, kokiame puode ją verdate ir kokiu šaukštu maišote. Taip pat svarbu laiku įdėti tinkamus prieskonius. Jie turi būti beriami iki sriubos paruošimo likus penkioms minutėms, nes tuomet įvairių žolelių aromatas atsiskleidžia geriausiai“, – sako A. Rasmussen ir dalinasi detoksikuojančios sriubos receptu.

Reikės:

3 vnt. kvapiųjų pipirų

2 vnt. bulvių

1 kopūsto

1 morkos

3 vnt. lauro lapų

1 v. š. sviesto

1 žiupsnelio krapų

1 žiupsnelio petražolių

1 saujos žalių žirnelių

Šiek tiek druskos ir juodųjų maltų pipirų.

Gaminimas. Užkaiskite vandenį ir jam užvirus sudėkite bulves, supjaustytas kubeliais. Nugraibykite susidariusias putas ir tada sudėkite kubeliais pjaustytas morkas, pjaustytą kopūstą, pipirus ir lauro lapus. Kai morkos ir bulvės taps minkštos, sudėkite žirnelius, sviestą ir smulkintą svogūną. Pabaigoje pagardinkite pipirais, druska ir krapais. 

Lietiniai blynai su varške ir aguonomis

Lietiniai blynai – vienas lengviausiai pagaminamų patiekalų, ypač mėgstamas vaikų. A. Rasmussen teigimu, tarpušvenčiu šis patiekalas – pats tinkamiausias pusryčiams.

„Lietinius blynelius pagaminti labai paprasta ir, jei teisingai kepami, jie gaunasi labai plonyčiai, su apskrudusiais krašteliais bei gardžiai kvepiantys“, – sako maisto ekspertė ir dalinasi šventinių lengvų patiekalų receptais.

Reikės:

2 vnt. kiaušinių

250 g miltų

1 a. š. druskos

4 v. š. aliejaus

Kelių stiklinių vandens

Įdarui:

300 g varškės

100 g maltų aguonų

6 a. š. rudojo cukraus

Žiupsnelio druskos.

Gaminimas. Suplakite kiaušinius su druska ir pilkite aliejų. Tuomet, nuolat maišydami, įmaišykite miltus ir pilkite vandenį tol, kol tešla taps skysta ir vienalytė. Prieš kepant tešlą dar kartą viską gerai išmaišykite. Visus įdarui skirtus produktus sumaišykite ir pradėkite kepti blynus. Ant įkaitintos keptuvės pilkite po samtelį tešlos, paskirstydami ją plonu sluoksniu. Iškepkite visus blynus ir tuomet ant kiekvieno dėkite po kelis šaukštus įdaro. Susukite blynus ir prieš patiekiant apkepinkite keptuvėje dar kartą. Patiekti galite su neriebia grietine arba jogurtu. 

Gaivios vištienos ir avokado salotos

Reikės:

200 g virtos vištienos

1 avokado

1 obuolio

Pusės svogūno

50 g natūralaus jogurto

1 a. š. garstyčių

Šiek tiek muskato, pipirų ir druskos

Šlakelio citrinos sulčių.

Gaminimas. Nuluptą obuolį, avokadą ir vištieną supjaustykite smulkiais kubeliais, o svogūną smulkiai sukapokite. Atskirai indelyje sumaišykite jogurtą, garstyčias, muskatą, pipirus, druską ir citrinos sultis. Jomis užpilkite salotas ir viską gerai išmaišykite.