Kai infliacija tokia, kokios Lietuva nematė dešimtmečiais, kur padėti pinigus, kad jie būtų saugūs ir nenuvertėtų.
Apie tai LNK studijoje kalbėjo Lietuvos centrinės kreditų unijos (LCKU) iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
Atėjusi pandemija iš tikrųjų paskatino žmones taupyti.
„Dar 2017–2018-ais metais Lietuvos namų ūkių tapymo norma buvo netgi neigiama, t. y. žmonės išleisdavo daugiau negu uždirbdavo. Iš dalies tai susiję su šešėline ekonomika, neapskaitytomis pajamomis. Kita priežastis galėtų būti, kad Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo lygis nuo BVP, lyginant su išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis, vis dar yra pakankamai žemas, tad galimybių skolintis žmonės dar turi, jomis naudodavosi. Tačiau atėjusi pandemija, greta visų neigiamų savo pasekmių, iš tikrųjų paskatino žmones taupyti. Iš vienos pusės, tai turbūt gavosi natūraliai, nes tiesiog sumažėjo galimybių, kur tuos pinigus išleisti: buvo uždarytos pramogų, pasilinksminimo vietos. Iš kitos pusės, žmonėms turbūt atėjo suvokimas, kad aš galiu labai greitai netekti darbo, gali nutikti dar kas nors, reikia šiek tiek pradėti taupyti. Šioks toks vilties spindulėlis, kad, net ir kai pandemija jau pasibaigė, ta taupymo norma vis dar išlieka teigiama Lietuvoje“, – kalbėjo R. Šukevičius.
Anot R. Šukevičiaus, lietuviai vidutiniškai taupymui atsideda 4–5 proc. savo pajamų, o tai yra mažiau už Europos ir Amerikos vidurkį.
„Lyginant su euro zonos vidurkiu tai yra mažoka, euro zonoje – 10–12 proc. (žmonės atsideda taupymui – red. past.). Amerikonai šiek tiek išlaidesni – 7–8 proc., bet vis tiek lietuviai dar pakankamai stipriai atsilieka“, – taupymo statistiką pateikė R. Šukevičius.
Ekonomistai kritikuoja lietuvių polinkį sutaupytus pinigus laikyti banko sąskaitoje ar „kojinėje“, nes tokie pinigai yra per lengvai pasiekiami ir žmonėms kyla pagunda juos greičiau išleisti.
„Nieko blogo tame nėra. Tiesiog laikant pinigus grynais namie, neskaitant turtingų žmonių, kurie laiko seifuose, blogybė yra ta, kad jie dažniausiai vis tiek pasibaigia, nes tai yra lengvai pasiekiami pinigai ir menkiausiam finansiniam sunkumui iškilus yra pagunda ištiesti ranką ir pasiimti. Sąskaitoje laikant yra šiek tiek geresnė situacija, tačiau patartina kaupiamiems pinigams atsidaryti atskirą sąskaitą ir nesieti jos su mokėjimo kortele. Kad būtų kažkoks apsunkinimas, kad reikėtų persivedinėti. Vis tiek žmogus susimąsto, ar tikrai man tą daryti“, – teigė R. Šukevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
LCKU iždo departamento direktorius sakė, kad investuoti santaupas reikėtų tiems, kurie turi pakankamai pinigų ir nori juos apsaugoti nuo infliacijos su galimybe užauginti jų vertę ateityje. Tiesa, investavimas nėra tinkamas variantas mažas pajamas turintiems, nes investavimas atsiperka tik ilgalaikėje perspektyvoje, o prireikus pinigų gali nebūti iš kur jų pasiimti.
„Priklauso nuo turimų išteklių. Jeigu disponuojama pakankamai didelėmis sumomis, ta logika, kad infliacija, pinigai stipriai nuvertėja, galbūt dalį pinigų būtų geriau investuoti, kad ir su rizika, bet, kad būtų bent galimybė, kad tie pinigai atneš kažkokią grąžą. Jeigu tos santaupos yra kuklesnės, kaip tik tokioje situacijoje atsispindi svarba, kam reikia turėti juodai dienai atidėtų pinigų, nes ta infliacija taip greitai nenuslops. Jeigu atlyginimų augimas Lietuvoje šiek tiek stabtels, gali būti, kad teks kišti ranką į tą atskirą kišenę ir iš ten imti“, – sakė R. Šukevičius.
Kai laikai geri, tai žmonės dažniausiai netaupo, nors galėtų. Apie taupymą susimąsto tada, kai ateina sunkmetis.
Dalis žmonių sako, kad negalėtų atsidėti pinigų taupymui net jei ir norėtų, nes mėnesio pabaigoje pinigų tiesiog nelieka. Anot pašnekovo, ironiška yra tai, kad turėdami pinigų žmonės negalvoja apie taupymą, o susimąsto tik atėjus krizei, kai jau nėra ką taupyti.
„Tai yra labai dažnas paaiškinimas / pasiteisinimas. Galimybių visada yra. Galbūt yra kraštutinių atvejų ar tam tikrų laikotarpių gyvenime, tačiau tai (taupymas – red. past.) turėtų būti kaip higienos įprotis. Kai laikai geri, tai žmonės dažniausiai netaupo, nors tada galėtų. Atlyginimai kils, užsidirbsiu, čia kažką parduosiu, investuosiu, gyvename pilnu tempu ir nesukame galvos. Apie taupymą susimąsto tada, kai ateina sunkmetis ir tada iš tikrųjų yra sudėtingiau šitą padaryti“, – aiškino R. Šukevičius.
Taupus žmogus dažniausiai nebus linkęs išleisti sutaupyt pinigų net ir atėjus sunkmečiui.
„Jeigu žmogus eilę metų sunkiai taupė, jam bus psichologiškai sunkiau tuos pinigus paimti ir pirmam sunkumui iškilus išleisti. Jis galbūt ieškos kažkokių kitokių būdų. Jeigu įprotis atsidėti pas žmogų yra susiformavęs, tai tikriausiai jis visko neišleis atėjus sunkmečiui“, – tvirtino R. Šukevičius.
