Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke įsitikinusi, kad lietuvių solidarumas pasaulyje gali padaryti kur kas daugiau nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Lietuvių bendruomenės, aktyviai bendradarbiaudamos su kitų šalių institucijomis ir organizacijomis, atlieka didžiulį darbą, atkreipdamos dėmesį į svarbiausias grėsmes ir problemas, mobilizuodamos žmones bendriems veiksmams, rinkdamos aukas ir vykdydamos aktyvią informacinę kampaniją.

Gegužės 25 d. „Pasaulio ekonomikos forume“ Davose kelių pasaulio bendruomenių lyderiai paskelbė apie „Pasaulinės Vidurio ir Rytų Europos koalicijos“ (angl. Council of Central and East-European Communities (CEEC)) sukūrimą. Kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene koalicijos steigėjais tapo Pasaulio estų taryba, Pasaulio ukrainiečių kongresas, Pasaulio laisvųjų latvių federacija ir Pasaulio lenkų taryba. Šios organizacijos atstovauja daugiau kaip 50 mln. žmonių, gyvenančių beveik 70-yje valstybių. Naujai sukurtos koalicijos tikslas – ginti bendrus interesus ir bendruomenių vystymąsi. Šiandien pagrindinis CEEC prioritetas yra savo šalių ir bendruomenių visame pasaulyje gynimas nuo vis stiprėjančios Rusijos agresijos.

Pilietiška ir susitelkusi Lietuvos diaspora gynė ir gins savo tėvynę.

„Tik palaikydami vieni kitus ir bendradarbiaudami, būsime pasiruošę viskam. Pilietiška ir susitelkusi Lietuvos diaspora gynė ir gins savo tėvynę“, – sako D. Henke.                                          

Ukrainos lietuviai kartu giedos „Tautišką giesmę“

Daugiau kaip 40 metų Kyjive gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova pabrėžia, kad lietuvių solidarumas tapo stipriu pavyzdžiu, kaip svarbiu metu galima greitai susitelkti ir konkrečiais darbais prisidėti prie bendro tikslo siekimo.

„Nors esame nedidelė tauta, jau daug kartų įrodėme, kad sugebame imtis lyderystės ir įgyvendinti drąsiausias iniciatyvas – tai suteikia palaikymą ukrainiečiams ir padeda jiems išlaikyti aukštą kovinę dvasią, – pasakoja D. Makarova. – Lietuvių gebėjimas susitelkti jau daugelį metų ukrainiečiams yra solidarumo pavyzdys. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje lietuvių finansinė parama, prieglobstis pabėgėliams, lėšų rinkimas ginkluotei, kreipimasis į didžiųjų pasaulio valstybių vadovybes ir piliečius mobilizuoja daugelį pasaulio šalių įsitraukti į pagalbą.“

Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, jei nekils tiesioginio oro pavojaus, „Tautiškai giesmei aplink pasaulį“ Valstybės dieną Ukrainos lietuviai tradiciškai susirinks „Ukrainos ir Lietuvos draugystės skvere“ prie Sofijos Soboro.

Padėka už lietuvių solidarumą

Ukrainos diasporos atstovybės Briuselyje vadovas Ihor Chocholak pabrėžia ypač didelę solidarumo svarbą.

„Šiuo metu solidarumas reiškia kur kas daugiau nei turėti bendrų tikslų. Susitelkimas dabar yra esminė sąlyga, kuri užtikrins ne tik atskirų tautų, bet ir visos žmonių civilizacijos išlikimą, – sako I. Chocholak. – Lietuviai, kaip ir ukrainiečiai, puikiai supranta, ką reiškia patirti priespaudą ir kaip svarbu iki galo kovoti už savo laisvę. Šiuo metu, kai ukrainiečiai gyvybes aukoja už savo laisvę ir kaimyninių šalių saugumą, mums kaip niekad svarbus solidarumas – ekonominė, humanitarinė, diplomatinė ir karinė pagalba. Lietuva turi visas galimybes pasitelkti savo narystę Europos Sąjungoje ir NATO kariniame aljanse ir padėti mums bendrai pasiekti pergalės.“

„Tautiška giesmė“ šiemet bus transliuojama iš Alytaus 

Šiemet pagrindinis renginys vyks Alytuje – „Lietuvos kultūros sostinėje 2022“. Šventinis koncertas šalia aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų Baltosios rožės tilto prasidės 19 val., o jo kulminacija taps 21 val. kartu giedama „Tautiška giesmė“.

Liepos 6 d. nuo 13 iki 16 val. prie Grafų Tiškevičių alėjos esančioje pievelėje vyks šventė-piknikas „Pozityviai“. Kaip praneša organizatoriai, čia visų lauks interaktyvios veiklos, žaidimai, linksmybės su animatoriais, kurie visus pasitiks persikūniję į karaliaus ir karalienės personažus.

Jauniausieji šventės dalyviai galės susikurti ekologišką kartoninę tvirtovę ar Gedimino pilies bokštą, nuspalvinant jas mėgstamiausiomis spalvomis ar piešiniais.

Šventės vedėjai taip pat dovanos visiems kartonines karūnas, o aktyviausiųjų dalyvių laukia dovanėlės.

18 val. Palangos koncertų salėje laukia vienintelis dramos ir šokio spektaklis Lietuvoje „Mindaugas“. Šiuolaikiškai atgimusioje vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių dramoje „Mindaugas“ susipins baletas, vizualios projekcijos, įspūdingas apšvietimas ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika bei choreografija. Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją spektaklyje atskleis jaunos kartos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda iš visos Lietuvos. Spektaklyje šoks profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos, girdėsis folkloras ir vargonų elektroninės sintezės.

21 val. tradiciškai įvairiose Palangos ir Šventosios vietose bus giedama „Tautiška giesmė“. Šiemet pirmą kartą himnas bus giedamas Jūratės ir Kastyčio skvere. Čia Lietuvos šaulių sąjungos nariai taip pat pristatys savo veiklą, ginkluotę ir ekipuotę. Šauliai bendraus su visuomene, pristatys šaulių „Motobūrio“ žygio per Lietuvą tikslus.

Ant Birutės kalno himnas bus giedamas su Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliu „Mėguva“, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje „Tautiška giesmė“ skambės su Palangos kameriniu choru.

Šventojoje bendruomenė ir miesto svečiai himno giedojimui taip pat bursis centrinėje aikštėje ir prie gelbėjimo stoties.

Lietuvos himną šiandien giedojo tūkstančiai šventiniais akcentais pasipuošusių Kauno mokyklų mokinių, susibūrusių Aleksoto apžvalgos, Milikonių, Pelėdų kalno, Paminklinės Kristaus prisikėlimo bažnyčios apžvalgos aikštelėse, ant Savanorių pr. kalno, kitose Kauno vietose.

Kaip pasakojo Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė, akcija „Pasveikinimas Kaunui – „Tautiška giesmė“ nuo miesto kalvų“ skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 32-osioms metinėms bei Ukrainos tautos pagerbimui ir palaikymui.

Kovo 11-ąją ar jos išvakarėse rinktis Aleksoto kalno apžvalgos aikštelėje progimnazija puoselėja jau daugiau kaip dešimtmetį. Iš pradžių aikštelėje rinkdavosi tik progimnazijos atstovai. Jėzuitų gimnazijai ėmus rinktis Jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelėje – terasoje „Tautiška giesmė“ ir linkėjimai pradėjo sklisti abiejuose Nemuno krantuose. „Vėliau prisijungė ir J.Jablonskio gimnazija ant Prisikėlimo bažnyčios. „Saulės“ gimnazija kasmet rengia flashmobą ant Savanorių pr. kalno ir kt.“ – apie iniciatyvos plėtrą pasakojo direktorė.

Tirkiliškių pradinė mokykla, jos žiniomis, pasirinko Tirkiliškių kalvą, kai kurios įstaigos pasirinko skverus, nedidelius amfiteatrus, vietas, reikšmingas, svarbias bendruomenėms.

„Tokios visuotinos akcijos kaip šiemet dar nebuvo. Iš viso įsitraukė penkiasdešimt švietimo ir ugdymo įstaigų“, – ketvirtadienio rytą skaičiavo L.Viršilienė.

Viskas prasidėjo nuo 2011 metų, kai tuomet kovo 11 d. Japoniją sukrėtė vienas didžiausių žmonijos užfiksuotų žemės drebėjimų, o po to ir pragaištingi milžiniško cunamio padariniai. Žuvo daugybė japonų, buvo sugriauta daugybė pastatų. J.Dobkevičiaus progimnazija tuomet surengė palaikymo akciją. Japonijos ambasadorei buvo perduota surinkta parama, įvairūs vaikų darbeliai. Labai prisidėjo visa Aleksoto bendruomenė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ant apžvalgos aikštelės šlaito tada pasodinome pušelę, simbolizuojančią dviejų šalių solidarumą, draugystę. Nuo to laiko mūsų Kovo 11-osios renginiuose lankosi Japonijos ambasadoriai. Mums Kovo 11-oji – valstybingumo šventė, Japonijai ši diena – šalies sukrėtimo diena. Nelaimės sujungia, išsivysto gražios draugystės“, – pasakojo L. Viršilienė. Nuo to laiko Aleksote vystomos įvairios iniciatyvos bendruomenės, švietimo, kultūros ir įvairios mainų programos su Japonija.

Palaikome ir meldžiamės už Ukrainos tautą, kuri šiuo metu kovoja už Laisvę ir mūsų visų ateitį.

Šiemet renginyje Aleksoto apžvalgos aikštelėje dalyvavo naujasis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu.

„Mes esame su jumis“ 2011 metais tarėme Japonijos tautai. Šiandien tą patį svarbu ištarti ukrainiečiams, kenčiantiems dėl karo. Šią baisią nelaimę sukėlė ne gamtos stichija, o žmogus. Palaikome ir meldžiamės už Ukrainos tautą, kuri šiuo metu kovoja už Laisvę ir mūsų visų ateitį“, – teigė progimnazijos vadovė.

Ji kalbėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną turime švęsti ypač šiomis aplinkybėmis, kad niekas nedrįstų kėsintis į mūsų laisvę, jos neigti.  

Istorijai neabejingi kariūnai ir gimnazistai prisimena vieną svarbiausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje ir ragina visus semtis 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų drąsos ir meilės Tėvynei.

Vaizdo klipo autorius – Aleksandras Brokas, garso režisierius – Stanislavas Stavickis–Stano.

Meilė savo Tėvynei, pagarba jos tradicijoms, Lietuvos valstybės simboliams, istorijai – tai dalis to, ką turi jausti ir suprasti kiekvienas pilietis, pradedant nuo pačių mažiausių. Gimnazijos moksleiviai ir kariūnai įgyvendina bendrą projektą, kurio tikslas – per gyvą patirtį ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, visapusį laisvės ir atsakomybės, pareigos savo šaliai suvokimą. Apie pagarbą ir meilę Tėvynei ne tik kalbama: jos istorijos mokomasi ne tik iš vadovėlių – tuo tiesiog gyvenama.

Pasak organizatorių, tryliktą kartą giedant „Tautišką giesmę“ bus įprasminama idėja „nevienodi, bet vieningi“.

Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ lietuvių vieningai buvo sugiedota 2009 metais. Tąkart ji skambėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, kai mūsų šalies buriuotojai, su jachta „Ambersail“ apiplaukę pasaulį, pakvietė net 26 pasaulio lietuvių bendruomenes šią sukaktį švęsti drauge. Per daugiau nei dešimtmetį lietuvių visame pasaulyje puoselėjama tradicija šiuo metu jau yra įgavusi ir oficialų statusą – liepos 6 d. švenčiama ne tik Valstybės ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.

Santarvės parke artėjant 21 val. prie su vėliavomis lūkuriavusių žmonių, pamatę sujudimą, prisijungė ir su vaikais parke vakarojusios šeimos.

Žmonės nesiskirstė, liko klausyti ansamblio, pasirodymą tęsusio su daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.

Čia kartu su kitais čia susirinkusiais šilainiškiais Tautinę giesmę giedojo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tradiciškai 21 val. Tautiška giesmė skambėjo ir prie Kauno pilies, kur vyko festivalis „Operetė Kauno pilyje“ pasirodymas, skirtas festivalio 20-mečiui, o po to vyko Kaunui nusipelniusių asmenų apdovanojimo ceremonija.

Vienybės aikštėje Tautišką giesmę palydėjo didžiulės Lietuvos trispalvės išskleidimas. Šį reginį kauniečiams dovanojo SBA grupė.

Vėliava – lyg trys krepšinio aikštelės. Plotis 27 m., ilgis – daugiau kaip 48 m. Vėliava sveria daugiau nei 100 kilogramų.

Ši vėliava buvo pasiūta prieš du dešimtmečius, laisvai Lietuvai minint dešmtąjį gimtadienį. Tuo metu ji buvo didžiausia šalyje. 2004-aisiais kovo 11 d. su šia vėliava pasiektas didžiausios oro balionu pakeltos trispalvės rekordas. Jis nepagerintas iki šiol.

Skaitytojo nuotr.

Himnas trauktas ir Čečėnijos aikštėje, Santarvės parke Šilainiuose bei kitur.

Iniciatyva visur pasaulyje tuo pačiu metu Valstybės dieną giedoti Tautišką giesmę pradėta prieš dvylika metų. Šiųmetės akcijos idėja – „Nevienodi, bet vieningi“.

„Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ sumanytojas – Raimundas Daubaras.