Valdžios PiS neteko po spalį įvykusių visuotinių rinkimų, kai negavo tiek vietų parlamente, kad galėtų suformuoti tvarią vyriausybę.

Vyriausybę galiausiai suformavo proeuropietiško premjero Donaldo Tusko vadovaujama koalicija, pažadėjusi visuomeninių televizijos ir radijo reformas.

Antradienį valdantysis blokas priėmė rezoliuciją, kuria raginama atkurti „visuomeninės žiniasklaidos nešališkumą ir patikimumą“.

PiS parlamentarai balsavimą daugiausia boikotavo, o trečiadienio naktį pradėjo sėdimąjį streiką televizijos pastate. Jie sakė ginantys žiniasklaidos pliuralizmą.

Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovybę.

Atleisti nacionalinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.

Norime užtikrinti, kad Lenkijoje būtų teisinė tvarka ir laisva žiniasklaida.

„Nėra demokratijos be žiniasklaidos pliuralizmo ar stiprios antivyriausybinės žiniasklaidos, o Lenkijoje tai yra visuomeninė žiniasklaida“, – vėlai antradienį prie įėjimo į valstybinės televizijos pastatą žurnalistams sakė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis).

Jis buvo tarp politikų, protestavusių valstybinės televizijos pastate. Taip pat dalyvavęs ekspremjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), kaip rodo vaizdai socialinėje žiniasklaidoje, pozavo nuotraukoms su televizijos darbuotojais.

J. Kaczynskis sakė, kad PiS politikai tęs protestą pasikeisdami.

„Norime užtikrinti, kad Lenkijoje būtų teisinė tvarka ir laisva žiniasklaida“, – trečiadienį tęsiantis sėdimajam streikui sakė PiS parlamentaras Marekas Suskis.

PiS vyriausybę opozicija ir ne pelno organizacijos kaltindavo žiniasklaidos laisvės varžymu ir pinigų nukreipimu visuomeninėms žiniasklaidos priemonėms.

Pasaulinė žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) 2020 metų ataskaitoje rašė: „Partinis diskursas ir neapykantos kalba vis dar yra taisyklė [Lenkijos] valstybinėje žiniasklaidoje, virtusioje vyriausybės propagandos ruporais.“

Spalio 15 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose dabartinė valdančioji partija PiS surinko daugiausia balsų, tačiau visiškos daugumos Seime – žemutiniuose parlamento rūmuose – negavo.

Tikėtina, kad centristinė Pilietinė koalicija sudarys vyriausybę su centro dešiniųjų „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.

„Šių balsavimų rezultatai parodė, kad lenkai tikisi didesnės jėgų pusiausvyros parlamente“, – sakė premjeras.

„Būsimajame Seime kiekviena iš pagrindinių partijų turės savo atstovų (...), nuo kairiųjų iki „Trečiojo kelio“, PSL (Lenkijos valstiečių partijos), „Lenkijos 2050“, iki (kraštutinių dešiniųjų) „Konfederacijos“, ir ši pusiausvyra turi tapti pagrindu bendriems veiksmams dėl geresnės ateities, bendradarbiavimui, o ne karui ar visiškam susipriešinimui; opozicija turi būti konstruktyvi“, – pridūrė jis.

Pasak M. Morawieckio, būtina palaikyti dialogą, o ne užsiimti užkulisine įvairių frakcijų kova.

Žymus skirtumas

Pagal Lenkijos konstituciją naujo premjero kandidatūrą turi teikti prezidentas Andrzejus Duda, vyriausybę galiausiai turės patvirtinti parlamentas. A. Dudai, kurio kadencija baigsis 2025 m., artimesnė PiS. Dar prieš rinkimus jis pasakė pavesiąs formuoti ministrų kabinetą stipriausiai politinei jėgai – taigi, PiS. Tačiau vienintelė politinė jėga, kuri galėtų ne tik suformuoti naują ministrų kabinetą, bet ir sulaukti pritarimo parlamente, – Pilietinės koalicijos, „Trečiojo kelio“ ir „Naujosios kairės“ koalicija.

Nors PiS po parlamento rinkimų surinko daugiau balsų nei ligšiolinė opozicija, ji prarado daugumą parlamente. To nepakeistų net PiS koalicija su radikalia dešiniąja „Konfederacija“.

Oficialiais duomenimis, PiS surinko 35,4 proc. balsų ir turės 194 mandatų naujajame parlamente. Pilietinė koalicija, už kurią balsavo 30,7 proc., „Trečiasis kelias“ su 14,4 proc. ir „Naujoji kairė“ (8,6 proc.) kartu parlamente turės 248 vietas iš 460. Potencialią PiS partnerę kraštutinės dešinės „Konfederaciją“ palaikė 7,2 proc. Opozicija laimėjo daugumą ir aukštuosiuose parlamento rūmuose – Senate.

Išlaukta sėkmė

„Daug metų esu politikas. Aš esu sportininkas. Niekada gyvenime nebuvau toks laimingas, kad užėmiau antrąją vietą, – aiškėjant rinkimų baigčiai sakė D. Tuskas. – Tai sunkių laikų pabaiga, PiS valdymo pabaiga. Mes tai padarėme.“

D. Tuskas, nuo jaunų dienų orientavęsis į Vakarus, dalyvavęs legendinio judėjimo „Solidarumas“ veikloje, 2007–2014 m. vadovavo Lenkijos vyriausybei. 2014 m. jis persikėlė į Briuselį ir iki pat 2019 m. ėjo ES Tarybos pirmininko pareigas. 2019–2022 m. vadovavo Europos liaudies partijai. Vėliau ši tarptautinė karjera suteikė peno politiniams oponentams kaltinti D. Tuską esant užsienio marionete, kurio partija neva dirba Vokietijos ir Briuselio, o ne Lenkijos interesams.

Nepaisant palaikymo Seime, D. Tusko vadovaujamai vyriausybei gali būti nelengva.

Valdant D. Tuskui, Lenkija buvo orientuota į Vakarus, Berlyne ir Briuselyje vertinta kaip svarbi partnerė. Grįžęs į Lenkiją, jis atgaivino seną dvikovą su J. Kaczyńskiu.

Nors D. Tuskas sėkmingai įveikė 2008 m. ekonomikos krizę, didelė dalis lenkų nusigręžė nuo jo dėl sprendimo vėlinti pensinį amžių. Jam pakenkė ir vadinamoji pasiklausymo afera: prabangiuose restoranuose slapta įrašytuose pokalbiuose ministrai atskleidė, kad teikia pirmenybę nepaprastai brangiems vynams ir niekina eilinius piliečius.

Dabar, atrodo, Lenkijos rinkėjai primiršo buvusio premjero ir jo komandos nuodėmes ar jos jiems pasirodė mažesnė blogybė nei PiS vykdoma politika.

Į savo laimėjimo sąrašą D. Tuskas gali įrašyti ir rinkėjų aktyvumą – pasiekęs beveik 75 proc., jis pranoko 63 proc. 1989-aisiais ir tapo rekordinis. Daugiau nei 50 proc. rinkėjų dalyvavo renkant Seimą 1993 m., 2007 m., 2015 m. ir 2019 m.

Argumentų kova

Kaip įprasta, centro kairiosioms jėgoms ypač pasisekė vakarinėje šalies pusėje, tarp jaunesnių, miesto ir labiau išsilavinusių piliečių. Šį kartą itin stipriai sutelkta 50–59 metų rinkėjų amžiaus grupė, kuriai, akivaizdu, nepriimtina vis labiau radikalėjanti PiS pasaulėžiūra ir sprendimai.

Opozicinių partijų sėkmę politologai aiškina ir klaidingai pasirinktais valdančiųjų akcentais. Pvz., jų kampanija, kurios metu rinkimuose buvo kurstoma baimė dėl ES vykdomo migrantų perskirstymo, o pastarosiomis dienomis – net dėl pabėgėlių iš Gazos Ruožo, įspūdį padarė nedaugeliui rinkėjų.

D. Tuskas savo ginklų arsenale taip pat rado sunkiosios artilerijos. Ekspertų manymu, jis nesuklydo kandidatų sąraše pasiūlęs vietą radikaliam valstiečių lyderiui Michałui Kołodziejczakui su kompanija – tiems, kuriems simpatizuoja ir daug PiS rinkėjų.

Kita vertus, D. Tuskas nustebino apkaltindamas J. Kaczyńskio partiją, kad į šalį įvežama ne per mažai, o per daug migrantų darbuotojų, kartais neteisėtai ar net nelegaliai išduodant vizas. Taip siekta sumenkinti PiS kaip uždarų sienų ir vidaus saugumą akcentuojančios partijos įvaizdį. D. Tuskas kritikavo valdančiuosius sukėlus konfliktą su Ukraina dėl žemės ūkio produkcijos eksporto.

Dirbti nebus lengva

Politologai skaičiuoja, kad D. Tuskas į premjero kėdę gali grįžti tik gruodį – kai A. Duda formuoti kabinetą paves dabartiniam premjerui iš PiS Mateuszui Moroweckiui.

Per rinkimų kampaniją D. Tuskas sakė sieksiąs, kad Lenkija vėl taptų normalia šalimi, – jis, visų pirma, turėjo omenyje grįžimą prie teisinės valstybės ir teismų sistemos depolitizavimo. Jo darbotvarkėje taip pat yra mokesčių lengvatos darbuotojams ir pensininkams, abortų teisių liberalizavimas ir ilgus metus trunkantis ginčas su Briuseliu dėl PiS inicijuotos teismų reformos.

D. Tusko ir bendražygių sėkmė gali reikšti, kad įspėjimai apie mažėjantį lenkų euroentuziazmą ir gresiantį „Polexit“ buvo klaidingi. Jei prie valstybės vairo vėl stos D. Tuskas, tikėtina, Varšuvą netrukus pasieks beveik 100 mlrd. eurų iš Briuselio – dotacija, kuri buvo įšaldyta dėl konflikto su PiS vyriausybe, priėmusia teisinės valstybės principus pažeidžiančių sprendimų.

Nepaisant palaikymo Seime, D. Tusko vadovaujamai vyriausybei gali būti nelengva. A. Duda turi teisę vetuoti teisėkūros sprendimus, o parlamentas šį veto gali atmesti tik trijų penktadalių balsų dauguma. Kiti prezidento rinkimai vyks tik 2025 m. – taigi, D. Tuskui nepalankiu atveju, iki to laiko Lenkijos vyriausybės norus gali riboti galimybės. Tačiau esama kalbų, kad A. Duda gali siekti tarptautinės karjeros ir tokiu atveju jam būtų naudingiau nekontronfuoti su liberaliosiomis partijomis.

Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) privačiai radijo stočiai RMF FM sakė, kad PSL ir centristų ir dešiniųjų „Lenkija 2050“ koalicija „Trečias kelias“ vykdė rinkimų kampaniją su šūkiu „Trečias kelias arba trečia PiS kadencija“, kuri atmetė bet kokią sąjungą su valdančiąja PiS.

„Šis šūkis buvo labai įtikinamas daugeliui rinkėjų, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. – Tie, kurie balsavo už mus, nori permainų, nori pakeisti valdžią, nori pašalinti PiS iš valdžios.“

Oficialių rinkimų rezultatų dar laukiama, bet balsavusiųjų apklausos parodė, kad PiS surinko daugiausiai balsų. Remiantis „Ipsos“ apklausos rezultatais, PiS gautų 198 vietas 460 narių Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose.

Labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, tačiau tiek ši politinė jėga, tiek PiS viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad jis mažai tikėtinas dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.

Apklausų rezultatai rodo, kad Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ Lenkijos Seime galėtų turėti 248 atstovus.

W. Kosiniakas-Kamyszas jis sakė, kad neprieštarauja, jog PSL ir centristų partija „Lenkija 2050“ sudarytų vieną parlamentinę frakciją.

„Laukiame oficialių rezultatų“, – sakė jis.

„Svarbiausia, kad mums pavyko su („Lenkija 2050“ lyderiu) Szymonu Holownia (Šimonu Holovnia) sukurti naują pasiūlymą, naują kokybę“, – pridūrė jis.

M. Morawieckis tai pareiškė paskelbus balsavusiųjų apklausų rezultatus po sekmadienį vykusių visuotinių rinkimų, kuriuose jo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko parlamentinės daugumos.

Remiantis „Ipsos“ apklausos rezultatais, PiS gautų 198 vietas 460 narių Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose.

Galutinių rezultatų Valstybinė rinkimų komisija dar nepaskelbė.

„Jei prezidentas patikės misiją laimėjusios partijos kandidatui, mes tikrai stengsimės sukurti stabilią vyriausybę, kuri išves Lenkiją iš sudėtingų rifų, su kuriais susiduriame“, – nacionaliniam transliuotojui „TVP Info“ sakė M. Morawieckis.

Premjeras sakė, kad pirmadienio rezultatai gali skirtis nuo apklausos prognozių, „o tai sukurs visiškai kitokias perspektyvas“.

„Mes galime kalbėtis su visais, kurie pritaria mūsų Lenkijos vizijai, kurie žino, kad mūsų šalies labui būtina stabili vyriausybė, kad visus neramumus, kurie mūsų laukia (...) galima spręsti tinkamu būdu per stabilią valdančiąją koaliciją, o ne per įvairiaspalvę koaliciją, kuri neturi nieko bendro, išskyrus neapykantą PiS“, – paklaustas, su kokiomis partijomis PiS gali svarstyti galimybę sudaryti koaliciją, atsakė M. Morawieckis.

Labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnerė būtų kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, raginusi nutraukti didelio masto Lenkijos pagalbą Maskvos užpultai Ukrainai ir griežtai pasisakiusi prieš migrantus.

Tačiau tiek „Konfederacija“, tiek PiS viešai atmetė tokio aljanso galimybę, o kai kurie analitikai teigia, kad jis mažai tikėtinas dėl tvyrančios įtampos tarp abiejų partijų.

Apklausa „Konfederacijai“ žada keturiolika mandatų.

M. Morawieckis kalbėjo apie tikėtiną trijų pagrindinių opozicinių partijų koaliciją, apklausos rezultatams parodžius, kad Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ Seime turėtų turėti 248 atstovus.

Permainos prie vyriausybės vairo būtų neracionalios iš valdančiosios partijos pusės. Tokios pat neracionalios yra ir žiniasklaidos spekuliacijos, kad ministras pirmininkas pasikeis, interviu radijo transliuotojui „Jedynka“ sakė J. Sasinas.

Pirmosios kalbos, kad M. Morawieckį premjero kėdėje galimai pakeis PiS partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, pasigirdo rinkimų kampanijos metu. Nors premjeru išliks M. Morawieckis, manoma, kad gali būti nemažai permainų ministrų sąraše. Naujosios vyriausybės sudėtis bus žinoma po dviejų trijų savaičių, pirmadienį reporteriams sakė vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

Sekmadienį Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo PiS partija. Ji surinko 43,6 proc. rinkėjų balsų ir Seime sudarys daugumą.