N. Grunskienės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šį Seimo narį pateiktas įvertinus pernai gegužę pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Anot prokuratūros, turimi duomenys leidžia manyti, kad R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitinius tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Už teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.

P. Gražulis Seimo posėdyje savo poziciją gynė remdamasis Šventuoju Raštu. Politikas parlamentarams parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo kritikuojami Generalinės prokuratūros sprendimai ir cituojamas Šventasis Raštas.

„Video įrašas paruoštas iš tam tikrų ištraukų Šventojo Rašto Naujojo ir Senojo testamento. Tai, ką aš pasakiau (Seimo – ELTA) koridoriuje, Šventajame Rašte yra daug griežčiau pasakyta, kas liečia homoseksualus ir jų santykius“, – Seimo posėdžio metu teigė P. Gražulis.

Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė taip pat ragino prokuratūrą prisiminti atvejus, kai dėl panašaus pobūdžio pasisakymų asmenys Generalinės prokuratūros dėmesio nesusilaukė.

„Padėkime ant Temidės svarstyklių panašius atvejus. (...). Aš labai tikiuosi teisingo vertinimo. Nes niekaip negali jausti to teisingumo jausmo kalbant ir vertinant labai skirtingus, bet, mano vertinimu, net baisesnius atvejus, kuomet net nesulaukiama prokuroro dėmesio“, – sakė ji.

Visgi Seimo posėdyje valdančiųjų atstovų gretose pasigirdo raginimas panaikinti visų Seimo narių neliečiamybę.

„Kviečiu visus pamąstyti apie neliečiamybės panaikinimą visiems Seimo nariams. Vis tik sugalvota ne dėl to, kad Seimo narys ramia sąžine darytų nusikaltimus ir po to ramia sąžine žiūrėtų teisėsaugai į akis“, – Seimo posėdžio metu teigė konservatorių frakcijos narė Rasa Petrauskienė.

„Seimo narys atėjo dirbti Lietuvos žmonėms, o ne nusikalsti. Jeigu Gražulis jaučiasi teisus prieš įstatymą, tai jam nėra reikalo slėptis už neliečiamybės“, – taip pat akcentavo ji.

Savo ruožtu konservatorių frakcijos atstovė Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į P. Gražulio rinkėjus.

Aš šiandieną noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka?

„Aš šiandieną noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka? Ar tinka Seimo narys, kuriam sudaryta jau šešta tyrimo komisija. Ir ne tiesa, kad tai sudaryta tik per konservatorių valdymo laikotarpį, tai su daryta ir per „valstiečių“ ir per socialdemokratų valdymo laikotarpį“, – sakė D. Asanavičiūtė.

„Gerbiamas Petrai, gal jau užtenka galvoti apie kitus ir apie kitų ateitį, pradėkite galvoti apie savo ateitį šioje žemėje ir apie savo ateitį dangaus karalystėje arba ne ten“, – akcentavo ji.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipė parlamentarų dėmesį, kad Seimo posėdyje vyksta ne religinė diskusija, o yra sprendžiamas juridinis klausimas.

„Šiuo atveju Generalinė prokuratūra mano, kad yra galimas nusižengimas Lietuvos Respublikos įstatymams ir Seimas yra tik tarpininkas. (...) O dabar jūs kokius norite šventuosius raštus cituokite, tai neturi jokios juridinės reikšmės“, – akcentavo E. Gentvilas.

ELTA primena, kad spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Prokuratūra prašo Seimo panaikinti minėti parlamentaro neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipti į LGBT bendruomenę.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.

„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.

Klausimas dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo šios kadencijos Seime kyla ne pirmą kartą. 2020 m. Seimas panaikino minėti politiko imunitetą ir leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn bendrovės „Judex“ istorijoje.

2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis galėjo netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui. Tačiau parlamente nutarta šiuo atveju laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto. Teismas savo sprendimą ketina skelbti antradienį.

Tiesa, parlamente P. Gražuliui inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.

„Skaitysiu Šventąjį raštą, jeigu leis. Iš Kunigų knygos, iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams. Man atrodo, kad visi Seimo nariai, kada davė priesaiką, pasakė: tepadeda man Dievas. Aš noriu, kad jie laikytųsi Šventojo Rašto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė parlamentarams.

„Tai, ką aš pasakiau homoseksualams, čia daug žiauriau ir griežčiau pasakyta, ypač apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams“, – sakė jis, rankose laikydamas Šventąjį Raštą.

Seimo narys jį antradienį jau citavo generalinei prokurorei Nidai Grunskienei, kai ši lankėsi Mišrioje Seimo narių grupėje dėl prokurorų algų didinimo.

Anot P. Gražulio, tuomet prokurorė jo cituojamų žodžių „nelabai girdėjo“, todėl jis pakartosiąs iš Seimo tribūnos.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

Seimo nutarimo projekte numatoma sutikti, kad Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė.

Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Su prašymu panaikinti P. Gražulio teisinį imunitetą prieš keletą savaičių į Seimą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Prokurorai siekia politikui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Tyrimą prokuratūra pradėjo po praėjusių metų gegužės 26 dienos P. Gražulio pareiškimų Seimo koridoriuje.

Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Parlamentaras sako esąs kaltinamas už tai, kad išsakė krikščionišką poziciją.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašė panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę galutiniu sprendimu už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui  P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų.

Įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, P. Gražuliui, pagal Seimo statutą, turi būti pradėta apkalta, be to, Konstitucinis Teismas jau nagrinėja apkaltos P. Gražuliui bylą už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

„Siūlome Seimui patenkinti generalinės prokurorės teikimą dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – posėdyje teigė komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Už šią išvadą balsavo 5 komisijos nariai, 1 narys – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Kęstutis Vilkauskas – susilaikė.

Anot komisijos pirmininkės, P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo klausimas turėtų atsirasti antradienio Seimo posėdžio darbotvarkėje.

„Rytoj turėtų Seimo darbotvarkėje atsirasti“, – pridūrė D. Asanavičiūtė.

ELTA primena, kad spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė Seimui pristatė savo kreipimąsi dėl parlamentaro P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Seimas sudarė komisiją, kurią savo išvadą pateikti įpareigojo iki lapkričio 7 d.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.

„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.

„Tai buvo suplanuota, kadangi jau penktadienį pasakiau, kad toks raštas bus. Pirmadienį turėjau visuotinį prokurorų, visos prokuratūros bendruomenės susirinkimą, jis buvo nuotoliu. Tas raštas, kadangi jis buvo suplanuotas, jis buvo parengtas ir pasirašius jis buvo išsiųstas“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė N. Grunskienė.

Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Tai buvo suplanuota, kadangi jau penktadienį pasakiau, kad toks raštas bus.

Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.

Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl nusikaltimų prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

„Daug yra suplanuota ikiteisminio tyrimo veiksmų, tyrimas tikrai vyks intensyviai, bet ne taip greitai, kaip visi tikisi. Jeigu visi tikisi, kad vasario ar kovo mėnesį byla bus perduota į teismą, tai tikrai galiu pasakyti, kad tai neįvyks, nes yra suplanuota daug ikiteisminio tyrimo veiksmų“, – per spaudos konferenciją žurnalistams trečiadienį sakė generalinė prokurorė.

Vėliau interviu LRT televizijai N. Grunskienė svarstė, kad ikiteisminis tyrimas gali trukti iki balandžio ar gegužės, šiuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai suplanuoti vasariui ir kovui.

„Šiuo metu yra suplanuoti veiksmai, jau pasikartosiu, ir planuoti, kada jie bus atlikti, yra labai sudėtinga. Kaip jau minėjau, jų metu dalyvaus ir pats įtariamasis, turi teisę dalyvauti ir jo pasirinktas gynėjas. Reikia derinti visas datas su proceso dalyviais. Planuočiau ne anksčiau kaip balandžio ar gegužės mėnesį, o gal net ir vėliau“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Spaudos konferencijoje generalinė prokurorė patvirtino, kad apie keturis nukentėjusiuosius buvo žinoma viso ikiteisminio tyrimo metu. N. Grunsienė teigė negalinti pasakyti, ar nukentėjusiųjų bus daugiau: „Galbūt atsiras ir daugiau, galbūt kreipsis.“

Prokuratūra nekomentuoja, kokios pozicijos įtariamasis laikėsi per apklausą. Anksčiau K. Bartoševičius yra paneigęs jam mestus įtarimus.

Seimo opozicijai svarstant, jog informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti ir būti perduota K. Bartoševičiui, generalinė prokurorė teigė negalinti „nei paneigti, nei patvirtinti“.

„Jūs aplinkybes žinote, o išvadas norėčiau, kad pasidarytumėte patys“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Ji taip pat atmetė kritiką dėl delsimo anksčiau apklausti buvusį Seimo narį ir jam pareikšti įtarimus.

„Tas terminas buvo reikalingas tam, nes įtariamasis turi teisę į gynybą. Apklausos data ir laikas buvo derinami ne tik su įtariamuoju, bet ir su jo pasirinktu advokatu. Ir todėl buvo rasta tinkama data ir apklausa įvyko“, – teigė generalinė prokurorė.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas.

Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.

Prokuratūra taip pat teigia neteiksianti detalesnės informacijos apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju.

Už tai antradienį balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo šeši ir susilaikė 26 parlamentarai. Už P. Gražulio imuniteto panaikinimą balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovai susilaikė, didesnė dalis opozicinių „valstiečių“ susilaikė ir buvo prieš, dalis balsavo „už“ P. Gražulio imuniteto panaikinimą. Seimo narių Mišrios grupės balsai irgi pasiskirstė abejose pusėse.

Seimas savo balsavimu tenkino generalinio prokuroro Evado Pašilio prašymą leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, kad būtų baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų.

Teisėsaugos duomenimis, būdamas Seimo nariu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Praėjusios kadencijos parlamentas tokį prašymą jau buvo atmetęs. Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Išvadą dėl P. Gražulio neliečiamybės pateikęs Seimo laikinosios komisijos pirmininkas liberalas Arminas Lydeka teigė, kad „komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų, dėl jo kaip Seimo nario veiklos“.

„Komisija, patikrinusi nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro ir Seimo nario paaiškinimus ir atsakymus į Seimo narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti Generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – sakė komisijos pirmininkas.

Seimo narys P. Gražulis tvirtino, kad byla yra politinė, o tai grindė faktu, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius ikiteisminio tyrimo medžiagą pristatė uždarame posėdyje.

„Pažiūrėkit, kada ateina prokuroras į komisiją, mano atveju prašo, kad posėdis būtų uždaras. Kodėl? Nes nėra kaltinimų, kaltinimai iš piršto laužti, kad visuomenė negirdėtų absurdiškų kaltinimų. Jūs priėmėt iš karto politinį sprendimą. Tai politinis išankstinis priimtas jūsų nuosprendis“, – teigė P. Gražulis.

Nes nėra kaltinimų, kaltinimai iš piršto laužti, kad visuomenė negirdėtų absurdiškų kaltinimų.

Seimas anksčiau jau keturis kartus yra balsavęs dėl P. Gražulio imuniteto, bet parlamentaras neliečiamybę išlaikydavo, ji panaikinta tik šiuo paskutiniu penktu balsavimu.

Seimas anksčiau du kartus nedavė sutikimo traukti P. Gražulio atsakomybėn dėl jo veiksmų per seksualinių mažumų eitynes, taip pat dėl piketo prie prokuroro namų, vieną kartą – toje pačioje „Judex“ byloje.

P. Gražulis po balsavimo dėl jo neliečiamybės sakė prašysiantis, kad pasikeitus Generalinės prokuratūros vadovybei būtų pakeistas jo bylą kuruojantis prokuroras.

„Dabar vienintelis atvejis, aš džiaugiuosi, kad pasikeičia generalinis prokuroras. Šis prezidentas, visi žino, nesikiša į ikiteisminį tyrimą, pasikeitus generaliniam prokurorui prašysiu, kad skirtų mano bylai kitą prokurorą“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

„Labai įsiėdžiau valdančiajai daugumai konservatorių ir (kadenciją baigusios prezidentės) Dalios Grybauskaitės, dabar jų dauguma ir jų teisybė“, – situaciją, kad jo imunitetas panaikintas tik penktu balsavimu Seime, komentavo P. Gražulis.

Teisėsaugos duomenimis, būdamas Seimo nariu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Prokurorai teigia, kad padėdamas įmonei „Judex“ politikas ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.

Generalinis prokuroras teigia, kad tokiais savo veiksmais parlamentaras menkino savo pareigų prestižą, Seimo autoritetą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

Prokurorai dar 2016 metais siekė P. Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.

„Iš anksto žinojau, kad bus atimta man teisinė neliečiamybė,  matau, kokia yra valdančioji dauguma. Pradėtas mano politinis persekiojimas tos valdančiosios daugumos“, – komentuodamas tyrimo komisijos išvadą žurnalistams Seime sakė P. Gražulis.

Politiko vertinimu, tai politinė byla, ir tai jis ketina akcentuoti kalbėdamas iš Seimo tribūnos.

„Tai politinis susidorojimas, spręsiu, galvosiu, ką daryti... Pirmiausia pasakysiu gerą kalbą Seime. Gal nenutrauks, leis kalbėti... Jeigu mane Landsbergių atstovai puola – tai  reiškia tarnauju žmonėms, jeigu girtų – tarnaučiau klanui. Aš perfrazuoju monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius, kuris sovietmečiu sakydavo taip: jeigu sovietinė sistema mane persekioja – tarnauju Dievui, o jeigu girtų – tarnaučiau velniui“, – svarstė  P. Gražulis.

Paklaustas, ar mano, kad Seimas pritars komisijos išvadoms ir panaikins jo teisinę neliečiamybę, politikas  nesuabejojo: „tūkstantį procentų“.

Jeigu mane Landsbergių atstovai puola – tai  reiškia tarnauju žmonėms, jeigu girtų – tarnaučiau klanui.

Jis neišsižada ir kalėjimo ir ten esą keliautų kaip ekspertas, nes  jau turįs patirties sovietmečiu.

„Kaip ekspertas atlikčiau ekspertizę, kurios sąlygos geresnės: sovietmečiu ar dabar. Nors neturiu nė vienos tatuiruotės, tikiuosi, kad kaliniai mane priimtų  geriau negu konservatoriai  Seime. Ir sovietiniuose lageriuose priėmė labai gerai“,– sakė P. Gražulis.

Seimo sudaryta tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Už tokias išvadas penktadienį balsavo 7 komisijos nariai, 1 buvo prieš. 

Tyrimo komisijos išvadą Seimui pateiks komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.

„Komisija nerado, kad P. Gražulis būtų persekiojamas dėl savo pasisakymų. Yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai ne Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbas vertinti tuos konkrečius teisinius aspektus. Seimo komisija suteikė P. Gražuliui galimybę teisme ginti savo teises, įrodyti, kad jis yra nekaltas.(...) Mūsų Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, todėl esant pagrindui patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, neturi būti sudaryta prielaidų Seimo nariui jos išvengti, antraip būtų užkertamas kelias vykdyti teisingumą“, – pabrėžė komisijos pirmininkas A. Lydeka.

Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.

ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.

„Tokiais savo galimai neteisėtais veiksmais, t. y. siekdamas ir neatlygintinai naudodamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys Petras Gražulis sistemingai, ilgą laiką, pasinaudodamas savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu, įtaka menkino einamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, Seimo narius“, – Seimo posėdyje teigė E. Pašilis.

Generalinis prokuroras akcentavo, kad P. Gražulis pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.

Už tokį sprendimą penktadienį balsavo aštuoni komisijos nariai, prieš nebuvo niekas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nusišalino, du komisijos nariai nedalyvavo posėdyje.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl V. Gapšio imuniteto kreipėsi, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą.

V. Gapšys šioje byloje teisiamas už prekybą poveikiu.

Laikinoji komisija turėjo įvertinti, ar prokuroro prašymas dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo nėra susijęs su politiniu persekiojimu.

Galutinį sprendimą dėl imuniteto naikinimo priims parlamentas.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Penktadienį per laikinosios tyrimo komisijos posėdį V. Gapšys teigė, kad yra persekiojamas už Seimo nario veiklą.

„Aš vykdžiau Seimo nario veiklą ir esu už ją persekiojamas“, – tvirtino V. Gapšys.

Jo teigimu, pats prokuroras pripažįsta, kad jo veiksmai buvo teisėti, tačiau klaidingai interpretuojami.

„Seimo nario konstitucinė pareiga yra teisėtai veikti, ką aš ir dariau. Lygiai taip pat Seimo narys turi konstitucinę teisę siekti, kad kiti pareigūnai taip pat teisėtai veiktų. (...) Tačiau prokuroras paima mano kitą teisėtą veikimą, mano, kaip Darbo partijos rinkimų štabo vadovo veiklą, ir suplakęs kelias teisėtas veiklas į vieną, tai paverčia nusikaltimu“, – teigė V. Gapšys.

Politikas tvirtino, kad teisėsauga ilgą laiką prieš jį, naudodama kriminalinės žvalgybos veiksmus, ištraukė atskirus epizodus, juos interpretavo ir sudėjo į vieną bylą.

Jeigu bent vieną iš jūsų metus pasektų ir paimtų jūsų sausio mėnesio pokalbį ir gruodžio mėnesio pokalbį, greičiausiai tikrai surastų galimybę ką nors sugalvoti ir vieną suplakus su kitu padaryti tai nusikalstama veika.

„Ilgą laiką stebėdami mano teisėtus veiksmus, iš vienų metų paima vienus dalykus, iš kitų mėnesių ar metų paima kitus dalykus, tuos dalykus sumeta į krūvą, kurie nebūtinai net yra susiję, ir paverčia tai nusikaltimu“, – sakė V. Gapšys.

„Jeigu bent vieną iš jūsų metus pasektų ir paimtų jūsų sausio mėnesio pokalbį ir gruodžio mėnesio pokalbį, greičiausiai tikrai surastų galimybę ką nors sugalvoti ir vieną suplakus su kitu padaryti tai nusikalstama veika“, – teigė politikas.

Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius savo ruožtu informavo, kad nė vienoje šios bylos stadijoje nebuvo keliamas klausimas dėl politinio Seimo nario persekiojimo.

„V. Gapšys jokioje bylos stadijoje (...) nėra niekada teigęs, jog tai yra koks nors politinis ar politikų inspiruotas susidorojimas su juo kaip su politiku“, – sakė prokuroras.

Pareigūno teigimu, V. Gapšys kaltinamas prekyba poveikiu, kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.

J. Laucius pranešė, kad ši politinės korupcijos byla jau yra įžengusi į baigiamąją stadiją.

„Jeigu atsitiktų taip, kad būtų nuspręstų nenaikinti Seimo nario teisinės neliečiamybės, Vytauto Gapšio atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta“, – sakė prokuroras.

Anot jo, taip pat sustotų procesas dėl Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės.

Kita vertus, J. Laucius atkreipė dėmesį, kad jeigu kada nors V. Gapšys prarastų teisinį imunitetą, procesas būtų atnaujintas.

Seimo narys savo ruožtu laikinosios komisijos prašė prieš priimant sprendimą išsireikalauti papildomos medžiagos, siūlė apklausti papildomus žmones. Komisija šiuos prašymus atmetė.

Vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015–2016 metais, įtariama, iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.

Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.

Šioje baudžiamojoje byloje iš viso teisiami penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys.

Tokią išvadą penktadienį posėdžiavusi komisija patvirtino septyniems jos nariams balsavus „už“ ir vienam „prieš“.

Komisijos pirmininkas liberalas Arminas Lydeka po posėdžio žurnalistams sakė, kad „Seimo nariui suteiktas imunitetas neturi būti priedanga dangstytis nuo baudžiamosios atsakomybės“.

„Jei Seimo narys P. Gražulis mano, kad jis yra teisus ir turi kitą tiesą nei teigia Generalinės prokuratūros atstovai, manau, kad jis turės galimybę teisme apsiginti ir įrodyti. Manau, kad komisijos sprendimas yra ir pagalba Seimo nariui P. Gražuliui dalyvauti teisminiuose procesuose ir prokuratūrai baigti šitą bylą priimant vienokį ar kitokį sprendimą teisme“, – kalbėjo A. Lydeka.

Vienintelis prieš imuniteto panaikinimą balsavęs Seimo narys Jonas Pinskus sakė manantis, kad P. Gražulis veikė reaguodamas į gautus verslo pagalbos prašymus ir taip vykdė savo kaip Seimo nario pareigas.

„Visam šiam procese buvo ne vien Gražulis, buvo ir ponas Milius, ir „Judex“ moteriškė, šie du asmenys buvo išteisinti. (...) Seimo narys P. Gražulis vykdė savo kaip Seimo nario pareigą, (reagavo) į tuos paklausimus, kur į jį kreipėsi, gal ne visai teisingai, gal su klaidomis, bet jeigu jis vėl teismo bus išteisintas, tas procesas jam paliks liekamuosius blogus dalykus“, – žurnalistams sakė J. Pinskus.

Jei Seimo narys P. Gražulis mano, kad jis yra teisus ir turi kitą tiesą nei teigia Generalinės prokuratūros atstovai, manau, kad jis turės galimybę teisme apsiginti ir įrodyti.

Parlamentaras P. Gražulis tvirtina, kad jo byla yra politinė ir komentuodamas prašymą naikinti jo imunitetą sakė esąs „persekiojamas klano“.

„Byla yra politinė. (...) Aš perfrazuosiu monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius, kuris sovietmečiu sakydavo taip – jeigu sovietinė sistema mane persekioja, tarnauju Dievui, o jeigu girtų, tarnaučiau velniui“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

Generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą prašydamas naikinti P. Gražulio teisinį imunitetą, kad būtų baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų. Praėjusios kadencijos parlamentas tokį prašymą jau buvo atmetęs.

Laikinoji Seimo komisija teikia išvadą, ar tenkinti prokuroro prašymus dėl imuniteto panaikinimo, o galutinį sprendimą priima visas parlamentas.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Teisėsaugos duomenimis, P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Prokurorai teigia, kad padėdamas įmonei „Judex“ Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.

Generalinis prokuroras teigia, kad tokiais savo veiksmais parlamentaras menkino savo pareigų prestižą, Seimo autoritetą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

Prokurorai dar 2016 metais siekė P. Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.

Pernai birželį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti parlamentaro neliečiamybę, tačiau tuomet parlamentas prašymą atmetė.

Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.

Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.

Teisėsauga šiame tyrime buvusiam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovui Jonui Miliui buvo pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, bet Generalinė prokuratūra pernai birželį nutraukė ikiteisminį tyrimą J. Miliaus atžvilgiu.

„Darbiečio“ V. Gapšio prašymu, jo ir prokuroro informacijos išklausymas nukeltas į penktadienį.

V. Gapšys teigė trečiadienį negalįs dalyvauti komisijos posėdyje, nes tuo pačiu metu vyksta Darbo partijos frakcijos susitikimas su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte dėl naujosios Vyriausybės programos.

Parlamentaras teigė turįs išklausyti jos atsakymus ir parengti išvadą dėl pačios programos. Jis prašė laikinosios komisijos posėdį perkelti į gruodžio 16 dieną.

Tačiau komisija nutarė jį ir prokurorą Justą Laucių išklausyti penktadienį.

Naikinti „darbiečio“ V. Gapšio teisinę neliečiamybę prašoma, kad Vilniaus apygardos teismas toliau galėtų nagrinėti politinės korupcijos bylą.

Politikas kaltinamas prekyba poveikiu ir kyšininkavimu vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje.

Šioje byloje yra epizodas, kai buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.

Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.

Laikinoji komisija turi pateikti išvadą, ar tenkinti prokuroro prašymą dėl Seimo nario  imuniteto panaikinimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims parlamentas.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.