Pernai Seimui priėmus Politinių organizacijų įstatymą, numatantį galimybę šalia politinių partijų rinkimuose dalyvauti ir visiškai naujos teisinės formos juridiniams asmenims – politiniams komitetams, jų Lietuvoje registruota 32.

Uostamiestyje tėra vienas politinis komitetas – „Ištikimi Klaipėdai“, kurio nariai ir sudaro uostamiesčio tarybos daugumą su meru Arvydu Vaitkumi priešakyje.

Šis komitetas – vienas skaitlingiausių šalyje, nes vienija 218 narių.

Daugiau politikų susitelkę tik po Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vėliava, jo vadovaujamas politinis komitetas „Vieningas Kaunas“ turi 364 narius.

Šiuo metu 32 politiniams komitetams priklauso 2,8 tūkst. asmenų, o 23 partijoms – per 97 tūkst., prieš metus jų buvo 4,5 tūkst. daugiau.

Dabar Lietuvoje yra registruotos 27 partijos, iš jų veikiančios – 23, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.

Politiniai komitetai ir partijos savo narių skaičių turi pateikti du kartus per metus.

Jeigu politinė organizacija vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.

Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.

Teisingumo ministerija iki spalio 10 d. informuos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kurie politiniai komitetai ir politinės partijos yra pateikę savo narių sąrašus.

S. L. Kalėdos kandidatūrą Į ES Bendrojo Teismo teisėjus Vyriausybė pateikė šių metų balandį, anksčiau jai pritarė prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimas. Liepą Teisingumo ministerija patvirtino sulaukusi teigiamos išvados dėl S. L. Kalėdos tinkamumo eiti šias pareigas.

Šiuo metu S. L. Kalėda eina Europos Komisijos (EK) Teisės tarnybos nario pareigas.

Jis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventas, Bonos universitete yra įgijęs teisės magistro, Krokuvos Jogailos universitete – teisės mokslų daktaro laipsnį. 

S. L. Kalėda yra dirbęs ES Teisingumo Teisme, nuo 2004-ųjų jis buvo teisės referentu teisėjų Vileno Vadapalo ir Egidijaus Bieliūno kabinetuose, 2013–2017 metais ėjo tokias pačias pareigas generalinio advokato Maciejaus Szpunaro (Maciejaus Špunaro) kabinete.

Prieš tai teisininkas dirbo EK Vidaus rinkos generaliniame direktorate, Europos teisės departamente prie Lietuvos Vyriausybės, Draudimo priežiūros tarnyboje.

ES Bendrajame Teisme Lietuvai atstovauja du teisininkai. Vieno jų – Virgilijaus Valančiaus – kadencija baigėsi dar 2019 metų rugpjūtį, bet strigus naujo teisėjo paskyrimo procedūroms jis toliau ėjo šias pareigas.

Bendrąjį Teismą sudaro du teisėjai iš kiekvienos valstybės narės. Bendrojo Teismo teisėjai skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai.

„Tai jau ketvirtasis šiais metais paskelbtas viešas konkursas eiti notaro pareigas“, – teigia ministerija.

Notarų ieškoma Jurbarko, Šilalės, Vilkaviškio, Biržų rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybėse.

Praėjusiais metais Seimas priėmė Notariato įstatymo pakeitimus, kuriais nustatytas įpareigojimas kartą per metus vertinti notarų skaičiaus poreikį.

„Šis žingsnis leidžia išanalizuoti, ar notarų skaičius, jų veiklos teritorija ir notarų biurų išdėstymas šalies teritorijoje leidžia tinkamai užtikrinti notarinių veiksmų prieinamumą“, – nurodo ministerija.

Norintys dalyvauti konkurse, prašymą ir reikiamus dokumentus ministerijai turi pateikti asmeniškai, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu iki rugsėjo 26 dienos įskaitytinai.

Konkurso dalyviai privalo atitikti Lietuvos notariato įstatyme numatytus reikalavimus.

Laisvės frakcijos atstovo Mariaus Matijošaičio siūlomą Civilinio kodekso pataisą įvertinusi TM siūlo Vyriausybei iš principo pritarti iniciatyvai. Išvadą kitą savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Parlamentaras M. Matijošaitis siūlo Civiliniame kodekse įrašyti, kad nepilnamečiai nuo 16 metų su tėvų ar rūpintojų sutikimu gali eiti jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovų pareigas.

Visgi TM pastebi, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų su tėvų sutikimu gali sudaryti sandorius, taip pat – patys disponuoti savo pajamomis, sudaryti smulkius sandorius, tačiau organizacijos kaip juridinio asmens vadovo atsakomybės didesnės – jis sudaro sandorius, priima ir iš darbo atleidžia darbuotojus.

TM vertinimu, reikia aiškiai apibrėžti, kokia apimtimi nepilnametis turėtų vykdyti vadovo įgaliojimus ir prisiimti teisinę atsakomybę už jų vykdymą – ar visa apimtimi, ar siauresne.

Ministerijos teigimu, norint nepilnamečiui suteikti juridinio asmens vadovo įgaliojimus ir nustatyti visišką civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, reikėtų nustatyti individualaus atvejo įvertinimo tvarką, kuri galėtų būti panaši į Civiliniame kodekse nustatytą emancipacijos institutą.

Taip pat galimas variantas – siauriau nustatyti nepilnamečiam juridinio asmens vadovui suteikiamų įgaliojimų apimtis, o šias funkcijas galėtų vykdyti kiti juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, turintys visišką civilinį veiksnumą.

M. Matijošaitis teigia, kad leidus nepilnamečiams vadovauti nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms atsivertų daugiau galimybių jauniems žmonėms, o šiuo metu yra susiklosčiusi ydinga praktika, kai tokioms organizacijoms faktiškai ir juridiškai vadovauja skirtingi žmonėms.

Jo vertinimu, gimnazijos amžiaus jaunuoliai mažesniuose rajonuose turi puikias galimybes augti, rodyti iniciatyvumą, ieškoti projektinio ar kitokio finansavimo, tačiau jų galimybes riboja tai, kad neturi aiškios galimybės vadovauti JNVO ir taip „prisidėti prie savanoriškos, pilietiškos veiklos savo bendruomenėje“.

Parlamentarų projektą įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) iš principo pritaria iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir numatyti šiek tiek švelnesnį reguliavimą. Išvadą šią savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius.

Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti variantui, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 35 merai.

TM pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Pagal ministerijos parengtą variantą, senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įveda nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks minėto amžiaus.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

Kaip antradienį pranešė Teisingumo ministerija, ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė kandidatų sąrašą sudarė po pokalbių su aštuoniais pretendentais.

Į sąrašą įrašyti visi asmenys, darbo grupės vykdytoje atrankoje surinkę ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš 10.

Sąrašas bus teikiamas ministrei pirmininkei, kad ji, įvertinusi kandidatūras, Vyriausybei galėtų pateikti motyvuotą siūlymą dėl trijų kandidatų į EŽTT teisėjus. Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į EŽTT teisėjus konsultuojasi su Seimu.

Vienas iš Lietuvos pasiūlytų trijų kandidatų Europos Tarybos (ET) Parlamentinės Asamblėjos bus išrinktas EŽTT teisėjo pareigoms užimti.

Lietuvos pateiktą trijų kandidatų sąrašą dar vertins ET patariamoji ekspertų kolegija. Be to, prieš balsavimą ET Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos pasiūlyti kandidatai taip pat bus vertinami ir Parlamentinės Asamblėjos Teisėjų atrankos komitete.

Naujasis Lietuvos deleguotas teisėjas pakeis šiuo metu pareigas einantį teisėją Egidijų Kūrį, atsižvelgiant į jo kadencijos pabaigą.

Atranką vykdžiusią darbo grupę sudarė: Konstitucinio Teismo pirmininkas ir darbo grupės pirmininkas Gintaras Goda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Seimo kontrolierė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos teisininkų draugijos narys Vytautas Nekrošius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, advokatas, Advokatų tarybos narys Kęstutis Švirinas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė.

„Visiškai šviežiai esame informuoti, kad šią savaitę Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino ir leido Lietuvai įstoti į bylą „Ukraina prieš Rusiją“, (...) džiaugiamės, kad gavome patvirtinimą, kad galime įstoti į šią bylą, įstojame ir dabar per mėnesį turime pateikti savo rašytinius paaiškinimus“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministrė.

Kalbėdama apie Rusijos atsakomybę E. Dobrowolska pabrėžė, kad karas tęsiasi ir epizodų, dėl kurių prieš Rusiją pradėti tyrimai, vis daugėja, kaip ir tarptautinę bendruomenę sukrėtęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas šią savaitę.

Džiaugiamės, kad gavome patvirtinimą, kad galime įstoti į šią bylą, įstojame ir dabar per mėnesį turime pateikti savo rašytinius paaiškinimus.

„Kiekvienas naujas epizodas vertinamas ir dėl to labai kartais sudėtinga pasakyti, kiek tų kaltinamųjų aktų bus, kiek kaltinamųjų epizodų, dėl kokių sudėčių, iki šiol stebime karą, naujus epizodus, įsivertinti masto turbūt niekas dabar negalėtume, nes mes kalbame ne tik apie karo nusikaltimus, mes kalbame apie padarinius, kurie vienareikšmiškai palies bendruomenę, infrastruktūrą, gamtą“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Lietuva pernai oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys taip pat siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Pasak ministerijos, pirmadienį dėl techninių kliūčių skelbtas ne pilnas pretendentų sąrašas, jis papildytas dar vienu dalyviu.

Kandidatais į EŽTT teisėjus pretenduoja tapti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Darijus Beinoravičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova, MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys, advokatas Rytis Satkauskas, advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ vadovaujanti partnerė Solveiga Vilčinskaitė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Dokumentus pretendentai turėjo pateikti iki gegužės 24 dienos.

Pretendentus vertins sudaryta darbo grupė. Darbo grupė sudarys kandidatų, atitinkančių EŽTT teisėjui keliamus reikalavimus ir surinkusių ne mažiau kaip aštuonis vertinimo balus iš dešimties, sąrašą.

Šis sąrašas bus teikiamas ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ji, įvertinusi kandidatūras, Vyriausybei pateiks motyvuotą siūlymą dėl trijų kandidatų į EŽTT teisėjus.

Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į EŽTT teisėjus konsultuojasi su Seimu. Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 22 straipsniu, teisėjus nuo kiekvienos valstybės, Konvencijos dalyvės, renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dalyvaujančių narių balsų dauguma iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.

EŽTT teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – Egidijus Kūris.

Projektą rengusios ministerijos teigimu, visuomenės atstovas užtikrintų nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą.

Anot jos, taip būtų stiprinamas pasitikėjimas valstybės teisine sistema, didinamas jos atvirumas visuomenei.

Šiuo metu Advokatų garbės teismas sudaromas tik iš advokatų.

Siūloma, kad ši advokatūros savivaldos institucija būtų sudaroma nebe iš penkių, o iš septynių narių.

Visi jie būtų renkami visuotiniame advokatų susirinkime, tačiau penkis siūlytų patys advokatai, o teisingumo ministras teiktų dvi visuomenės atstovų ir dvi advokatų kandidatūras. Iš pastarųjų į teismą būtų atrenkama po vieną narį.

Dabar tris Garbės teismo narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas, o du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

Projekte siūloma, kad Advokatų garbės teismo nariu negalėtų tapti šios profesijos atstovai, turintys galiojančių drausminių nuobaudų.

Siekiant objektyvumo nustatomas kadencijų ribojimas Advokatų garbės teismų nariams.

Numatoma, kad vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų turėtų būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras, kitas privalėtų turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Jiems taip pat galiotų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

„Siekiant objektyvumo nustatomas kadencijų ribojimas Advokatų garbės teismų nariams“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte.

Advokatų garbės teismo nariu asmuo galėtų būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Pernai spalį grupė parlamentarų registravo pataisą, kuria iš teisingumo ministro būtų atimta teisė skirti du Advokatų garbės teismo narius.

Pagal jų siūlymą, du Advokatų garbės teismo narius teisingumo ministras nebeskirtų vienasmiškai, o pateiktų šešis kandidatus, iš kurių du atsirinktų Advokatų taryba.

Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros institucija, nagrinėjanti Advokatų tarybos ir teisingumo ministro iškeltas drausmės bylas advokatams bei advokatų padėjėjams.

Drausmės byla advokatui ar advokato padėjėjui iškeliama už galimai įvykdytą profesinės veiklos arba etikos pažeidimą.

Garbės teismas turi teisę skirti pastabą, papeikimą, viešai skelbiamą papeikimą, gali išbraukti iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, taip pat gali siūlyti Advokatų tarybai uždrausti advokato veiklą.

Atranka skelbiama po to, kai ankstesnis sąrašas nesulaukė teigiamo įvertinimo iš komiteto, vertinančio kandidatus.

Kaip BNS informavo ministerija, pernai birželį Lietuvai pateikus kandidatų į  EŽTT teisėjus sąrašą, rugsėjį Lietuva sulaukė atsakymo, kad šis sąrašas negavo teigiamo įvertinimo iš Europos Tarybos patariamojo komiteto, vertinančio kandidatus.

Lietuvai taip pat buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę tobulinti atrankos procedūrą ir jos viešinimą, taip labiau atliepiant Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl kandidatų į EŽTT teisėjus atrankos.

Anot ministerijos, dabar įvykdžius nacionalinę atrankos procedūrą bus sudarytas trijų kandidatų, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai teikiamų nuo Lietuvos, sąrašas. Ši procedūra pradedama nuo kandidatų atrankos, kurią vykdys ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Atlikusi pretendentų vertinimą, darbo grupė sudarys EŽTT teisėjams keliamus reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą. Į sąrašą įrašomi pretendentai, surinkę ne mažiau kaip 8 vertinimo balus iš 10.

Sąrašas bus teikiamas ministrei pirmininkei, kuri Vyriausybei turės pateikti motyvuotą siūlymą dėl trijų kandidatų į EŽTT teisėjus. Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į EŽTT teisėjus konsultuojasi su Seimu.

Atrankoje dalyvaujantys asmenys turi atitikti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus reikalavimus EŽTT teisėjams, taip pat būti aukštos moralės ir turėti kvalifikaciją, kurios reikia aukštoms teisminėms pareigoms užimti, arba būti pripažintos kompetencijos teisininkai.

Ministerijos teigimu, atsižvelgiant į pateiktą nuomonę dėl nacionalinės atrankos procedūros, buvo inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimai, kurie Seimo buvo priimti pernai gruodį ir įsigaliojo gruodžio 31 dieną. Priimti Vyriausybės įstatymo pakeitimai apibrėžia atrankų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos procedūras.

EŽTT buvo įkurtas 1959 metais siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tais pačiais metais priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos. Šį teismą sudaro 47 teisėjai, atstovaujantys visoms Europos Tarybos šalims.

EŽTT teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – Egidijus Kūris.