„Artimiausiu metu planuojame atidaryti naują telefono liniją, komunikacinę liniją, per kurią žmonės anonimiškai galės pranešti apie visas problemas, susijusias su narkotikais – apie platinimą, apie taškus, visą kitą naudingą informaciją“, – viešėdamas Rietave žurnalistams užsiminė R. Požėla.

Daugiau informacijos apie naująją telefono liniją generalinis komisaras pateiks pirmadienį, Vidaus reikalų ministerijoje.

Ši telefono linija bus dar viena priemonė kovojant su narkotikų vartojimu ir plitimu ne tik naktinio gyvenimo vietose, bet ir mokyklose.

Lietuvoje pastaruoju metu stebimas nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimas. 2023 m. sausio-rugpjūčio mėn. registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, o 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.

Didėja ir administracinių nusižengimų skaičius, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 m., negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. 2022 m. per visus metus tokių nepilnamečių buvo nustatyta 94, o per šių metų nepilnus 9 mėn. – 121.

Penktadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir generalinis komisaras R. Požėla lankosi Rietave ir Šilalėje.

Prisidėti prie gražesnės senatvės labai paprastai galime kiekvienas. Kaip? Pasakoja vienas „Sidabrinės linijos“ idėjos autorių Marius Čiuželis.

– Kopsite į Avicenos viršukalnę ir rinksite paramą senoliams. Koks šios iniciatyvos tikslas?

– „7134 šypsenų iššūkiu“ norime parodyti, kad aukštis, šaltis, sniegas ar bet kokie kiti „nepatogumai“ tėra smulkmena palyginti su tuo, kokį pokytį susivienijus galima sukurti. Viršūnės aukštis metrais atitinka 7134 skambučius, arba, kaip mes vadiname, tai net 7134 naujos šypsenos! Tad kviečiame žmones prisidėti ir padovanoti senoliams kuo daugiau galimybių pabendrauti, jeigu ne su jumis pačiais, tai bent su mūsų linijos savanoriais.

– Netradicine akcija kviečiate žmones prisidėti prie „Sidabrinės linijos“ veiklos. Kodėl žmonės turėtų tai daryti?

– Gyvenime vadovaujuosi vienu trumpu priežodžiu „Walk the talk“ („Ne tik žodžiais, bet ir darbais“ – red. past.). Manau, kiekvienas bet kurio projekto sumanytojas turi savo pavyzdžiu kviesti prisijungti kitus. Todėl asmeniškai esu aktyviausias fondo (M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo – red. past.) rėmėjas, įmonės, kurioms vadovauju ar esu akcininkas, reguliariai skiria 10–15 proc. savo metinio pelno fondo veiklai, kiti šeimos nariai taip pat prisideda, kuo gali.

Pavyzdžiui, mano mama, gaunanti invalidumo pensiją, siekia tapti aktyviausia (pagal rėmimų skaičių) fondo ambasadore. Ir ne sumos tokiu atveju svarbios, o žmonių tikėjimas tuo, ką darai ir kokį poveikį tai gali sukurti tavo artimai aplinkai ar visai visuomenei.

– Dažnas galėtų pasakyti, kad garbaus amžiaus žmonėms pirmiausia trūksta pinigų būtiniausioms reikmėms: maistui, vaistams, komunaliniams mokesčiams ir pan. Ar pagalba telefonu nėra labiau prabangos reikalas?

– Bendravimas yra vienas esminių kiekvieno žmogaus poreikių. Tai būdinga ir garbaus amžiaus žmonėms, kurie vis dar yra tokie pat smalsūs kaip vaikai, viskuo domisi, nori neatsilikti nuo pažangos. Bendravimo poreikis ypač stiprus anksčiau aktyvų gyvenimo būdą propagavusiems senoliams: amžino poilsio išėjus sutuoktiniui, draugams, pašlijus sveikatai ir užsidarius tarp keturių sienų, vienatvė gali itin slėgti. Ne vienas mūsų kalbintų senolių išsidavė, kad kartais net prisibijo pamiršti, kaip kalbėti! Tai juos labai slegia. Kaip prasitarė 88 metų Henrikas, jis jaučiasi kaip obuolys ant medžio šakos, kuris noksta kiekvieną dieną ir bijo nukristi ant žemės, nes tada supus ir jo neliks.

– Kam skirta ši linija? Kaip ji veikia?

– „Sidabrinė linija“ daugiausia skirta vienišiems garbaus amžiaus žmonėms, kuriems savanoriai reguliariai paskambintų pasikalbėti, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlyti pagalbos. Tačiau šia paslauga gali naudoti visi vyresniojo amžiaus žmonės, norintys užmegzti naujas pažintis, susipažinti su nauju, kad ir telefoniniu draugu, ar tiesiog paplepėti. Neretai susiduriame su situacija, kad santykiai su vaikais ar giminaičiais ilgainiui atšąla, tampa labiau „apie reikalus“, nors tam senoliui ar močiutei norisi tiesiog pasidalinti savo emocijomis, pasipasakoti, ką sapnavo, ar kokios naujos idėjos gimė galvoje. 

Kiekvienam senoliui, kuris užsiregistruoja kaip norintis tapti „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, mes paskambiname ir pirma pasikalbame patys. Taip susipažįstame, išsiaiškiname, kas jam ar jai konkrečiai rūpi, kuo domisi ar kuo gyvena. Po to stengiamės parinkti panašių interesų turintį savanorį, taip siekiame, kad senolio ir savanorio patirtys, veikla, pomėgiai, išgyvenimai būtų maksimaliai panašūs.

– Kaip žmogui nepakliūti į sukčių spąstus ir žinoti, kad skambina būtent „Sidabrinės linijos“ savanoris?

– Naudojame virtualų skambučių centrą, užtikrinantį visišką abiejų pokalbio pusių anonimiškumą ir asmens duomenų apsaugą. Iš anksto sutartu, reguliariai tuo pačiu laiku „Sidabrinės linijos“ savanoris skambina (yra sujungiamas per virtualų skambučių centrą) pašnekovui ir paprasčiausiai kalbasi, bendrauja apie abiem rūpimas ir svarbias temas ar aktualijas. Jokių išankstinių nuostatų ar „apklausų“, jokių paslaugų ar įsipareigojimų, siūlymų pirkti, jokių asmens duomenų atskleidimo jokiomis aplinkybėmis.

– Senėjimo statistika negailestinga: po 15-os metų kas trečias šalies gyventojas bus pensinio amžiaus. Kaip visa visuomenė galėtų prisidėti, kad ir senam žmogui Lietuvoje gyventi būtų gera?

– Kurdami „Sidabrinės linijos“ projektą ir kviesdami savanorius prisijungti turime svajonę, kad savanorystė taptų gyvenimo būdu, kad kiekviena šeima gali turėti po vieną ar kelis globojamus senolius, kuriems, jei ne fiziškai rūpindamasi, galėtų bent reguliariai paskambinti ir pakalbinti. Tai kurtų milžinišką teigiamą poveikį ne tik tiems senoliams, bet ir šeimose gyvenantiems vaikams ir/ar paaugliams, kuriems gyvu pavyzdžiu būtų diegiamos atitinkamos vertybės, skiepijamos filantropijos ir pagalbos artimui idėjos. Bendruomeniškumas yra labai didelė jėga ir vertybė, kurias iš mūsų tautos buvo bandoma 50 metų išguiti. Ta karta vis dar įtari ir nepatikli, bet tik visi kartu ir savo pačių nuoširdžiu pavyzdžiu galime pasistengti tai pakeisti ir sugrįžti prie esminių vertybių.

Vienas 30 minučių trukmės „Sidabrinės linijos“ pokalbis kainuoja apie 1 eurą, tad prisidėti prie „Sidabrinės linijos“ iniciatyvos galite siųsdami trumpąją žinutę (SMS) „Galiu5“ numeriu 1670 arba pavedimu, kurio detales rasite „Sidabrinės linijos“ paskyroje „Facebook’e“.

„Sidabrinė linija“ yra nemokama specialiai vyresnio amžiaus žmonėms skirta telefoninė linija, kurioje savanoriai kasdien bendrauja su garbaus amžiaus žmonėmis, išklauso juos, pasidžiaugia, pasitaria, kaip senoliai gali leisti savo dienas. Tokiu būdu iš esmės sprendžia visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas

Praėjusią savaitę startavo nemokama draugystės ir bendravimo telefonu linija „Sidabrinė linija“, kuri garbaus amžiaus žmonėms siūlo draugystės paslaugą, t.y. galimybę turėti „telefoninį draugą“. Linijos savanoriai reguliariai paskambina pasidomėti, kaip sekasi, paklausia, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlo reikiamą pagalbą.

Marius Čiuželis, „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas, kartu su kalnams neabejingų bendraminčių grupe – Genadijumi Makuševu, Elena Šešelgyte ir Justu Staniuliu – pasiryžo 7134 senolių šypsenų iššūkiui: įkopti į vieną aukščiausių Pamyre Avicenos viršūnę (7134 m) ir surinkti po eurą už metrą „Sidabrinės linijos“ skambučių finansavimui, savanorių pritraukimui ir apmokymui.

7134 metrai = 7134 eurai = 7134 šypsenos, nes vienas 30 min. „Sidabrinės linijos“ pokalbis kainuoja apie 1 eurą. Lietuvoje iki šiol tokios paslaugos neteikė niekas, nors jos poreikis – milžiniškas.

Tad visi kviečiami prisijungti ir tapti gražesnės senatvės dalimi. Prisidėti prie „Sidabrinės linijos“  iniciatyvos galima siunčiant trumpąją žinutę (SMS) „Galiu5“ numeriu 1670, taip padovanojant 1,5 valandos pokalbiams.

„Sidabrinė linija“ yra nemokama specialiai vyresnio amžiaus žmonėms skirta telefoninė linija, kurioje savanoriai kasdien bendrauja su garbaus amžiaus žmonėmis, išklauso juos, pasidžiaugia, pasitaria, kaip senoliai gali leisti savo dienas.

Tokiu būdu iš esmės sprendžia visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių atskyrimo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas. Daugiau informacijos rasite „Sidabrinės linijos“ paskyroje feisbuke.

Po dešimties mėnesių veiklos savo darbą baigė nemokama euro telefono linija, kuria paskambinę žmonės galėjo teirautis apie šiais metais šalyje pradėjusią cirkuliuoti valiutą. Sulaukta beveik 15 tūkst. skambučių, tarp kurių ir nuostabą kėlę klausimai.

Laimėjo klaipėdiečiai

Konkursą, skirtą teikti informacines paslaugas, buvo laimėjusi Klaipėdoje įsikūrusi socialinė įmonė. Tik nedaugelis interesantų žinojo, kad į klausimus jiems atsakinėjo neįgalieji.

Pernai Finansų ministerijos organizuotą viešąjį pirkimą euro telefono linijos paslaugai įsigyti laimėjusi bendrovė „Eurotela“ pasiūlė mažiausią kainą. Pirkimo vertė –  apie 67,705 tūkst. eurų, arba 233 tūkst. litų. Euro linijos pirkimas buvo socialinis, nes dalyvauti galėjo tik socialinės ir neįgaliųjų įmonės.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Teresės Staniulytės teigimu, per sutarties galiojimo laikotarpį, kai linija buvo įjungta ir paslauga pradėta teikti, išleista apie 53 tūkst. eurų, arba 180 tūkst. litų. Pagal šiuos duomenis, buvo sutaupyta 15,6 tūkst. eurų, arba 54 tūkst. litų.

Projektas pasiteisino

Finansų ministerijos atstovų teigimu, projektas buvo sėkmingas, nes linija veikė septynias dienas per savaitę nuo 8 iki 18 val. Skambinti nemokamai buvo galima tiek iš laidinių, tiek iš mobiliųjų telefonų.

Jei konsultantai nežinodavo atsakymų, jie būdavo užrašomi ir persiunčiami Finansų ministerijai. Tada specialistai konkrečiam interesantui pateikdavo išsamų atsakymą. Teigiama, kad atsakyti raštu buvo stengiamasi per parą.

Pirmųjų klausimų turinys ir buvo apie tai, kas yra euras ir euro zona. Per dešimt veiklos mėnesių sulaukta daugiau nei 15 tūkst. skambučių. 40 proc. skambinusiųjų sudarė įmonių atstovai, 60 proc. – gyventojai.

Didžiausias besidominčiųjų euro įvedimo klausimais srautas užfiksuotas metų sandūroje – per savaitę nuo gruodžio 29 iki sausio 4 d. sulaukta 1 338 skambučių.

Sulaukė netikėtų klausimų

Per visus dešimt veiklos mėnesių euro linijos telefonu dažniausiai skambindavo senjorai, taip pat nemažai skambučių sulaukta ir iš moksleivių.

Gyventojus domino įvairi informacija – pradedant valiutos keitimo vietomis, baigiant prašymais paaiškinti, kodėl bankomatai neišduoda euro monetų. Vyresnio amžiaus žmonės neretai prašė konvertuoti į eurus tam tikras sumas litais.

Pasak Finansų ministerijos atstovų, sulaukta ir labai netikėtų klausimų. Vienas interesantas domėjosi, kodėl ant euro banknotų nėra premjero Algirdo Butkevičiaus atvaizdo, esą juk jam būnant premjeru įvestas euras.

Telefono liniją aptarnaujančius konsultantus nustebino ir klausimas apie įsigytas nelegalias prekes – gyventojas teiravosi, kiek nuo šiol kainuos kontrabandinės cigaretės, už kurias anksčiau reikėdavo mokėti 5 litus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, trečiadienį nemokama euro telefono linija atsakinėjęs į gyventojų klausimus, teigia, kad toks ryšys padės išvengti klaidų, priimant sprendimus dėl euro įvedimo.

„Pokalbiai buvo naudingi, galvojant apie tai, ką reikės keisti rudenį priimant su euro įvedimu susijusius teisės aktus. Svarbiausia identifikuoti tuos probleminius klausimus, kurių galbūt anksčiau nepastebėjome“, - BNS teigė finansų ministras.

Anot jo, gyventojus domino įvairūs su euro įvedimu susiję klausimai.

„Vieno dominuojančio klausimo nebuvo. Gyventojai domėjosi valiutų keitimo kursu, galimybe ateityje panaudoti iš kitų šalių gautus eurus, taip pat savivaldybės rinkliavomis“, - sakė R.Šadžius.

Finansų ministras į gyventojų klausimus atsakinėjo trečiadienį nuo 11.30 iki 12 valandos.

Trečiadienį Lietuvoje pradėjusi veikti nemokama euro telefono linija dėl didelio skambintojų srauto kurį laiką veikė su trikdžiais, tačiau pašalinus nesklandumus, ji vėl veikia sklandžiai.

Ruošiantis nuo kitų metų sausio įvesti eurą ir tinakamai informuoti žmones, Finansų ministerija ketina sukurti specialiai tam skirtą euro telefono liniją.

Telefonu nemokamai bus teikiamos konsultacijos apie bendrus ir praktinius euro įvedimo klausimus, rašoma būsimo šios paslaugos konkurso techninės specifikacijos projekte.

Nemokamos telefono linijos numeris būtų susijęs su dabartiniu euro ir lito santykiu (1 euras - 3,4528 lito), jo pradžia bus 8 800. Telefonas veiktų iki kitų metų kovo pradžios.

Informacija bus teikiama septynias dienas per savaitę nuo 8 iki 18 valandos. Numatoma, kad per mėnesį bus sulaukta apie 5 tūkst. skambučių.

Praėjusių metų lapkritį Eurobarometro atlikta apklausa parodė, kad už eurą pasisako 40 proc. Lietuvos gyventojų, prieš - 49 proc. lietuvių. Dar 11 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesio apklausa, nepritariančiųjų eurui sumažėjo 3 procentiniais punktais (liepą nepritarė 52 proc.), neturinčiųjų nuomonės - padaugėjo 3 punktais (liepą - 8 proc.), o už eurą pasisakančiųjų skaičius nepakito.

Finansų ministerija artimiausiu metu taip pat ketina skelbti su euro įvedimu susijusių žiniasklaidos planavimo ir reklamos talpinimo paslaugų konkursą.

Lietuva eurą nori įsivesti 2015 metais.