Anot policijos, incidentas įvyko trečiadienio pavakarę, apie 15.20 val., Kėdainių rajone, Pavermenio kaime.

Neblaivus (1,49 prom.) 57-erių vyras, elgdamasis agresyviai, tepalais apipylė seniūnijai priklausantį automobilį „Mitsubishi Pajero“, stovėjusį seniūnijos kieme. Asmuo agresyviai elgėsi ir seniūnijos patalpose.

Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 

Balandžio 6-ją apie 14.21 val. Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad Piliakalnio g. iš geležinkelio į Nemuną bėga tepalas. 

Portalo kauno.diena.lt fotokorespondentas, suradęs įvykio vietą, patikslino, kad nelaimė įvykusi netoli geležinkelio tilto.

„Ugniagesiai jau vietoje ir per raciją informavo, kad informacija apie teršalus pasitvirtino“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Vėliau ji informavo, kad ugniagesiai jau atliko, ką galėjo, ir įvykio vietoje paliko bonas, kurios turi surinkti teršalus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pradėti teršalų stabdymo, kad jie neplistų toliau upe, darbai, informuoti aplinkosaugininkai. 

Aplinkos apsaugos departamento atstovai išplatino informaciją, kad departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę pranešimą dėl taršos Nemuno upėje, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad iš miesto nuotekų sistemos į upę teka galimai naftos produktai.

„Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba taršos vietą aptvėrė boninėmis užtvaromis ir taip sustabdė teršalų plitimą. Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija paėmė teršalų mėginius nustatyti jų sudėtį. Šiuo metu aplinkosaugininkai tęsia tyrimą, taip pat aiškinamasi dėl galimo teršėjo“, – informavo aplinkosaugininkai.

„Informuojame, kad biodegraduojančių hidraulinių tepalų tarša iš žemkasės Klaipėdos uosto akvatorijoje visiškai likviduota. Anot aplinkosaugininkų, kadangi incidento metu išsiliejo aplinkai draugiška hidraulinė alyva, žalos aplinkai, manoma, nepadaryta“, – teigiama uosto pranešime.

Antradienio vakarą 21.55 val. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečeriai gavo pranešimą, kad jūrų uoste prie 128 krantinės trūko čia dirbusios žemkasės hidraulinė žarna. Incidento metu išsiliejo hidrauliniai tepalai.

Didžioji dalis tepalų aptaškė krantinę, apie 20–30 litrų pateko į akvatoriją. Anot uosto pranešimo, nedelsiant vandenyje buvo pastatytos boninės užtvaros ir tarša vandenyje buvo lokalizuota.

Įvykio vietoje dirbo Uosto kapitono tarnybos, Klaipėdos konteinerių terminalo darbuotojai. Apie įvykį buvo pranešta aplinkosaugininkams.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ informavo, kad pranešimas apie teršalus Neryje, ties P. Vileišio K. Jauniaus gatvių sankryža pastebėti trečiadienį, 10 val. 12 minučių.

Atvykę ugniagesiai pastatė penkias bonines užtvaras, sugeriančias teršalus ir neleidžiančias jiems plisti – aptvertas maždaug 10 kv. metrų plotas.

„Grinda“ BNS informavo, kad labiausiai tikėtina, jog užfiksuoti teršalai galėjo būti gatvėje ar stovėjimo aikštelėje susikaupę tepalai, nuplauti su lietumi.

„Vis dėlto neatmetame ir piktavališkos taršos tikimybės, todėl boninės užtvaros liks prie išleistuvo kelias dienas, o „Grindos“ ekologinės priežiūros laboratorijos specialistai stebės ištekančius vandens srautus ir, taršai pasikartojus, ieškos taršos šaltinio“, – teigia įmonė.

Kretingos gatvės daugiabučio namo gyventojus jau kurį laiką piktina nuolat šalia įvažiavimo paliekamas automobilis, kuris, kaip įtaria žmonės, teršia aplinką.

"Kretingos gatvėje, įvažos zonoje, tarp 133 ir 127 namų nuolat paliekamas stovėti automobilis. Transporto priemonė trukdo automobilių judėjimui, po ja telkiasi didelės tepalų dėmės, kurios teršia aplinką. Automobilio savininkas nereaguoja į gyventojų pastabas", – tikino klaipėdietė.

Apie susidariusią situaciją informuoti ir miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio specialistai.

Pasak poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, į vietą nuvykus darbuotojams, kelių eismo taisyklių pažeidimas neužregistruotas.

"Įvaža priklauso kelio daliai, tad eismo taisyklių pažeidimo nerasta. Tačiau ant gatvės dangos, šaligatvio ar žolės patekusi alyva tampa pavojinga atlieka. Už tai taikoma administracinė atsakomybė", – kalbėjo S.Valiulis.

Patekę į aplinką šie teršalai gali sukelti pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, tapti įvairių ligų priežastimi.

Administracinių nusižengimų kodekse už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą numatomos baudos.

Už aplinkos užteršimą mažesniu kaip šimtas kubinių decimetrų pavojingų atliekų kiekiu numatoma bauda siekia nuo 60 iki 140 eurų.

Už didesnę aplinkai padarytą žalą taikomos nuobaudos gali siekti net iki kelių tūkstančių eurų.

Norint pažaboti alyvą laistančius vairuotojus, vien gyventojų liudijimų nepakanka.

Pasak S.Valiulio, užregistravus pažeidimą, informacija bus perduota aplinkos apsaugos specialistams.

"Būtina nustatyti, ar alyva nutekėjo būtent iš gyventojų nurodyto automobilio. Gali būti, jog toje vietoje paliekamos ir kitos transporto priemonės. Tik nustačius neginčijamą faktą, medžiagą perduosime Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui", – teigė poskyrio vedėjas.

Didžiausia automobilių savininkų dalis panaudotus tepalus palieka autoservisuose, visiškai nebesukdami galvos apie tolimesnį jų likimą. Tik ar tikrai toks elgesio būdas yra vienareikšmiškai teisingas?

Informuoti ne visi vairuotojai

Informacijos apie vairuotojų ekologinio sąmoningumo lygį suteikia „Spinter Research“ atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, paaiškėjo, kad tik ketvirtadalis lietuvių vairuotojų žino, kad alyvos atliekos yra pavojingos aplinkai. Gerokai didesnė apklaustųjų dalis mano, kad pavojingos atliekos yra tik padangos arba akumuliatoriai. Beje, vyrų, žinančių apie naudotos alyvos pavojingumą aplinkai, procentas didesnis nei moterų – apie tai informuoti 27 proc. vyrų ir 23 proc. moterų. Gana jauno, 26-35 metų amžiaus vairuotojai su šia aplinkosaugine problema yra susipažinę dažniau nei kitų amžiaus kategorijų atstovai. Tyrimas rodo, kad informacijos trūkumą lemia ir išsilavinimas: mažiausias šį atsakymą pasirinkusiųjų skaičius – neturinčio vidurinio išsilavinimo respondentų. Gaunantys aukštesnes pajamas bei vadovo pareigas užimantys apklaustieji šį atsakymą rinkosi dažniau nei kitų užsiėmimų bei mažesnes pajamas gaunantys atstovai.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis vairuotojų pasenusią alyvą palieka autoservisuose. Vis dėlto tik 14 proc. respondentų tvirtina, kad esą pakeistų patį autoservisą, išsiaiškinę apie jų neteisingą atliekų naudojimą. Tai rodo, kad gyventojai nepakankamai domisi, kaip toliau vyksta jų perduotų atliekų panaudojimo tvarka, nesirūpina, ar autoservisas, kuriame prižiūrimas jų automobilis, nenusižengia aplinkosaugos reikalavimams. Nors autoservisai privalo nemokamai priimti alyvos atliekas iš klientų, jas kaupti, laikyti, nemaišyti jų su kitomis atliekomis bei galiausiai perduoti legaliam atliekų tvarkytojui, dažnai veiksmų eiga vyksta kiek kitaip. Būtent autoservisų pastogėse paprastai įvyksta daugiausia nusižengimų. Užfiksuotų įvykių statistika rodo, kad kaip tik dažniausiai juose patalpos nelegaliai šildomos sukauptomis tepalų atliekomis.

Panaudotoje alyvoje – pavojingų medžiagų gausa

Alyvos atliekų deginimas, joms iškeliaujant aplinkai pavojingų dūmų pavidalu iš kaminų, – vienas dažniausių jų naudojimo būdų. Šio alternatyvaus kuro deginimui pritaikyti brangūs katilai su specialiais filtrais, kuriems reikalingi leidimai, – greičiau išimtis nei taisyklė. O štai alyvos likučiai, pleškantys savadarbėse „buržuikose“, į atmosferą išmetantys tirštus dūmų debesis ir keliantys aplinkai didelį pavojų, anaiptol nėra retas reiškinys. Dar „kuklesnis“ nusižengimas daliai vairuotojų atrodo švystelėti panaudotos alyvos likutį į konteinerį ar išpilti jį į drenažo, kanalizacijos sistemas. Ko gero, ne tokia ir didelė visuomenės dalis yra informuota apie naudotų tepalų konkretų pavojų sveikatai ir aplinkai. O sunerimti išties yra dėl ko, nes naudotos alyvos likučiuose gausu pavojingų, pakenkti galinčių medžiagų. Deginant šias atliekas, išsiskiriančios kietosios dalelės patenka į atmosferą, nusėda ant žemės paviršiaus, su vandeniu pakliūva į dirvą ir gruntinius vandenis. Atmosferoje padidėja kietųjų dalelių koncentracija, o dirvožemyje ima kauptis tarša. Panaši žala ir atsikratant alyvos likučių kitais metodais: nuleidžiant juos į kanalizacijos, drenažo sistemas, išliejant ant žemės ar kitų paviršių, išmetant į konteinerius. Tokiais atvejais nukentėti gali visi: žmonės, gyvūnai, augalai, mikroorganizmai. Į organizmus patekus įvairiems sunkiesiems metalams, jų žalingas poveikis paprastai išryškėja tik po kurio laiko. Jie gali sukelti vėžinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, lemti kitus rimtus sveikatos sutrikimus.

Gyventojai raginami būti pilietiški: tepalų atliekas atiduoti jų tvarkymu užsiimančioms įmonėms, atsakingai rinktis autoservisus, o sužinojus apie jų pažeidimus, pranešti apie tai atitinkamoms aplinkosaugos institucijoms. „Autogamintojų ir importuotojų“ asociacija pavojingas alyvos atliekas iš gyventojų surenka organizuojamų akcijų metu. Daugiau apie organizuojamas akcijas galite sužinoti interneto svetainėje agia.lt.

Įmonės apie turimas alyvų ir apmokestinamųjų gaminių atliekas gali pranešti telefonu 8 687 95 159 arba el.paštu info@agia.lt.

Ugniagesiai buvo informuoti, kad Kauno g., važiuojant prie tiltelio, ties posūkiu į Upelio g., ant gatvės yra tepalo bala.

Labiausiai neramino tai, kad tepalai lašėjo į upelį.

Atvykę ugniagesiai ant važiuojamosios kelio dalies išties rado teršalų. 3 m pločio ir 12 m ilgio tepalo dėmė ir dar kelios mažesnės dėmės rastos prie buitinių atliekų konteinerio.

"Po žvalgybos nustatyta, kad tepalas bėga iš buitinių atliekų konteinerio. Tepalas surinktas. Kad nebėgtų į upelį, užtverta trimis bonomis", - rašoma ugniagesių įvykių suvestinėje.

Gavę skundą, į įvykio vietą nuskubėjo Klaipėdos savivaldybės specialistai, situaciją tikrino ir aplinkosaugininkai.

"Šioje vietoje vyko medžių genėjimo ir krūmų šalinimo darbai. Apvažiavome visą teritoriją, niekur nieko neradome. Gyventojo atsiųstose nuotraukose buvo matyti tepalų ar teršalų dėmės. Tačiau savaitgalį lijo, net ir lašas vandenyje atrodo baisiai, o gal ir lietus viską nuplovė", – tikino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Alma Montvilienė.

Į gyventojų skundą buvo sureaguota tiek rimtai, kad į patikrinimo reidą išskubėjo net ir tie rangovai, kurie atlieka mazuto ar kitų medžiagų surinkimo ir valymo darbus.

Gyventojo nuotraukose matyti kelios vietos, kur dviračių tako pakraštys pasidengęs teršalams būdinga spalvota plėvele.

Įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas tikino, kad palei Danės upę buvo valoma teritorija išilgai dviračių tako, tačiau patikino, kad darbininkai elgėsi apdairiai ir neteršė aplinkos.

"Gal koks lašas nuo benzino pjūklo galėjo nukristi, tačiau ne tiek, kad užterštų aplinką. Vaizdas į Danės upę šiuo metu visiškai kitoks. Iškirsta daugybė krūmų, aplūžusių medžių, išvalyta didoka teritorija. Nors šiuo metu medžiai yra be lapų, upės dviratininkai nematydavo. Ją aklinai užstodavo krūmai", – kalbėjo G.Valašinas.

Darbininkai šioje teritorijoje plušėjo ne vieną dieną, kol pavyko išvalyti sąžalynus.

"Augo beverčiai krūmai, kurie tik traukia benamius. Tokios apžėlusios vietos dažniausiai virsta šiukšlių krūvomis. Dabar upės prieigos atrodo visai kitaip", – patikino G.Valašinas.

Artimiausiu metu genėjimo ir atžalų šalinimo darbai prasidės Medelyno gatvėje. Skiriamojoje juostoje priaugę daug savaiminių medžių, sužėlę atžalynai", – pastebėjimais dalijosi G.Valašinas.

Vaizdas pasikeitė ir Tilžės gatvėje. Važiuojantieji nuo Jakų žiedinės sankryžos į uostamiestį prieš geležinkelio pervažą vienoje kelio pusėje išvysta visiškai kitą vaizdą.

Čia taip pat išvalyti metų metus augę krūmai, išpjauti seni medžiai.

Uostamiesčio gelbėtojams šeštadienį teko rūpintis neįprastų radinių pašalinimu iš paplūdimių. Smiltynėje rastas maišas su tepalais, Pirmojoje Melnragėje – negyvas ruonis.

Jūros bangos maišą išmetė apie pusantro kilometro nuo naujosios perkėlos. Šioje vietoje jau yra neoficialus paplūdimys. Maišas buvo apie 40 kilogramų svorio. Iš jo tekėjo tepalai.

Manoma, kad maišą pradūrė jį radę žmonės, norėdami pažiūrėti, kas viduje.

Gelbėtojai apie radinį pranešė specialiosioms tarnyboms. Pastarosios pasirūpino jo pašalinimu. Spėjama, kad maišas su tepalais buvo išmestas iš kokio laivo.

Pirmojoje Melnragėje ties moterų paplūdimiu rastas negyvas ruonis. Tai pirma šio gyvūno gaišena rasta šį sezoną. Apie ruonį pranešta tarnyboms. Jis pašalintas iš pliažo.