Koncertus, parodas, filmų peržiūras bei intelektualų diskusijas šiemet jungia kaimynystės tema. Programoje daug dėmesio bus skirta karui Ukrainoje, teigiama Neringos savivaldybės pranešime.

„Nepaprastai skaudu, kad, kultūriniam gyvenimui sugrįžtant į įprastas vėžes, šiemet viena iš pagrindinių aktualijų yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Tačiau, būdami tragiškų įvykių liudininkais, esame pasirengę gvildenti šią problematiką, plėsdami visuomenės supratimą apie vykstančius geopolitinius procesus bei jų reikšmę mūsų ir visos Europos ateičiai“, – sakė renginį organizuojančio Thomo Manno kultūros centro direktorė istorikė Lina Motuzienė.

Festivalio pasirinktą kaimynystės temą įvairiais aspektais nagrinės žodžio programos renginiai.

Šia proga Th. Manno memorialiniame muziejuje viešės ukrainiečių intelektualai: kino režisierius Sergejus Loznica, jis taip pat pristatys kino naktų publikai savo dokumentinį filmą „Maidanas“, rašytojas ir filosofas Jaroslavas Melnikas. Bendruomenių sugyvenimo, migracijos bei Rytų Europos kaimynystės specifiką gvildens istorikai, žurnalistai Egidijus Aleksandravičius, Vygantas Vareikis, Eduardas Muhle (Eduardas Miulė) bei kiti.

Kino programoje laukia šiemet Ukrainoje žuvusio lietuvių antropologo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus 2016 metais sukurtos juostos „Mariupolis“ peržiūra. Joje dalyvaus ir filmo herojės iš Ukrainos, vokiečių ir lenkų kūrėjų filmai.

Festivalį atidarys pradžios koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tradiciškai vyks muzikos ir dailės programos.

Liepos 16-ąją, rašytojo Th. Manno atvykimo į Nidą datą, festivalio minimą kaip jo bičiulių dieną, vyks vokiečių publicistės Kerstinos Holzer knygos „Monika Mann ir jos gyvenimas Kapryje“ apie vieną iš rašytojo dukterų pristatymas.

Autorę Vokietijoje išgarsino bestseleriu tapusi knyga apie kitą Nidos vasarnamio viešnią – Th. Manno dukterį Elisabeth Mann Borgese (Elizabet Man Borges).

Festivalio metu taip pat suplanuoti Th. Manno kūrybos skaitymai, susitikimas su festivalio šiemet tradiciškai rengiamo esė konkurso laimėtojais.

T. Manno festivalis – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Jis sumanytas siekiant įprasminti vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Th. Manno sąsajas su Nida.

XX amžiaus pradžioje rašytojas čia pasistatė vasarnamį ir jame atostogaudavo.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jame įsteigtas Th. Manno memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą organizuoti festivalį.

Savaitę vyks koncertai, parodos, diskusijos, skaitymai bei kino seansai, iš viso – 25 kameriniai renginiai, pranešė Thomo Manno kultūros centras.

Festivalį pradės šeštadienį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje organizuojamas Pradžios koncertas. Jį atidarys festivalio globėjas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaus kultūros ministras Simonas Kairys ir Vokietijos ambasadorius

Lietuvoje Matthiasas Sohnas (Matijasas Sonas).

„Pernai dėl pandemijos sąlygų užsieniečių festivalyje būta kiek mažiau, tačiau šiais metais programoje vėl figūruoja gausybė svečių“, – teigė Th. Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.

Festivalio programoje numatyti baritono iš Vokietijos Benjamino Appl, pianisto Simono Lepperio iš Didžiosios Britanijos, Austrijoje kuriančių smuikininkės Wonji Kim-Ozim bei pianistės Irmos Kliauzaitės koncertai.

Žodžio programos diskusijose dalyvaus dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, istorikas, politologas ir žurnalistas Sergejus Medvedevas iš Rusijos, istorikė, ekocido ir genocido tyrinėtoja Ewa Domanska iš Lenkijos, monsinjoras Florianas Schulleris (Florijanas Šuleris) iš Vokietijos, kt.

Dailės programoje suplanuotas parodos „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“ atidarymas Kuršių nerijos istorijos muziejuje bei susitikimas su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos bendruomene.

T. Manno festivalis – vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Jis sumanytas siekiant įprasminti vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Th. Manno sąsajas su Nida.

XX amžiaus pradžioje rašytojas čia pasistatė vasarnamį ir jame atostogaudavo.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jame įsteigtas Th. Manno memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą organizuoti festivalį. 

Festivalio pradžios koncerte pasirodys pasaulinio garso lietuvių dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla ir kamerinis choras „Aidija“, kitomis dienomis Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios improvizuotoje scenoje laukiama Kauno kvarteto, fortepijoninio trio „Kaskados“, kitų ansamblių bei solistų, pranešė organizatoriai.

Žodžio programos diskusijose dalyvaus kultūros istorikas iš Estijos Marekas Tammas, poetas Gytis Norvilas, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo nariai: istorikai Ruth Leiserowitz (Ruta Leiserovic), Nijolė Strakauskaitė, Irena Vaišvilaitė, Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas Laurynas Katkus, festivalio rengiamo esė konkurso jaunimui laureatai.

Be pokalbių aktualiomis temomis bei naujų knygų pristatymų, žodžio programoje vyks ir Thomo Manno kūrybos skaitymai su kava, tampantys rytine festivalio tradicija.

Festivalio renginiai vyks rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje

Festivalis baigsis liepos 18 dieną.

Režisieriaus kūrinyje rodomas sufantazuotas Utopijos miestas, kurio gyventojus ir valdžią, ištikus bendriems visame mieste ekonominiams ir socialiniams sunkumams, apsėda antisemitizmo vajus. Norima iš Utopijos išvaryti visus žydus, taip besitikint miesto gyvenimo pakilimo. Deja, Utopiją palikus žydams, miesto valiuta – krona – smunka dar labiau ir tikėto proveržio darbo rinkoje ir kitose srityse nesulaukiama. Žydų deportacijos rezultatas – priešingas, miestas atsiduria ties visuomeninio žlugimo riba, todėl, pasitelkus smulkias gudrybes, priimamas ministro pirmininko dekretas, leidžiantis išvarytiesiems sugrįžti. Paskui miestas ima atsigauti – tai laiminga dramatiško filmo siužeto pabaiga.

H.K.Breslauerio "Miestas be žydų" įdomus ne tik tuo, kad simtomiškai prabyla apie XX a. pradžioje įsivyravusį antisemitizmą, bet ir garso takeliu. Suprantama, kad originalus filmas yra nebylusis, tačiau Nidos Thomo Manno festivalio renginio žiūrovai galėjo mėgautis genialia vokiečių medijų menininko Thomo Koenerio specialiai šiam filmui sukurta muzika, kuri nei užgožė vizualųjį kino tekstą, nei tapo filmo iliustracija – pasiekta puiki garsinė ir vaizdinė sampyna. Žiūrint šį filmą festivalio metu, atrodė, kad muzika ir kino kadrai yra neatsiejami.

1933 m. į valdžią atėjus nacionalsocialistams, filmas buvo uždraustas Vokietijoje, naciai atkakliai siekė sunaikinti visas juostos kopijas. Ir tik prieš kelerius metus, kai "Miestui be žydų" tuoj sukaks šimtmetis, atskiri juostos fragmentai, išsibarstę po Europos šalių kino muziejus ir sendaikčių turgus, buvo surinkti ir sujungti, atkuriant visą meninį režisieriaus sumanymą.

Austrų režisieriaus juosta Thomo Manno festivalio kontekste svarbi tuo, kad byloja apie žydų tautą, kurios istorijoje ir dabartyje tėvynės sąvoka ir praktinis gyvenimas konkrečioje Žemės vietoje buvo labai svarbūs. Tais laikais, kai Lietuvoje daug kalbama apie lietuvių tautos išsivaikščiojimą, migraciją kaip pražūtingą reiškinį, žydų buvimas praeityje ir dabar paneigia daugelį sąmokslo teorijų: net plačiai po pasaulį pasklidusi nacija nėra pasmerkta išnykti. Žydų pamoka šiandienos globaliai planetai yra ta, kad tėvynė žmogaus gyvenime yra viena, tačiau kitos pasaulio vietos gali tapti nemažiau artimos žmogui ir dažnai atstoti tėvynę. Šiandienos pasaulio lietuviams, dažnai kalbantiems apie nostalgiją gimtajai vietai, žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė. H.K.Breslauerio filmas festivalyje Nidoje tvirtina, kad žmonių grupės, kuri vadinama tauta, gyvybė pasveriama ne užsidarymu ir savęs izoliavimu nuo likusio pasaulio, o gebėjimu būti savimi ir neprarasti tapatybės, religinio ir kultūrinio paveldo būnant tarp kitų, įvairovėje.

Daug kam šių metų Nidos Thomo Manno festivalio tema galėjo pasirodyti pretenzinga ir kelianti diskusinių impulsų: kaip galime kalbėti apie kelias, o ne vieną tėvynę? Pagaliau, prasminga klausti, kaip veikia mūsų įsišaknijimas skirtingose vietose tuo metu, kai madinga tapo kalbėti apie intelektualų, kūrybingą ir prasmingą gyvenimą tik keičiant buvimo vietas, o ne visą gyvenimą pasiliekant gimtajame mieste ar valstybėje? Paradoksalu, bet tie, kas daug šneka apie save nuolat perkuriančią migranto asmenybę, beveik visada nutyla, paklausus, kaipgi tas perkūrimas konkrečiai vyksta.

Šiandienos pasaulio lietuviams žydai savo istorija aiškiai sako: ne paliktos vietos ilgesys, o meilė tai vietai, įgaunanti daugybę pozityvių raiškos formų, yra vertybė.

Thomo Manno festivalis ir jo metu rodytas "Miestas be žydų" patvirtina, kad savęs nuolatinio atnaujinimo ir besitęsiančios gyvasties galime ieškoti žydų istorijoje ir dabartyje. Nepaisant XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vakarų Europos rašytojų sentimentalistų, ypač Lawrence'o Sterno romano "Sentimentali kelionė", į XX a. pabaigą lietuviai atėjo beveik nemąstę apie kelionę ir kelią kaip erdvėlaikį, prasmę ir tikslą. Ir gal visai ne per drąsu būtų sakyti, kad dabar paliekantieji Lietuvą, pirmiausia, turėtų būti bent minimaliai domėjęsi ar studijavę žydų kultūros istoriją – tai sukeltų neįtikėtiną palengvėjimą ir patiems migrantams, ir pasiliekantiesiems tėvynėje, suprantant, kad šiais laikais "tėvynė" yra jau daugybinė, o ne unikalioji sąvoka.

Rašytojo Thomo Manno laikysena tarpukariu ir jo vardo festivalio istorija bei šiandiena sako, kad žydai, kaip ypatingo likimo tauta, dar daug ko išmokys Vakarų civilizaciją – ir tuos, kurie norės mokytis, ir tuos, kurie tų pamokų vengs, tačiau anksčiau ar vėliau bus priversti sutikti, kad tūkstantmečių išmintis, gilus humoras, pagarba žmogiškumui yra universalijos, kurias tik praradus, iš karto netenkama žmogiškumo ir reiškiasi tai, ką esame įpratę vadinti brutalumu ir gyvulišku elgesiu.

Daugeliui šiuolaikinių filosofų tvirtinant, kad Holokaustas gali pasikartoti, lieka atviras klausimas: ar mes apskritai savo gyvenimuose dar norime ko nors mokytis ir brėžti savąsias sąmoningumo trajektorijas, gerbti savo mokytojus?

10 val. Thomo Manno festivalio metu Nidos Šv. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas Neringos miesto garbės piliečio vardas.

12 val. prie Kauno geto vartų paminklinio akmens (A. Kriščiukaičio 21/Linkuvos g. 2, Kaunas) vyks Kauno geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas.

12 val. Šiauliuose, prie paminklinio akmens Trakų/Ežero gatvių kampe, žyminčio Šiaulių žydų geto vartus, prasidės Šiaulių geto likvidavimo 75-mečio minėjimo renginiai, vyks „Gyvųjų maršas“.

Šiemet festivalio pokalbiai ir koncertai vienaip ar kitaip susiję su 1917 m. Spalio perversmu, palikusiu gilų įspaudą visuomenėje, kultūroje ir mene.

Th. Manno festivalį atidarė jo globėjas prezidentas Valdas Adamkus. Pasak jo, kiekviena pasitikėjimu paženklinta jungtis tarp žmonių, tautų, valstybių, kiekvienas kūrybinis susitikimas, geros valios gestas vertas pagarbos, kaip kad ir pastangos leisti žmonėms gyventi su visa savo įvairove, kultūriniais, religiniais ar asmeniniais skirtumais, nesiveliant į konfliktus ir karus, neatveriant Pandoros skrynios.

„Ir nenoriu girdėti žodžių, kad tai – toli nuo gyvenimo, kad tai – idealistinis, bet ne realistinis pasaulio matymas. Taip, daug kur tai – siekiamybė, tačiau aš priklausau tai žmonių kartai, kuri, mačiusi karo absurdą ir žiaurumą, matė ir suvokė tikrąją taikos vertę, tikrąją galimybės gyventi ramiai ir kūrybingai vertę. Manau, versdami šį idealą tikrove, laikydamiesi šio vektoriaus, šių vertybių, kiekvienas savaip tęsime tą darbą, kurį dirbo Th. Mannas ir kiti humanistai. Neprarasdami ryšio nei su gamta, nei vienas su kitu. Ir darydami viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Pandoros skrynia per amžius liktų uždaryta, – Th. Manno atidarymo šventėje sakė prezidentas V. Adamkus. – Nebūna humanizmo užmerktomis akimis. Deja, nebūna ramybės ir taikos pasaulyje, to nesiekiant, nededant visų įmanomų pastangų – humanistinių, diplomatinių, politinių, kultūrinių“.

Pandoros skrynia, kaip žmonių nelaimių šaltinis, šių metų Th. Manno festivalyje minima neatsitiktinai. Ruth Leiserowitz, Th. Manno festivalį rengiančio Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė, kelia klausimą, gal 1917 m. Spalio perversmas buvo Pandoros skrynia, iš kurios pasklido pamatinės XX a. klaidos? Būtent apie šią šimtmečius nepraeinamą praeitį kalbės į Nidą atvyksiantis žymus Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas.

Th. Manno festivalis kupinas ir kitų netikėtumų. Festivalio pradžios koncerte be kitų kūrinių skambėjo ir specialiai festivaliui sukurtas jaunosios kartos kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija-Nida“. Meistriškai „Aidijos“ choro atliktam kūriniui kompozitorė įkvėpimo ieškojo Th. Manno novelėje „Mirtis Venecijoje“.

Festivalyje pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas iš Th. Manno festivalio koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino bei Alfredo Schnittke‘ės kūriniams.

Festivalio publikai bus pristatyti pirmą kartą Th. Manno festivalio istorijoje jaunimui surengto esė konkurso nugalėtojai ir jų kūriniai.

Kaip ir kasmet vakaroti kvies Th. Manno festivalio kinas, kur bus pristatomi vieni geriausių Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos režisierių darbai. Šiemet festivalyje pirmą kartą išvysime animacinį filmą, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.

Istorijos atspindžius įžvelgti dailėje festivalio lankytojus kvies kone kasdien vis kitoje erdvėje atidaromos parodos. Mariana Veriovkina (arba Marianne von Werefkin), kurios paveikslai šiemet bus pirmą kartą eksponuojami Nidoje, po Pirmojo pasaulinio karo teturėjo Nanseno pasą, žmonių be pilietybės, pabėgėlių ir emigrantų asmens dokumentą, bet nepaisant to ir toliau kūrė didįjį meną.

Festivalyje bus pristatyta Manfredo Flügge‘ės parašyta knyga „Thomo Manno šeimos šimtmetis“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.

Th. Manno festivalį ilgus metus globoja prezidentas V. Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija.

Th. Manno festivalis vyks Nidoje liepos 15-22 d. Detalesnę jo programą galima rasti svetainėje www.mann.lt.

Jau 21-ąjį kartą į Nidą grįžtantis Th.Manno festivalis lankytojams parengė netikėtumų nestokojančią muzikos, žodžio, istorijos, dailės ir kino programą. Kruopščiai sudarytoje programoje Th.Manno festivalio koordinatorė, VšĮ Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė išskyrė kelias naujoves.

„Festivalio moto pasirinkę Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimą, šiais metais sulauksime svečių ne tik iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, bet ir iš Rusijos. Analizuodami 1917-ųjų revoliucijos pasekmes kultūros bei meno erdvėje, į pokalbį turime įtraukti ir šios šalies intelektualus. Šiemet į Nidą atvyks žymus Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas, kalbėsiantis intriguojama tema apie šimtmečius nepraeinančią praeitį“, – sakė festivalio koordinatorė dr. L.Motuzienė.

Th.Manno festivalio pradžios koncerte, be kitų opusų, skambės ir specialiai festivaliui sukurtas jaunosios kartos kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija–Nida“. Jam kompozitorė įkvėpimo ieškojo Th.Manno novelėje „Mirtis Venecijoje”. Festivalyje pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas iš Th.Manno festivalio koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino bei Alfredo Schnittkės muzikai.

Pirmą kartą Th.Manno festivalio istorijoje buvo paskelbtas esė konkursas jaunimui ir išrinkti jo nugalėtojai.

„Didžiai mūsų nuostabai sulaukėme gausaus jaunų žmonių įsitraukimo. Iš daugybės esė kompetentinga komisija atrinko tris laimėtojus, kurie šių metų festivalyje turės galimybę savąją kūrybą pristatyti tarptautinei publikai“, – džiaugėsi dr. L.Motuzienė.

Kaip kasmet vakaroti kvies Th.Manno festivalio kinas. Jo ekrane bus pristatomi vieni geriausių Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos režisierių darbai. Šiemet festivalyje pirmą kartą bus rodomas animacinis filmas, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.

Istorijos atspindžius įžvelgti dailėje Th.Manno festivalio lankytojus vilios kone kasdien vis kitoje erdvėje atidaromos parodos.

Festivalyje bus galima įsigyti leidyklos „Sofoklis“ išleistą knygą Manfredo Flüggės parašytą knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.

Th.Manno festivalį daug metų globoja Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

XXI tarptautinis Th.Manno festivalis į Nidą kviečia liepos 15–22 dienomis.

Liepos 16-ąją, Nobelio premijos laureato pirmojo atvykimo į savąjį vasarnamį Nidoje dieną, šiemet startavęs jubiliejinis tarptautinis Thomo Manno festivalis nagrinėja žmogaus orumą ir yra trečiasis iš penkių festivalių ciklo „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Nuo šeštadienio Nidą užvaldę dvidešimtojo festivalio renginiai šiemet sulaukė kaip niekad gausaus lankytojų antplūdžio. Per kelias festivalio dienas buvo atidarytos trys parodos, kas vakarą lankytojus džiugino daugiabriauniai kamerinės muzikos koncertai, kuriuos atliko tiek festivalio senbuviai, tiek ir jo debiutantai, įvyko susitikimai su intelektualais, parodyti keli kino filmai, o Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje Nidoje vakar atidaryta Nerijaus Ermino instaliacijų paroda „Aš būsiu pasirengęs, kai tu ateisi“, kurios autorius dalijosi per konceptualųjį meną perteiktomis apmąstymų apie žmogaus laikinumą ir amžinybę refleksijomis. Tarptautiniam Thomo Manno festivaliui artėjant į pabaigą, organizatoriai primena renginius, kurie laukia lankytojų penktadienį ir šeštadienį.

Susitikimas su žinomu Lenkijos publicistu

Penktadienį festivalyje besilankantieji kviečiami į dar vieną žodžio programos susitikimą Thomo Manno memorialinio muziejaus terasoje. Liepos 22-osios pavakario svečias – su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs, vėliau vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ žurnalistu tapęs publicistas Pawełas Smoleńskis. Savo tyrimais P. Smoleńskis Lenkijoje yra atskleidęs daug rezonansinių, politinę potekstę turėjusių bylų. Jo autorystei priklauso kelios knygos politinės kultūros ir politinės moralės klausimais. Šių metų pradžioje Lenkijoje išleista naujausia autoriaus knyga „Žalieji migdolai, arba kam pasauliui reikalingi kurdai“ (Zielone migdały, czyli po co światu Kurdowie), kurioje sudėta informacija, surinkta jo pastarojo dešimtmečio kelionių į pietinį Kurdistaną ir Iraką metu.

Taigi paskutinysis šių metų festivalio žodžio programos susitikimas perkels lankytojus į žmogaus orumo gynimo aktualijas Artimuosiuose Rytuose, keturių valstybių pasienyje išsidėsčiusiame Kurdistano regione. P. Smolenskis kalbės apie šiame regione nesibaigiančių karinių konfliktų įtaką kurdų pabėgėliams ir orumui, kurį norima apginti. Pokalbį su juo moderuos ilgamečio Thomo Manno kultūros centro partnerio Lenkijoje – Olštyno draugijos „Borussia“ – programų direktorė Kornelia Kurowska.

Lietuvių režisieriaus naujausias filmas kino naktų seanse

Thomo Manno festivalio naktinių kino seansų žiūrovai šią savaitę jau turėjo galimybę išvysti keturis Goethės instituto Vilniuje pristatomus filmus, įvairiais pjūviais aktualizuojančius pagrindinę festivalio temą – žmogaus orumą. Paskutiniojo kino seanso metu festivalio lankytojai iš nuolatinių neramumų regiono Artimuosiuose Rytuose bus simboliškai perkelti į kitą vos prieš kelerius metus įsiplieskusią konfliktinę zoną – rytų Ukrainą. Prestižiniuose Britanijos universitetuose studijavęs lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, kurio paskutinė dokumentinė juosta „Barzakh“ (2011) buvo skirta Čečėnijoje dingstančių žmonių klausimui aktualizuoti, tęsia geopolitinių pokyčių postsovietinėje realybėje temą praėjusiais metais nufilmuotame dokumentiniame filme „Mariupolis“. Šis metų pradžioje 66-ojoje Berlinalėje pirmą kartą pristatytas filmas per uostamiestyje prie Azovo jūros gyvenančių žmonių likimus parodys pastangas išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, sykiu ir žmogiškąjį orumą, konflikto tarp prorusiškų sukilėlių ir Ukrainos vyriausybės ginkluotųjų pajėgų metu.

Baigiamieji Vienos klasikų akordai vakaro koncertuose

Svarstydami apie šių metų festivalio muzikos programą, jos sudarytojai su žmogiškojo orumo sąvoka, kurioje telpa asmenybės laikysena, sąžinė, atsakomybė, pirmiausia siejo Johanno Sebastiano Bacho ir Vienos klasikų, o ypač Ludwigo van Beethoveno palikimą. Įvairūs šių kompozitorių kūriniai, greta daugelio kitų, jau ne sykį džiugino šiųmetinio festivalio lankytojus. Jie vainikuos ir du paskutiniuosius koncertus.

Po ekspresyvių trečiadienio koncerto akordų, kuriame didingąjį George’o Enescu Styginių oktetą atliko specialiai šiam pasirodymui susijungusios Kauno styginių kvarteto ir Čiurlionio kvarteto pajėgos, bei įsimintino vakarykščio Juliano Bachmanno ir Grytos Tatorytės debiuto Nidos festivalyje su XX a. pradžios kompozitorių kūryba paskutiniuosiuse festivalio koncertuose lankytojai išgirs klasikinės epochos muziką per se. Penktadienio vakarui fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Gediminas Dačinskas (altas) parengė Josepho Haydno, Wolfgango Amadėjaus Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių styginiams ir fortepijonui. Baigiamajame šeštadienio koncerte Čiurlionio kvartetas atliks Ludwigo van Beethoveno trečiąjį Razumovskio styginių kvartetą Nr. 9, op. 59/3.

Parodoje – globalių veiksnių ir lokalinės erdvės sandūra Nidoje

Vienu baigiamųjų šių metų Thomo Manno festivalio programos akcentų taip pat taps liepos 23 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje atveriama paroda „Hibridiniai peizažai“ (Hybrid(…)scapes). Šiame ilgamečio festivalio bičiulio kuruojamame renginyje savuosius darbus pristatys devyni vokiečių, austrų, estų, lietuvių, suomių, švedų ir brazilų šiuolaikiniai kūrėjai – visi kadaise rezidavę nuo 2010 m. savo veiklą skaičiuojančioje Nidos meno kolonijoje. Kaip teigė Nidos meno kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius, „parodos tema – ne tik pati Nida, bet ir joje susiduriančios ir globaliu mastu veikiančios idėjos, tokios kaip visuotinis atšilimas, kylantis jūros lygis ir skęstančios salos, geopolitinės įtampos bei visa aplink greitinančios ir mus valdančios technokratinės sistemos“. Rengiant šią parodą, stengtasi permąstyti įvietintą ir lokalų meną vengiant stereotipų apie Nidą ir Neringą ir taip sukurti iš dalies susietus su vieta, bet tuo pat metu – globalius peizažus atliepiančius kūrinius.

Atidarymo vakarą bus rodomas Distruktur (Brazilija/Vokietija) 16 mm filmas „Keliautojo širdyje“ (20 min.), po kurio dalyvių laukia pusvalandžio trukmės Normano Orro (Music for your plants, Estija) muzikinis performansas. Parodą bus galima apžiūrėti iki rugpjūčio 28 d. Temine prasme ją pratęs liepos 23–25 d. Nidos meno kolonijoje vyksiantis šeštasis „Interformato“ simpoziumas, pavadintas „Apie hibridines prigimtis“ (Hybrid Natures) ir šiemet aptarsiantis hibridiškumą įvairiose jo raiškos formose nuo architektūros iki geologijos. Simpoziumas suburs daugiau kaip 25 menininkus, mokslininkus, kuratorius, rašytojus ir architektus apmąstyti bei patirti hibridinius būvius, prigimtis ir peizažus Nidoje.

XX tarptautinio Thomo Manno festivalio renginiai Nidoje vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Festivalio programa skelbiama internete www.mann.lt.