– Koks stadionas pavyko?

– Stadionas yra neeilinis, jis šią dieną yra didžiausias Lietuvoje su šildoma žalia veja, 15 tūkst. vietų tribūnomis, kurias dengia stogas, apsaugantis nuo lietaus ir atšiauraus oro, nauji bėgimo takai, nauja infrastruktūra visoms lengvosios atletikos disciplinoms. Stadiono aikštė futbolui arba regbiui ir viskas, ko reikia geriems, dideliems ne tik sporto, bet ir muzikos ar šou verslo renginiams. Beje, į muzikinius renginius čia galėtų sutilpti iki 30 tūkst. žmonių.

Kalbant apie įmuštą įvartį Vilniui, aš manyčiau, kad tą sparnuotąją frazę, ne taip seniai išėjusią į viešąją erdvę, šiandien galėtume pataisyti ir pasakyti, jog visa Lietuva turėtų džiaugtis tikrai skambiu laimėjimu. Mes pagaliau, laukę visą nepriklausomybės laikotarpį, daugiau kaip tris dešimtmečius, savo šalyje turime stadioną, aikštę, dėl kurios nereikės raudonuoti Lietuvai prieš pasaulio futbolo elitą.

– Bet vis tiek Kauno ir Vilniaus konkurencija yra jaučiama, tiesa?

– Reikėtų paklausti pačių kauniečių. Neabejoju, kad kauniečiai džiaugiasi. Jie tai matė visus tuos ketverius metus, kiek truko rekonstrukcijos darbai ir stadiono statybos. Vieni galbūt skeptiškai ir pesimistiškai netikėjo, kad pavyks, kiti palaikė ir sakė, kad viskas bus gerai. Galutiniame rezultate Kauno tikėjimas, užsibrėžimas ir kryptingas, ryžto kupinas judėjimas tikslo link davė atitinkamą rezultatą. Šiandien miestas turi tai, ko daugelį metų laukė visa Lietuva.

– Kiek iš viso yra vietų?

– 15 tūkst. vietų sirgaliams, patogios vietos žiniasklaidos atstovams, kad žurnalistai dirbtų komfortiškai ir patogiai. Stiklinėse vitrinose yra ne tik VIP tribūnos svarbiems asmenims, bet ir televizijos studijos tiesioginėms transliacijoms, šildomos pozicijos futbolo komandų atsarginiams žaidėjams ir trenerių štabui, o viduje – administracinės patalpos, persirengimo kambariai ir visa kita šiuolaikiška, moderniam stadionui reikalinga infrastruktūra. Viskas, tikėkimės, kad yra padaryta nepriekaištingai.

– Tarp tribūnų matomi tarpai. Kodėl taip yra?

– Stadionas yra multifunkcinis ir tikrai čia bus didelis epicentras didžiulio Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekso. Kaip žinia, kitapus tvoros kyla naujasis lengvosios atletikos maniežas, o kitapus stadiono mes turime išskirtinį objektą – didžiausią Europoje mieste esantį Ąžuolyną. Ąžuolyną mes norime matyti net ir sėdėdami tribūnose, kad suprastume, kokioje erdvėje, kokioje neeilinėje miesto vietoje esame. Tad turime keletą plyšių, pro kuriuos labai patogiai ir labai gražiai matosi ąžuolai, aplinka, kuri supa mūsų stadioną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra numatytos mašinų statymo vietos?

– Stadionas iškilo kartu su nauja automobilių parkavimo erdve, ji slėpsis po žeme, ant jos stogo įrengti nauji lauko teniso kortai. Dar viena automobilių parkavimo erdvė atsiras po naujai statomu lengvosios atletikos maniežu, kuris irgi taps pretekstu galbūt rengti aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybas šiame stadione. Taip pat tvarkoma Radvilėnų gatvės atkarpa greta zoologijos sodo kitapus Ąžuolyno, kur irgi atsiras parkavimo vietos. Taip pat artėja Dainų slėnio rekonstrukcijos darbai. Ten parkavimo aikštelė irgi turėtų išsiplėsti ir atsirasti daugiau vietų. Kauniečiai parodė, kad ir „Žalgirio“ arenoje puikiai susitvarkome, nors buvo skeptikų, kurie netikėjo, kad pavyks išvengti didžiulių spūsčių ir kad bus problemų dėl parkavimo. Manoma, kad ir čia susidorosime su šia užduotimi ir kauniečiai suras galimybes saugiai bei patogiai pasistatyti automobilius, o galbūt atvykti į didžiuosius renginius viešuoju transportu.

– Kada bus galima pirmą kartą ateiti į rungtynes, kada stadiono atidarymas?

– Tikslios datos ir laiko nenorėčiau išduoti, tačiau pažadas yra toks, jog spalio viduryje pirmasis renginys turėtų įvykti šiame stadione. Žinoma, tai neapsieis be futbolo, be šventiškos emocijos ir be muzikos, tuo pačiu tai turėtų tapti galimybe spalio viduryje į šį stadioną bei gretą esančią naujai rekonstruotą ir duris atveriančią sporto halę patekti visiems norintiems kauniečiams.

Kauno miesto savivaldybės bei Kauno kultūros centro organizuojamoje šventėje mažieji džiaugėsi kūrybinėmis veiklomis, o vyresnieji – Romualdo Požerskio fotografijų paroda bei vakarą vainikavusiu Kauno bigbendo ir Povilo Meškėlos koncertu.

Atmintis gyva

1989 metų rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Talino driekėsi gyva žmonių grandinė, siekianti 650 km, kurios Baltijos šalys niekada neužmirš, o į pasaulio atminties registrą įtrauktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų organizuotas liudijimas kiekvienais metais primena, kodėl esame laisvi.

Prabėgus 32 metams nuo šio istorinio įvykio datos, Kauno Vienybės aikštėje buvo galima išvysti įvairaus amžiaus žmones, švenčiančius Baltijos kelio metines bei siekiančius, kad apie tai prisimintų ir jų atžalos. 

Mažiesiems buvo parengta speciali kūrybinė programa. „Piname draugystės apyrankes iš trijų Baltijos šalių vėliavų spalvų, tai – simbolinis veiksmas. Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes“, – pasakojo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atstovė Loreta.

Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes.

Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kūrybinės dirbtuvės kvietė spręsti galvosūkius ir žaisti stalo žaidimus, o Kauno Taikomosios dailės mokykla – tapyti tautinius simbolius ant viso kūno.

Kauno apskrities viešoji biblioteka organizavo kultūrinę edukaciją „Susipažink su Kauno istorija“, kurios metu buvo galima patyrinėti miesto paveldo objektus bei pagaminti atsisveikinimo su vasara atvirukus.

„Rašome laiškus sau arba artimam žmogui, dekoruojame juos Lietuvos vėliavos spalvomis ir taip atsisveikiname su prabėgusia vasara“, – veiklomis dalijosi  bibliotekos atstovė.

„Pirmiausia prisimename vienybę“

Šalia kūrybinių dirbtuvių praeivius stabtelėti bei pasigrožėti ragino žymaus fotografo ir fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Dar šių metų liepos 7-ąją septyniasdešimties metų jubiliejų minėjusį fotomenininką R. Požerskį už nuopelnus pagerbė ir sveikino buvę ir esami šalies vadovai, visuomenė.

Renginio vedėjas Tomas Jarusevičius taip pat pasidalijo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu, susijusiu su fotomenininko paroda: „Atsigręžę į sąstingio lūžio laikus, pirmiausia prisimename Vienybę. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją, tapo postūmiu procesui, pakeitusiam istoriją.

Šios kelionės į laisvę metu R. Požerskis lyg atidus metraštininkas savo fotografijose atskleidžia tuos milžiniškus pokyčius, vos per penkerius metus kardinaliai pakeitusius Lietuvą. Tikiu, kad šis liudijimas ne tik padės suvokti, kaip atgimė moderni, nepriklausoma Lietuvos valstybė, bet taip pat įkvėps kiekvieną žmogų, kaip ir kiekvieną tautą, drąsiai rinktis tiesos ir laisvės kelią!”

Legendinės dainos

Šventę vainikavo koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ atstovaujamas profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“, vadovaujamas kompozitoriaus, dirigento Jievaro Jasinskio, bei gerai žinomas Lietuvos roko dainininkas Povilas Meškėla.

Koncerte buvo galima išgirsti legendines Stasio Povilaičio dainas: „Sudeginti tiltai“, „Pavasaris gimtinėje“, „Senelė“, „Aidi lopšinė“ ir daugelį kitų, taip pat  specialiai šiai šventei dedikuotą Gyčio Paškevičiaus kūrinį „Mano kraštas“.

„Sveikiname su nuostabia data – Baltijos kelio metinėmis“, –  nuo scenos kalbėjo roko pažiba P. Meškėla ir kartu su orkestru atliko paskutinį kūrinį „Švieski man vėl“.

Šventinis koncertas jau buvo įpusėjęs, kai tamsūs debesys ėmė niaukti dangų. Tuo metu scenoje koncertavusiam Linui Adomaičiui su grupe teko nutraukti koncertą.

Stiprus vėjas grėsmingai siūbavo didžiulius ekranus, o susirinkę žmonės vienas po kito ėmė rinktis daiktus ir skubintis link automobilių ar visuomeninio transporto.

Į Santakos parką koncertuoti atvykusiam Donatui Montvydui taip ir neteko užlipti į sceną. „Donato Montvydo koncerto teks laukti iki kitų metų“, – permirkęs iki paskutinio siūlo šypsojosi renginio vedėjas ir Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

„Tačiau lietus jau rimsta ir, panašu, kad trukdžių fejerverkams nebus. Kalbėjau su už fejerverkus atsakingais žmonėmis, tai patikino, kad iš Marvelės pusės Kauno padangę turėtų nušviesti fejerverkų šviesos“, – sakė T.Jarusevičius.

Lėkdami iš Joninių šventės žmonės mažumą pyko, kad taip lauktą ir bene pirmą laisvą, be didelių karantininių apribojimų šventę nutraukė lietus.

„Gaila, bet po tokios kaitros savotiškai malonu, net nesinori slėptis nuo lietaus. Gera atsivėsinti. Galima sakyti, kad Joninių lietus lyg Joninių tradicijų braidymas paryčiais rasoje“, – braukdama nuo akių lietaus upelius greitakalbė bėrė Daiva.

Šventė Santakos parke po atviru dangumi trečiadienio vakarą prasidėjo 19.30 val. Žiūrovai atsižvelgė į rengėjų raginimus savo patogumui nepamiršti pledų ar kėdučių. O alinantį karštį keičiantis gaivus vakaro vėjas Nemuno ir Neries santakoje buvo pats geriausias susirinkusių sąjungininkas.

„Aš kitaip ir neįsivaizduoju Joninių šventės, o tik įsitaisant paprastai ant žemės. Žinoma, gal būtų dar smagiau, jei galėtum būti ale piknike su užkandžiais, gėrimais, bet užteks ir atsinešto vandens. Svarbu, kad pagaliau vyksta didelis renginys, be grėsmingų apribojimų“, – sunkiai nulaikydama mažametį sūnų kalbėjo kaunietė Živilė Rakauskė.

Dėl išlikusio karantino reikalavimo dėvėti veidą dengiančias kaukes, žiūrovai mieliau rinkosi saugiu atstumus įsitaisyti ant žolės, nei sėdėti priešais sceną sustatytose kėdėse ir dėvėti kaukes.

Ne vienos žiūrovės galvą puošė lauko žolynų vainikai, kuriuos čia pat galėjai nusipinti medžių pavėsyje įsikūrusiose dirbtuvėlėse. Paparčio žiedo ieškojimui dirbtuvėse buvo siūloma pasigaminti žibintus – dekoruoti stiklainiukus, prisitvirtinti rankeną, o stiklainio viduje įtupdyti žvakę.

Žiūrovai taip pat galėjo pasigaminti visai neįmantrų plaustelį vainiko paleidimui į Nemuną. Kryžiumi sutvirtintų medinių lentelių viduje priklijuota žvakė, o prieš paleidžiant pasroviui, vainikas nuo galvos uždedamas ant pasigaminto plaustelio.

Kalbinti kauniečiai prisipažino, kad labiau nei galimybės laisvai eiti į parduotuves ar kavines yra pasiilgę renginių. „Nė akimirkos neabejojau, kad eisiu į Joninių šventę, – užtikrintai tarė pensininkė Aldona Armienė. – Taip, labai gerai pasivaikščiojimai gamtoje, bet esu įpratusi pasižmonėti, todėl labai laukiau nemokamų renginių, kuriuos visada anksčiau lankydavau“.

„Gyvenu M.Riomerio gatvėje. Antradienį eidama šalia buvusios itin duobėtos aikštelės pastebėjau, kad ji pasikeitusi. Aikštelė buvo pradėta asfaltuoti. Apsidžiaugiau, nes nesmagu kasdien pro čia praeiti ir matyti duobes. Maniau, kad ji bus sutvarkyta iki galo, tačiau praėjo kelios dienos, o darbai nebevyksta. Nejaugi dalis aikštelės taip ir liks duobėta. Kažkaip nesinori tikėti, kad darbai jau baigti“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietė.

Nejaugi dalis aikštelės taip ir liks duobėta. Kažkaip nesinori tikėti, kad darbai jau baigti.

2017 metų rudenį portalas kauno.diena.lt rašė apie tai, kad M.Riomerio gatvės gyventojai džiaugėsi restauruotais namais, trinkelėmis išklotais šaligatviais, prie namų įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Tačiau šios gatvės gyventojai, kurių namai pažymėti neporiniais numeriais, piktinosi, kad liko nesutvarkyta labai duobėta aikštelė šalia pagrindinės M.Riomerio gatvės.

Situaciją tada paaiškino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. „Dalis sklypo, kuriame yra aikštelė, priklauso privatiems asmenims, todėl savivaldybė tikrai neasfaltuos privačios aikštelės“, –  2017-ųjų spalį teigė jis.

Taip aikštelė atrodė anksčiau

M.Riomerio gatvės gyventoja manė, kad Kauno savivaldybė vis dėlto persigalvojo ir nutarė sutvarkyti duobėtą aikštelę, bjaurojančią bendrą atnaujinto kvartalo vaizdą.

Tačiau Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius portalą kauno.diena.lt informavo, kad Kauno savivaldybė šioje teritorijoje jokių darbų nevykdė, todėl, pasak jo, panašu, jog jie atlikti privačių savininkų iniciatyva.

„Šiltuoju metų laiku prie pastato M.Riomerio gatvėje, kuriame kadaise veikė policijos nuovada, nuolat šmirinėja asocialūs asmenys. Prie buvusios nuovados durų jie geria, šiukšlina, šlapinasi, o prisigėrę užmiega. Niekas ten aplinkos netvarko. Žiemą benamiai čia nesilankė.  Tačiau jau pavasaris, todėl tikriausiai jie netrukus pasirodys.

Man keista, kad šiuo pastatu, kuris sujungtas su valgykla, niekas nesirūpina, niekas jame neįsikuria. Vasario mėnesį pastebėjau, kad išdaužyti jo langai“, – susisiekusi su mūsų portalu pasakojo šioje gatvėje gyvenanti moteris.

Pastatas M.Riomerio gatvėje, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada – ne miesto nuosavybė.

Vasarą prie pastato, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada, ne kartą teko matyti girtuokliaujančius benamius. Sutvarkyti tokius asmenis neįmanoma, nes jie neturi nei būsto, nei pinigų. Girtuokliai, priklausomai nuo situacijos, vežami arba į Nakvynės namus, arba į areštinę. Tačiau baudų nemoka, paleisti vėl grįžta į tą pačią vietą ir toliau girtuokliauja.

Šią savaitę su fotografu apžiūrėjome minėtą objektą ir jį supančią aplinką. Iš tiesų iškulti trys pastato langai antrame aukšte, netoliese matėsi daugybė tuščių alkoholio butelių, prie durų mėtėsi cigarečių pakeliai ir nuorūkos.

Iš pastatų komplekso išėjęs vyras, tvarkantis aplinką toliau nuo buvusios nuovados,  pamatęs mus pasiteiravo: „Gal pagaliau parduodate šį pastatą?“. Paaiškinome jam, kad jis ne mūsų. „O viduje patalpos tai gerai atrodo“, –  teigė vyras.

Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius portalą kauno.diena.lt informavo, kad vienintelė Kauno mieste – Aleksoto policijos nuovada – yra veikusi savivaldybei priklausančiame pastate prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo.

„Pastatas M.Riomerio gatvėje, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada – ne miesto nuosavybė“, – paaiškino jis.

Jaučiasi įvertintas

T.Jarusevičius portalui kauno.diena.lt tikino, jog labai vertina jam suteiktą mero pasitikėjimą patarti svarbiausiais miesto klausimais. Naujasis Kauno mero patarėjas neslėpė, kad naujus iššūkius padės įveikti turima stipri komanda.

„Manau, kad šiuos du žmones sieja ne tik vienodi vardai, bet ir jų turimos kompetencijos. Tomas Jarusevičius – nebe naujokas savivaldybėje. Komandoje jis dirba kelerius metus, todėl jau susipažinęs su aktualiausiais šių dienų klausimais. Veiklos čia tikrai netrūksta, todėl gerai, kad pokyčiai įvyko greitai ir galime tęsti darbus toliau. Esu dėkingas ligšioliniam patarėjui už jo nuveiktus darbus ir linkiu sėkmės tolesnėje karjeroje“, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis.

„Vertinu mero pasitikėjimą ir esu nusiteikęs tai pateisinti. Laukia naujos atsakomybės ir ambicingi iššūkiai. Mano pirmtakas Tomas Grigalevičius, galima drąsiai sakyti, miesto komunikacijos lygį kilstelėjo į solidžias aukštumas, tuo pačiu jis mums suteikė vertingų pamokų ir naudingos patirties tiek man, tiek kolegoms, tad visa tai tikrai pravers ateityje. Jaučiuosi užtikrintas, nes dirbsiu išvien su kūrybinga, patyrusia ir savo darbui atsidavusia komanda“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo naujasis miesto mero patarėjas T.Jarusevičius.

Tomas Grigalevičius ir Visvaldas Matijošaitis

Jis teigė, kad kartu su kolegomis palaikys aukštą komunikacijos lygį tam, jog miestiečiai galėtų toliau didžiuotis Kaunu.

„Aš pats esu gimęs ir augęs Kaune, auginu tris mažamečius sūnus. Pasakysiu, kaip tėvas. Mano noras yra toks, jog mano vaikai, augdami Kaune, galėtų didžiuotis šiuo miestu ir galėtų jį branginti taip, kaip aš. Todėl stengsiuosi dėti visas pastangas, jog tai būtų įgyvendinta“, – pridūrė T.Jarusevičius.

Patarimai merui

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, ar jau buvo pirmasis patarimas, išsakytas Kauno merui V.Matijošaičiui, tačiau T.Jarusevičius kol kas vieno patarimo išskirti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad jau teko dalyvauti įvairių aktualijų aptarimo grupėse.

„Jau dalyvavau ne viename rytiniame pasitarime. Štai šiandien mes kalbėjomės apie padidėjusį oro užterštumą. Meras atkreipė dėmesį, jog turime susirūpinti ir stengtis, kad kauniečiai operatyviau ir tiksliau žinotų apie tai, kokiu oro kvėpuoja. Taip pat atkreipėme dėmesį į Alytaus situaciją, kad verta žmogiškai pasidomėti, ar nereikalinga pagalba. Nesakyčiau, kad tai mano patarimai, tai šių dienų aktualijos. Dabar pirmąsias dienas stengiuosi išnaudoti analizuodamas didelį kiekį informacijos, apibendrindamas ir atitinkamai dėliodamas su tuo susijusią komunikacijos strategiją. Iš to gims ir mano patarimai merui“, – kalbėjo T.Jarusevičius.

Mano noras yra toks, jog mano vaikai, augdami Kaune, galėtų didžiuotis šiuo miestu ir galėtų jį branginti taip, kaip aš. Todėl stengsiuosi dėti visas pastangas, jog tai būtų įgyvendinta.

Perteiks mero poziciją

Kauno mero patarėjas neslėpė, jog jam teks prieš kameras perteikti mero poziciją, nes ne visada V.Matijošaitis tam turi laiko. Tačiau šio darbo momento jis sakę nebijantis, mat ne vienerius metus yra tekę dirbti žurnalistu bei komunikacijos specialistu, todėl nėra scenos baimės.

„Meras per daug užimtas žmogus, kad pats spėtų visada atsakyti. Dabar dalyvaudamas rytiniuose pasitarimuose, kuriuose dalyvauja ir administracijos vadovai, matau, kaip merui nuoširdžiai rūpi kiekvienas klausimas ir jis į juos gilinasi, tad natūralu, kad kartais ir fiziškai nelieka laiko kiekvieną dalyką komentuoti. Aš manau, kad turiu pakankamai daug patirties, tiek iš žurnalistinio darbo, kurį dirbau 15 metų, tiek kaip ryšių su visuomene specialisto darbo ir man užteks įgūdžių tam, kad galėčiau žmonėms paaiškinti ir perteikti mero poziciją. Tad kiek reikės, tiek šioje pozicijoje talkinsiu merui“, – teigė T.Jarusevičius.

Tomas Jarusevičius

Pašnekovas prasitarė, jog kiti viešųjų ryšių skyriaus komandos nariai labai pozityviai priėmė naujieną, jog jis užėmė T.Grigalevičiaus poziciją. Anot naujojo mero patarėjo, viešųjų ryšių specialistai jį palaiko ir dabar šiek tiek gelbėja su darbais, mat perėjus dirbti į mero patarėjų gretas, liko keletas neužbaigtų darbų viešųjų ryšių skyriuje, tad čia pagalbos ranką noriai tiesia kolegos.

Buvęs atstovas T. Grigalevičius feisbuke pirmadienį pranešė, kad nuo šiol vadovaus reklamos paslaugų bei verslo informacijos srityje veikiančiai įmonei „FCR Media Lietuva“.

Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigęs T. Jarusevičius įgijo komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnį. 15 metų įvairiose žiniasklaidos priemonėse dirbęs kaunietis dar paauglystėje karjerą pradėjo nuo „Pūko“ radijo ir televizijos, toliau tęsė dienraštyje „Kauno diena“ ir TV3 televizijos žiniose, rengė laidas bei reportažus įvairioms šalies radijo stotims.

Šiuo metu Kauno mero patarėjų komendoje dirba T.Jarusevičius, atsakingas už ryšius su visuomene, Tomas Garasimavičius, patariantis energetikos klausimais, Simonas Kairys atsakingas už kultūros, turizmo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, Živilė Širvienė, aptarinėjanti įmonių valdymo bei jaunimo reikalų klausimais bei olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, merui patarianti sporto, sveikos gyvensenos klausimais.

Kostiumuotas bėgikas

"Sveiki, su jumis laida "Bėgikai.lt", – apie priklausomybę nuo bėgimo ir ne tik radijo stočių "Extra FM" ir "Mano FM" klausytojus kartą per savaitę sveikina kauniečio T.Jarusevičiaus balsas.

Dažniausiai Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene vyriausiąjį specialistą galima sutikti vilkint švarką ir marškinius, kelis kartus per savaitę jis mielai šoka į sportinius batelius ir pasiduoda bėgimo laisvei.

"Kelerius metus buvau risnotojas, dabar jau trečią savaitę bandau tapti bėgiku", – apie savo pomėgį sportui, kuris neapsiriboja vien tik paprastu bėgimu, kalbėjo T.Jarusevičius. Pasibaigus oficialiai darbo dienai, jaunas vyras ne visuomet lekia į savo namus, kur jo laukia žmona ir du sūnūs. Vakarais 33-ejų vyrą, netrukus trečią kartą tapsiantį tėvu, galima sutikti radijo studijoje prie mikrofono. "Greitai bus pusšimtis laidų ir kone tiek pat pašnekovų, – sėkmingą praėjusių metų gegužės 25 d. startą prisiminė pašnekovas. – Laida "Bėgikai.lt" nekomercinė, pinigų iš jos negaunu. Atvirkščiai – pats saviškius leidžiu važiuodamas pas vieną ar kitą pašnekovą, todėl neretai sulaukiu klausimų, kam tai darau? Atsakau: noriu supažindinti žmones su tais, kurie garsina bėgimą ar kitaip prisideda prie jo gyvavimo, tačiau yra nepelnytai primiršti ar tiesiog nepastebimi."

Būrys profesionalų

Pašnekovų, pasak T.Jarusevičiaus, – šimtai: bekelės ultramaratono pasaulio čempionas, NATO pajėgų kariškis Gediminas Grinius, per du mėnesius 5 tūkst. km per Jungtines Amerikos Valstijas nubėgęs ugniagesys Aidas Ardzijauskas ar Lietuvos labai ilgų nuotolių bėgikas, pasaulio 1 000 mylių bėgimo rekordininkas Piotras Silkinas, kurio vardas įrašytas Guinnesso rekordų knygoje. O kiek dar lengvaatlečių, olimpiečių ar tiesiog prisiekusių bėgimo entuziastų.

"Profesionalūs bėgikai, sporto medicinos asai, mitybos specialistai, treneriai ir kiti bėgimo žinovai, kartais tiesiog tikri fanatikai, – buvusius pašnekovus, su kuriais gvildeno ir bėgimo technikas, ir psichologinį pasiruošimą ar mitybos subtilybes prieš startą, vardijo T.Jarusevičius. – Visiškas atsitiktinumas, tačiau mano sąraše – dauguma ilgų nuotolių bėgikų: maratonininkės Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė ir Vaida Žūsinaitė, ultramaratonininkai Viktorija Tomaševičienė, Vaidas Žlabys, Aleksandras Sorokinas ir daugybė kitų. Visų čia nė neišvardijau, tačiau kiekvieno jų bėgiko portretas yra savaip įspūdingas. Esu dėkingas Kauno klinikų gydytojui Gediminui Tankevičiui, su kuriuo pradėtą bičiulystę ketiname plėtoti toliau, pateikdami daugiau sportininkams aktualių patarimų. Pažadu, kad jau labai greitai prie mikrofono sės ir sprinteriai!"

Radijuje ir televizijoje ilgus metus dirbęs jaunas vyras neslėpė turįs tikslą pakalbinti ir prezidentą Valdą Adamkų, kuris 1946 m., pokario Vokietijoje, Augsburge, oficialiose varžybose 100 m distanciją įveikė per 10,8 sek., o į tolį nušoko 7,24 m. Pašnekovus kalbinęs jų automobiliuose, parkuose ant suolelių ar persirengimo kambariuose iškart po treniruočių, T.Jarusevičius prasitarė galvojantis apie naujas pokalbių formas.

"Norėčiau imti interviu bėgdamas. Žinoma, tam turiu dar šiek tiek pasitreniruoti, antraip pašnekovas nesupras, ko klausiu", - nusijuokė bėgimo entuziastas.

Norėčiau imti interviu bėgdamas. Žinoma, tam turiu dar šiek tiek pasitreniruoti, antraip pašnekovas nesupras, ko klausiu.

Viršijo savo lūkesčius

Paklaustas, kada užsikrėtė bėgimo virusu, T.Jarusevičius prisiminė 2013-uosius, Briuselį. Viename Belgijos sostinės parkų per kelias savaites vyras esą padarė tai, ko pats iš savęs niekada nesitikėjo.

"Pirmą dieną nubėgau 2 km. Po kelių dienų – dvigubai daugiau. Dar po trijų savaičių parką apibėgau septynis kartus, – tiesa, jaunas vyras ragino nekartoti jo klaidų. – Specialistai pataria atstumus kas savaitę didinti ne daugiau kaip 10 proc. Mano atotrūkis nuo 2 km iki 14 km buvo per greitas."

Jau netrukus entuziastas jėgas išbandė tradiciniame pavasariniame 20 km bėgime, kurio metu Briuselio gatves užplūdo maždaug 35 tūkst. profesionalių bėgikų ir bėgimo entuziastų minia.

"Iš pradžių suabejojau savo jėgomis, tačiau mane padrąsino vienas žmogus: įveikei 14 km, įveiksi ir 20 km", – įkvepiančius žodžius iš šalies prisiminė pašnekovas. Galimybė bėgti su tūkstančiais bendraminčių, jaučiant greta trasos gausiai išsirikiavusių žiūrovų palaikymą, buvo nuostabus jausmas, kurį vėliau norėsis patirti dar ne kartą. Galiausiai džiaugsmo ašarų pilnomis akimis jaunas vyras kirto 20 km ir savo lūkesčių ribą.

"Į tokius renginius niekada nežiūrėkite kaip į varžybas. Tebūnie tai didelė ir įsimintina šventė", – pajusti bėgimo malonumą kvietė kaunietis.

Neieškoti pasiteisinimo

Nuo ko pradėti tiems, kurie apie bėgimą svajoja, tačiau sportinius batelius tebelaiko tolimiausiame tamsaus kambario kampe? T.Jarusevičius šyptelėjo. Pirmiausia nuo jų reikia nupūsti dulkes, o tada išklausyti visų ar bent dalies "Bėgikai.lt" laidų kartojimą.

"Galbūt jūs toks pats kaip LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius, kuris neįsipareigoja bėgti reguliariai, tačiau dažnai mėgaujasi bėgimo teikiamais malonumais. Galbūt jums artimesnė maratonininkės D.Lobačevskės filosofija?" – tuo, kad kiekvienas klausytojas atras savąjį herojų, neabejojo laidos autorius ir vedėjas.

Antrasis žingsnis – pokalbis su savimi. T.Jarusevičius ragino pamiršti pasiteisinimus, esą šiandien kirsti namų slenkstį trukdo pliaupiantis lietus, ryt – neišdžiūvusi sportinė apranga, o dar po savaitės – nevakarieniavę vaikai.

"Kol neišbėgsite, tol nepajusite malonumo, – asmenine patirtimi ir žiniomis, sukauptomis iš laidų dalyvių, dalijosi T.Jarusevičius. – Tik nenustebkite, kaip sako treneris Karolis Urbelionis, jei pirmaisiais kartais jus lenks mamos su vežimėliais. Neskubėkite, o jei reikia, bėgimą pakeiskite ėjimu nors ir tris kartus. Po savaitės žingsniuosite jau tik kartą, o ilgainiui ištvermės ir energijos turėsite tiek, kad nubėgtais atstumais stebinsite ne tik aplinkinius, bet ir patys save."

Ne tik raumenims

Pokalbio metu vyras nuolat pabrėžė kol kas esąs tik risnotojas, tačiau visus tuos, kurie sportinius batelius aunasi rytais prieš pusryčius, per pietus vietoje automobilio ar viešojo transporto ir vakarais po dienos įtampos vietoje vaistų, vadino bėgikais.

"Aš vadovaujuosi posakiu: nesvarbu, kaip tu toli, kaip greitai ar kaip ilgai bėgi. Jei jau bėgi, vadinasi, esi bėgikas", – bundant pavasariui žadinti apsnūdusį kūną kvietė T.Jarusevičius. Kitaip pažvelgti į bėgimą esą nuolat ragina ir jo laidos herojai, penkiolikos minučių pasikalbėjimus kaskart užbaigiantys motyvuojančiomis frazėmis.

"Man įstrigo pernykščio Lietuvos maratono čempiono ir bėgikų klubo "I Run" trenerio Aurimo Skinulio žodžiai: "Norint bėgti, reikia bėgti." Kiti linki būti kantriems ir nepasiduoti siekiant svajonių, tapti savo kūno karaliais ir atminti, kad nieko nėra neįmanomo. Ką sakau aš? Bėkite, bet ne dėl rezultato, o dėl savęs ir nepamirškite, kad pusė mūsų galimybių slypi raumenyse, o pusė – galvoje. Bėgimas pastarajai ypač naudingas – išvėdina blogas mintis ir padeda gimti naujoms idėjoms", – įsilieti į plačią ir draugišką bėgikų bendruomenę atsisveikindamas kvietė pašnekovas.

Šturmano apmlua debiutavęs vienas pajėgiausių šalies dviratininkų pripažįsta, kad „Press ralis 2015“ pranoko visus išankstinius lūkesčius. Viename ekipaže su TV3 žurnalistu Tomu Jarusevičiumi važiavęs atletas iškart po finišo nedvejodamas pareiškė dalyvausiantis ir kitąmet.

„Jei dviračių sporte su žurnalistais tenka bendrauti prieš arba po lenktynių, tai čia ištisas dvi dienas praleidau jų kompanijoje. Buvo smagu, renginys paliko labai gerą įspūdį, tad tikrai noriu čia vėl sugrįžti. Supratome, kad šios varžybos išties reikalauja rimto pasiruošimo ir tai tikrai nėra lengvas pasivažinėjimas pramogai. Taigi teks rimčiau pasitreniruoti“, – apie naują patirtį kalbėjo T. Vaitkus.

Vienintelį „Audi“ markės automobilį šiųmečiame žurnalistų ralyje vairavęs ekipažas jaučiasi įgyvendinęs savo pirminius planus – startuoti, tarpusavyje „susigroti“ ir sėkmingai finišuoti. „Sporto biržos“ komandai atstovavę ir dyzelinių automobilių klasėje penktą vietą užėmę Tomai sutartinai šypsosi sakydami, kad į aukštas pozicijas nesitaikė, mat priekyje buvo net du moteriški ir vienas mišrus ekipažas.

„Parodėme, kad prie „Audi Q3“ vairo sėdėjo tikri džentelmenai ir mėgavomės komfortišku važiavimu, – juokauja T. Jarusevičius. – Automobilis maloniai nustebino savo gerosiomis savybėmis. Slalomo trasoje kartais netilpdavome tarp tankiai išdėstytų kūgelių, nes vis dėlto tai yra miesto visureigis, bet didesnėje erdvėje jam tikrai netrūko greičio ir dinamikos. Žurnalistų ralis – tai ne tik puikios lenktynės su išskirtinai draugiška atmosfera, bet ir unikali vairavimo mokykla, kurioje išmoktos pamokos neabejotinai pravers saugiai važiuojant gatvėje.“

Be sportinio važiavimo treniruočių abudu ekipažo nariai pasakoja išsikėlę sau ir kitų tikslų. Kasdien treniruotėse iki dviejų šimtų kilometrų numinantis T. Vaitkus siekia kuo greičiau po pertraukos sugrįžti į profesionalų dviračių sportą. Tuo metu T. Jarusevičius pasiryžo daugiau laiko skirti aktyviai fizinei veiklai, kad kitąmet maršrutu Vilnius-Ryga-Piarnu „Press ralyje“ važiuosiantis bendravardžių duetas būtų iš tos pačios ar bent panašios svorio kategorijos.

Vienas geriausių Lietuvos dviratininkų klaipėdietis Tomas Vaitkus po metų pertraukos grįžta į profesionalų sportą. Treniruotėse ir varžybose šimtus kilometrų numinantis atletas savo kasdienę rutiną ryžosi paįvairinti automobilių lenktynėmis.

Sportininkas penktadienį debiutuos „Press ralyje 2015“, kur imsis šturmano pareigų viename ekipaže su bendravardžiu žurnalistu Tomu Jarusevičium. Plento ir treko dviračių lenktynių meistras viliasi, kad jo patirtis pravers naviguojant automobilį, mat visa artėjančio žurnalistų ralio trasa drieksis būtent asfaltuotais keliais. T. Vaitkus anksčiau jau yra išbandęs savo jėgas prie lenktyninių automobilių vairo, o kasdienėms kelionėms irgi mieliau renkasi sportiškas transporto priemones.

„Kol kas didžiausias siekis prieš artėjantį žurnalistų ralį – dalyvauti ir atvažiuoti iki finišo. Esu girdėjęs daug puikių atsiliepimų apie šį renginį, todėl nekantraudamas laukiu starto. 260 kilometrų ilgio trasa per dvi dienas Trakų, Elektrėnų ir Vilniaus apylinkėse – nemenkas išbandymas. Vis dėlto dviračių sporte kartais tiek tenka numinti per dieną, todėl esu pasiruošęs priimti šį iššūkį“, – ryžtingai nusiteikęs T. Vaitkus.

Abudu Tomai juokauja, kad šįkart pretenduos ne į greičiausio, bet į komfortiškiausio ekipažo titulą, nes „Press ralyje“ startuos dyzeliniu „Audi Q3“ miesto visureigiu su visų varančiųjų ratų pavara. „Sporto biržos“ komandai atstovausiančio ekipažo nariai jau susipažino su automobiliu atlikę pirmuosius bandymus.

„Nors organizatoriai šiųmetėje trasoje klampių smėlynų nenumato, mėginsime išnaudoti gerąsias visureigio savybes ant asfalto. Posakis apie mėgavimąsi važiavimu išties ne iš piršto laužtas, tad artėjančiame žurnalistų ralyje mes neabejotinai tai patirsime, – šypsosi lėnktynėse prie vairo sėsiantis T. Jarusevičius. – Ralis tuo žavus, kad be greičio ir virtuoziško vairavimo labai svarbios kitos sudedamosios dalys, galinčios nulemti rezultatą. Nors save vadiname debiutantais, bandysime išvengti pradinukams būdingų klaidų ir neprisirinkti baudos sekundžių.“

T. Jarusevičiui jau yra tekę patirti unikalaus „Press ralio“ atmosferą. Žurnalistas džiaugiasi galimybe po aštuonerių metų vėl tapti didelės ir unikalios automobiliams neabejingų kolegų šventės dalimi. Juolab kad be pertraukų vykstantis žurnalistų ralis šiemet mini 20 metų gyvavimo sukaktį.