Serbijos prezidentas penktadienį paskelbė paleidžiantis parlamentą ir inicijuojantis pirmalaikius rinkimus balandžio 24 dieną – dvejais metais anksčiau negu numatyta šalies konstitucijoje, kai valdantieji konservatoriai stengiasi sulipdyti valdžią, šalį krečiant ūkio problemoms ir tvyrant įtampai, kurią sukėlė dešimtys tūkstančių per ją traukiančių migrantų.

„Ką tik pasirašiau įsaką paleisti parlamentą ir sprendimą balandžio 24-ąją surengti rinkimus “, – sakė prezidentas Tomislavas Nikoličius, per televiziją kreipdamasis į visuomenę.

Jis dar pridūrė, kad būtų laimingas, jeigu Serbijos Pažangioji partija ir ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius laimėtų balsavimą, kuris surengtas dvejais metais anksčiau negu planuota.

A.Vučičius, buvęs kraštutinis nacionalistas, bet virtęs ES reformų šalininku, anksčiau sakė, kad pirmalaikiai rinkimai būtini, jog naujasis ministrų kabinetas turėtų aiškų mandatą tęsti ekonomikos ir kitas reformas, kurių reikia, kad Serbija taptų ES nare.

Visos nuomonių apklausos rodo, kad A.Vučičiaus šalininkai puikiausiai laimės rinkimus, kai vakarietiška opozicija yra susiskaidžiusi, o kraštutiniai prorusiški dešinieji gali iškilti, nors 2014-aisiais į parlamentą jie nepateko.

Armėnai penktadienį mini tragiškų įvykių, kai Osmanų imperijos pajėgos išžudė iki 1,5 mln. jų tautiečių, 100-ąsias metines, o Prancūzija pareikalavo, kad Turkija pripažintų tas 1915 metais pradėtas žudynes genocidu.

Per jaudinančią ceremoniją sostinėje Jerevane Prancūzijos lyderis paragino Turkiją imti vartoti „kitus žodžius“, omenyje turėdamas Ankaros atsisakymą Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes pripažinti genocidu.

„Turkijoje jau yra pasakyta svarbių žodžių, bet tebesitikima kitų žodžių, kad bendras sielvartas taptų bendra lemtimi“, – sakė Francois Hollande'as (Fransua Holandas) klausytojams, tarp kurių buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kipro lyderis Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) ir Serbijos vadovas Tomislavas Nikoličius, taip pat apie 60 kitų šalių delegacijų nariai.

„Aš lenkiuosi aukų atminčiai ir atėjau pasakyti savo draugams armėnams, kad mes niekada nepamiršime tragedijos, kurią patyrė jūsų tauta“, – sakė F. Hollande'as.

Kremliaus vadovas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija stovi petys į petį su buvusia sovietine Armėnija.

„Nėra ir negali būti jokio pateisinimo masinėms žmonių žudynėms, – sakė V.Putinas, kuriam sakant kalbą memoriale ant vienos kalvos Armėnijos sostinėje klausytojai plojo atsistoję. – Šiandien mes gedime kartu su armėnų tauta.“

V.Putinas per šią ceremoniją pažėrė užuominų apie konfliktą Ukrainoje, dėl kurio Rusija smarkiai susipriešino su Vakarų šalimis, atkreipdamas dėmesį apie stiprėjančius „radikalius nacionalistus“ ir rusofobiją.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas padėkojo į minėjimą atvykusiems lyderiams ir kitiems svečiams.

„Esu dėkingas visiems tiems, kurie yra čia tam, kad dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą žmogiškosioms vertybėms, pasakytų, kad niekas nepamiršta, kad po šimto metų mes prisimename“, – sakė armėnų lyderis.

Anksčiau penktadienį jis padėjo vainiką ant kalvos viršūnėje įrengto memorialo aukų atminimui.

Apsiniaukusią lietingą dieną užsienio diplomatai vėliau dėjo po vieną geltoną rožę į vainiką, padėtą prie įspūdingo 44 metrų aukščio obelisko, simbolizuojančios tautos atgimimą.

Vėliau penktadienį šimtai tūkstančių žmonių dalyvaus procesijoje prie genocido memorialo, kuris yra lankomiausias paminklas Armėnijoje, nešdami žvakes ir gėles, kurias dės prie amžinosios ugnies.

Tragedijos metines taip pat minės didelės armėnų diasporos nariai daugelyje miestų, tarp jų Niujorke, Paryžiuje ir Beirute. Daugelio šių žmonių protėviai buvo pabėgėliai, pasklidę pasaulyje, gelbėdamiesi nuo žudynių, kurios tęsėsi iki 1917 metų.

Atminimo renginiuose Jerevane vykstančių atminimo renginių užsienio svečių sąrašas atspindi nesutarimus tarptautinėje bendruomenėje dėl Armėnijos pastangų, kad žudynės būtų visuotinai pripažintos genocidu.

Pavojus Serbijos prezidento lėktuvui, kuris skrydžio į Italiją metu buvo priverstas apsisukti ore ir pasukti atgal, kilo ne dėl „variklio gedimo“, kaip iš pradžių buvo pranešta, bet dėl antrojo piloto, netyčia išpylusio kavą ant prietaisų pulto, neatsargumo.

Prezidento Tomislavo Nikoličiaus patarėjai pasakojo, kaip jie buvo blaškomi po visą saloną, kai 34 metų senumo prancūzų orlaivis „Falcon 50“ penktadienį prarado stabilumą ir ėmė kristi.

„Aš kojos į tą lėktuvą daugiau nekelsiu“, – po incidento savo atstovei Stanislavai Pak pareiškė T.Nikoličius.

„Man sakė, kad vienas variklių nustojo veikęs, – aiškino S.Pak. – Mes kritome iš viso dvi minutes; tai truko tartum visą amžinybę. Mus tiesiog išblaškė po visą saloną“.

Lėktuvas galiausiai saugiai nusileido Belgrade, bet T.Nikoličius buvo priverstas atšaukti savo vizitą į Vatikaną, kur jis turėjo susitikti su popiežiumi Pranciškumu.

Šalies vadovo patarėjai tikino, kad incidentas kilo dėl savo amžių atgyvenusio lėktuvo mechaninio gedimo, tačiau pasirodė, kad jo priežastis kur kas banalesnė.

Tyrėjai nustatė, kad antrasis pilotas Bojanas Zoričius „dėl vykstančios blaškos“ išpylė kavą ant prietaisų pulto.

„Pradėjau šluostyti pultą ir netyčia aktyvavau „avarinį priešsparnio“ mygtuką“ – dėl to automatiškai išsijungė autopilotas ir lėktuvas ėmė prarasti aukštį, raporte Serbijos civilinės aviacijos direktoratui nurodė B.Zoričius.

B.Zoričius pridūrė, kad orlaivio valdymą perėmė pagrindinis pilotas, kuris sugebėjo orlaivį grąžinti į reikiamą aukštį ir gavo leidimą skristi atgal į Belgradą.

Antrasis pilotas taip pat pripažino, kad vienas variklių buvo liovęsis veikti, bet buvo vėl įjungtas grįžimo atgal metu.

Direktoratas laikinai sustabdė B.Zoričiaus pilotavimo teisių galiojimą.

Europos Sąjunga antradienį priminė Serbijai, kad ši turi užsirekomenduoti kaip būsima Bendrijos narė, artėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitui į šią šalį.

Nors ES nusprendė paskelbti V.Putiną persona non grata dėl jo vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau jis vis dar gali tikėtis šilto sutikimo ketvirtadienį Belgrade, kuris atsisakė prisidėti prie Briuselio, įvedusio griežtas sankcijas jo istorinei sąjungininkei Rusijai.

ES užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovė pažymėjo, kad sausio mėnesį Serbija pradėjo derybas dėl narystės 28 šalių Bendrijoje ir per jas buvo sutarta, kad Belgradas palaipsniui priderins savo politiką prie ES normų.

Pasak Majos Kocijančič, ES „atkreipia dėmesį į planuojamą prezidento Putino vizitą į Serbiją“.

„Serbija, kaip ir visos šalys kandidatės... priėmė (politikos) konvergencijos įsipareigojimus“, taip pat įsipareigojimą dėl bendrų suvaržymo priemonių, sakė atstovė ir pridūrė, kad šalies pažanga yra reguliariai vertinama.

Atitinkamai Briuselis tikisi, kad Serbija „ir šio vizito metu pademonstruos savo proeuropietišką kryptį“, pridūrė ji.

Tačiau tai gali tapti rimtu išbandymu Belgradui.

„Kai nusprendėme pradėti derybas su Europos Sąjunga, mes nekalbėjome apie sankcijas Rusijai“, – Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius neseniai sakė viename interviu.
Belgrade, kur bus minimos 70-posios miesto išlaisvinimo iš nacių okupacijos metinės, V.Putinas stebės karinį paradą. 

Parade dalyvaus daugiau nei 3 tūkst. karių, savo sugebėjimus demonstruos ir Rusijos aukštojo pilotažo meistrai.

Serbijos posūkis Europos Sąjungos link įvyko po daugelio metų izoliacijos dėl Kosovo provincijos nepriklausomybės siekių, kai Rusija palaikė Belgradą šiame ginče.

Vis dėlto ES tarpininkavo rengiant susitarimą dėl Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo pernai, kai nuotaikos pasikeitė ryšių su Europa gerinimo kryptimi, tikintis ekonomikos plėtros, nors Kosovo klausimas lieka skausmingas.

Pasak politologų, Rusijai rūpi užsitikrinti, kad Serbijos narystė Europos Sąjungoje nepakenks jos interesams, kaip jai gresia, anot Maskvos, Ukrainai siekiant glaudesnių ryšių su Briuseliu.

Skatindama Belgradą Rusija suteikė Serbijai 800 mln. JAV dol. (630 mln. eurų) paskolą 2013 metais ir dar 500 mln. JAV dolerių šiais metais, šios Balkanų šalies finansams sustiprinti.

Serbijoje sekmadienį pradėtos dujotiekio „South Stream“, kuriuo dujos iš Rusijos bus tiesiogiai tiekiamos Europai, išvengiant ginčų dėl tranzito kainų, statybos.

Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius, premjeras Ivica Dačičius ir Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris stebėjo tiesioginę vaizdo transliaciją, kurioje matėsi kaip du didžiuliai vamzdžiai suvirinami netoli Šaikašo kaimo šiaurės Serbijoje.

„Tai istorinis projektas ... kuris pašalins tranzito riziką ir užtikrins saugų dujų tiekimą Serbijai bei Europai“, – A.Mileris sakė per šią ceremoniją.

Šių darbų pradžią gyrė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo pranešime pareiškęs, kad naujasis vamzdynas „leis vartotojams pietryčių Europoje pasinaudoti dideliais Rusijos dujų telkiniais, tuo pačiu sumažinant pavojų tranzitui, keliamą trečiųjų šalių“.

„Tai padės konsoliduoti tarptautinį energetinį saugumą“, – pridūrė jis.

„Gazprom“ pernai spalį pasirašė sutartį su Serbija dėl 421 kilometro ilgio dujų vamzdyno statybų, kurių vertė – apie 1,9 mlrd. eurų (6,56 mlrd. litų).

Planuojama, kad darbai bus baigti per dvejus metus, o dujas pumpuoti tikimasi pradėti 2016 metų pradžioje.

I.Dačičius, šeštadienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, sakė, kad „South Stream“ projektas Serbijai „yra neabejotinai labai svarbus“.

„Tai viena iš didžiausių investicijų Serbijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius ... Čia atliekami darbai vertinami dviem milijardais eurų“, – pažymėjo jis.

Serbija tikisi kasmet uždirbti apie 100 mln. eurų (345 mln. litų) iš dujų tranzito per jos teritoriją, pridūrė premjeras.

Visą šį projektą finansuoja Rusija, o neturtinga Serbija savo dalį padengs iš mokesčių už tranzitą, kai vamzdynas pradės veikti, aiškino I.Dačičius.

„South Stream“ bus nutiestas iš Rusijos per Juodąją jūrą, Bulgariją, Serbiją ir Vengriją, kur šakosis į Vakarų Europos šalis. Jis aplenks Ukrainą, su kuria Rusijos santykiai įtempti.

Vamzdynas, kuriuo per metus bus galima perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų dujų, padarys Serbiją svarbia regionine veikėja energetikos sektoriuje, taip pat užtikrins stabilų dujų tiekimą šiai buvusiai Jugoslavijos respublikai.

I.Dačičius sakė pasiūlęs vieną šio vamzdyno atšaką nutiesti iš Serbijos į Kosovą, tačiau Priština dar neatsakė į šį pasiūlymą, pateiktą per derybas Briuselyje, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga (ES).

Pastaraisiais metais Serbija tapo viena iš šalių, smarkiai nukentėjusia dėl didelio dujų stygiaus, kurį lėmė ginčai dėl kainų tarp Maskvos ir Kijevo.