Milijonų jūra

Lietuviai per praėjusius metus pralošė 222 mln. eurų. Dar 66 mln. eurų pralošė loterijose. Tokią finansinę ataskaitą pateikė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Tiesa, ar milijonai pralošti pramogaujant, ar kažkaip kitaip, tarnyba nežino. Tik 27 mln. eurų šioje milijonų jūroje kelia klausimų.

Tarnybos vadovas Virginijus Daukšys teigia, kad šiuo metu tikrinama, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, nes „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Š. Stepukonis įtariamas kazino pralošęs ne mažiau kaip 27 mln. eurų. Iš viso jo valdytose įmonėse pasigesta apie 40 mln. eurų ir, neatmetama prielaida, kad suma gali būti dar didesnė. V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas nebuvo pramoginis, greičiau probleminis, patologinis, ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.

Landa: „Top Sport“ negalėjo leisti, kad lošėjo įmokos būtų pervedamos iš kitam asmeniui priklausančios mokėjimo sąskaitos. (Tomo Raginos nuotr.)

„Priežiūros tarnyba šiuo metu atlieka bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ patikrinimą. Siekdama nustatyti, ar minėta bendrovė Š. Stepukonio atveju laikėsi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų. Tik atlikę minėtą patikrinimą galėsime pasidalyti jo rezultatais“, – į „Kauno dienos“ klausimą, ar LPT galėjo užkardyti tokią situaciją, atsakė jos Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė.

LPT kontroliuoja, kaip lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir loterijų organizavimą, reikalavimų. Tam atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, kuriuos skelbia tarnybos interneto svetainėje.

Eksperto įžvalgos

Įžvalgomis apie lošimų organizavimą ir kitus niuansus su „Kauno diena“ sutiko pasidalyti nemenkos patirties šioje srityje turintis ekspertas su sąlyga, kad jo tapatybė nebus identifikuota. Jis pasiūlė pasižiūrėti į kelis LPT puslapyje skelbiamus patikrinimus. Kai kurie jų, net ir skyrus baudų už Azartinių lošimų įstatymo nesilaikymą, kelia pagrįstų klausimų.

Tarnybos puslapyje viešai pateikiamos atliktų patikrinimų išvados, kurių pagrindu pernai balandį lošimų bendrovei „Top Sport“ buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda už tai, kad ji neužtikrino reikalavimų, jog nuotoliniuose lošimuose statomos sumos būtų įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios sąskaitos į lošimų organizatoriaus sąskaitą.

„Ką tai reiškia? Tai, kad pinigai turi priklausyti lošėjui. Iš savo banko sąskaitos jis turi pervesti pinigus į bendrovėje sukurtą lošėjo paskyrą. Tai jis būtinai turi padaryti iš savo sąskaitos. Jei pinigai į sukurtą paskyrą pervedami ne iš lošėjo sąskaitos, jie negali būti įskaičiuoti ir turi būti grąžinami kaip neatitinkantys reikalavimų“, – aiškina ekspertas.

Šiems procesams užtikrinti yra nemažai procedūrų, kad nebūtų gryninami pinigai. Šie atvejai aiškiai iliustruoja, kad tai akivaizdus pinigų plovimas.

Jis dar supaprastina aiškinimą  – pinigai iš lošėjo banko sąskaitos atkeliauja į „Top Sport“ sąskaitą. Vidinė sistema tuos pinigus turi kažkam priskirti.

Jei pinigai pervesti, tarkime, iš Vardenio Pavardenio sąskaitos, vidinė sistema tikrina, ar bendrovėje toks lošėjas yra susikūręs paskyrą. Ji turi identifikavimo kodus ir automatiškai pinigai iš bendros sąskaitos pereina į vidinę lošėjo sąskaitą, o jis iš tų pinigų lošia.

(Ne)savi pinigai

Ką nustatė LPT? Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lošėjas, pasinaudodamas kitam asmeniui priklausančia mokėjimo kortele, pervedė beveik 15 tūkst. eurų į savo lošimų sąskaitą.

„Top Sport“ negalėjo leisti, kad lošėjo įmokos būtų pervedamos iš kitam asmeniui priklausančios mokėjimo sąskaitos. Tarnyba nustatė, kad lošimo organizatorius pažeidė Azartinių lošimų įstatymą ir neužtikrino, kad lošėjo įmokos nebūtų priimtos, leido jam pasipildyti savo lošimo sąskaitą iš jam nepriklausančios mokėjimo sąskaitos.

Už šį pažeidimą lošimų organizatoriui buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda. Tačiau netruko praeiti keli mėnesiai ir dar vieno bendrovės „Top Sport“ neplaninio patikrinimo rezultatai buvo panašūs. Panaši ir skirta bauda – 15 tūkst. eurų. Tik pastarąjį kartą nustatyta, kad trečias asmuo prisijungė prie dviejų lošėjų lošimo paskyrų, pasinaudodamas jam priklausančiomis mokėjimo kortelėmis, papildė jų lošimo sąskaitas.

Į klausimus neatsakyta

Ką daro LPT? Ji už tokį pažeidimą skiria baudą, nes nustatė, kad „Top Sport“ priėmė ne iš kliento sąskaitos gautus pinigus ir juos priskyrė lošėjui. Pagal Lošimų priežiūros įstatymus taip daryti draudžiama. LPT tokį faktą fiksavo patikrinimo metu. Aišku, aplinkybės neaprašomos, bet faktas nustatytas.

„Ką matome iš LPT pateiktos išvados? De fakto, nepaisant, kad yra draudžiama, „Top Sport“ tokių atvejų yra, ir jie – nevienetiniai. Pasikartojantys. Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, jeigu tokia praktika egzistuoja, turėjo įsijungti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, pinigų judėjimo kontrolė“, – pastebi ekspertas.

Tačiau taip neatsitiko. Kodėl šie vienas paskui kitą vykę pažeidimai nebuvo vertinami pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimą? Kodėl nebuvo nustatyta pervestų pinigų kilmė? Kodėl medžiaga nebuvo perduota FNTT išsamiau ištirti? Kodėl nebuvo patikrintos visos bendrovės transakcijos, nes čia juk atsitiktinis tyrimas?

Į šiuos klausimus LPT nesivargino atsakyti, o tik atsiuntė nuorodą su atliktais tyrimais, tais pačiais, kuriais remdamasi „Kauno diena“ kėlė klausimus.

Į klausimą apie tai, kad jei būtų atlikti nuodugnūs ir gilūs tyrimai, gal  dabar nekalbėtume apie „Olimpic Casino“ atvejį, nes šiuo aspektu, tikėtina, turėjo būti tikrinamos visos bendrovės, taip pat neatsakyta.

Pinigų legalizavimas?

Nors LPT deklaruoja nepriimanti įstatymų, viena iš tarnybos veiklos sričių yra rengti lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir loterijų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus.

Vertinant anksčiau aprašytas situacijas, vargu ar pakankama lošimų įstatymų kontrolė, jei sistemingai pasikartoja tokie atvejai. Lošimų ekspertas daro prielaidą, kad lošimų bendrovė neužtikrina pinigų kilmės. Jeigu Vardenio Pavardenio paskyrą papildė iš kito asmens banko sąskaitos pervesti pinigai, vadinasi, lošimų organizatorius neužtikrina, kaip numato pinigų plovimo įstatymas, kad būtų įsitikinta kliento tapatybe, jo pinigų kilme.

„Šiems procesams užtikrinti yra nemažai procedūrų, kad nebūtų gryninami pinigai. Šie atvejai aiškiai iliustruoja, kad tai akivaizdus pinigų plovimas. Pinigai pervesti iš svetimos sąskaitos, kurie galėjo būti visai nepralošti. Jis galėjo persivesti tuos pinigus atgal jau į savo sąskaitą kaip išloštus. Tarkime, padaro vieną statymą ir daugiau nelošia, o parašo prašymą pinigus pervesti į jo sąskaitą. Prireikus lošimų bendrovė gali pateikti patvirtinimą / pažymą, kad taip pinigai pervesti iš lošėjo paskyros jam į sąskaitą. Tokiu būdu pinigai legalizuojami“, – galima schema dalijasi ekspertas.

Dar vienas svarbus niuansas. Anot eksperto, pagal Azartinių lošimų įstatymą skiriamos tūkstantinės baudos, o pagal pinigų plovimo prevencijos įstatymą jau galėtų būti skiriama bauda, apskaičiuota nuo apyvartos. Grynasis „Top Sport“ pelnas 2022 m. siekė 38,5 mln. eurų, tad ir bauda būtų skausmingesnė nei 15 tūkst. eurų.

Bendrovės „Top Sport“ atstovai jiems pateiktus „Kauno dienos“ klausimus ignoravo.

Patikrino ir ramu

Ką tokios situacijos atskleidžia? Eksperto nuomone, vieno atsakymo nėra – arba tai rodo visišką LPT nekompetenciją, arba bandymą apsaugoti įmonės finansus, skiriant mažesnę baudą pagal kitą įstatymą. Taip pat nerodant, kad LPT turėjo atlikti tyrimą, kuriuo atsakytų, kodėl pinigai iš svetimos sąskaitos buvo priskirti Vardeniui Pavardeniui. Kas yra žmogus, kuris pervedė pinigus į Vardenio Pavardenio sąskaitą? Iš kur jis turi 15 tūkst. eurų ir t. t.?

Pagal Pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymą LPT yra įpareigotas subjektas vykdyti lošimų bendrovių kontrolę visais pinigų plovimų klausimais. Ekspertas svarsto, jei nepakanka kompetencijos, priemonių, LPT atstovai privalo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„LPT, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad egzistuoja toks modelis arba schema, turėtų prašyti išsamesnio patikrinimo, siekdama nustatyti pinigų kilmę. Gal tie 15 tūkst. eurų buvo pavogti iš kažkieno kortelės, pervesti ir nežinome, iš kur, kaip ir kas. Jei tokių epizodų daug, tai akivaizdus pinigų plovimas panaudojant tam tikrą schemą“, – pastebi ekspertas.

Bendrą paveikslą praplečia ir vėliau atliktas patikrinimas – trečias asmuo, turėdamas prisijungimo kodus prie kitų lošėjų paskyrų, pervedė pinigus į jų sąskaitas. Čia dar kitas modelis. Dirbtinai sukuriamos lošėjų paskyros lošimo bendrovėse, o realiai žaidžia trečias asmuo arba tokiu būdu imituoja, nenorėdamas savęs identifikuoti.

„Šiandienos kontekste, kai kalbama apie „Olympic Casino“ praloštus Š. Stepukonio milijonus, pagal šios bendrovės direktoriaus duotus paaiškinimus, tikiu, viskas buvo tikrinta, pinigų plovimo reikalavimai buvo užtikrinti, jų kilmė buvo patikrinta,  t. y. metinė deklaracija, kuri galimai rodo, kad jis daug uždirbo. Bet kokiu atveju bendrovei turėjo būti pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad žmogus uždirbo. Jeigu jis per mėnesį pralošdavo 100 tūkst., o deklaracijoje nurodoma, kad uždirbo milijoną, vadinasi, jis turi pinigų“, – tęsia ekspertas.

Nesvarbu, kad jis į savo lošėjo paskyrą perveda kas mėnesį, tarkime, po 100 tūkst. eurų, bet yra patikrinta, kad jis turi milijoną. Ką jis nori, tą jis daro su tuo milijonu.

Neveikianti rekomendacija

Norint galutinai prie gėdos stulpo prikalti lošimų organizatorius, galima kalbėti apie menamą klientų atšalimo procedūrą. Bendrovės darbuotojai stebi lošimo procesą ir mato, jei klientas išleidžia per daug. Programos susistemintos ir galima nustatyti ribą. Tarkime, jei žmogus pralošė 3 tūkst. eurų, turėtų užsidegti raudona lemputė.

Procesą stebintys darbuotojai mato, kad yra lošėjas, kuris per trumpą laikotarpį pralošė tūkstančius, tiesiogiai susisiekia su klientu, siūlo jam nutraukti lošimus ir ateiti kitą dieną. „Kauno dieną“ konsultavęs ekspertas sako, kad toks mechanizmas egzistuoja, bet tai savanoriška lošimų organizatorių nustatyta procedūra, nėra pareigos ją taikyti.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas V. Daukšys per neseniai vykusią spaudos konferenciją sakė, kad dar nebuvo atvejo, jog į jų tarnybą kreiptųsi lošimų organizatorius dėl to, kad lošėjas pralošia per daug pinigų.

Klausimai: abejonių kelia ir ar V. Daukšio vadovaujama Lošimų priežiūros tarnyba tinkamai kontroliuoja lošimų bendroves. (S. Lisausko / BNS nuotr.)

Dar vienas žaidėjas

Ekspertas pasiūlė pažiūrėti į kitą su lošimais susijusį dalyvį. „Ką mes matome bankuose? – dėmesį atkreipė ekspertas. – Asmeniui yra nustatytas dienos limitas, mėnesio limitas. Jei asmeniui reikia pervesti didesnę sumą, jis prašo banko leidimo, o šis dažniausiai prašo pagrįsti. Kai kalbama apie milijonus, koks buvo limitas? Net jei darytume prielaidą, kad jis turėjo sąskaitas skirtinguose bankuose, sumos vis tiek buvo didelės, į kurias bankas paprastai atkreipia dėmesį. Pagal pinigų plovimo įstatymą, norint pervesti 15 tūkst. eurų, jau uždegama raudona lemputė ir bankui atsiranda prievolė įsitikinti transakcijos tikrumu ir jos pagrindimu“, – pastebi ekspertas.

Kaip bankas užtikrino, kad būtų atliekamas, pvz., 15 tūkst. eurų pervedimas į lošimų bendrovės sąskaitą? Kaip tie pinigai atsidūrė, kaip jie buvo uždirbti, kokiu pagrindu pervesti – čia pirma patikrinimo procedūra, kurią bankas turėjo atlikti. Antra procedūra – patikrinti, kaip tie pinigai iškeliavo į „Olympic Casino“.

Pinigų iškeliavimas, atrodo, buvo sistemingas. Kiekvienas bankas turi darbuotojų, kurie stebi transakcijų pagrįstumą, judėjimą. Eksperto nuomone, net jei pervedimai siekė tik 5 tūkst. eurų, tačiau buvo sistemingi, klausiama, kodėl. „Galimai čia įvyko tas pats variantas, kaip ir „Top Sport“. LPT labai lengvabūdiškai pažiūrėjo ir pinigai galimai buvo pervesti visai į kito lošėjo sąskaitą, nebūtinai asmuo pervedė juos į savo. Tokias galimybes patvirtina anksčiau pateikti pavyzdžiai“, – svarstė ekspertas.

Veiksmai netinkami

Lietuvos bankas, paaiškėjus, kad dalis galimai pasisavintų lėšų Š. Stepukonį pasiekė per „Payseroje“ turėtą sąskaitą, dar kartą atliko patikrinimą, kaip įmonė laikosi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos nuostatų.

Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas patvirtino, kad „Paysera“ netinkamai vykdė Š. Stepukonio piniginių operacijų priežiūrą.

„2024 m. vasarį „Payseros“ paprašėme informacijos apie Š. Stepukonio pinigines operacijas, nes norėjome atlikti jo sąskaitų analizę ir „Payseros“ veiksmus šių sąskaitų atžvilgiu. Analizė baigta, savo išvadomis pasidalijome su FNTT, esame išsiuntę oficialius raštus. Atlikta analizė dar kartą patvirtino, kad „Payseros“ požiūris netinkamas ir ji atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją“, – teigė V. Cibas.

„Kauno diena“ primena

Europos prokuratūra buvusį „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovą Š. Stepukonį yra paskelbusi įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Manoma, kad dalį lėšų investuotojas galėjo pralošti.

„BaltCap“ advokato Dariaus Raulušaičio teigimu, pasisavintų pinigų suma gali siekti ir apie 40 mln. eurų.

Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės elektroninių pinigų, esančių Š. Stepukonio ir lošimo įmonių „Payseros“ sąskaitose arba Š. Stepukonio sąskaitose lošimų bendrovėse, grąžinimo.

Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 m. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis atnaujintas. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.

Š. Stepukonį Lietuvos teisėsauga sulaikė vasario 10 d., teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.

Tūkstančius pralošęs vilnietis kreipėsi į Kauno teismą, nes lažybų bendrovė nereagavo į jo perspėjimus apie apribojimą lošti.

Apsiribojusių galimybę lošti registras Lietuvoje pradėjo veikti 2017 m. gegužę. Jau vyksta derybos su latviais ir estais, kad Baltijos šalyse būtų vieningas registras. Priklausomybę turinčiam žmogui, tarkime, Latvijos teritorijoje esantys lošimo namai pasiekiami visai nesunkiai, o Lietuvoje esantys ribojimai negalioja.

Grįžkime prie ne taip dažnai pasitaikančio civilinio ieškinio. Vilnietis paties prašymu buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Kauno apylinkės teismo pranešime nurodoma, kad ieškinyje pateiktais duomenimis, sprendimas įsirašyti į minėtą registrą buvo priimtas dėl asmens turimos priklausomybės lošimams, kuri sukeldavo daug problemų.

Tačiau, nepaisant numatyto draudimo, asmeniui ir toliau buvo leidžiama lošti, o jam savanoriškai kreipusis į lažybų bendrovę ir apie tai perspėjus, į jo kreipimąsi nebuvo sureaguota. Asmeniui ir toliau buvo sudaromos sąlygos netrukdomai lošti ir buvo priiminėjami visi jo piniginiai statymai.

Lošimo paslaugas Lietuvoje dabar teikia vienuolika įmonių. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, į Kauno teismą kreipęsis vilnietis praloštus 43 tūkst. eurų siekia susigrąžinti iš bendrovės „Top Sport“.

Daugiau nei 22 metus veikiančiai įmonei klausimai buvo pateikti raštu viešai prieinamais kontaktais, nes net ir rekvizitai.lt nurodyto telefono autoatsakiklyje įrašyta rekomendacija visais rūpimais klausimai kreiptis elektroniniu paštu. Tačiau „Top Sport“ komentaro apie šią konkrečią situaciją „Kauno diena“ taip ir nesulaukė.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) šių metų birželį lošimų organizatoriui „Top Sport“ skyrė 25 tūkst. eurų baudą už tai, kad į saloną nepatikrinę įleido nepilnamečius ir neskelbia privalomojo įspėjamojo užrašo.

Tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų.

Griaunantis potraukis

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme dėl praloštų piniginių lėšų grąžinimo yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos. LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba nurodė, kad duomenų, kiek lošėjų  civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tarnyba neturi. Tačiau tarnybos žiniomis, tokių atvejų tikrai buvo du, ar yra ir daugiau, nežinoma.

Svetainėje nebenoriu-losti.lt skelbiama, kad kazino, internete ir lošimo automatų salonuose lošia daugiau nei kas dešimtas, o loterijose laimę bando beveik pusė Lietuvos gyventojų.

„Per savo dvylika patirties metų nemačiau nė vieno sėkmingai uždarbiaujančio iš lošimų. Lošimuose nereikia jūsų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Lošimo procesas paremtas tik atsitiktinumu ir sėkme“, – alfa.lt teigė psichologas Olegas Mackevičius.

Kalbėdami apie priklausomybę azartiniams lošimams mokslininkai aiškina, kad potraukis rizikuoti ir varžytis yra įgimtas. O azartiniai lošimai – tai ir socialinio bendravimo forma, leidžianti pabėgti nuo rutinos ir patirti jaudulį, kylantį dėl nežinomybės ir rizikos.

Apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų (ludomaniją) Lietuvoje pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Anot mokslininkų, liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms. Lošėjas lošėjui nelygus: vieni tai daro, kad maloniai praleistų laiką, kiti – nes nebesugeba sustoti net tada, kai lošimas sugriauna jų gyvenimą.

Anot mokslininkų, priklausomybės dažniausiai išsivysto dėl dviejų pagrindinių priežasčių: biologinės ir socialinės. Žmonės, kurių smegenys gamina per mažai malonumo hormono dopamino, visą gyvenimą kovoja su polinkiu į kokią nors priklausomybę. Azartiniai lošimai stimuliuoja tą patį smegenų centrą kaip ir kokainas. Kita priežastis – atstūmimo, vienatvės jausmas, stiprūs išgyvenimai ir asmeninės savybės, verčiančios atsiriboti nuo visuomenės. Žmogus turi neišspręstų problemų, neranda kalbos pats su savimi ir mėgina gydytis lošimu.

Ieškinys: lažybų bendrovę kaltina nereagavus į apribojimą lošti. Vytauto Petriko nuotr.

Sumanumas ar aplaidumas?

Pagal nustatytą tvarką lošimų organizatoriai turi patikrinti, ar lošti siekiantis asmuo nėra įtrauktas į apribojusių save lošti registrą.

Dažnu atveju apriboję savo galimybes lošti asmenys kreipiasi į LPT dėl lošimus organizuojančių bendrovių neteisėtų veiksmų, kuomet lošėjai yra įleidžiami į lošimo organizavimo vietas, kai juos įleisti yra draudžiama. Pralošę nemenkas pinigines sumas, prašo tarnybos įpareigoti lošimo organizatorius jas grąžinti.

„LPT neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl lošėjų praloštų pinigų grąžinimo ir įpareigoti lošimus organizuojančias bendroves tas pinigų sumas lošėjams grąžinti. LPT kompetencija apsiriboja tik kaltų (fizinių) asmenų nustatymu ir nubaudimu administracine tvarka, o dėl žalos atlyginimo iš lošimo organizatoriaus lošėjams siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“, – aiškino Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba.

Pasak vedėjo, asmuo, siekdamas patenkinti savo nekontroliuojamą lošimo poreikį, neretai būna gana sumanus ir išradingas. Neatmetama galimybė, kad ir lošimų namų aptarnaujantis personalas ne visada atlieka savo pareigą atsakingai patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

„Jūsų minima civilinė byla signalizuoja viena – asmuo, kuris buvo apribojęs savo galimybę lošti, ieško teisinių būdų kaip apginti savo interesus. Žinoma, tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų, nes, jei asmuo būtų tinkamai patikrintas, kaip to reikalauja teisės aktai, tikėtina, kad jam nebūtų sudarytos galimybės lošti. Jei, visgi, tai yra ieškovo būdas sukčiauti, manytina, kad teismas tai išsiaiškins“, – dar tik atsidursiančią ant teisėjų stalo situaciją vertino A. Dilba.

Skirtingi argumentai

LPT duomenimis, per Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro gyvavimo laikotarpį tarnybai iš viso buvo pateikta daugiau nei 46 tūkst. prašymų iš Lietuvos ir užsienio piliečių. Šiai dienai apsiribojusių asmenų skaičius registre siekia daugiau nei 14,6 tūkst.

„Kadangi prašymai dėl įtraukimo į registrą yra teikiami savanoriškai, tad ir apsiribojusių asmenų motyvai gali būti įvairūs. Vieni į registrą prašo būti įtraukti trumpam laikui, todėl, pasibaigus prašymų galiojimui, jie gali tęsti lošimus arba pasirinkti kitas pramogas. Kitus asmenis dėl įvairiausių priežasčių atveda jų artimieji, nes nemato kito būdo kontroliuoti“, – dažniausiai pasitaikančias aplinkybes pateikti prašymą apriboti galimybes lošti minėjo A. Dilba.

14,6 tūkst. – tiek asmenų šiuo metu yra įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vis dėlto dalis įtrauktų į registrą nuoširdžiai tiki, kad, pagyvenę be lošimų, sugebės susitvarkyti su potraukiu, tačiau būna atvejų, kai jie tokius prašymus teikia pakartotinai. Anot Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, pastebima, kad nė vienas asmuo, kuris pateikė prašymą įtraukti jį į registrą, nesidžiaugia savo lošimų patirtimis. Skaičiuojama, kad mažiausiai 1 iš 200 galimai yra priklausomas nuo lošimų.

„Remiantis tyrimais, kuriuos atliko Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, asmenų, galimai priklausomų nuo lošimų, skaičius gali būti nuo 0,5 iki 2,5 proc. visos populiacijos. Šie skaičiai atitinka skaičius, apie kuriuos rašoma ir Europoje atliekamuose tyrimuose“, – pastebėjo A. Dilba.

Tūkstantinės baudos

LPT, išnagrinėjusi lošėjų skundus, pagal kompetenciją turi teisę priimti sprendimus tiek lošimus organizuojančių bendrovių atžvilgiu, tiek ir atsakingų darbuotojų atžvilgiu, priklausomai nuo to, koks Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas buvo nustatytas.

LPT atlikus bendrovių patikrinimus, 2023 m. už Azartinių lošimų įstatymu numatytus draudimus ir apribojimus, lošimų organizavimo ir kitus pažeidimus dešimčia atvejų bendrovėms buvo paskirtos baudos.

Už asmenų, įtrauktų į registrą, įleidimą į lošimo organizavimo vietas ir leidimą lošti atsakomybė pagal lošimus organizuojančių bendrovių vidaus tvarkos teisės aktus tenka konkretiems bendrovių darbuotojams, kurie LPT nutarimais traukiami administracinėn atsakomybėn.

LPT lošimo organizatorių darbuotojams už lošėjų, apribojusių savo galimybę lošti, įleidimą į lošimo organizavimo vietas 2023 m. yra priėmusi šešis nutarimus, kuriais lošimo organizatorių darbuotojams skirtos baudos.

Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 eurų.

Rungtynės klostėsi permaininga. Pirmąjį setą užtikrintai laimėjo šeimininkai, o antrajame jau pranašesni buvo svečiai. Trečiajame sete „Amber-Arlangos“ tinklininkai varžovams nepaliko jokių vilčių, tačiau ketvirtajame jau „Elgos-Grafaitės-SC Dubysos“ žaidėjai pademonstravo kovingumą ir vėl išlygino rezultatą.

Lemiamame, penktajame, sete „Amber-Arlanga“ buvo atidūrusi per tašką nuo pergalės, bet šiauliečiai sugebėjo apsiginti, o vėliau ir išplėšti pergalę.

Vienas Šiaulių klubo lyderių Artūras Vincėlovičius prisipažino, kad lemiamu momentu teisėjas priėmė neteisingą sprendimą, todėl prie pergalės šiek tiek prisidėjo ir sėkmė.

„Rungtynės prieš Gargždų ekipą buvo įnirtinga, netrūko daug gražių epizodų iš abiejų pusių. Penktajame sete mums pasisekė, nes lemiamu momentu teisėjai priėmė neteisingą sprendimą, o mes šia galimybe pasinaudojome. Sportas be klaidų nėra įmanomas, taip pat ir iš teisėjų pusės – šįkart mums pasisekė. Gargždai rodė solidų žaidimą, kitą kartą bus ne ką lengviau“, – pasakojo A. Vincėlovičius.

A. Vincėlovičius nugalėtojams pelnė 22 taškus, devyniolika pridėjo Arvydas Mišeikis, po septynis – Martynas Kolodavičius ir Tomas Rogal.

Gargždų komandoje 23 taškus surinko Linas Petravičius, po šešiolika – Daumantas Katinas ir Emilis Bartkus, dešimt – Edvinas Žaltauskas.

Po pirmojo rato TOP SPORT Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pirmauja „Elga-Grafaitė-SC Dubys“ (10 tšk.). Po dvi pergales savo sąskaitoje turi Kelmės „Etovis“ (7 tšk.), „Amber-Arlanga“ (7 tšk.) ir Marijampolės „Sūduva“ (6 tšk.).

„Nėra vienos komandos, kuri stipriai išsiskirtų, tad nuo to čempionatas tapo tik įdomesnis. Laukia daug įdomių susitikimų, – prisipažino A. Vincėlovičius. – Kol kas pavyko laimėti visas rungtynes, bet tai tik pradžia. Komandoje turim gerą atmosferą, komunikaciją, gerų žaidėjų, tame tarpe ir tinklinio legenda – Arvydą Mišeikį. Jis stipriai padeda šiai komandai laimėti. Turėjome dvi labai lygias rungtynes, kur tik penktajame sete pavyko pasiekti pergales. Šypsosi ir sėkmė. Tikiuosi, kad pavyks iškovoti daugiau pergalių ateityje.“

Antrasis ratas startuos jau šeštadienį, kai Marijampolės „Sūduva“ namuose žais su Vilniaus universitetu.

B pogrupyje savaitgalį įvyko vienintelės rungtynės. Trečiąją pergalę iš tiek pat galimų iškovojo Gargždų „Amber 2“ klubas, išvykoje 3-1 (25:19, 21:25, 25:20, 29:27) įveikę Alytaus „Ultra“ komandą.

Lietuvos Tinklinio Federacijos nuotr.

Antrosios rungtynės sužaistos TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionate. Jose Kauno „Svaja-Viktorija-LSU“ išvykoje 3-1 (25:23, 23:25, 25:18, 25:20) pranoko Jonavos SC tinklininkes.

Nugalėtojoms aštuoniolika taškų pelnė Laura Simanavičiūtė, deptyniolika – Rusnė Kalendraitė, šešiolika – Lilija Firinovič. Jonavos komandoje penkiolika taškų surinko Emilija Barkauskaitė, trylika – Meda Michnevičiūtė.

Lapkričio 23 dieną šios abi komandos susitiks dar kartą, tik jau LSU salėje.

Permainingas kauniečių savaitgalis Estijoje

„Optibet“ Baltijos moterų tinklinio savaitgalis Estijoje permainingai susiklostė lygos čempionei Kauno „Kauno-VDU“ komandai.

Šeštadienį kaunietės 0-3 (16:25, 23:25, 17:25) nusileido vienai čempionato lyderių Talino „TalTech-Tradehouse“ ekipai. „Kaunui-VDU“ dvylika taškų pelnė Eglė Makauskaitė.

Sekmadienį Kauno klubas 3-2 (27:25, 25:8, 23:25, 21:25, 15:10) palaužė Talino „Audentes SG-NK“ tinklininkes.

Viešnioms aštuoniolika taškų pelnė Ida Marija Savukynaitė, septyniolika – Eglė Makauskaitė, dvylika – Gabija Kasperavičiūtė.

Su penkiolika taškų „Kaunas-VDU“ čempionate užima ketvirtąją vietą.

Kitą savaitgalį su tomis pačiomis Estijos komandomis išvykoje žais ir pirmenybių lyderė Jonavos „Aušrinė“.

Dramatiškos kovos, įspūdingas išsigelbėjimas, emocijų pliūpsniai ir skausmo ašaros. Tokiais dalykais išsiskyrė savaitgalį vykusios TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionato ketvirtfinalio kovos.

Tikras trileris vyko tarp Vilniaus universiteto (VU) ir Jonavos „Aušrinės-KKSC“ komandų. VU tinklininkės reguliariajame sezone užėmė antrąją vietą, o smarkiai atjaunėjusi Jonavos ekipa – penktąją.

Pirmosios rungtynės iki dviejų pergalių vyko Jonavoje. Ten užfiksuota pirmoji staigmena – Jonavos ekipa šventė pergalę 3-1 (25:20, 22:25, 26:24, 25:23) ir išsiveržė serijoje į priekį 1-0. Šeimininkėms 19 taškų pelnė Meda Michnevičiūtė, 13 – Greta Mikoliūnaitė, 10 – Evelina Vaitkutė. VU gretose 16 taškų surinko Rūta Kubertavičienė, 13 – Benita Umantaitė, 12 – Jovita Bukantytė.

Supykusios vilnietės antrosiose serijos rungtynėse jau savo aikštėje sutriuškino varžoves 3-0 (25:15, 25:8, 25:18) ir išlygino serijos rezultatą 1-1. VU ekipą į priekį vedė R.Kubertavičienė (13 tšk.) bei Eglė Stakeliūnaitė (12 tšk.).

Lemiamos, trečiosios, serijos rungtynės taip pat vyko VU arenoje, todėl atrodė, kad favoritės pateisins savo vardą ir staigmenų bus išvengta. VU tinklininkės užtikrintai laimėjo pirmą setą, kiek sunkiau – ir antrąjį. Tačiau tuomet „Aušrinė-KKSC“ galiausiai perlaužė rungtynes. Atkaklius trečią ir ketvirtą setus laimėjusios jonaviškės išlygino rezultatą, o tada penktajame sete jos jau visiškai žaidė su pakilia nuotaika ir iškovojo įspūdingą pergalę 3-2 (16:25, 22:25, 25:23, 25:23, 15:6), po kurios vienoje komandoje liejosi džiaugsmo ašaros, kitoje – liūdesio.

„Jausmai nuostabūs. Didžiuojuosi merginomis, – po mačo kalbėjo Jonavos komandos trenerė Lija Darandovienė. – Mes šiaip ir reguliariajame sezone abejas rungtynes su VU turėjome atkaklias. Vis vesdavome setuose, bet niekaip negalėdavome užbaigti. Taip ir šiose rungtynėse – antrajame sete pirmavome 22:17 ir vėl prasilošėme. Bet merginos nesustojo, toliau kovojo ir taip pavyko laimėti trečią setą, tada ketvirtą. O penktajame sete svarbiausia buvo kuo mažiau klysti. Ir mes tai padarėme, klysti jau pradėjo priešininkės.“

Pasak trenerės, jau pirmosiose serijos rungtynėse jos auklėtinis pajuto, kad galima su vilnietėmis žaisti kaip lygūs su lygiais.

„Pirmosios rungtynės atėmė labai daug jėgų, nes emocijos labai sekina. Dėl to antrose rungtynėse mes visiškai sugriuvome ir nesugebėjome pasipriešinti Vilniaus komandai. Sekmadienį žinojome, kad tai yra viską lemianti kova ir svarbiausia buvo kovoti čia ir dabar. O VU tinklininkės pačios pradėjo klysti ir tiesiog palūžo“, – mintimis dalinosi L.Darandovienė.

Jonava jau senai garsėja giliomis moterų tinklinio tradicijomis. Vis dėlto šiame sezone didžiąją komandos dalį sudaro jaunos žaidėjos ir buvo daug šansų, kad „Aušrinės-KKSC“ nebūtų tarp keturių stipriausių šalies komandų. Trenerė įsitikinusi, kad tokia pergalė dar labiau motyvuos žaidėjas ir jos nesustos tobulėti.

„Ši pergalė yra labai svarbi. Augome tiesiog akyse – merginos pradėjo pasitikėti savimi ir tikėti viena kita. Labai jautėsi ta vienybė, „suolo“ palaikymas, patarimai. Mes tikrai paaugome visos kartu, – teigė L. Darandoevienė. – Žinoma, Lietuvoje galima užauginti gerą komandą, geras tinklininkes. Jos ir užauga neblogos, tik reikalinga sistema, kurioje jos nepasimestų. Merginos turi matyti tikslą sportuoti toliau ir tobulėti“.

Atkakli kova vyko ir kitame ketvirtfinalyje tarp turnyrinės lentelės kaimynių – Kauno „Svajos-LSU“ (3 vieta) ir Vilniaus „SM Tauro-VTC“ (4 vieta).

Sostinėje vykusias pirmąsias rungtynes 3-1 (25:20, 23:25, 28:26, 25:23) laimėjo Kauno ekipa. Viešnioms 17 taškų pelnė Miglė Šidlauskaitė, 12 – Karina Mickevičiūtė, 10 – Kamilė Kandrotaitė. Vilniaus klube 19 taškų surinko Gabija Janušauskaitė, 18 – Ignė Kalinauskaitė, 13 – Ieva Andrulytė.

Tuo tarpu antrajame susitikime Kaune vyko tikra drama. Po reto atkaklumo penkių setų mūšio „Svaja-LSU“ išplėšė pergalę 3-2 (25:18, 25:13, 22:25, 22:25, 15:13) ir laimėjo seriją 2-0. Kaunietės 21 tašką pelnė K.Mickevičiūtė, 14 – M.Šidlauskaitė. „SM Tauro-VTC“ gretose rezultatyviausios buvo I.Kalinauskaitė (21 tšk.) bei I.Andrulytė (16 tšk.).

„Emocijos pačios geriausios. Smagu, jog viena kitą palaikėme ir sukūrėme aikštėje smagią atmosferą, net ir sunkesniais momentais. Manau, kad pergalę lėmė susikaupimas ir sugebėjimas „išlipti“ iš tos įtampos, kuri buvo paskutinėmis akimirkomis. Tiesiog kiekviena atlikome savo darbą, įsivedėme tikslų kamuolį, todėl buvo lengva išeiti į ataką ir pelnyti lemiamus taškus“,– kalbėjo viena „Svajos-LSU“ lyderių K.Mickevičiūtė.

Kauno ekipos tinklininkė mano, kad pirmosios rungtynės buvo lengvesnės psichologiškai, nes net ir pralaimėjimo atveju, dar liktų galimybė atsitiesti namuose.

„Antrosiose rungtynėse jau reikėjo pamiršti, kad laimėjome Vilniuje ir susikaupti, viską pradėjo nuo pradžių. Emocijų po pirmųjų rungtynių buvo tikrai labai daug. Ir šiaip antrą dieną žaisti tokias įtemptas rungtynes su 5 setais yra labai sunku, nes buvome jau pervargusios. Bet džiaugiuosi, kad pavyko atrasti energijos ir iškovoti pergalę“, – džiaugėsi K.Mickevičiūtė.

„Svaja-LSU“ taip pat jau senokai nebuvo tarp keturių stipriausių Lietuvos komandų, todėl šiam klubui ir žaidėjoms šis laimėjimas suteikia didelę reikšmę.

„Žinoma, kad ši pergalė reiškia labai daug. Ilgą laiką mūsų kelias čempionate pasibaigdavo ketvirtfinalyje, todėl šį laimėjimą vertiname labai džiaugsmingai. Mums, kaip žaidėjoms, tai dar vienas pasiektas didelis žingsnis mūsų karjeroje. Ne tik žaidimu, bet ir palaikymu pasijautė, kad esame kaip tikra komanda, tas ir yra smagiausia“, – šypsojosi K.Mickevičiūtė.

Pirmą žingsnį pusfinalio link žengė reguliariojo sezono nugalėtoja Alytaus „Prekybos-Paramos“ komanda. Ji išvykoje 3-0 (25:13, 25:11, 25:11) nepaliko didesnių vilčių Gargždų SC ekipai. Nugalėtojoms 18 taškų pelnė Gerda Grudzinskaitė, 14 – Simona Vaičiukynaitė. Gargždų komandoje 6 taškus surinko Ilina Frolova.

Antrosios serijos rungtynės bus žaidžiamos kovo 11 dieną Alytuje. Nuo pusfinalio etapo prie Lietuvos čempionato prisijungs Kauno „Kauno-VDU“ ekipa.

Įleido ir net išrašė kvitą

Net ir patys apriboję savo galimybę lošti žmonės negali būti tikri, jog tikrai nepateks į jiems pražūtingas azartinių lošimų įstaigas.

2017 m. birželio 21-ąją uostamiestyje Taikos pr. 66A esančiame lažybų bendrovės "Top Sport" punkte užfiksuotas akivaizdus įstatymo pažeidimas.

Tądien į punktą atėjo du apriboję savo galimybę lošti vyrai.

Darbuotoja nepatikrino nė vieno šių vyrų dokumentų ir neįsitikino, ar jų pavardės neįtrauktos į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Maža to, ji įstatymu įtvirtintų reikalavimų nepaisė net tada, kai abu vyrai patys priėjo prie darbuotojos ir be užuolankų prisipažino esą minėto registro sąraše.

Vienas jų savo mobiliojo ryšio telefonu slapta nufilmavo draugo bendravimą su lažybų punkto darbuotoja.

Sakėsi netekęs 10 tūkst. eurų

Vėliau administracinio nusižengimo byloje buvo užfiksuoti vaizdo įraše girdimi nuo lošimų priklausomo asmens žodžiai: "Aš prašymą esu parašęs, tai vis tiek neįdomu niekam? Jau čia dešimt tūkstančių pralošiau per porą mėnesių."

Aš prašymą esu parašęs, tai vis tiek neįdomu niekam? Jau čia dešimt tūkstančių pralošiau per porą mėnesių.

Bet ir po tokio atviro prisipažinimo darbuotoja nepareikalavo šio vyro asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Maža to, ji priėmė pinigus už statymą šunų lenktynėse ir išdavė tai patvirtinantį kvitą.

Nuo lošimų priklausomi vyrai kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą ir apskundė "Top Sport" nesilaikant įstatymo.

Atsakomybė – vadovui?

Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, jog lažybų punkto darbuotoja iš tiesų pažeidė įstatymą ir skyrė jai 500 eurų baudą.

Tačiau lažybų punkto darbuotoja nesutiko su tokiais kaltinimais – ji bandė gintis, nenorėjo pripažinti kaltės ir šį sprendimą apskundė.

Gynėjas aukštesnės instancijos teisme įrodinėjo, kad moteris neturėtų būti baudžiama.

Esą įstatymas nereikalauja tikrinti kiekvieno lošėjo dokumentų, to reikia tik tada, kai darbuotojams kyla abejonių, ar klientas nėra jaunesnis nei 18 metų arba kai lošiama ar laimima didesnė nei tūkstančio eurų suma.

Mergina neabejojo dėl kliento amžiaus, nes buvo akivaizdu, kad vyras yra apie 40-ies, o ir apie tokią didelę lošimo sumą tądien nebūta duomenų.

Merginos atstovas įrodinėjo, kad už lošėjų patikros registruose organizavimą bendrovėje atsako bendrovės vadovas.

Esą būtent todėl ir atsakomybė turėjo tekti ne eilinei darbuotojai, o vadovui, kuris neužtikrino, jog darbuotojai vykdytų asmenų, atvykusių lošti, įtraukimo ar neįtraukimo į registrą patikrinimą.

Advokatas bandė įrodinėti, kad lošėjo pateiktas vaizdo įrašas padarytas neteisėtai, todėl negalėtų būti vertinamas kaip įrodymas.

Suabejota, ar tai nėra montažas, ir net imta teigti, kad abu vyrai tiesiog tyčia įvykdė provokaciją – tądien lošė ne dėl savo priklausomybės, o tik tam, jog galėtų tai užfiksuoti ir informuoti Lošimų priežiūros tarnybą.

Kalta liko tik darbuotoja

Teismas nurodė, kad darbuotoja nubausta ne už pareigos tikrinti asmens tapatybę pažeidimą, o už tai, kad įleido vyrą į lažybų punktą, nors jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Aptardamas nuobaudos argumentus teismas konstatavo, kad, vos išgirdusi, jog klientas negali lošti, turėjo atimti iš jo šią teisę, pranešti apsaugininkams ir pareikalauti išeiti.

Visa tai nebuvo padaryta.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė lažybų punkto darbuotojos apeliacinį skundą ir paliko galioti jai skirtą nuobaudą. Neskundžiama nutartimi ji turėjo sumokėti 500 eurų baudą.

Teismas nagrinėjo tik darbuotojos kaltės klausimą, tad, domintis Azartinių lošimų įstatymo nesilaikymo priežastimis, kilo nemažai neaiškumų.

Liko neaišku, dėl kokių priežasčių "Top Sport" darbuotoja vis dėlto netikrino, ar klientas įrašytas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Įmonės vadovams – klausimai

Dienraščiui kilo ir daugiau neaiškumų, dėl kurių poziciją tikėtasi išgirsti arba gauti raštu iš bendrovės "Top Sport" vadovų Dainiaus Gulbino ir Gintaro Staniulio.

Jiems buvo pateikti žemiau išvardyti klausimai.

Ar nubaustai "Top Sport" darbuotojai kas nors iš bendrovės vadovybės davė nurodymą tikrinti ne visus klientus, ar ji tai darė savo iniciatyva?

O gal tokia klientų netikrinimo praktika bendrovės "Top Sport" veikloje egzistuoja nuolat?

Ar įmonėje kas nors apskritai yra atsakingas už darbuotojų kontrolę?

O gal tokių lažybų punktų darbuotojus kontroliuojančių atsakingų asmenų net nesama, ir tiesiogiai su klientais dirbantys šių punktų lažybų tarpininkai sprendimus priima ir už juos atsako patys?

Kaip bendrovės "Top Sport" vadovai įvertino savo pavaldinės atstovo teisme išdėstytą argumentą, kad už pažeidimą atsakinga ne darbuotoja, o būtent bendrovės direktorius, remiantis jo paties pasirašytu įsakymu?

Ar įmonės vadovai arba kiti atsakingi asmenys buvo apklausti teisme, sprendžiant "Top Sport" darbuotojos nuobaudos klausimą?

Kokia įmonės politika savo pačių darbuotojų atžvilgiu? Pavyzdžiui, ar nubausta moteris pusės tūkstančio eurų baudą sumokėjo iš savo kišenės? O gal jai ši suma buvo išmokėta kaip pašalpa ar kokia nors kita išmoka?

Kokios yra bendrovėje "Top Sport" dirbančių tarpininkų-kasininkų pareigos? Ar yra dokumentas, numatantis šių darbuotojų pareigas?

Ar "Top Sport" anksčiau yra gavusi panašių pretenzijų dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų praloštų pinigų kitose Lietuvos vietovėse? Kokių dar pretenzijų įmonė "Top Sport" yra sulaukusi iš savo klientų?

Pozicija – nebendrauti

Visi šie klausimai dar pernai buvo išsiųsti įmonei elektroniniu paštu.

Maždaug savaitę laukę bent kokio atsako dienraščio žurnalistai ėmė patys ieškoti atsakymų.

Oficialiai skelbiamu bendrovės telefonu atsiliepusi mergina patikino, jog įmonėje esanti tvarka – į klausimus atsakymus pateikia per 10 darbo dienų.

Praėjo gerokai daugiau laiko, bet atsako vis tiek nebuvo.

Tada su "Top Sport" buvo susisiekta dar kartą. Šįkart atsiliepusi moteris nustebo, kad būta tokio pokalbio, esą įmonė yra apsisprendusi į pateiktus klausimus visai neatsakyti.

Į jokius kitus klausimus ar argumentus pašnekovė atsakyti nesiteikė, pokalbis tuo baigėsi.

Vilnietei sumažino baudą

Pasirodo, tuo pat metu, kai bandyta prakalbinti bendrovės vadovus, jie turėjo rūpesčių dėl analogiško atvejo Vilniuje.

Iš oficialiai internete randamų duomenų aiškėja, kad Klaipėdoje užfiksuota situacija buvo ne vienintelė ir tai tapo dar vienu bendrovės "Top Sport" vadovų galvos skausmu.

2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo analogiškos administracinės bylos sprendimo apeliacinį skundą.

Pasirodo, pernai balandžio 3 d. bendrovės "Top Sport" darbuotoja Vilniuje įleido į lošimo automatų saloną, esantį Kedrų g. 4-102, asmenį, kuris dar sausį pateikė prašymą neleisti lošti ir buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vėl liko kalti ne vadovai, o eilinė darbuotoja, kuri už tai gavo 750 eurų baudą.

Netrukus moteris apskundė šį sprendimą ir prašė švelninti jai skirtą nuobaudą.

Dėstydama savo prašymą moteris minėjo tuos pačius argumentus kaip ir jos kolegė klaipėdietė: įstatymas nereikalauja tikrinti kiekvieno kliento dokumentų, o atsakomybė turėtų tekti įstaigos vadovui.

Moteris aiškino nepastebėjusi minėto kliento, nes būtent tuo metu mokė dirbti kitą darbuotoją.

Prašymą švelninti bausmę darbuotoja grindė ir asmeninėmis aplinkybėmis – augina du mažus vaikus, kurių vienas yra specialiųjų poreikių, be to, yra paėmusi banko paskolą, tad paskirtoji bauda jai – nepakeliama našta.

Aukštesnės instancijos teismas sumažino paskirtą baudą iki 300 eurų, tačiau kaltės klausimas liko nepakeistas – bendrovės "Top Sport" darbuotoja pripažinta kalta pažeidusi Azartinių lošimų įstatymo reikalavimą.

Šio įstatymo 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų.

Komentaras

Skirmantė Paukštienė

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė ryšiams su visuomene

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) nusiskundimų dėl to, kad apriboję savo galimybę lošti asmenys buvo įleisti į lošimų organizavimo vietas, sulaukia dažnai, tačiau dalis šių asmenų kreipiasi tik dėl konsultacijos, o kiti teikia skundus dėl konkretaus atvejo, kuomet jie buvo įleisti į lošimų organizavimo vietą ir jiems buvo leista lošti.

Vidutiniškai per mėnesį sulaukiame apie 20 tokio pobūdžio nusiskundimų. Paprastai į Lošimų priežiūros tarnybą kreipiasi tiek patys lošiantieji, tiek jų artimieji, draugai. Išskirti vienos bendrovės, dėl kurios kreipiamasi, negalime.

Azartinių lošimų įstatymo pataisos, susijusios su nauja prašymų neleisti lošti pateikimo tvarka ir jų užtikrinimu, galioja dar tik pusantrų metų, todėl vertinti tendencijas dar būtų anksti. Visgi skundų mažėjimo nepastebime.

Buvęs LKL krepšininkas Nerijus Varnelis ryškiai žiba KKML veteranų (virš 40 metų) pirmenybėse.   40-metis 201 cm ūgio puolėjas, praeityje žaidęs Alytaus „Dzūkijos“, Utenos „Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ bei kituose žinomuose šalies krepšinio klubuose, šį sezoną yra sunkiai sulaikomas veteranų čempionate.

Kauno „Top Sport“ ekipai atstovaujantis aukštaūgis pirmauja ir pagal naudingumo, ir pagal rezultatyvumo rodiklius. Jis renka vidutiniškai po 46 naudingumo balus bei 33 taškus. Be to, puolėjas fiksuoja aukščiausius atkovotų kamuolių vidurkius – po 13. N.Varnelis tapo pagrindiniu pergalės 115:91 kalviu ir pastarajame ekipos mače su Kaišiadorių „TPA-Elmenhorster“ krepšininkais. Jis įmetė 45 taškus bei surinko net 65 naudingumo balus. Prie įspūdingo rezultato prisidėjo ir 18 atkovotų kamuolių bei 4 perimti kamuoliai. Įdomu, kad puolėjas pataikė 83 proc. dvitaškių (10/12), 63 proc. tritaškių (7/11) bei 4 iš 5 baudos metimų. Varžovų gretose Darius Gervickas pelnė 34 taškus. Nors svečiai iš Kauno pirmąjį kėlinį laimėjo įtikinamai 30:19, kitus du jie pralaimėjo, tad intriga mače gyvavo iki paskutinio ketvirčio. Tuomet kauniečiai spurtavo dar įspūdingiau ir triuškinamai 39:18 užbaigė mačą.

Tai buvo jau 8-oji Kauno ekipos pergalė iš tiek pat galimų. Ji – neabejotina lygos favoritė, juolab, kad savo gretose yra įregistravusi ne vieną žinomą krepšininką. Šiemet į ekipos paraišką įtraukti buvęs LKL „Oro Karalius“ Vaidas Jurgilas, ne mažiau įspūdingai LKL padangėje žibėjęs Darius Sirtautas, Eurolygos čempionas Saulius Štombergas, Vidas Ginevičius bei daugelis kitų.

Tuo tarpu kaišiadoriečiai su 2 pergalėmis ir 6 pralaimėjimais žengia 6-ti iš 8 ekipų. Arčiausiai lyderių rikiuojasi „Santermita“ (6 laimėjimai) ir „Rovinija“ (5 pergalės). Tiesa, situacija dar gali gerokai pasikeisti, nes ekipų laukia dar visas antrasis ratas, o vėliau – ir atkrintamosios varžybos.

Neatgauna pinigų

"Kauno dienai" kaunietis Algimantas skundėsi, kad iš lošimų bendrovės "Top Sport" negali atgauti pastatytų pinigų. Vyras statė, kad Pasaulio futbolo čempionate pirmasis įvartis bus įmuštas galva. Jo spėjimas pasitvirtino. Tiesa, kamuolys įskriejo į savus vartus. Dėl to, "Top Sport" panaikino faktą, kad įvartis įmuštas būtent galva.

"Noriu pranešti apie "Top Sport" sukčiavimą, – taip savo pasakojimą pradėjo kaunietis. – Jie siūlė statymą, kad Pasaulio futbolo čempionate pirmas įvartis bus įmuštas galva. Taip ir atsitiko, bet nė vienas žmogus, įskaitant ir mane, negavo išmokos, nors kroatų žaidėjas Mario Mandziukičius į savus vartus kamuolį pasiuntė būtent galva. "Top Sport" bando išsisukti tuo, kad įvartis įmuštas į savus vartus ir nesvarbu, kaip žaidėjas jį įmušė, tačiau apie tai statymo aprašyme nebuvo minima."

Kroatų žaidėjas Mario Mandziukičius į savus vartus kamuolį pasiuntė būtent galva.

Skirtingi statymai

Lažybų bendrovės "Top Sport" direktorius Dainius Gulbinas tikino, kad jokios apgavystės esą nėra, o klientai patys turi atidžiau skaityti statymų sąlygas. Anot jo, užfiksuotas įvartis į savus vartus yra ne tas pats, kaip įvartis galva. Tai du skirtingi statymai.

"Buvo sąlygose nurodyta. Mes nuolat rengiame tokius statymus. Yra skirtingi statymai, kad įmuš koja, galva, į savo vartus, 11 m baudinį. Šis kroatų įvartis buvo įmuštas į savo vartus. Visame pasaulyje taip yra traktuojama, o žmonės to nepasižiūrėjo. Jei nežiūrėtumėte varžybų, o žiūrėtumėte į tai, ką duoda FIFA, pamatytume, kad buvo įvartis į savo vartus, o ne įvartis galva. Laimėjo tie, kurie sakė, kad pirmas įvartis būtent ir bus į savo vartus. Šiems žmonėms ir išmokėsime pinigus", – "Kauno dienai" aiškino "Top Sport" vadovas.

Susidomėjo tarnybos

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) "Kauno dieną" informavo, kad dėl galimo "Top Sport" sukčiavimo tarnyba jau yra sulaukusi skundų.

"LPT, siekdama apsaugoti lošėjų interesus, nagrinėja asmenų skundus, kurių pagrindu atlieka lošimus organizuojančių bendrovių patikrinimus, o nustačius, kad yra pagrindas, taiko poveikio priemones. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į bendrovę su pretenzija arba gali pateikti pranešimą LPT", – aiškino lošimų priežiūros specialistai.

"Kauno dienai" atsiųstame atsakyme teigiama, tik atlikus patikrinimą, bus galima nuspręsti, ar "Top Sport" neapgavo klientų.

„Basement“ ekipa turnyro, kuriame grūmėsi vyresni nei 35 metų žaidėjai, finale 94:62 sutriuškino „Top sport“ kolektyvą. A.Sabonio sporto centre trečiadienio vakarą vykusiose rungtynėse „Basement“ iškart ėmėsi įrodinėti, kad neatsitiktinai reguliariojo čempionato metu abukart buvo palaužę iki tol vien tik pergales skynusį „Top sport“. Finalo pirmajame kėlinyje favoritai iškart galingai startavo ir pirmąjį kėlinį laimėjo daugiau nei įtikinamai 24:8. Vis dėlto antrajame kėlinyje „Top sport“ krepšininkai, kurių gretose žibėjo Vytautas Tatarūnas, surinkęs 21 tašką bei atkovojęs 11 kamuolių, parodė nagus. Jie kėlinį nors ne taip galingai, bet laimėjo 26:23. Atsikvėpę per ilgąją pertrauką „Basement“ krepšininkai pakilo į naują spurtą. Trečiasis ketvirtis laimėtas 25:18, o ketvirtasis tapo tik formalumu.

Nugalėtojų gretose nesustabdomai žaidęs buvęs Alytaus „Dzūkijos“ puolėjas N.Varnelis pademonstravo pavydėtiną taiklumą. Dvimetrinis krepšininkas pataikė 12 iš 15 dvitaškių, 3 iš 4 tritaškių bei 4 iš 4 baudos metimų. Be to, jis pačiupo 9 kamuolius po krepšiais. 16 taškų į čempionų kraitį įdėjo Rimantas Lukoševičius, 15 taškų įsūdė Alehas Kajenetsas. Šis baltarusis aukštaūgis dar pernai žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje, vilkėdamas „Žalgirio“ dublerių ekipos marškinėliais. Buvęs Kauno „Atleto“, Sankt Peterburgo „Spartak“ bei kitų klubų puolėjas Mindaugas Burneika pridūrė 8 taškus, Donaldas Jankauskas 7, Paulius Počiuipa 5. Buvęs Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas, dabartinis klubo dublerių ekipos trenerių štabo narys V.Ginevičius pasižymėjo 4 taškais, Andrius Matuzevičius 2.

Pralaimėjusiems buvęs „Atleto“ klubo vidurio puolėjas Singaras Tribė pelnė 9 taškus, Klaipėdos „Neptūnui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“ atstovavęs įžaidėjas Evaldas Dainys – 8.

Mače dėl trečiosios vietos „Rovinija“ krepšininkai 81:76 palaužė „TPA-Elmenhorster“ kolektyvą. Šiai Kaišiadorių ekipai negalėjo padėti tituluočiausias lygos krepšininkas Ramūnas Šiškauskas. Be Europos ir Eurolygos čempiono, olimpinio prizininko likę kaišiadoriečiai kovėsi iki pat pabaigos, tačiau neatsilaikė prieš kauniečių atakas. Nugalėtojų gretose sužibėjo žinomas chirurgas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės medikas Rimtautas Gudas. Jis surinko net 28 naudingumo balus. Rezultatyviausiai žaidė Petras Aleksonis, pelnęs 25 taškus.

Sportininkai į aikštę žengė ir tuoj pat po Kalėdų, ir prieš Naujuosius.

Kauno krepšinio mėgėjų lygos dalyviai metus baiginėjo rungtynių maratonu. Tiesa, šventiniu laikotarpiu jas sau įprastu lygiu atlaikė ne visos ekipos. Vienas labiausiai intriguojamų mačų vyko prieš Kalėdas, kai amžiaus grupės per 35 metų turnyre susikovė favoritai.

Nei Kauno „Basement“, nei „Top Sport“ komandos iki tarpusavio akistatos nebuvo pralaimėjusios, tad jų dvikova kėlė nemenką ažiotažą. Vis dėlto „Top Sport“ ekipai atstovaujantys praeityje žinomi krepšininkai rimčiau priešinosi tik iki ilgosios pertraukos. Buvusio „Atleto“ įžaidėjo Tomo Rakausko vedama komanda pirmąjį kėlinį pralaimėjo nedideliu skirtumu (18:23), tačiau po antrojo ketvirčio „Basement“ pirmavo jau dviženkle persvara (54:44).

Trečiajame kėlinyje žibėjo baltarusis Alehas Kojenetsas. 206 cm ūgio vidurio puolėjas, rungtyniavęs ne viename LKL ir NKL klube, po pertraukos pataikė keturis dvitaškius paeiliui, tritaškį pridūrė buvęs žalgirietis Vidas Ginevičius, ir pamažu „Basement“ atitrūko nepavejamai. Nugalėtojams net 27 taškus pelnė kitas buvęs Kauno „Atleto“ žaidėjas Paulius Počiuipa, pataikęs net 12 iš 14 dvitaškių. Dar pernai LKL klube Alytaus „Dzūkija“ rungtyniavęs puolėjas Nerijus Varnelis pridūrė 20 taškų. Šis aukštaūgis pataikė net 9 iš 10 dvitaškių, atkovojo 13 kamuolių ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus. Toks pasirodymas N.Varnelio sąskaitą papildė 39 naudingumo balais. „Top Sport“ gretose išsiskyręs T.Rakauskas surinko 28 taškus. Tikslą pasiekė 7 iš 11-os gynėjo tritaškių. R. Gudynas pridūrė 15 taškų (14 atkovotų kamuolių), V. Tatarūnas - 14 taškų.

Veteranų (per 35 metų) grupėje „Basement“, laimėjęs visas 6 rungtynes, išlaiko vienvaldžio lyderio pozicijas. „Top Sport“ su 1 nesėkme žengia antras, o trečioje pozicijoje rikiuojasi dusyk suklupusi „Rovinija“.

Vyresnių (daugiau nei 40 metų) grupėje paskutinės metų rungtynės sužaistos užvakar. „Plastena“ kolektyvas, įtikinamai (15:7) laimėjęs pirmąjį kėlinį, 69:77 nusileido „KK Policija“ komandai. Šiam klubui net 44 taškus pelnė Gediminas Ramonas, surinkęs ir 43 naudingumo balus. 6-oji pergalė per 7 rungtynes „Policijai“ padėjo pakilti į antrąją turnyro lentelės vietą. Ekipa atsilieka tik nuo lyderio „Top Sport“ kolektyvo, dar nežinančio pralaimėjimo kartėlio. Tas pats lyderis - ir 45+ čempionate, kur antroje pozicijoje žengia „Patvanka“. Tiesa, šis klubas išlaiko lyderio pozicijas vyriausių krepšininkų – daugiau nei 50 metų amžiaus kategorijoje.

„Top Sport“ reklama dėl tokio primityvaus, seksualizuoto ir sudaiktinto moters vaizdavimo neabejotinai menkina ir diskriminuoja moteris“, – rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos trečiadienį išplatintame pranešime.

Tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš kelių pareiškėjų apie naujienų portale delfi.lt paskelbtą reklamą, kurioje vaizduojamos šviesiaplaukės merginos, dėvinčios vientisus maudymosi kostiumėlius, atvirai apnuoginančius kojas ir rankas, tarp kojų laikančios automatus, o jų kojų apačioje skelbiamas užrašas: „Pyst?“. Ta pačia tema socialiniame tinkle „Youtube“ buvo publikuojamas vaizdo siužetas.

A.Lobačevskytė konstatavo, kad reklama prieštarauja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, kuris įpareigoja visus paslaugų teikėjus užtikrinti, kad informacijoje apie jų teikiamas paslaugas nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas ar formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą, taip pat kad vartotojai nebūtų diskriminuojami dėl lyties. Anot A.Lobačevskytės, reklama taip pat gali prieštarauti tarptautinei teisei, numatančiai apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties.

Tyrimo metu dėl reklamos vertinimo kreiptasi į Lietuvos reklamos asociaciją „Reklamos biuras“. Jos vadovas Gintaras Šeputis atsakyme teigė, kad reklama pažeidžia Lietuvos reklamos etikos kodekso punktą „Padorumas“, nustatantį, kad reklama neturi pažeisti visuomenėje vyraujančių padorumo normų, gero skonio ir pagarbos žmogaus orumui reikalavimų.

Vertinimą taip pat pateikė Mykolo Romerio universiteto Lyčių tyrimų laboratorijos vadovė dr. Eglė Krinickienė. Pasak mokslininkės, „reklamoje pateikiamas moterų įvaizdis akivaizdžiai rodo seksistinį požiūrį, yra vulgaraus ir žeminančio moters orumą pobūdžio“.