Net Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri koronaviruso pandemijos metu aktyviai propagavo skiepus ir protegavo farmacijos kampanijų interesus, pagaliau suprato savo klaidą ir šių metų rugpjūčio viduryje surengė pirmąjį pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą alternatyviosios medicinos klausimais. Renginys vyko Indijoje, kur pernai buvo įkurtas Pasaulinis alternatyviosios medicinos centras. Tylėjusi apie šias galimybes koronaviruso metu, dabar PSO laikosi nuomonės, kad tradicinė ir alternatyvioji medicina turėtų būti sujungtos. Iš tikrųjų būtent apie tai jau ne vienus metus kalba tiek patys gydytojai, tiek sąmoningi mokslininkai.

Alternatyviosios medicinos integravimas yra labai svarbus klausimas.

Alternatyviosios medicinos integravimas yra labai svarbus klausimas, nuo kurio priklauso milijonų žmonių gerovė. Remiantis 2019 m. PSO informacija, iš 194 tik 98 šalys turi nacionalinę alternatyvių metodų ir vaistų politiką. Deja, Lietuvos valdžia, pataikaujanti didelių farmacijos įmonių interesams, vis griežtina sąlygas ir baigia išstumti alternatyvius gydymo metodus ir vaistus iš mūsų šalies. Dabar PSO planuoja iki 2025 m. parengti naują strategiją, kurią kuriant dalyvaus suinteresuotos šalys kartu su PSO valstybių narių nacionalinėmis vyriausybėmis, tačiau neaišku, kiek vietos joje liks alternatyviajai medicinai.

Nobelio premijos laureatas ir PSO mokslinės tarybos pirmininkas, ilgametis Vėžio instituto direktorius ir buvęs JAV prezidento Barako Obamos patarėjas Haroldas Varmusas aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad alternatyvūs vaistai pasaulyje yra naudojami labai plačiai ir mokslininkai turi tai pripažinti.

Iš tiesų alternatyvioji medicina yra labai svarbi. Vienas svarbus aspektas yra tai, kad alternatyvioji medicina yra labiau susijusi su paciento dalyvavimu ir bendravimu. Tradicinė medicina į šį faktorių kreipia vis mažiau dėmesio – dar labiau sunkindama paciento būklę ir linkusi izoliuotis nuo jo, nors yra įrodyta, kad pacientų įtraukimas į glaudesnį bendravimą didina gydymo efektyvumą.

Alternatyviosios medicinos formos, tokios kaip akupunktūra, homeopatija, radionika, osteopatija ar chiropraktika, tampa vis svarbesnės Europoje. 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad vidutiniškai 26 proc. Europos valstybių gyventojų bent vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi alternatyviosios medicinos paslaugomis. Vokietijoje ir Šveicarijoje šis skaičius siekė beveik 40 proc.

Oficialiai Lietuvoje šis procentas taip pat nemažas, tačiau didžiąja dalimi tai yra tik masažai – kaip ir visoje Europoje, kur jais naudojasi 11,9 proc. gyventojų. Taip pat – homeopatija (5,7 proc.), osteopatija (5,2 proc.), gydymas vaistažolėmis (4,6 proc.), akupunktūra (3,6 proc.), chiropraktika (2,3 proc.), refleksologija (1,7 proc.) ir dvasinis gydymas (1,3 proc.). Kinų medicina, akupresūra ir hipnoterapija naudojosi maždaug 1 proc. Europos gyventojų. Tyrimas atkleidė, kad alternatyviąja medicina dažniau naudojasi moterys ir aukštesnio išsilavinimo žmonės.

Tendencijos rodo, kad turtingesnės šalys dažniau įtraukia alternatyvius gydymo būdus į savo sveikatos apsaugos sistemas. Lenkijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Čekijoje, kur BVP vienam gyventojui mažesnis, yra palyginti nedaug alternatyvių gydymo būdų, kompensuojamų iš sveikatos draudimo. Lenkijoje akupunktūra kompensuojama tik lėtiniam skausmui gydyti. Turtingesnėse šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Nyderlanduose, kompensuojama daugiau alternatyviosios medicinos procedūrų ir jos integruotos į tradicinę sveikatos apsaugos sistemą.

Tačiau tenka pripažinti, kad dažnai tiek gyventojų, tiek gydytojų, tiek politikų požiūris į alternatyviąją mediciną yra imperialistinis, ji vertinama kaip kažkoks blogis, netinkamas gydymas, kuris yra priešpriešinamas tradicinei medicinai, nors nutylima, kiek tradicinė medicina daro žalos, kai skiriami nereikalingi tyrimai ir gydoma tai, ko nereikėtų gydyti. Todėl būtina prisiminti, kad yra ligų, nuo kurių apskritai nėra veiksmingų tradicinio gydymo būdų, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai arba lėtinės ligos, todėl tik alternatyvios priemonės gali pagerinti gyvenimo kokybę ir išspręsti pacientų problemas be vaistų.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir pats būdamas aktyvus alternatyviosios medicinos priemonių naudotojas, kuriomis išsprendžiau nemažai sveikatos problemų, Europos Parlamente (EP) užregistravau pasiūlymą dėl rezoliucijos, skatinančios alternatyviosios medicinos plėtrą ES. Nors pats suvokiu, kad vadinamoji alternatyvioji iš tikrųjų turėtų vadintis tradicine medicina, nes būtent ji yra vienintelė natūrali, žmonijos naudojama milijonus metų. Dabartinė tradicinė medicina turėtų vadintis alternatyviąja, nes ja pradėta naudotis visiškai neseniai. Tačiau yra, kaip yra.

Atkreipiau EP dėmesį į tai, kad žmonės, naudodamiesi alternatyviąja medicina, nori išbandyti natūralesnius gydymo būdus ir labiau kontroliuoti gydymo procesą; alternatyviosios medicinos naudotojai labiau prisižiūri, sistemingai domisi naujovėmis, propaguoja sveiką gyvenimo būdą; alternatyviojoje medicinoje yra naudojami natūralūs ingredientai iš gamtos; alternatyvūs gydymo būdai suteikia daugiau asmeninio savarankiškumo ir sveikatos priežiūros sprendimų kontrolės; alternatyvioji medicina laikoma labiau suderinama su pacientų vertybėmis, pasaulėžiūra. Todėl paraginau Europos Komisiją parengti strategiją, kuri skatintų netradicinės medicinos taikymą ir labiau integruotų natūralius gydymo metodus į sveikatos apsaugą ES, nes tai pagerintų visuomenės sveikatą ir sumažintų galimus šalutinius vaistų poveikius.

Esu tikras, kad ES, eidama demokratijos ir žmogaus teisių propagavimo keliu, neužmirš prigimtinių žmogaus laisvių ir teisių, pagaliau pripažins, kad visi žmonės turi teisę rinktis, kaip prižiūrėti savo sveikatą, kaip gydyti ligas ir kaip tapti tikrais savo organizmo šeimininkais.

Pagarbiai jūsų nepriklausomas EP narys Viktoras Uspaskich

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią EP poziciją.

Uostamiestis kovo 18–20 d. taps tradicinės ir netradicinės medicinos bei sveikos gyvensenos sostine. Paroda „Sveikata 2016“ lankytojus iš Klaipėdos ir visos Lietuvos skatins gyventi teisingu ritmu – sveikai ir atsakingai.

Pasitiks atsinaujinę

Vienintelę šalyje tokią parodą, skirtą tradicinei ir netradicinei medicinai bei sveikai gyvensenai, „Švyturio“ arenoje organizuoja bendrovė „Expo Vakarai“. Didžiulio dėmesio ir populiarumo sulaukiantis renginys, dedikuotas sveikatai, Klaipėdoje šurmuliuos jau trečią kartą.

Kaip teigė parodos „Sveikata 2016“ vadovė Vitalija Mockevičiūtė, praėjusiais metais jos pavadinimas buvo „Sveikata ir ekologija“.

„Tačiau šiemet keičiame ne tik jį. Šįkart lankytojus pasitiksime atsinaujinę. Tūkstančius žmonių sutraukiančio trijų dienų renginio koncepcija taip pat bus šiek tiek kitokia. Manome, kad permainos reikalingos tam, kad būtų akcentuotas platesnis ir profesionalesnis požiūris į kiekvienam žmogui itin svarbią sveikatos sferą“, – kalbėjo V.Mockevičiūtė.

Anot jos, siekiama, kad šis renginys, skirtas sveikatos srities specialistams ir žmonėms, besirūpinantiems savo sveikata ir gyvenimo kokybe, taptų viena svarbiausių abiejų suinteresuotų pusių susitelkimo vietų Baltijos šalyse.

Vyraus trys temos

„Šiais metais mūsų tikslas – visapusiškai atskleisti svarbiausius kokybišką žmogaus gyvenimą lemiančius veiksnius: fizinę, dvasinę ir socialinę sveikatą. Tai lemia ir pasirinktos pagrindinės parodos temos – tradicinė medicina, netradicinė medicina ir sveika gyvensena“, – apie naujoves pasakojo V.Mockevičiūtė.

Pašnekovės akcentavo, kad renginiu siekiama skatinti plėsti ir stiprinti verslą, dalytis patirtimi, pristatyti prekinius ženklus ir jų naujoves, kalbėti apie aktualiausias šių dienų problemas, ieškoti jų sprendimo būdų.

„Paroda skirta Lietuvos ir užsienio šalių tradicinės ir netradicinės medicinos bei sveikos gyvensenos verslo atstovams, valdžios institucijoms ir mokslo įstaigoms. Esu įsitikinusi, kad kartu susitelkę galime paskatinti visuomenę gyventi teisingu sveikatos ritmu“, – sakė parodos vadovė.

Lankytojų skaičius auga

Praėjusiais metais 785 kv. metrų ekspozicijos plote susibūrė 109 dalyviai, parodą aplankė 6 660 žmonių, buvo surengtos trys konferencijos specialistams, 32 seminarai lankytojams, vyko studentų kosmetinio higieninio veido masažo konkursas, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams ir parodos lankytojams ekologijos tema, žaidimai ir loterijos, organizuotos filmų ekologine tematika peržiūros.

Ir šiais metais parodos „Sveikata 2016“ lankytojų lauks įvairūs specializuoti seminarai bei mokymai, galimybė pasitikrinti sveikatą, išbandyti naujausią produkciją, skirtą gerinti sveikatą, susipažinti su gydomosiomis procedūromis ir kitomis paslaugomis.

V.Mockevičiūtė pridūrė, kad renginius parodoje organizuos ir specialūs partneriai – Klaipėdos valstybinė kolegija surengs masažo konkursą, Lietuvos paramedikų asociacija organizuos pirmosios pagalbos mokymus, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras nudžiugins konferencija, skirta sveikatos srities specialistams. Į parodą perkeliamas ir kasmet vykstantis renginys „Sveikiausios įmonės apdovanojimai“.

„Pastebime džiugią tendenciją. Kasmet parodos lankytojų srautas išauga iki 6 proc. Prognozuojame, kad šiais metais jis padidės net 8 proc. Be to, planuojama, kad ekspozicinis plotas išsiplės 30 proc.“, – teigė V.Mockevičiūtė.

Aprėps daugybę sričių

Parodos vadovė neabejoja, kad artėjantis renginys, kaip ir kiekvienais metais, taps didžiuliu įvykiu ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, ypač – Vakarų Lietuvos regionui.

V.Mockevičiūtė atkreipė dėmesį, kad domėjimasis sveikata, sveika gyvensena tampa daugelio žmonių kasdienybe. Šiais metais dalyviai galės iš arčiau susipažinti su ortopedija, oftalmologija, medicininiais tyrimais ir įranga, gauti daugiau informacijos apie klinikų, pirminės sveikatos priežiūros bei reabilitacijos centrų, privačių ir viešojo gydymo įstaigų, sanatorijų, vaistinių, farmacijos bendrovių veiklą bei paslaugas, sveikatos gyvybės draudimą.

Nebus pamirštos ir temos, susijusios su asmens higiena, ekologija, mityba, natūraliu grožiu, streso kontrole, Rytų sveikatos palaikymo sistemomis, sveika aplinka, prisistatys SPA centrai, sporto klubai, sveikatingumo įstaigos.

Dėmesys netradicinei medicinai

„Šios temos ir sritys yra labai aktualios ir svarbios vis daugiau žmonių. Matome ir kitą tendenciją – kiekvienais metais auga netradicinės medicinos populiarumas“, – pabrėžė pašnekovė.

Anot jos, neseniai Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką.

„Visuomenėje šis klausimas kelia daug diskusijų. Pastebime, kad neretai tradicinė ir netradicinė medicina yra supriešinamos, kalbant apie šias dvi sritis, vyksta net savotiški ginčai. Manome, kad tradicinė ir netradicinė medicina turi žengti koja kojon, papildyti viena kitą. Tokiu būdu žmogus galės pasiekti maksimalų rezultatą“, – teigė V.Mockevičiūtė.

Šiais metais parodoje dėmesys bus skiriamas ajurvedai, akupunktūrai, apiterapijai, muzikos, meno, šviesos, gintaro bei kitoms vis labiau susidomėjimą keliančioms terapijoms, gydymui akmenimis, rankomis, taškiniam masažui, vaistažolėms, purvo procedūroms, jogai, homeopatijai, holistikai, aromaterapijai, eteriniams aliejams bei daugeliui kitų sričių.

Pasak pašnekovės, neretai sužinoti visą norimą informaciją apie netradicinės medicinos gydymą iš patikimų lūpų nėra paprasta, o žmonės, apsilankę parodoje, turės progą visa tai išgirsti iš specialistų.

„Parodos metu lankytojai tai, kas aktualiausia, naujausia ir įdomiausia, per tris dienas gaus po vienu stogu. Be to, daugelį dalykų galės išbandyti, patikrinti, pamatyti savo akimis“, – patikino V.Mockevičiūtė.

Parodos partneriai

Pagrindinis informacinis partneris – naujienų portalas „Delfi“ ir jo rubrika „Sveikata“.

Regiono informacinis partneris – išskirtinis Klaipėdos regiono dienraštis „Klaipėda“.

Informaciniai partneriai – žurnalas Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje „Ko gydytojai tau nepasako“, žurnalų grupė „SS leidyba“ ir jų žurnalai „Prie kavos“, „Moters patarimai“, „Medicina“,„Sveikatos ekranai“, internetiniai portalai „Lietuvos medicina“, „Mano sveikata“, „Vl. Medicina“, „Imunitetas.lt“, „Mano Gargždai“, „Sveikatos sodai“.

Parodos radijas – „Žinių radijas“ ir jo laida „Gyvenu sveikai“.

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje jau trečią kartą viešės Tibeto dvasinis vadovas bei Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama (78). Savo mokymuose visuomet pabrėžiantis atsakomybės, gėrio ir sveikatos svarbą, šventikas pripažįsta, jog tradicinė medicina gali būti pranašesnė už Tibeto, tačiau joje stinga užuojautos žmogui.

Medicinoje trūksta užuojautos

Beveik aštuoniasdešimties sulaukęs Dalai Lama sako, jog gera jo savijauta – Tibeto medicinos nuopelnas. Pasak dvasininko, jis visuomet taiko šį „gydymo“ būdą, todėl gali patinkinti, jog jis yra veiksmingas. Tačiau šventikas pripažįsta, kad Tibeto medicina visų pirma nukreipta į ligų prevenciją, profilaktiką. Šios medicinos šalininkai įsitikinę, jog „daugelio ligų priežastys glūdi mūsų elgesyje, mityboje ir gyvenimo būde“. Tuo tarpu jis siūlo sveiką ir harmoningą gyvenimą pusiausvyroje su supančiu pasauliu, o taip pat intelektualinę bei dvasinę raidą, nes esą būtent šie dalykai užtikrina gerą savijautą bei sveikatą.

Tačiau pats Dalai Lama, kuris prieš kelerius metus dėl skrandžio ligų nemažai laiko praleido ligoninėse, tradicinės – Vakarų šalių medicinos - paslaugų nepeikia ir sako, jog šis gydymo būdas yra pranašesnis už tibetiečių tuo atveju, kai būtina staigi pagalba. „Tibeto medicina padeda, tačiau kai susirgusiam pagalbą reikia suteikti skubiai, ji gali nepasiteisinti dėl lėto veikimo. Tokiu atveju pranašesnis gali būti tradicinis gydymas ligoninėse“, - kartą aiškino dvasininkas.

Vis gi Tibeto lyderis įžvelgia Vakarų šalių sveikatos sistemose vieną esminį trūkumą – čia, anot jo, į žmogų žiūrima abejingai, be užuojautos, mechaniškai suteikiant medicinos paslaugas: „Žmonės, kurie dirba sveikatos srityje, neretai gydo pacientus be jokios užuojautos, vengia bent kokių žmogiškųjų jausmų rodymo. Pats kartais kreipiuosi į gydytojus, todėl esu matęs tai savo akimis. O juk pacientų emocinė būsena yra labai svarbi. Jei žmogus laimingas, šypsosi, gali daug greičiau pasveikti. Būtent todėl siūlyčiau gydymo įstaigose dirbantiems parodyti daugiau žmogiškumo.“

Sveikata - laimės šaltinis

Po poros savaičių į Lietuvą atvyksiantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama šį kartą skaitys viešą paskaitą apie atsakomybės svarbą šių dienų pasaulyje. Atsakomybė už savo veiksmus kaip ir gėris ar laimės siekimas yra vieni pagrindinių dvasininko mokymo aspektų. Šventikas įsitikinęs, jog žmogaus gyvenime svarbiausia yra siekti laimės. Tačiau žmogaus laimė yra stipriai susieta su jo sveikata. Dalai Lama yra sakęs, kad „mūsų laimę sudaro trys dalykai: stipri sveikata, materialinė gerovė ir nuoširdūs draugai“.

Gerą žmogaus fizinę ir psichinę būklę siedamas visų pirma su jo emocijomis ir mąstymu, Dalai Lama pastebi, jog žmonės gali išvengti streso ar nerimo atsikratę pykčio. Šis, pagal dvasininko mokymą, priverčia žmogų jaustis nelaimingą ir tuo pačiu kenkia jo sveikatai.

Nors Tibeto lyderio mokymas yra tampriai susietas su tikėjimu, filosofija ir dėl to į žmogaus fizinę būklę ar gydymą žiūrima visų pirma per dvasinę prizmę, pats šventikas pripažįsta, jog Tibeto medicina gali būti naudinga ir neišpažįstantiems budizmo. Kartą paklaustas, ar būdai gerinti savijautą, kuriuos siūlo dvasininkas yra tinkami ir Vakarų šalių gyventojams, Dalai Lama atsakė: „Vakarų pasaulis gali pasimokyti iš budizmo. Štai, pavyzdžiui, joga – anksčiau buvo suvokiama kaip meditacija, dabar ji plačiai naudojama įvairiose šalyse fizinei sveikatai gerinti. Galima pasitelkti tam tikras Rytų mokymo dalis net ir neišpažįstant tų šalių religijos.“

Ragina saugoti gyvūnus

Dalai Lama, pabrėždamas, jog žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo emocinės būsenos, ne tik pasisako už užuojautą ir pagarbą kitiems žmonėms, bet ir rūpinasi gyvūnais. Prieš kelerius metus jis ėmėsi kovoti su laukinių gyvūnų žudymu Nepale, Tibete, Indijoje ir Kinijoje. Tuo metu jis kreipėsi į tremtyje gyvenančius tibetiečius, kurių vis daugiau įsitraukdavo į šį kruviną verslą, skatindamas prisiminti budistišką žiaurumo vengimą.

Pastebėjęs, jog šalyse nužudoma vis daugiau nykstančių rūšių gyvūnų, Dalai Lama dirbo kartu su dviem laukinių gyvūnų globos draugijomis, siekdamas paskleisti informaciją ir sustabdyti šį žiaurų elgesį.

Tibeto lyderis teigė, kad didžioji dalis tibetiečių yra budistai ir meldžiasi už meilę ir atjautimą visiems žemės gyviems padarams, todėl jie visi yra atsakingi už suvokimą kaip svarbu saugoti laukinius gyvūnus. „Mes turime susimąstyti, kokį poveikį aplinkai ir kitiems daro mūsų veiksmai. Juos dažnai sunku įvertinti, tačiau aišku viena – mes esame vienintelė rūšis, gebanti sugriauti Žemę. Paukščiai, vabzdžiai, žinduoliai tokios galios neturi. Tačiau, jei mes turėdami galią sugriauti Žemę – turime galią ir ją apginti,“ - kartą sakė Dalai Lama.

Tarp kitko:

Dalai Lama į Lietuvą atvyksta jau trečią kartą. Mūsų šalyje jis yra viešėjęs 1991-aisiais ir 2001-aisiais. Šis dvasininko vizitas nelaikomas oficialiu, todėl šalies politikai net svarstė galimybę nepriimti svečio Seime.