-
Stveriasi už galvos: parduotą automobilį vejasi svetimos baudos 4
Teko kelti iš marių dugno
Apie sumaištį dėl galbūt pasikeitusių savininkų jau buvo kalbama aiškinantis pagarsėjusią istoriją, kai ant Kauno marių ledo įlūžo automobilis „Subaru“, kuriuo neteisėtai pramogauta ant ledo.
Jis rastas ant dugno, 12 m gylyje. Narai, po nelaimės radę transporto priemonę, patikrino, ar joje nėra žmonių, ištraukė valstybinius numerius. Pagal juos buvo nustatytas automobilio savininkas.
Nors vyras policijai teigė, kad mašiną pardavė ir nebėra jos valdytojas, kad ne jis tikrino marių ledo tvirtumą, tačiau būtent jam teko atsakomybė organizuoti ir finansuoti „Subaru“ iškėlimo operaciją.
Pirkimo–pardavimo sutartis, jei ji buvo, nebuvo deklaruota ir nebuvo įvykdytos kitos procedūros, tad oficialiai savininkas liko nepasikeitęs.
Stovėjo draudžiamoje vietoje
Finansiniai nemalonumai jau pardavus mašiną pasiveja ir baudomis. Taip nutiko moteriai, kuri „Regitroje“ buvo užregistravusi automobilio pardavimo–pirkimo sutartį ir išpildžiusi kitas transporto priemonės savininko pakeitimo procedūras.
Ieškodama išeities ir prašydama patarimų, ką daryti, šios moters dukra Julija situaciją nusprendė paviešinti.
Nesinori atsakyti už svetimas klaidas. Šįkart susimokėjusios mes pripažintume, kad automobilis neva tebėra pas mus, be to, kas garantuos, kad mums nebeateis daugiau baudų.
„2020 m. rugpjūčio 31 d. mano mama pardavė savo automobilį, tačiau 2020 m. lapkritį gavo e.laišką iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad jai skiriama bauda už KET pažeidimą. Pažeidimo data – 2020 m. spalis“, – pasakojimą pradėjo Julija.
Buvo užfiksuota, kad spalio 27 d. 12.24 val. automobilis „sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos“. Stovėta Lvovo gatvėje prie Vilniaus miesto savivaldybės, kur, anot Julijos, jos mama reikalų seniai neturėjo. Skirta 30 eurų bauda po kiek laiko padvigubėjo.
Pirkėjos paaiškinimas: BMW grąžinau
Atsakingam valdininkui buvo išsiųsta BMW pirkimo–pardavimo sutartis su raštišku paaiškinimu. Po tylos sekė laiškas, kad vis tiek skiriama bauda.
„Nustatyta, kad automobilis BMW (valst. Nr.), po sutarties sudarymo praėjus dviem savaitėms, buvo grąžintas automobilio savininkei (vardas, pavardė). Automobilio pirkėja (vardas, pavardė), pastebėjusi automobilio trūkumus, automobilio BMW (valst. Nr.) savo vardu VĮ „Regitra“ nebuvo registravusi, o įrašas apie tai sistemoje atsirado jau minėtą automobilį grąžinus (vardas, pavardė)“, – administracinio nusižengimo nutarime aiškino savivaldybės atstovai.
Ekrano nuotr.
„Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad nusižengimo padarymo metu automobilį BMW valdė (vardas, pavardė), todėl administracinio nusižengimo protokolas jai surašytas teisėtai ir teisingai“, – pakartotinai nurodoma nutarime, kodėl bauda skirta senajai savininkei, o ne pirkėjai.
Tačiau nenurodoma, kokiais dokumentais remiantis, nustatyta, kad automobilis buvo grąžintas, nes Julija „Kauno dienai“ teigė, jog vasarą parduoto BMW jos mama daugiau nebematė, jo neturi, tvirtina, kad pirkėja su ja nebuvo net susisiekusi.
Moterys turi „Regitros“ išduotą pažymą, kad 2020 rugsėjo 11 d. automobilio savininkė yra jau naujoji pirkėja.
„Stebina nekompetentingų darbuotojų įžūlumas, nepatikrinti faktai, piktina baudų skyrimas. Kažkodėl į visus faktus ir turimus dokumentus tiesiog užmerkia akis… Kaip savivaldybei įrodyti, kad automobilis nebuvo grąžintas?“ – liejo apmaudą Julija.
Ar neateis daugiau baudų?
Penktadienį Julija su mama dar kartą susisiekė su „Regitra“. Jos, pašnekovės teigimu, buvo informuotos, kad BMW savininkė yra nebe mama, o kitas asmuo.
Beje, Julija pasakojo, kad tai ne pirmoji bauda, kurią mama gavo jau pardavusi automobilį. Tąkart ją skyrė policija. Tačiau, nusiuntus pirkimo–pardavimo sutartį, bauda buvo anuliuota.
Savivaldybės atstovai baudos anuliuoti net nesiruošė ir moteriai pasiūlė kreiptis į teismą. Daug pigiau ir greičiau būtų baudą tiesiog sumokėti.
„Lengviau sumokėti ir pamiršti, negu aiškintis per teismus, tačiau nesinori atsakyti už svetimas klaidas. Šįkart susimokėjusios mes pripažintume, kad automobilis neva tebėra pas mus, be to, kas garantuos, kad mums nebeateis daugiau baudų, jei šiuo automobiliu ir vėl bus pažeistos KET taisyklės ar įvyks avarija“, – nerimavo Julija.
Teisinga sutartis
„Regitros“ Komunikacijos skyriaus jaunesnioji specialistė Emilija Bardauskienė teigė dėl asmens duomenų apsaugos negalinti nurodyti, kam šiuo metu oficialiai priklauso minėtas BMW.
Atstovė neslėpė, kad pardavusiems, įsigijusiems automobilį žmonėms kyla įvairių nemalonių situacijų, kurias išspręsti padeda kreipimasis į „Regitrą“. Pardavėjui laiku ir teisingai deklaravus automobilio pardavimą, o pirkėjui laiku ir teisingai deklaravus, kad yra naujasis savininkas, abi pusės gali išvengti didelių nemalonumų ir nesusipratimų.
„Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, – teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. „Regitra“ visada pataria tam skirti išskirtinį savo dėmesį, nes šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas apie transporto priemonės nuosavybės pasikeitimą. Svarbu pastebėti, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik ši sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui, pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar banko pervedimų išrašai“, – patarė E.Bardauskienė.
Pasirašius sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“.
Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu, kad prireikus ateityje būtų žinoma, kas šiuo metu atsakingas už transporto priemonę ir jos eksploataciją. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus ir kt.
Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, kad pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma.
Pranešimas „Regitrai“
Asmuo, kuris pardavė Lietuvoje registruotą automobilį, „Regitroje“ pasikeitusius duomenis turi deklaruoti per penkiolika kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Tai galima padaryti ir internetu, o vėliau bet kada parsisiųsti pardavimo deklaravimą įrodančią pažymą.
Pardavėjui deklaravus apie parduotą automobilį, jo pirkėjas jį savo vardu „Regitroje“ turi įregistruoti per dešimt kalendorinių dienų. „Jei per numatytą terminą to nepadaroma, automobilis automatiškai išregistruojamas ir juo draudžiama važinėti viešajame eisme“, – akcentavo E.Bardauskienė.
Grąžinant automobilį senajam savininkui, pirkėjas ir pardavėjas vėl turi pasirašyti automobilio perdavimą liudijantį dokumentą, kurį vėl būtina deklaruoti ir pirkėjui, ir pardavėjui.
Laukiame Vilniaus miesto savivaldybės komentaro, kokiu dokumentu remiantis nustatyta, kad automobilis buvo grąžintas ankstesnei savininkei.
-
Elektriniai paspirtukai kaip geriausia miesto transporto priemonė. Kodėl apsimoka? 1
Pagrindiniai elektrinių paspirtukų privalumai
Šiame straipsnyje į elektrinius paspirtukus pažiūrėta būtent kaip į transporto priemonę, o ne pramogą, todėl visi privalumai apžvelgiami lyginant juos su kitomis transporto priemonėmis.
Faktiškai, elektriniai paspirtukai yra labiau prieinama ir ekonomiška mopedų alternatyva. Atitinkamai, šioms transporto priemonės būdingi panašūs privalumai: greitis, manevringumas, prieinamumas. Tiek mopedas, tiek elektrinis paspirtukas leidžia greitai pasiekti bet kokį miesto tašką ir aplenkti kamščius. Nepaisant tokių panašumų, lyginant su mopedais, elektriniai paspirtukai turi savo privalumų:
Ekonomiškumas
Kuro kainos šokteli tikrai neretai, todėl pasivažinėjimai kuru varomomis transporto priemonėmis po truputį tampa brangiu malonumu. Elektrinio paspirtuko atveju 1 km kaina siekia maždaug 0.03 Eur. Ekonomiškesnio sprendimo motorizuotų transporto priemonių rinkoje paprasčiausiai nėra.
Prieinamumas
Mopedui reikalingos vairuotojo teisės, o elektriniam paspirtukui, jei jo didžiausias greitis yra 25 km/val., o galia – mažesnė nei 1 kW – vairavimo teisių nereikia. Tokiems elektrinių paspirtukų modeliams taikytini tie patys reikalavimai, kaip ir dviračiams.
Pravažiavimas
Elektriniu paspirtuku galima važiuoti dviračių takais, šaligatviais, įmanoma pravažiuoti parkus ir kiemus. Mopedas tokios judėjimo laisvės nesuteikia.
Be visų šių privalumų elektriniai paspirtukai turi vieną didesnį trūkumą: greičio prasme jie pralaimi mopedams. Tiesa, pasak Varle.lt specialistų, šis trūkumas ne toks jau ir kritiškas, nes kelionėms po miestą 20 km/val. turėtų būti per akis.
Elektrinio paspirtuko privalumai lyginant su automobiliu
Lyginant elektrinį paspirtuką kaip miesto transporto priemonę su automobiliu, galima išskirti tokius pirmojo privalumus:
Ekonomiškumas
Taip, dar kartą verta išskirti ir pabrėžti šį elektrinių paspirtukų privalumą. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, galimą remontą ir elektros energiją reikalingą įkrovimui, 1 km elektriniu paspirtuku apsieina maždaug 0.03 Eur. Net ir ekonomiškiausių automobilių atvejais 1 km atstumas kainuoja apie 0.1 Eur (kuras, draudimas, techninė apžiūra, remontas). Tai reiškia, kad skirtumas didesnis nei trys kartai, taigi nauda šioje vietoje kaip ir akivaizdi.
Manevringumas
Ten, kur automobilis negali pravažiuoti dėl savo gabaritų ar kelių eismo taisyklių, elektrinis paspirtukas pravažiuos be problemų (pėsčiųjų takai, siauri kiemai, parkai).
Vieta
Turint elektrinį paspirtuką nereikia rūpintis dėl vietos savo kieme, nes jį galima lengvai laikyti namuose.
Elektrinio paspirtuko trūkumai lyginant su automobiliu
Patogumas
Kelionės automobiliu yra patogesnės ir tai nenuginčijama tiesa ypač prasto oro sąlygomis.
Rida
Ilgus atstumus elektriniu paspirtuku nuvažiuoti pakankamai sudėtinga.
Talpumas
Kelionėms su kompanija ar vaikais elektrinis paspirtukas tikrai nėra dėmesio vertas variantas. Tai individuali transporto priemonė.
Taigi, Varle.lt specialistai daro vieną paprastą išvadą, kad elektrinis paspirtukas yra ideali transporto priemonė vienam žmogui nedidelių atstumų, kelionėms po miestą įveikimui šiltuoju metų laiku.
Elektrinis paspirtukas ar dviratis?
Čia viskas labai paprasta. Dviračiai reikalauja pedalų minimo, o tai kažkiek vargina. Elektrinio paspirtuko atveju visą darbą atlieka variklis. Tiesa, elektrinis paspirtukas gali sverti ir kainuoti daugiau nei kai kurie dviračiai, todėl atsakymas į klausimą: elektrinis paspirtukas ar dviratis yra grynai individualių poreikių nulemtas sprendimas.
Kas turėtų rinktis elektrinį paspirtuką?
Elektrinis paspirtukas – puiki XXI a. miesto transporto priemonė: santykinai pigi ir greita, ekonomiška ir patogi. Varle.lt specialistų teigimu, elektrinis paspirtukas yra idealus variantas žmonėms, kurie ieško mopedo ir dviračio tarpinio varianto, t. y. lengvos, nebrangios ir manevringos transporto priemonės. Varle.lt specialistai prognozuoja, kad ir šių metų pavasario-vasaros sezono metu paklausiausias bus „Xiaomi“ modelis.
Elektrinių paspirtukų bumas mūsų šalyje prasidėjo praeitais metais ir susidomėjimas „Xiaomi MiJia M365“ buvo toks didelis, kad visi tiekėjai turėjo deficitą ir nei mes, ne mūsų konkurentai negalėjome vasarą greitai pasiūlyti Lietuvos klientams šio geidžiamo modelio. Tiesiog užsakymų buvo žymiai daugiau nei prekių ir klientams teko laukti. Šiuo metu elektrinis paspirtukas prekyboje yra ir matome, kad žmonės šiais metais nelaukė net geresnių orų, o pradėjo pirkti anksčiau. Rinkoje yra didelė elektrinių paspirtukų modelių įvairovė, tačiau „Xiaomi MiJia M365“ neabejotinai šiuo metu yra populiariausias, – teigia Varle.lt direktorius Igoris Tkačenko.