Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nuo rugsėjo 13 dienos į Estiją draudžiama įvažiuoti automobiliams su rusiškais registracijos numeriais.

„Tačiau kalbant apie Estijoje jau esančias transporto priemones su rusiškais valstybiniais numeriais, mes nedarysime jokių teisės aktų pakeitimų, o taikysime galiojančius teisės reglamentus“, – sakė jis.

Ministras paaiškino, kad pagal įstatymą šalies gyventojai privalo per penkias dienas įtraukti į Estijos registrą transporto priemonę, kurią jie savo reikmėms įvežė į Estiją iš kitos šalies. Tuo tarpu užsienio piliečiai privalo perregistruoti savo automobilį per metus.

Todėl transporto priemonės su rusiškais numeriais jau seniai turėjo būti įregistruotos Estijos registre, sakė L. Laanemetsas.

Jo teigimu, dabar visi automobilių su rusiškais numeriais savininkai privalo per šešis mėnesius juos įregistruoti Estijoje arba išvežti į Rusiją. Registruojant reikia sumokėti PVM ir muito mokestį, nurodė ministras.

15-ą kartą surengtos Klaipėdos universiteto studentų ir jiems talkinusių klaipėdiečių lenktynės buvo lydimos puikios nuotaikos. Giedras oras buvo viena, bet ne svarbiausia to priežastis.

Į kelionę nuo autobusų stotelės Smiltelės gatvėje, prie pietinėje miesto pusėje esančio prekybos centro „Molas“, leidosi devyni lenktynių dalyviai, jie keliavo aštuoniais būdais. Dvi studentės važiavo 8E maršruto autobusu. Kiti varžybų dalyviai važiavo automobiliu, dviračiu, elektromobiliu, maršrutiniu taksi, elektriniu paspirtuku.

Šiemet lenktynėse dalyvavo ir elektriniu triračiu važiavęs neįgalusis. Nors organizatoriai nerimavo, ar jam saugu piko valandą važiuoti pagrindine uostamiesčio gatve, 58-erių Gintautas Markevičius leidosi į kelią nieko nebijodamas. Šiuo triračiu jis yra nuvažiavęs iki Vilniaus, todėl miesto šurmulys jam tikrai nebuvo baisus.

Dar vienas dalyvis ryžosi iki Klaipėdos universiteto bėgti. Jis užtruko ilgiausiai, bet įrodė, kad per ne itin ilgesnį laiką gali pasiekti tikslą naudodamas tik savo raumenų jėgą.

Šiemet varžybų nugalėtojomis tapo maršrutiniu autobusu važiavusios merginos, jos iki universiteto rektorato Herkaus Manto gatvės 84-uoju numeriu pažymėtame pastate važiavo 21,55 min. Antrasis buvo elektrinis paspirtukas (24,20 min.), treti buvo dviratininkas ir elektromobilio vairuotojas (24,55 min.), ketvirtasis – automobilio vairuotojas (27,55 min.), neįgalus vyras, važiavęs elektriniu triračiu, sugaišo 31,10 min., maršrutinis taksi nuvažiavo tą patį atstumą per 32,25 min.

Šių lenktynių tikslas yra ne tik paminėti judriąją savaitę, bet kartu stebėti, kaip keičiasi eismo sąlygos įvairioms transporto priemonėms. Varžybas organizuoja „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir Klaipėdos universiteto studentų sąjunga.

Tai nėra mokslinis tyrimas, tačiau suformuotos lenktynių taisyklės, dalyvių veiksmų stebėsena.

Klaipėdiečiai vieninteliai Lietuvoje rengia tokias lenktynes, taip parodydami, kad eismo padėtis trečiajame šalies mieste jiems tikrai yra svarbi.

Skirtingi prioritetai

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva 2023 m. atliktos gyventojų apklausos duomenimis, įprastai po šalį elektromobiliu keliauja 6 proc. lietuvių.

Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė pastebėjo, kad gyventojai dar tik pradeda domėtis lankytinų vietų tvarumo rodikliais. Neprioritetinės gyventojams kol kas yra ir naujos tvaraus turizmo skatinimo priemonės.

„Lietuviams aktualesni rodikliai – apgyvendinimo paslaugų kainos ir kokybės santykis, lankytinos vietos infrastruktūra, gamtos objektų pasiūla, galimybė netrukdomiems saugiai pailsėti ir informacijos kiekis internete“, – komentavo turizmo skatinimo agentūros atstovė.

Elektromobilių įkrovimo stotelės greta šalies turistinių objektų, anot D. Seliukės, vis dar retenybė.

2023 m. agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktas šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad atsiliepimuose blogiausiai vertinamas būtent šių vietų pritaikymas elektromobiliams. Prastas rezultatas fiksuojamas antrus metus iš eilės.

„Įvertinus 2 tūkst. turistinių objektų, sudėtinga būtų išskirti miestą ar rajoną, kuriame situacija būtų žymiai geresnė. Ši problema pastebima daugelyje savivaldybių“, – sakė D. Seliukė.

Tvarių kelionių paklausa

Už Lietuvos ribų susidomėjimas tvariu turizmu pamažu auga. D. Seliukės teigimu, tyrimai Europoje rodo, kad keliautojai atkreipia vis daugiau dėmesio į savo taršos pėdsaką.

2021 m. Europos kelionių komisijos apklausoje dalyvavusiems turistams kelionių tvarumas buvo svarbesnis už naujus potyrius, lankomų objektų autentiškumą ir atstumą nuo namų.

Nakvynės užsakymo platformos „Booking.com“ prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma keliautojų (84 proc.) nori sumažinti taršą ateities kelionių metu.

„Tokių žmonių galbūt būtų ir dar daugiau, bet tvaraus turizmo paklausa kol kas nevisiškai patenkinama. 49 proc. apklausoje dalyvavusių turistų manė, kad tvarių kelionių galimybių vis dar trūksta. Daugiau nei 72 proc. apklaustųjų norėtų iš agentūrų ir organizatorių gauti daugiau tvarių kelionių pasiūlymų“, – vardijo D. Seliukė.

Nauda ne vien svečiams

„Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pažymėjo, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra yra naudinga ne tik užsienio turistams, bet ir vietos keliautojams.

Didžiausias iššūkis pastariesiems – dėl didelių srautų savaitgaliais įkrovimo vietose susidarančios elektromobilių eilės. Nepatogu ir tai, kad keliaujant tarp lankytinų objektų itin trūksta įkrovimo stotelių.

„Elektromobiliais keliaujantiems europiečiams aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra greta magistralinių kelių plėstųsi sparčiau. Būtų idealu, jei stotelių atsirastų ir prie svarbiausių lankytinų objektų. Tvariai keliaujančių turistų srautai Lietuvoje išaugs tuomet, kai jie matys, kad bet kurioje vietoje yra galimybė per 30 minučių įkrauti bateriją nuvažiuoti bent 200 km atstumą ir važiuoti toliau“, – konstatavo įmonės atstovas.

Pagrindinis orientyras plėtojant elektromobilių infrastuktūrą, anot K. Pupinio, – įkrovimo paslaugų pasiūla turi nors minimaliai viršyti paklausą. Tai leistų išvengti atvejų, kai elektromobilių vairuotojai savaitgalį ar piko metu neranda laisvų stotelių.

„Naujas įkrovimo vietas planuojame vertindami esamus transporto srautus ir galimą stotelių užimtumą. Prognozuojame, kiek elektromobilių vairuotojų čia užsuktų. Numatant įkrovimo stoteles turistams patraukliose vietose, papildomai reikia atsižvelgti į sezoniškumą – vienur turistai važiuoja ištisus metus, o kitos vietos yra sezoniniai kurortai“, – kalbėjo pašnekovas.

Įvertins poreikius

Neringa – daugiausia vasarą lankomas Lietuvos kurortas, todėl, prieš imantis infrastruktūros plėtros, anot K. Pupinio, čia iš pradžių bus tiriama rinka – įrengiamos dvi ar trys 150 kW galios įkrovimo stotelės.

Įvertinus vartotojų srautus sezono metu ir jam pasibaigus, bus svarstomas stotelių skaičiaus ir galios didinimas.

„Eleport“ atstovas pažymėjo, kad elektromobilių stoteles planuojama statyti ir atokesnėse, tačiau turistų pamėgtose Lietuvos vietose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesniems šalies kurortiniams miesteliams, o pirmąjį etapą planuojama pradėti jau artimiausiais metais.

„Racionaliausia būtų pradėti nuo vienos stotelės ir stebėti, kaip ji eksploatuojama, kokie yra vartotojų atsiliepimai ir lūkesčiai, – sakė K. Pupinis. – Atokiose vietose galima ir spartesnė plėtra, tačiau tam reikalingi partneriai – ten veikiančios įmonės, savivalda ar fiziniai asmenys. Jų suinteresuotumą gali padidinti tai, kad vieša įkrovimo stotelė pritrauks daugiau klientų.“

Koks paslaugų meniu?

Elektromobilių vairuotojams neužtenka vien tik įkrovimo stotelių – itin aktuali yra ir juos supanti infrastruktūra.

K. Pupinio teigimu, keliautojai elektromobiliui įkrauti visuomet rinksis vietą, kurioje galima ne tik papildyti baterijos atsargas, bet ir pailsėti išlipus iš automobilio, atsigerti, pavalgyti, apsipirkti ar pamatyti kažką naujo.

Keliautojams itin svarbus yra patogus įkrovimo stotelių naudojimas. „Eleport“ atstovo teigimu, prie vieno įkrovimo būdo savo šalyje pripratę vartotojai tokios pat galimybės tikėsis ir išvykę svetur. Be to, elektromobilių vairuotojai tikisi, kad prisijungimas prie stotelės ir atsiskaitymas už paslaugas vyks be jokių nesklandumų.

„Mes stotelių naudojimo patogumą užtikriname diegdami savo pačių kurtą programinę įrangą. Tai leidžia itin greitai prisitaikyti prie technologinių ir programinių sprendimų, vartotojų lūkesčių. Be to, lengviau pavyksta integruoti stoteles į bendrą infrastruktūrą. Šiandien įkrovimą „Eleport“ tinkle galima pradėti trimis paspaudimais programėlėje. Ateityje nereikės ir tiek“, – tikino K. Pupinis.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėti tik keliais. Statyti automobilius miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Vairuotojams svarbu žinoti, kad miško teritorijoje pastebėtos provėžos nebūtinai yra miško kelias, tai gali būti išvažinėta pieva ar miško paklotė.

Išsiruošę prie vandens telkinio transporto priemonę statykite: ne arčiau kaip 25 m iki kranto; kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos; jeigu mažesniu atstumu šalia vandens telkinio yra kelias, transporto priemonė gali būti pastatoma kelkraštyje, toliau nuo vandens telkinio ir netrukdant eismo kitiems.

Keliaujantiems transporto priemonėmis po saugomas teritorijas svarbu prisiminti – šiose teritorijose reikia vadovautis ne tik Kelių eismo taisyklėmis ir jų ženklais, bet ir tos saugomos teritorijos, kurioje važiuojama, taisyklėmis. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams svarbu laikytis šio parko taisyklių, kurios draudžia, važiuojant transporto priemonėmis ne kietąja kelio danga, užstatyti užtvarus ir įvažiavimo kelius į mišką.

Miško teritorijoje pastebėtos provėžos nebūtinai yra miško kelias, tai gali būti išvažinėta pieva ar miško paklotė.

Pastebėtina, kad visą informaciją apie pažymėtus kelius, aikšteles, oficialias stovyklavietes ir kt. galite rasti saugomų teritorijų (parkų) direkcijos interneto svetainėse, turizmo informacijos ir lankytojų centruose.

Anksčiau netinkamai pastačius automobilį saugomose teritorijose vairuotojams išsisukti būdavo lengviau – bauda už tvarkos saugomose teritorijose pažeidimą galėjo būti skiriama per tam tikrą trumpą laiko tarpą, taip pat buvo būtina nustatyti konkretų asmenį, pažeidėją.

Pasikeitus teisės aktams, dabar taikyti administracines nuobaudas aplinkosaugininkams daug paprasčiau, nes, nustatant tokius pažeidimus, daromos automobilio nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai, ir pažeidimo protokolas visada siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) dvejų metų laikotarpiu.

Jei nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas turi per 30 kalendorinių dienų nurodytu būdu pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, reikiamus duomenis apie asmenį, vairavusį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas.

Kokia gresia atsakomybė?

Pakrančių apsaugos zonų reikalavimų nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė  sužalojama ar sunaikinama, užtraukia 140–300 eurų baudą.

Pažeidus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus gali būti taikomos baudos nuo 30 iki 150 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki vieno 230 eurų.

Pagal įregistruotų elektromobilių augimą Lietuva Europoje užima tryliktą, Latvija – septintą, o Estija – vienuoliktą vietas, pranešė Baltijos šalyse automobilių lizingo bendrovė „Citadele Leasing“.

Anot šios bendrovės filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, Lietuvoje elektromobiliai kiek populiaresni jau ne vienus metus ir bendras jų skaičius yra didesnis nei kaimyninėse šalyse.

„Neslūgstantį automobilių populiarėjimą, tikėtina, lemia ir valstybės paskata – šiais metais įsigaliojo PVM lengvata norintiems įsigyti elektromobilį – PVM mokėtojai, pirkdami M1 klasės elektromobilį, kurio kaina yra iki 50 tūkst. eurų, galima atskaityti transporto priemonės pirkimo ar jos importo PVM. Įsigaliojus šiam pakeitimui, pastebime pigesnės klasės elektromobilių populiarumo didėjimą“, – pranešime teigė V. Gurskas.

Lietuvoje pirmą pusmetį elektromobiliai sudarė 6,9 proc. visos naujų automobilių rinkos, Estijoje – 5,3 proc., Latvijoje – 9,1 proc.

Hibridinių automobilių sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje įregistruota 6,4 proc. daugiau nei pernai, naujų benzininių automobilių – 5,5 proc. mažiau, dyzelinių – 17,3 proc. daugiau.

Naujų automobilių registravimas visoje Europoje pirmą pusmetį išaugo 17,9 proc. Daugiausia jų įregistruota Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Per ketvirtį paskelbta beveik 2,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1,2 tūkst., o jų metu parduoto turto vertė siekė beveik 21 mln. eurų.

Antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,8 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 0,6 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose – už 1,4 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už 6,9 mln. eurų.

Registrų centro teigimu, suaktyvėjo kelių technikos ir transporto priemonių paklausa. Daugumą šių aukcionų organizavo bendrovė „Kelių priežiūra“, pardavusi krautuvus, ekskavatorius, autogreiderius, traktorius, sniego valytuvus, priekabas ir kitas nebenaudojamas transporto priemones. Kai kurių jų kaina kelis kartus viršijo pradinę.

„Kelių priežiūros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš aukcionų už nereikalingą techniką gautos pajamos siekia beveik ketvirtį milijono eurų. Be to, pastebima, kad auga ne ir nebenaudojamo ar nebetinkamo naudoti nekilnojamojo turto paklausa. Pastarojo šiemet parduota už daugiau nei 0,7 mln. eurų.

Tarp įdomesnių elektroninių aukcionų laimikių šįkart buvo galima rasti alkotesterius – juos aukcione pardavė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o antstolių varžytynėse parduota Elektrėnuose esančio vandenlenčių parko įranga.

Antrąjį ketvirtį brangiausiai parduotu objektu tapo antstolio varžytynėse už beveik 995 tūkst. eurų parduoti Trakuose esantys gyvenamieji namai ir žemės sklypas. Antroje vietoje – Turto banko aukcione realizuotos Kauno Laisvės alėjoje esančios administracinės patalpos, už jas sumokėta 989 tūkst. eurų.

Trečias brangiausiai parduotas objektas buvo sostinės Nugalėtojų gatvėje esantis individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu – už juos antstolės organizuotose varžytynėse pirkėjai sumokės apie 850 tūkst. eurų.

Į brangiausiai parduotų objektų penketuką taip pat pateko už 730 tūkst. eurų Turto banko aukcione realizuotos Kauno gatvėje, Vilniuje esančios administracinės patalpos bei už 520 tūkst. eurų parduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausęs vasarnamis Smilgų gatvėje.

Gegužės 1–4 d.:

Privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).

Gegužės 8–14 d.:

Krovininių automobilių ir autobusų kontrolė.

Gegužės 18–21 ir gegužės 27–30 d.:

Dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė.

Gegužės 20–22 d.:

Transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Gegužės 24–26 d.:

Transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Tikrins įrangą

Vienas iš svarbiausių pokyčių – automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonėms prieš pildant transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (F-dujomis) bus privaloma patikrinti šių sistemų techninę įrangą, o nustačius pažeidimą bus draudžiama ją pildyti neatlikus remonto.

Be to, nurodoma, kad minėtus darbus galės atlikti tik kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą turintys asmenys.

Transporto priemonėse bus draudžiama įmontuoti išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą.

Nustatyti reikalavimai naujai paslaugų teikimo formai – techninei pagalbai, kuri teikiama kelyje sugedus transporto priemonei ir išsikvietus jos remontą atliekantį specialistą.

Mažinant aplinkos oro taršą sveikatai pavojingais teršalais, paslaugų teikėjas, suremontavęs ar sureguliavęs transporto priemonių sistemas ir detales, kurios daro poveikį išmetamosioms dujoms, turės užtikrinti, kad suremontuotos transporto priemonės išmetamosios dujos atitinka joms nustatytas normas. Išmatuotų parametrų atitiktį normoms reikės nurodyti transporto priemonės valdytojui išduodamuose dokumentuose.

Transporto priemonėse bus draudžiama įmontuoti išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangą ar veiksmingumą išderinančių dalių, įrangą, komponentų, sistemų.

Deklaracijos bus viešos

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikėjo deklaracija turės būti pateikiama Vieningos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemai GPAIS (https://www.gpais.eu/) iki paslaugų teikimo pradžios, joje bus galima atitinkamai pažymėti sezoninę veiklą.

Deklaracijų suvestinė bus viešai prieinama GPAIS svetainėje, jas taip pat bus galima rūšiuoti pagal deklaracijose pažymėtus atliekamus darbus ir kitus duomenis.

Tikimasi, kad tai palengvins tam tikrus darbus atliekančių įmonių paiešką tiek įmonių potencialiems klientams, tie šių įmonių veiklą kontroliuojančioms institucijoms.

Taip pat nereikės pildyti transporto priemonių dalių perdavimo ir priėmimo akto kaip atskiro dokumento, susijusi informacija bus pateikiama paslaugų užsakymo paraiškoje.

Vienas teisės aktas

Aprašas pakeičia dabar galiojantį aplinkos ministro patvirtintą Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą ir Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtintą Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą.

Nuo šiol viename teisės akte bus nustatyti bendrieji ir aplinkos apsaugos reikalavimai transporto priemonių techninei pagalbai, priežiūrai, remontui ir perdirbimui.

Įsigaliojus aprašui ir užtikrinus jo reikalavimų įgyvendinimą bus sudarytos sąlygos efektyviai transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo kontrolei. Tai padės identifikuoti neteisėtai tokias paslaugas teikiančius subjektus ir pritaikyti jiems sankcijas, todėl gerės paslaugų kokybė, bus aiškesnės procedūros.

Nauji reikalavimai aplinkos oro apsaugai padės mažinti taršą lakiaisiais organiniais junginiais, kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, kontroliuoti neteisėtą katalizatorių, kietųjų dalelių filtrų, darančių poveikį išmetamosioms dujoms, išmontavimą ir taršos kontrolės įtaisų veikimą ar veiksmingumą išderinančios įrangos įmontavimą.

Sugriežtinti reikalavimai transporto priemonių oro kondicionavimo sistemoms papildyti F-dujomis padės mažinti klimato šiltėjimą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrins, kad šią paslaugą teiks tik kvalifikuoti specialistai techniškai tvarkingai įrangai.