Dėl sezoniškumo šios savaitės pabaigoje Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, atpigo bulvės, pomidorai, vyšnios, trešnės, serbentai, agrastai, šilauogės, slyvos.

Penktadienį kilogramą šviežių bulvių buvo galima nusipirkti už 0,80 euro (mažesnių lietuviškų bulvių – už 0,60), agurkų ir pomidorų – už 1 eurą. Kur kas brangiau – 3 eurus – buvo prašoma už rauginimui tinkamus agurkus „Rodničiok“.

Kilogramas vyšnių vakar kainavo 2,90 euro, trešnių, agrastų – 3,50, braškių – 3, 80, šilauogių – 4,50. Pigiausių slyvų buvo galima įsigyti už 2 eurus. Slyvomis, agrastais ir juodaisiais serbentais dar patrauklesnėmis kainomis penktadienį prekiavo Kovo 11-osios gatvėje, netoli turgavietės, esantis kioskas.

Jame slyvos kainavo 1,80 euro, agrastai ir juodieji serbentai – 2,80.

Dar praėjusią savaitę kilogramas šviežių bulvių „Dainavos“ turgavietėje kainavo 1 eurą. Šviežių bulvių kaina nekito 3,5 mėn. Kovo pabaigoje ant prekystalių pasirodžiusios iš Kipro atvežtos šviežios bulvės kainavo 1 eurą. Vėliau bulvių kaina svyravo tarp 1-1,20 euro, o šią savaitę pagaliau sumažėjo.

Praėjusią savaitę kur kas daugiau reikėjo mokėti už kilogramą šilauogių – 6,50 euro. Daugiau kainavo ir trešnės (5), agrastai (5), serbentai (5), pomidorai (1,40).

Pernai liepos viduryje už agurkus ir pomidorus minėtoje turgavietėje prekeiviai prašė daugiau nei šiemet – 1,40 euro.

Truputį brangiau prieš metus kainavo ir šilauogės – 5-5,50 euro. Tačiau šiek tiek pigesnės buvo braškės (3,50) ir bulvės (0,60). Agrastų kaina pernai buvo tokia pat, kaip ir šiemet – 3,50 euro.

Dėl sezoniškumo šios savaitės pabaigoje Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, atpigo bulvės, agurkai ir trešnės. Penktadienį kilogramą šviežių bulvių buvo galima nusipirkti už 0,60 euro, agurkų – 0,70, o trešnių – už 3 eurus.

Prieš savaitę bulvės kainavo 0,70, agurkai – 1,20, trešnės – 3,50 euro. 

Šios turgavietės pardavėjai kainų tarpusavyje, panašu, nederina, todėl pas vienus prekeivius tos pačios daržovės ar uogos kainuoja šiek tiek brangiau, pas kitus – pigiau. Straipsnyje paminėtos mažiausios matytos kainos.

Vakar viena šeima agurkus pardavinėjo po 0,80 euro, kaip ir kai kurie kiti prekeiviai. Tačiau apie 11.30 val. kainą sumažino iki 0,70 euro. Minėti pardavėjai turgavietę palieka anksčiausiai, apie 12 val. Todėl norėdami išparduoti prekes neretai darbo dienos pabaigoje kainą padaro patrauklesne pirkėjams.

2021 m.  birželio pabaigoje – liepos pradžioje „Dainavos“ turgavietėje šviežios bulvės kainavo tiek pat, kiek ir šiemet – 0,60 euro. Už agurkus pernai tokiu metu reikėjo mokėti net šiek tiek daugiau – 0,90-1,10 euro. Truputį brangesnės prieš metus buvo ir trešnės – 3,40 euro.

Tačiau praėjusių metų birželio mėnesį gerokai pigiau kainavo braškės. 2021 m. birželio viduryje šių uogų galima buvo nusipirkti už 1,40 euro. Šiemet braškės mažiausiai kainavo per Jonines – 2,20 euro.

Turbūt mažai kas atsimena, kiek turguje vaisiai, uogos ir daržovės kainavo prieš 5-6 metus. Priminsiu. Kai kurios tuometinės kainos dabar atrodo tiesiog neįtikėtinai mažos. 2016 m.  liepos pabaigoje šioje Kauno turgavietėje kilogramas agurkų tekainavo 0,20-0,25 euro, didelių bulvių – 0,25 (smulkesnių – dar mažiau), trešnių – 1,40, šilauogių – 3 eurai.

Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šiuos kaulavaisius tautiečiai vertina ir dėl skonių gausos, o parduotuvėje rinkdamiesi norimas gėrybes dėmesį kreipia tiek į kilmę, tiek ir į tai, kaip jos užaugintos.

Pagalba užklupus karščiams

Vaisių pardavimo tendencijas apžvelgianti E. Dapkienė pastebi, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gerokai išaugo slyvų, trešnių ir ekologiškų kaulavaisių pardavimai.

„Šalies gyventojai vis dažniau atsigręžia į tai, kas dabar auga Lietuvos soduose – štai trešnių pardavėme trečdaliu, o slyvų – 43 proc. daugiau. Labiausiai pirkėjus šiemet pradėjo dominti ekologiški kaulavaisiai – jų pardavimai didėjo net 82 kartus. Tai rodo, kad žmonės įvertina ne tik tokių egzotiškesnių vaisių kaip persikai, nektarinai ir abrikosai gerąsias savybes, bet ir neabejotinos naudos turinčius lietuviškus kaulavaisius. Ypač, jei jie užauginti nenaudojant aplinkai ir žmogui kenksmingų medžiagų“, – teigia E. Dapkienė.

Jai antrina Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad kaulavaisiuose gausu imunitetą stiprinančių ir su virusais padedančių kovoti vitaminų A, C ir E, o slyvose itin daug akims naudingų karotenoidų. Kaulavaisiuose randamos medžiagos taip pat saugo žmogaus ląsteles nuo žalingo oksidacinio aplinkos poveikio, užtikrina geresnę miego kokybę.

„Šių vaisių populiarumas ne veltui ypač išaugo šalį užklupus karščiams – mat maždaug keturis penktadalius jų sudėties sudaro vanduo, o tai padeda suvartoti reikiamą jo kiekį. Taip pat dėl didelio skaidulų kiekio kaulavaisiai idealiai tinka kaip lengvas, organizmo neapsunkinantis, o kaip tik jį išvalyti padedantis užkandis. Tai puikus pakaitalas ir saldumynams“, – gerąsias savybes akcentuoja „Maximos“ atstovė.

Pritaikoma ilgametė patirtis

B. Baratinskaitė pažymi, kad Lietuvoje nuo seno auginamų kaulavaisių, pavyzdžiui, slyvų, vyšnių ir trešnių populiarumą lemia daugybė jų panaudojimo būdų – juos galima naudoti su mėsos patiekalais ar net kuskusu, taip pat tiesiog užkonservuoti žiemai. Reikia vadovautis vienintele taisykle: visada rinktis šviežesnius, nepažeistus vaisius.

„Taip pat svarbu viską gerai dezinfekuoti, naudoti švarius bei nedeformuotus indelius ar stiklinius indus. Juos verta nuplikyti karštu vandeniu su soda arba iškaitinti orkaitėje. Taip pat nepamirškite, kad visus vaisius reikia konservuoti karštu vandeniu ir neužpildyti stiklainio visiškai, juk baigus kaitinti, didėja produktų tūris“, – pataria maisto ekspertė.

O visa kita, anot B. Baratinskaitės, jūsų vaizduotė. Nesvarbu, ar ji paremta vaikystėje matytais konservavimo būdais, ar draugų pasidalintomis idėjomis. Ta proga prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertė dalijasi vienais mėgstamiausių jos receptų su kaulavaisiais.

Slyvų džemas su šokoladu

Ši klasikinio džemo interpretacija nepaliks abejingų.

Prireiks:

kilogramo slyvų,

pusės kilogramo cukraus,

100 g juodojo šokolado ir žiupsnelio cinamono.

Pirmiausia, sutrinkite slyvas be kaulų, gautą tyrę virkite puode ant nedidelės ugnies apie 15–20 minučių, kol masė sutirštės. Tuomet įpilkite cukrų, pavirkite dar pusvalandį, kol džemas dar labiau sutirštės. Sudėkite likusius ingredientus, gerai išmaišykite, kad gautųsi vientisa masė. Galiausiai išpilstykite į stiklainius, juos užsukite, apverskite, šiltai apklokite ir palikite visiškai atvėsti.

„Vengiantiems naudoti cukrų, galima išmėginti datules, kurių receptui reikėtų kiek mažiau nei cukraus. Svarbu nevengti eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią skonį“, – pataria B. Baratinskaitė.

Trešnių ir abrikosų uogienė

Šia uogiene tikrai nustebinsite namiškius ir svečius.

Prireiks:

kilogramo trešnių ir tiek pat cukraus,

pusės kilogramo abrikosų.

Skirtingai nei pirmasis, šis receptas reikalauja daugiau kantrybės, tačiau tikrai nepersistengsite. Į puodą įdėkite trešnes be kauliukų, užberkite puse turimo cukraus, ant gautos masės uždėkite abrikosus be kaulų ir užpilkite likusį cukrų. Palikite nakčiai, o vėliau maždaug valandą pavirkite nuolat graibydami putas. Tada išpilstykite į stiklainius ir mėgaukitės vos tik panorėję.

Konservuotos slyvos

Prireiks:

kilogramo slyvų,

litro vandens,

pusės kilogramo cukraus,

druskos,

gvazdikėlių ir cinamono pagal skonį.

Šis receptas itin tiks nenorintiems slyvų nei lupti, nei išiminėti jų kaulų. Slyvas tereikia nuplauti, sudėti į stiklainius ir užpilti iš vandens, cukraus, žiupsnio druskos pagamintu, pagal skonį gvazdikėliais ir cinamonu paskanintu bei prieš tai užvirintu marinatu. Skanaus!

Specialistai pastebi, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet daugmaž dukart daugiau vaisių ir daržovių su puvimo požymiais.

VMVT atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje partijoje gali būti 10 proc. produktų, neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų, iš jų puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 proc.

Parduodami vaisiai ir daržovės turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be kenkėjų, nepažeisti jų, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir skonio, pakankamai subrendę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai prekybos centruose, turgavietėse ir laikinose prekyvietėse vertina, ar prekiaujama kokybiškais produktais, atrenkami mėginiai jų saugos rodikliams ištirti.

Iš šį pusmetį patikrintų vaisių, uogų ir daržovių dažniausiai nustatomi ženklinimo pažeidimai. Pavyzdžiui, net 74 proc. tikrintų arbūzų buvo klaidingai arba visai nenurodyta kilmės šalis.

Vertinant įvairių sezoninių salotų ir ridikėlių saugą, keliose ridikėlių partijose aptikta pesticidų pėdsakų, tačiau jų kiekiai neviršijo leistinų normų.

Prasidėjus sezoninei prekybai miško ir sodo gėrybėmis, VMVT neretai sulaukia skundų dėl vaisius, daržoves, uogas ar grybus parduodančių asmenų ar prekybos vietų higienos, švaros. Neretai sumaištis kyla ir dėl ženklinimo etikečių bei jose pateikiamos informacijos vartotojams.

VMVT primena, kad, nepriklausomai nuo to, ar prekiautojai šia veikla užsiima nuolat, ar tik sezono metu, jie turi laikytis asmens higienos, dėvėti švarius drabužius, saugoti produktus nuo galimos taršos (lietaus, dulkių ir kt.). Taip pat rūpintis, kad vartotojams siūlomos daržovės, uogos, vaisiai ar grybai atitiktų bendruosius kokybės reikalavimus.

Etiketėse būtina nurodyti ne tik produktų pavadinimą ir standartinio vieneto (pavyzdžiui, 1 kilogramo) kainą, bet ir kilmės šalį bei tiekėją.

Parduodant vaisius ir daržoves, kuriems taikomi specialieji kokybės reikalavimai (braškes, žemuoges, persikus, abrikosus, pomidorus ir kt.), privalu nurodyti ir kokybės klasę, augalų veislę ar prekinį tipą.

Kaune pigiausiai vaisių ir daržovių galima įsigyti „Dainavos turgavietėje“, esančioje Sartų gatvėje.  Šios savaitės viduryje joje atpigo kai kurios uogos: vyšnios, trešnės, šilauogės. Ketvirtadienį už kilogramą vyšnių reikėjo mokėti 1,50 euro, trešnių – 1,60 – 1,80,  šilauogių – 3,60 – 3,80. Prieš savaitę šios uogos kainavo 0,20 – 0,40 centų brangiau.

Dar pigiau vyšnių (1,20 euro) ir trešnių (1,40) galima nusipirkti netoli „Dainavos“ turgavietės esančioje Kovo 11-osios gatvėje, šalia „Iki“ prekybos centro įsikūrusiuose kioskuose.

Daugelyje kitų prekybos vietų ne tik uogos, bet ir vaisiai bei daržovės kainuoja kur kas brangiau.

Liūdnesnė žinia braškių mėgėjams. Braškių sezonas artėja į pabaigą, todėl jos po truputį brangsta. Dar prieš savaitę kilogramą braškių buvo galima buvo nusipirkti už 2 eurus, o vakar jos kainavo 2, 50 euro.

Į „Dainavos“ turgavietę prieš pietus atėjusiems pirkėjams braškių nusipirkti dažniausiai jau nepavyksta. „Jas išperka iki 11 valandos“, - teigė uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis vyras. 

„Ar rytoj turėsite braškių“, - dažnai tokį klausimą pardavėjams užduoda pirkėjai.

Šiemet, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai pigiau kainuoja vyšnios, trešnės, agrastai, šiek tiek - agurkai.  2017 metų liepos pradžioje „Dainavos“ turgavietėje kilogramas vyšnių kainavo 2,30 euro (šiemet – 1,50), trešnių – 2,50 euro (šiemet 1,60 – 1,80), agrastų – 2,20 euro (šiemet 1,80), agurkų – 0,70 (šiemet 0,53 – 0,60). 

Tačiau pernai liepos pradžioje braškių buvo galima nusipirkti pigiau, nei dabar. Kilogramas braškių „Dainavos“ turgavietėje tada kainavo tik 2 eurus, o šiais metais reikia mokėti 2,50 euro. 

Šviežių bulvių kaina tiek pernai, tiek šiemet, panaši. Ketvirtadienį kilogramas mažų bulvių pigumu garsėjančioje turgavietėje kainavo 0,30 euro, vidutinio dydžio – 0,40, didelių – 0,48 euro.

Per metus nepasikeitė ir pomidorų kaina. Ir tada, ir dabar jie, priklausomai nuo veislės ir dydžio, kainuoja 0,55 – 0,75 euro.

Dainavos turgavietėje, esančioje  Kovo 11-osios gatvėje, savaitgalį agurkų kilogramas tekainavo 0,20-0,25 euro, didelių bulvių – 0,25 euro (smulkesnių – mažiau), trešnių – 1,40 euro.

Dar savaitės viduryje šioje turgavietėje už kilogramą agurkų reikėjo mokėti 0,45 euro, šiek tiek daugiau kainavo bulvės ir trešnės.

Už kopūstų kilogramą pardavėjai prašė 0,20 euro, už gražių pomidorų – 0,70 eurų. Mėlynės kainavo 1,80 – 2 eurus.

Nesmagu į kainas dairytis tik braškių mėgėjams. Šias uogas parduodančiųjų labai sumažėjo, o ir kainos stipriai išaugusios, nes braškių sezonas artėja į pabaigą. Todėl dabar už nedidelį indelį braškių prašoma 1,90 euro. Šiemet mažiausiai už braškes reikėjo mokėti birželio viduryje – kilogramą lenkiškų uogų tada buvo galima nusipirkti už 1,15 euro.

Daugelyje kitų prekybos vietų ir uogos, ir daržovės, ir vaisiai kainuoja kur kas brangiau. Tačiau tarp pirkėjų atsiranda tokių, kuriems atrodo, kad ir Kovo 11-osios gatvės turguje nėra pigu.

Moteris, nusipirkusi daržovių už mažiau nei eurą, pasitikslino, ar tikrai turi tiek mokėti. Tada neišlaikė jauno pardavėjo nervai. „Pardavinėju taip pigiai, ir dar negerai. Čia tiesiog labdara“, – susierzinęs šaukė jis.

Apsižodžiavimų turguje tarp pirkėjų ir pardavėjų pasitaiko, kai norintys pirkti pigias uogas ar daržoves klausia, ar jos lietuviškos. Prieš savaitę vyro, pardavinėjančio šilauoges po 3 eurus už kilogramą, moteris pasiteiravo, ar jos lietuviškos.

„Prancūziškos“, – pašaipiai atsakė vyras. „Atsakyk, jei tavęs klausia“, – moterį palaikė kitas pirkėjas.

„Kur jūs matėte lietuviškų šilauogių už tokią kainą“, – teatsakė pardavėjas.

Tiesa, čia nepavyks rasti ir lietuviškų trešnių, LRT.lt pažymi prekybos tinklų atstovai. „Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančių medžių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistas Darius Kviklys.

Užauginti nelengva

Vyšnių, trešnių verslinių sodų, anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo D. Kviklio, Lietuvoje praktiškai nėra.

„Šiuolaikinis pirkėjas išrankus: nori tamsių, skanių trešnių, tačiau tokias uogas vedančias trešnių veisles Lietuvoje auginti sudėtinga ir rizikinga. Geros veislės nepakelia šalčio, o tos, kurios nebijo šalčio, netoleruoja lietaus – nuo jo vaisiai sutrūkinėja“, – dėsto D. Kviklys.

Belvederyje, Marijampolėje bandyti įveisti dideli trešnių sodai, prisiminė mokslininkas, po šaltų 2011–2012 metų žiemų išnyko, beliko kelios eilės medžių. Trešnes dėl jų palyginti didelio lepumo Lietuvoje auginti per brangu. Bene stambiausia augintoja ir eksportuotoja – Vengrija, daug uogų atvežama ir iš Moldavijos.

Vyšnios pranašesnės, jei naudojamos perdirbimui

Vyšnios statusas, teigia D. Kviklys, Lietuvoje kitoks – ją valgydavome kaip desertą, nors tam kaip tik skirta trešnė. Vyšnios dėl rūgštumo tinkamos perdirbti, tad jas dideliais kiekiais lengviau realizuoti nei trešnes.

Nors pramoniniu perdirbimu užsiima „Kėdainių konservų fabrikas“, Lietuvoje prisirpusi vyšnia perdirbėjams vis tiek nepakankamai pigi, nes vyšnynuose nėra įdiegta automatizuota surinkimo purtant technika, uogos renkamos rankomis. Tačiau nors perdirbėjams vyšnia brangoka, ją savo uogienėms mielai renkasi sodininkai mėgėjai ar turgelių lankytojai.

„Apskritai mažesnę vyšnių kainą lemia didesnis atsparumas ekstremalioms klimato sąlygoms, pakantumas šalčiui, o didesnį vartotojų nuperkamą kiekį – įsisenėjęs tautiečių įprotis uogas konservuoti namuose ir kaupti uogienės, kompoto atsargas žiemai. Tuo metu saldžios trešnės perdirbimui netinka – vartojamos tik šviežios“, – aiškina Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas.

Jo spėjimu, prekybos centruose lietuviškos vyšnios ir trešnės sudaro 0 proc. parduodamų uogų, turguje galbūt rasite 5–10  proc. lietuviškų trešnių ir 15 proc. vyšnių.

Uogų kainą lemia oras

Vyro spėjimą patvirtina patys prekybos centrai. „Maxima“ parduotuvių tinklo Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, mažai ūkininkų gali pasiūlyti tokį kiekį trešnių, kad būtų galima patenkinti paklausą ir klientų lūkesčius. Be to, įvežtinės trešnės neretai būna kur kas saldesnės ir gardesnės.

Iš Ispanijos ir Graikijos importuojamų trešnių kilogramas „Maximoje“ šiuo metu atsieis 3,39 euro. Kainai įtakos turi oras: jei trešnes auginančiose šalyse praūžia lietus arba užsibūna sausra ir dėl to nukenčia derlius, prastos kokybės uogos nėra importuojamos. Taigi, mažėjant pasiūlai, parduotuvėje kaina gali staigiai kilti. Jei oras palankus – uogų daug ir jos skanios, o pasiūla viršija paklausą, kainos tampa priimtinesnės.

„Rimi“ už kilogramą trešnių teks pakloti 4,99 euro, bet dažnų akcijų metu, sako tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė, kaina krenta iki 1 euro ar net žemiau. „Rimi“ trešnės pasiekia iš Italijos, Graikijos, Turkijos, rečiau – Albanijos ar kitų Balkanų šalių. Taigi visos trešnės prekybos centruose atvežtos iš svetur.

Smaližiams – tonos saldžių uogų

„Maximoje“ trešnių per mėnesį sezono metu parduodama 600–1500 kg, o akcijų metu – net iki 7,5–9 t. Tokius kiekius neegzistuojanti Lietuvos vyšnių ir trešnių pramonė turėtų būti pajėgi pristatyti parduotuvėms, jei norėtų konkuruoti su užsienio produkcija. O kol kas Lietuvoje užauginamas palyginti menkas uogų derlius, kuris, manoma, realizuojamas kitais pardavimo kanalais, ne per prekybos tinklus.

Vyšnių, pavyzdžiui, „Maximoje“ visai nėra, o „Rimi“ prekybos salėse šios uogos retkarčiais pasirodo, bet ne visada lietuviškos. Pasak prekybos tinklų atstovių, rūgštokos vyšnios didelio prekybos tinklų klientų dėmesio nesulaukia. Uogas, ypač trešnes, lietuviai mėgsta saldžias. Būtent todėl vyšnių prekybos centruose rasti beveik nepavyks.

Kol ši tendencija nesikeis, prireikus kibiro vyšnių uogienei išsivirti, teks apsilankyti turguje. O kol Lietuvos klimatas neleis auginti saldžias uogas vedančių trešnių, prekybos centruose nematysime ir šių uogų su vietos geografine žyma.

Pirkėjams patinka, kai kainos nesikandžioja. Tokios kainos yra  Kovo 11-osios gatvėje esančioje turgavietėje. Joje šiandien agurkų kilogramas tekainavo 0,30 euro. Praėjusios savaitės viduryje už kilogramą agurkų reikėjo mokėti brangiau – 0,35-0,40 euro.

Sumažėjo ir normalaus dydžio bulvių kaina. Dabar kilogramą bulvių galima nusipirkti už 0,45 euro. Prieš savaitę šioje turgavietėje bulvės kainavo 0,60 euro.

Daugelyje kitų prekybos vietų ir agurkai, ir bulvės kainuoja kur kas brangiau. 

Liūdnesnė žinia braškių mėgėjams. Šių uogų sezonas artėja į pabaigą, todėl jos brangsta. Prieš pusantros savaitės lenkiškų braškių buvo įmanoma nusipirkti už 1,15 euro, prieš savaitę – už 1,45 euro, o šiandien per pietus Kovo 11-osios turgavietėje lenkiškų uogų jau nebuvo.

„Ateikite rytoj ryte. Pardavinėsime po 1,80 euro. Lenkiškas. Lietuviškos brangesnės“, – sakė pardavėja.

Lenkiškų trešnių kaina šioje turgavietėje nukrito iki 1,80 euro už kilogramą.  Praėjusią savaitę trešnės kainavo 2,40 euro.

Mėlynių kaina kol kas nedžiugina – 3 eurai už litrą. Už agrastus prašoma 2,20 euro. Pigiau agrastų (už 1,90 euro) galima nusipirkti Kovo 11-osios gatvėje, šalia „Iki“ prekybos centro, esančiuose kioskuose.

Vasara puikus metas ne tik dėl to, kad dažniausiai asocijuojasi šiluma, saule ir atostogomis, bet tai pats tinkamiausiais laikas koreguoti mitybos įpročius , „iššluoti“ organizmą ir pasipildyti vitaminų atsargomis bei atsikratyti keliais nereikalingais kilogramais. Pristatome 8 vasaros gėrybes, kurios padės jaustis sveikesniems.

Burokėlių lapai

Sutikime, kad apie burokėlius dažniausiai prisimena rudenį, o dabar, vasarą , negalima pamiršti jų įspūdingos lapijos. Šios puikios daržovės puikiai tinka ir troškinti, ir virti sriubas ir gardinti salotas. Būrokėlių labai naudingi kepenims, yra daug vitamino C ir folio rūgšties. Be to, lapija labai naudinga ir žmonės sergantiems žarnyno ligomis. Burokėlių  žalumynai normalizuoja žarnyną, reguliuoja medžiagų apykaitą, šalina toksinus iš organizmo. Labai populiarūs Provanso virtuvėje.

Petražolės

Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono (lotyniškas pavadinimas reiškia „augantis ant akmens“). Šiuo metu tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Petražolės naudojamos farmacijoje, kosmetikoje, kulinarijoje dėl eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Petražolėse ypač gausu vitaminų: C – penkis kartus daugiau negu citrinose ar apelsinuose, B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų - kalio, magnio, kalcio, fosforo. Jei per dieną sukramsnosite 50 gramų petražolių, užsitikrinsite reikiamą vitamino C ir karotino dienos normą.

Petražolės tarp prieskoninių augalų užima labai svarbią vietą, kadangi plačiai naudojami jų lapai ir šaknys. Pagal tai petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Pirmųjų naudojami tik lapai, antrųjų – ir šaknys, ir lapai.

Salierai

Salieras - nuostabus augalas, kuris iki šiol dar randamas kaip laukinis Viduržemio šalyse. Jis buvo gerai žinomas dar Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje, kur buvo laikomas dieviškuoju augalu. Šią daržovę valgė, kad susigrąžintų jaunystę, išvalytų kraują, pagydytų širdį. Salieras - nepamainomas daugelio dietų ingredientas: gydytojai vadina jį sveikatos lobynu. Be to, vertingos visos šio augalo dalys, pradedant lapija ir baigiant šaknelėmis. Be vitaminų, salieruose yra daug naudingų aminorūgščių, kurios pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, jaunina odos ląsteles. Naudingas salieras ir pagyvenusiems žmonėms: jis gerina druskų ir vandens apykaitą, padeda gydyti nutukimus ir neurozes.

Jaunas česnakas

Ypač naudinga, kai dar galvutė nėra pasidalijusi į skilteles. Česnako lapuose yra daug askorbo rūgšties, galvutėje augalinių baltymų, vitaminų, mineralų, tokių kaip kalcio, geležies ir jodo. Be to, jauni česnakai yra natūralus antibiotikas. Jis gerina virškinimo sistemą, kovoja su virusų ir kirminų, mažina kraujo spaudimą.

Trešnės

Šios vienos iš anksčiausiai vasarą atsirandančių uogų pasižymi vertingomis savybėmis. Organizmas jas gerai ir lengvai įsisavina. Turtingos provitaminu A, vitaminais B, C, P, geležimi, kaliu, natriu, magniu, kalciu, fosforu. Šios uogos aktyvina medžiagų apykaitos procesus, gerina apetitą ir smegenų darbą, stiprina organizmą. Tamsiai raudonos spalvos trešnėse daug antocianų ir karotinoidų – flavonoidų, kurie apsaugo ir stiprina kraujagyslių sieneles. Keletą puodelių šių uogų per dieną bus puiki profilaktika mėlynėms ant kūno išvengti ir sumažins kraujospūdį esant hipertonijai. Naudinga vartoti trešnes sergant reumatizmu, artritu ar podagrai – jose esanti salicilo rūgštis malšina skausmą. Trešnėse gausu celiuliozės, kurią „myli“ saprofitinės bakterijos. Todėl jos tinka esant žarnyno disbakteriozei. Taip pat tinka užkietėjus viduriams. Padeda gydyti kosulį – trešnės puiki atsikosėjimą gerinanti priemonė. Tokiu atveju geriau iš šių uogų išvirti kompotą (be cukraus) ir gerti jį karštą. Gerina kepenų ir inkstų darbą, jie aktyviau šalina iš organizmo šlakus. Taip pat trešnės turi teigimą poveikį odai, padeda esant įvairioms problemoms (egzemai, psoriazei, spuogams). Odos problemoms spręsti, trešnes galima vartoti ir išoriškai. Kaukė iš šių uogų valo ir sutraukia poras, šalina negyvas ląsteles.

Dilgėlės

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maisto papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio.

Dilgėlės lapuose yra C, K, E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Maistingumu dilgėlės du kartus lenkia morkas ir net tris kartus – špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms. Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jei norime jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėme daugiau, gerai nuplovę paskleiskime vienu sluoksniu ir sušaldykime šaldiklyje – turėsim puikių vitaminų. Dilgėlių galima ir susidžiovinti. Džiovinos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.