Jis pats užkalbino pareigūnus, klausdamas, gal šie norėtų nusipirkti „žolės“. Neuniformuoti pareigūnai pasiteiravo apie kainą, sužinojo, kad prašoma 10 eurų už 1 gramą, paprašė pardavėją atnešti tiek, kiek turi, ir liko laukti. Jie nelabai tikėjosi, kad nepilnametis sugrįš.

Po keleto minučių vaikinas vėl pasirodė, sakydamas, kad surado 7-8 gramus. Patruliai, be abejo, apie kuriozinį atveją informavo kolegas, kurie paauglį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą.

Atlikus dalinę apžiūrą, nepilnamečio kišenėse rasti keturi pakeliai su augaline, greičiausiai narkotine, medžiaga. Vieną pakelį jis jau buvo padavęs savo pirkėjams.

Ištirta, ar vaikas pats nebuvo apsvaigęs. Tyrimo rezultatų laukiama.

Ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo nepradėtas, kadangi paauglys – per jaunas. Pabendravęs su policijos pareigūnais, jis perduotas tėvams.

Klaipėdos m. PK pareigūnai stengiasi išsiaiškinti, iš kur nepilnametis galėjo gauti, kaip spėjama, kvaišalų.

Šį kartą jiems neteko gelbėti skęstančių žmonių, gelbėtojai praktikavosi ir patys įsitikino, kad ledas – vis dar silpnas.

Vos tik vandens telkinys pasidengė ledu, ant jo pradėjo rinktis žvejai. Nujausdami, kad netrukus gali tekti gelbėti įlūžusius žmones, ugniagesiai gelbėtojai surengė pratybas. Naro kostiumais vilkintys vyrai įsitikino, kad tvenkinį dengia nevienodo storio ledas. Vienoje vietoje jis jau siekia apie 5-6 centimetrus ir yra pakankamai tvirtas, kitoje – jis eižėjo ir lūžo po gelbėtojų kojomis.

Atokiau žvejojęs vyras įdėmiai stebėjo įvykius. Kai ugniagesiai prie jo priėjo ir pasidomėjo, ar jis pasiėmė žvejams privalomus turėti smaigus, kurie gali išgelbėti įlūžusiam žmogui gyvybę, vyras nustebino gelbėtojus. Jis patikino, kad smaigus turi ir parodė, kad jie yra gilioje striukės kišenėje. Pareigūnai paaiškino vyrui, kad smaigai, turėtų būti lengvai pasiekiami, tad geriausia virvę, kurios galuose jie pritvirtinti, persimesti per kaklą.

Pirmadienį gelbėtojai žadėjo apžiūrėti ir kitus uostamiesčio vandens telkinius ir patikrinti, kokio storio yra juos dengiantis ledas. Tuo pačiu ugniagesiai ketino bendrauti su vaikais ir suaugusiaisiais bei raginti juos nerizikuoti savo gyvybe.

Penktadienį po 17 val. 27-erių metų vaikiną šiame parke užpuolė du nepažįstamieji. Jie sumušė auką, taikydami kažkuo kietu į galvą ir vedą.

Kai jaunuolis neteko sąmonės, nusikaltėliai iškraustė jo kišenes. Atsigavęs nukentėjusysis pasigedo 15 eurų, kuriuos turėjo kišenėje.

Plėšikų veidų vaikinas neįsidėmėjo, jam į atmintį įstrigo tik tai, kad vienas jų buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, kitas – kiek žemesnis, gal 175 cm.

Šiame parke žmonės užpuolami neretai. Pamėgta klaipėdiečių vieta traukia žmones, bet čia saugumas vis dar neužtikrinamas.

Motina suskubo namo

Buvo pietų metas, kai sveikatingumo trasa bėgiojantis vyras pamatė bjaurų vaizdą. Apgirtusi moteris ir gerokai įkaušęs vyras sėdėjo ant suolo ir gėrė likerį. Butelyje buvo likę mažiau nei pusė gėrimo. Aplinkui bėgiojo du vaikai.

Sportuojantis vyras išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir filmuodamas situaciją ėmėsi kalbinti porą. Jis gėdino vyrą ir moterį, klausinėjo, ar jie nesupranta, kad mažiesiems rodo blogą pavyzdį.

Pora teiravosi, kodėl yra filmuojami ir ko nepažįstamasis tokiais veiksmais siekia.

Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis klaipėdietis neslėpė įkelsiąs įrašą į visiems prieinamą interneto tinklalapį, tada vaikų teisių saugotojai turėsią rimtą pagrindą svarstyti, ar berniukai gali augti tokioje šeimoje.

Ši frazė, matyt, pasiekė mamos ausis, ji skubai apsirengė, paėmė abu berniukus už rankų ir grasindama iškviesti policiją suskubo eiti tolyn.

Siūlė susikauti ringe

Vyras su buteliu rankoje liko savo vietoje ir tęsė diskusiją. Jis atviravo, kad šalia jo sėdėjusi moteris esanti jo sugyventinė, o aplinkui bėginėję berniukai – ne jo, o jo draugės vaikai.

Vyras aiškino turįs vienintelę išeiginę per tris savaites, todėl nuo 11 val. ryto jau girtaujantis.

Vaizdo įraše užfiksuotas asmuo pasisakė savo vardą ir pavardę ir patikino, kad šalia bėginėjo ne jo, o sugyventinės vaikai. Jis esąs įsitikinęs, kad nieko blogo nedaro, o vaikai dėl tokio pavyzdžio šunkeliais nenueis.

Vyras kvietė jį filmuojantį žmogų po kelių dienų susitikti ringe ir susikauti su juo, tačiau pokalbio metu susirungti bėgimo takelyje jis nepanoro.

Patarė paisyti vaikų teisių

Komentuodamas šią situaciją Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga džiaugėsi, kad panašių pilietiškų žmonių Klaipėdoje daugėja.

„Vis tik patarčiau girtų asmenų neprovokuoti ir nefilmuoti vaikų. Klaipėdietis gerai pasielgė sudrausminęs porą, tačiau kitu atveju patarčiau po drausminančios replikos nueiti šalin ir pastebėti, ar žmonės nustos girtauti. Jeigu šie asmenys ir toliau nesiliauja, verta apie tai pranešti policijai“, – dėstė A.Leliuga.

Baimintis, kad policininkai nesuskubs atvykti bederėtų. Pasak pareigūno, informaciją priimantys Operatyvaus valdymo poskyrio specialistai vertina situaciją ir pasiunčia į nurodytą vietą policijos patrulius priklausomai nuo jos aktualumo.

A.Leliuga patvirtino, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie neprižiūrimus ar skriaudžiamus vaikus.

Pareigūnas patarė nufilmuoti situacijas, kuriose užfiksuoti mušami, neprižiūrimi ar kitaip skriaudžiami vaikai, tačiau šių vaizdų neviešinti, o pasidalinti jais tik su policijos pareigūnais ar vaikų teisių sergėtojais.

Diskusiją dėl Mumlaukio (Aulaukio) ežero pavadinimo pakeitimo praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pradėjo Šilojų gatvės seniūnaitis Aurimas Mockus.

Viename socialiniame tinkle klaipėdietis kreipėsi į kaimynus, klausdamas, ar šie palaikytų tokią idėją.

"Dalyvavau miesto tarybos posėdyje, kurio metu Trinyčių tvenkiniui buvo sugrąžintas Malūno pavadinimas. Jei einame tuo keliu, manau, privalome grąžinti ir senąjį Mumlaukio (Aulaukio) ežero pavadinimą – Svijanės", – neabejojo seniūnaitis.

A.Mockus palygino, kad Malūno pavadinimas mena XVI a., o Svijanės – dar XIII a. – 1290 m. Primenama, kad Mumlaukio (Aulaukio) pavadinimas ežerui buvo suteiktas taip pat tik tarybiniais laikais.

"Mumlaukio ežeras – seniausias ežeras Klaipėdoje. Šis vandens telkinys apipintas legendomis. Sklido kalbos, kad jame yra nuskendęs tankas. Domėjausi tuo, kalbėjau su istorikais, karo žinovais ir šie pasakė, kad taip būti negali. Juokaujama, kad yra taisyklė, jog kiekviename mieste turi būti vienas kvailys ir ežeras, kuriame nuskendęs tankas", – pabrėžė seniūnaitis.

Anot A.Mockaus, daug žmonių palaikė jo idėją Mumlaukio (Aulaukio) ežerui sugrąžinti istorinį pavadinimą.

Tačiau pasitaikė ir tokių, kurie tvirtino, kad nereikia kaitalioti objektų vardų, nes tai įneša sumaišties. Žmonės sunkiai pripranta prie naujų pavadinimų. Kai kurie pabrėžė, kad Mumlaukio vardą lengviau ištarti nei Svijanės.

700 metų žmonės žinojo šį ežero vardą.

"Priešingai nei Svijanės, Mumlaukio ar Aulaukio pavadinimų net galūnės nelietuviškos. Gal pastarasis vardas ir neįprastas mūsų ausiai, bet tai autentika, istorija. 700 metų žmonės žinojo šį ežero vardą", – akcentavo seniūnaitis.

A.Mockus žadėjo oficialiai pasiūlyti savivaldybei sugrąžinti Mumlaukio (Aulaukio) ežerui istorinį pavadinimą – Svijanės.

Pastaruoju metu klaipėdiečiai vis dažniau atsigręžia į miesto šaknis. Praėjusią savaitę oficialiai į Malūno pakeistas Trinyčių tvenkinio pavadinimas, prašoma, kad Danei būtų sugrąžintas Dangės vardas.

Pasidalijo į dvi stovyklas

Ar sugrąžinti Trinyčių tvenkiniui Malūno pavadinimą miesto taryba sprendė ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. Tarp politikų šis klausimas įplieskė ginčus.

Tarybos nariai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni buvo įsitikinę, kad tvenkinio pavadinimo keisti nereikėtų. Miestiečiai yra pripratę prie esamo.

„Neskubėčiau priimti tokio sprendimo. Prie pavadinimo pakeitimo reikia pereiti sistemiškai. „Trinyčių“ fabrike dirbo daug žmonių. Jiems šis tvenkinys visada išliks Trinyčių“, – diskusiją pradėjo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Vicemerui pritarė ir tarybos narys Viačeslavas Titovas: „Nesuprantu, kodėl reikia keisti pavadinimą, jei visi klaipėdiečiai šį tvenkinį vadina Trinyčių. Manau, kad miestiečiai tokio sprendimo nesupras“.

Atkreiptas dėmesys, kad žmonės ir toliau šį tvenkinį vadins ne Malūno, o Trinyčių vardu. Prisiminta, kad kai kurie ir dabar Atgimimo aikštę vadina Lenino, o Lietuvininkų – „puškos“.

Netiko sąsajos su fabriku

Tarybos narys Audrius Vaišvila tvirtino, kad Trinyčių pavadinimas taip pat susijęs su miesto istorija: „Kodėl reikia grįžti į dar gilesnė istoriją?“, – klausė politikas.

Tarybos narys, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Čepas išsakė pastarosios poziciją.

„Trinyčių tvenkiniui reikia sugrąžinti istorinį Malūno pavadinimas. Pastaruoju vardu jis buvo vadintas ilgesnį laiką. Nereikia vadovautis emocijomis, o vertinti faktus“, – pabrėžė V.Čepas.

Politikui pritarė ir kolegos Tomas Meškinis, Vygantas Vareikis, Nina Puteikienė. Jie pabrėžė, kad Trinyčių tvenkiniui reikia kuo greičiau sugrąžinti istorinį pavadinimą – Malūno.

„Žmonių atmintis egzistuoja tiek, kiek pats žmogus. Šešiolikmečiai tikrai nežino, kad buvo „Trinyčiai“. Nemanau, kad šios vietos pavadinimą reikia sieti su fabriko istorija“, – komentavo V.Vareikis.

Tarybos narė Nika Puteikienė atkreipė dėmesį, kad ruošiamas šio tvenkinio ir šalia jo esančio parko atnaujinimo projektas.

„Atnaujinimas galėtų būti siejamas su Malūno vardu. Gal projektas būtų išplėstas. Tikrai nemanau, kad šią vietą reikėtų sieti su „Trinyčių“ fabriku“, – pabrėžė politikė.

Siūlė surengti apklausą

Miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė siūlė atidėti šio klausimo svarstymą ir sužinoti, ką apie tvenkinio pavadinimo keitimą mano visuomenė.

„Galime surengti visuotinę apklausą. Miestiečiai galėtų išsakyti savo poziciją, ar Trinyčių tvenkiniui sugrąžinti Malūno vardą“, – tvirtino vicemerė.

„Jei taip sprendžiamo klausimai, tai gal reikėtų paleisti komisiją. Ar dabar miestiečių nuomonės klausime dėl kiekvienos gatvės pavadinimo?“, – klausė V.Čepas. A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad komisijos balsas tėra patariamasis.

Miesto taryba nepritarė J.Simonavičiūtės siūlymui ir sugrąžino Trinyčių tvenkiniui istorinį pavadinimą – Malūno.

„Nuo šiol šiukštu tarti žodį „Trinyčiai“. Galima tik Malūno“, – šmaikštavo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Keisis ir parko vaizdas

Siūlymas pakeisti Trinyčių tvenkinio pavadinimą Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai pateiktas praėjusių metų viduryje. Tą padarė paveldo puoselėtojas Vytautas Albertas Gocentas.

Komisija pritarė siūlymui ir rekomendavo sugrąžinti Trinyčių tvenkiniui istorinį Malūno pavadinimą bei kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad pradėtų procesą.

Pabrėžiama, kad istorinis pagrindas grąžinti Trinyčių tvenkiniui Malūno pavadinimą yra. Nuo 16 amžiaus šis vandens telkinys tarnavo malūnui. Dar ir dabar yra likusios pastarojo liekanos Bangų gatvėje. Jos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Akcentuojama, kad tvenkinys Malūno vardu buvo vadintas 500 metų, Trinyčių kur kas trumpiau – tik 50.

Ateityje keisis ne tik Trinyčių parko pavadinimas, bet ir aplinka. Ketvirtadienį 17.30 val. Kultūros fabrike (Bangų g. 5A) visuomenei siūloma susipažinti su šio parko sutvarkymo projektiniu pasiūlymu.

Jį pristatys techninio darbo projekto rengėjų atstovai, dalyvaus savivaldybės specialistai.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška informavo, kad siūlymas pakeisti minėto tvenkinio pavadinimą Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai pateiktas praėjusių metų viduryje.

Tai padarė paveldo puoselėtojas Vytautas Albertas Gocentas. Komisija pritarė šiam sumanymui ir rekomendavo sugrąžinti Trinyčių tvenkiniui istorinį Malūno pavadinimą bei kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad ši pradėtų procesą.

V.Juška tvirtino, kad istorinis pagrindas grąžinti Trinyčių tvenkiniui Malūno pavadinimą yra. Nuo XVI a. šis vandens telkinys buvo naudojamas malūno reikmėms. Dar ir dabar yra likusios pastarojo liekanos Bangų gatvėje. Jos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

"Malūno liekanos išsamiau nėra tyrinėtos. Galima spėti, kad tai vienas seniausių Klaipėdos pastatų", – tvirtino vedėjas.

V.Juška teigė, kad tvenkinys Malūno vardu buvo vadintas 500 metų. Senesniuose žemėlapiuose vokiečių kalba nurodomas būtent šis vietovardis.

"Trinyčių pavadinimas tvenkiniui suteiktas sovietmečiu, nes taip buvo pakrikštytas šalia stovėjęs fabrikas. Manome, kad istorinis argumentas labai svarbus. Juolab kad "Trinyčių" fabriko nebeliko. Nors man gražus ir Trinyčių pavadinimas, bet reikia grąžinti istorinę tiesą", – pabrėžė vedėjas.

Dėl Trinyčių tvenkinio pervadinimo kreiptasi į Valstybinę Lietuvių kalbos komisiją. V.Juška teigė, kad pritarimas gautas.

"Pateikėme istorinius argumentus. Komisija sutiko, jog pavadinimą reikia pakeisti, tačiau teigė, kad Trinyčių pavadinimas, nors ir suteiktas sovietmečiu, atitinka visas normas. Miestas turi apsispręsti – keisti ar ne", – kalbėjo vedėjas.

V.Juška neabejojo, kad gyventojai pripras prie naujo tvenkinio pavadinimo. Toks pat būtų suteiktas ir šalia esančiam parkui.

Čia tas pats, jei ginčytumėmės – Danė ar Dangė.

"Tik vienos kartos atmintyje yra išlikęs Trinyčių pavadinimas. Jis galiojo paskutinius 50 metų – dešimt kartų trumpiau nei Malūno. Čia tas pats, jei ginčytumėmės – Danė ar Dangė. Pastebiu, kad vis daugiau žmonių vartoja istorinį upės pavadinimą Dangė", – pabrėžė vedėjas.

Ar Trinyčių tvenkiniui sugrąžinti istorinį pavadinimą, spręs miesto taryba.

Trinyčių tvenkinio prieigos jau kurį laiką ilsisi nuo vandens sporto entuziastų šurmulio. Nors prieš įsikuriant šiai pramogų zonai saujelė gyventojų ir nepalankiai vertino tokią iniciatyvą, tačiau vasarą esą skeptikų gretos susitraukė. Dabar laukiama sniego ir laiko, kai tvenkinys užšals.

Investuotojai patenkinti

Lydimi nemažo nepatenkintų uostamiesčio gamtos mylėtojų triukšmo, liepos pabaigoje veiklą Trinyčių tvenkinyje pradėjusio vandenlenčių parko vystytojai tikina klaidos nepadarę.

Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios ir tokias paslaugas dešimtmetį čia teiksiančios bendrovės „Keberiokšt“ direktorė Lina Budreckaitė teigė, kad per per kelis mėnesius, kol veikė parkas, netruko atsirasti tikrų tokio sporto entuziastų.

Nemažai žmonių šią pramogą išbandė pirmą kartą ir vėliau tapo nuolatiniais lankytojais bei draugais.

Šią vasarą sulaukta ir uostamiesčio moksleivių susidomėjimo bei jaunuolių, kurie čia rinkosi švęsti mergvakarius, bernvakarius.

„Visa veikla esame labai patenkinti. Kiek girdime, klaipėdiečiai ir miesto svečiai džiaugėsi tokia vieta“, – akcentavo L.Budreckaitė.

Veikė pagal planą

Pašnekovės teigimu, nors laiko įsikurti ir pradėti teikti vandenlenčių sporto paslaugas buvo mažoka, tačiau visus planus ir įsipareigojimus įgyvendinti pavyko.

Tiesa, kiek tiksliai per visą veiklos laiką buvo investuota, dar skaičiuojama. Per dešimt metų konkurso nugalėtojas įsipareigojo į Trinyčių tvenkinį ir teritoriją aplink jį investuoti 300 tūkst. eurų.

„Investicijos tikrai turėtų būti viršytos. Jau dabar matome, kad viskas klojasi pagal planą ir dar geriau“, – konstatavo bendrovės direktorė.

Sumažėjo skeptikų?

L.Budreckaitės teigimu, vasarą čia nenuobodžiavo ir tie, kurie išbandyti vandenlenčių nepanoro. Tvenkinio prieigose veikė inventoriaus ir laisvalaikio drabužių parduotuvė bei kavinė.

Būtent šiose erdvėse vasarą esą netrūko ir vyresnio amžiaus miestiečių, kurie laiką leido gurkšnodami kavą.

Pašnekovė pastebėjo, kad per porą veiklos mėnesių pavyko kiek sutirpdyti ir šios idėjos priešininkų, kaltinusių, kad naujo parko įrengimas gali lemti tvenkinyje gyvenančių paukščių žūtį, gretas.

„Kai atsidarė parkas, išsisklaidė visos abejonės. Tikrai nėra nieko baisaus. Tie patys žmonės, kurie buvo prieš, ateidavo ir gerdavo arbatą. Galbūt dar ir liko žmonių, kurie yra nepatenkinti šia veikla, tačiau kasdien sulaukiame daug paskatinimų“, – dėstė bendrovės vadovė.

Saugo akylai

Šiuo metu teritorijoje pramogos neteikiamos. Sezonas pasibaigė dar rugsėjo pabaigoje. Dabar laukiama žiemos, kai tvenkinys užšals ir čia bus galima teikti pačiūžų nuomos paslaugas, organizuoti ledo ritulio žaidimą.

L.Budreckaitė patikino, kad nors parkas šiuo metu ir nevykdo veiklos, tačiau jame užtikrinama visapusiška apsauga. Teritoriją ne tik juosia tvora, bet ir saugo vaizdo stebėjimo kameros, yra įrengta signalizacija.

„Jeigu kas nors nori patekti ir būti patrauktas atsakomybėn, manau, kad čia yra viena geriausių vietų, kur tai nutikti galėtų labai greitai“, – pastebėjo L.Budreckaitė.

Ateityje parkas, planuojama, plėsis – čia turėtų būti pradėta nuomoti irklentes, valtis, vandens dviračius.

Bilietų dar nepadovanojo

Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė įsipareigojo padovanoti pusšimtį nemokamų bilietų savivaldybei, kuriuos pastaroji planavo išdalyti sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Šių dovanų klaipėdiečiai dar negavo.

Bendrovės direktorės teigimu, bilietus planuojama padovanoti prieš pat žiemos šventes.

„Metai dar nepraėjo ir bilietų tikrai yra. Tai yra numatyta sutartyje, tačiau veikiausiai tai nebus fanfaromis apipintas dalykas. Galbūt bilietų nepavyks iškart panaudoti, bet pavasaris ir vasara – ilga“, – paaiškino L.Budreckaitė.