Ties įvažiavimais iš Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto ir išvažiavimuose įdiegta Mažų emisijų zonos sistema. Transporto priemones fiksuojanti įranga bus testuojama iki metų pabaigos, tad vairuotojai kol kas gali būti ramūs – jokie mokesčiai, išskyrus įprastą rinkliavą už parkavimą, taikomi nebus.

Seka Vakarų pavyzdžiu

„Naujovės šalies keliuose kai kuriems vairuotojams dažniausiai kelia išgąstį. Tačiau nei greičio matuokliai, nei Mažų emisijų zona nėra mūsų pačių išgalvotas dalykas. Kaip ir daugelyje kitų sričių, tam tikri pavyzdžiai iš didžiųjų Vakarų miestų pas mus atkeliauja vėliau.

Europos didmiesčiai savo centrinėse miesto dalyse jau seniai prioritetą skiria žmonėms, o ne automobiliams. To siekiame ir mes. Kasmet geriname susisiekimo infrastruktūrą tvarkydami gatves, plėsdami pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Pastaraisiais metais pradėjome statyti tiltus. Iš pagrindų atnaujiname viešąjį transportą. Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų“, – tikina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Mažų emisijų zonos diegimas Kaune vyko pastaruosius kelerius metus. Būtent Senamiestyje pokyčių nuspręsta imtis dėl itin didelio automobilių tranzito. Piko metu transporto priemonės paralyžiuoja siauras gatveles. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, oro užterštumas. Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams.

Tokia sistema sėkmingai veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų.

Kol kas jokių naujų mokesčių

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius ramina, kad Senamiestyje Mažų emisijų zonos ženklus pamatę vairuotojai bent iki šių metų pabaigos nuogąstauti neturėtų. Jie ir toliau gali netrukdomai važiuoti pro Senamiestį.

„Šiuo metu tikriname, kaip sistema veikia, fiksuojame statistinius duomenis. Tik viską iki smulkmenų suderinę teiksime siūlymų miesto tarybai dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų ir lengvatų taikymo. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos. Apie juos informuosime iš anksto ir tikrai numatysime pereinamąjį laiką prie tokių pokyčių priprasti.

Tai niekaip nepalies tų gyventojų, kurie atvyksta turėdami konkrečių poreikių ir, susimokėję rinkliavą už automobilių parkavimą, laikinai palieka savo transporto priemones. Pagrindinis tikslas – mažinti būtent tranzitinį eismą, kai vairuotojai net nestabteli ir važiuoja pro Senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda šiomis gatvelėmis išvis be konkretaus tikslo“, – sako M. Matusevičius.

Automobilius fiksuos 11 vietų

Pirmajame etape Mažų emisijų zona apims visą Senamiestį. Transporto priemonių atpažinimo sistema įrengta iš viso vienuolikoje vietų, pro kurias įvažiuojama į Senamiestį arba išvykstama iš jo.

Jau dabar ties įvažiavimais galima pastebėti švieslenčių su žinute „Žalias Kaunas“.

Visavertiškai funkcionuoti sistema turėtų pradėti kitais metais. Tuomet įvažiuojančius vairuotojus pasitiks skiriamieji ženklai, kad Senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę susimokėti.

Skaičiuojama, kad bendra sistemos kaina su PVM sieks apie 197 tūkst. eurų.

Tačiau kiekvieną vakarą Klaipėdoje nuo 19.30 val. ima žviegti motociklai.

Aš pastebėjau, kad labiausiai žviegiantys veikėjai mėgsta Debreceno gatvę ruože nuo sankryžos su Gedminų gatve iki sankryžos su Šilutės plentu.

Kita žvygavimo vieta – Sausio 15-osios gatvės ruožas nuo Taikos prospekto Tilžės gatvės link iki sankryžos su Šilutės plentu.

O labiausiai žviegia motociklai Liepojos gatvėje prie Klaipėdos universiteto ligoninės.

Kažin, ar Klaipėdoje yra tokia jėga, kuri galėtų žviegiančiuosius nutildyti, kad tokie, atsiprašant, motociklininkai išmoktų važiuoti bent jau miesto gatvėmis nedrumsdami žmonių ramybės, tai yra neteršdami triukšmu aplinkos?

Palangos abiturientai iš anksto paviešino atsiprašymą, kad švęs mokyklos užbaigimo šventę, tad dalis vietinių atlaidžiai reagavo į linksmybes. Tačiau kyla klausimas, ko mokykloje išmoko kurorto jaunimas – atsiprašymą dėl šventės jaunuoliai surašė su akį rėžiančiomis klaidomis.

Linksmybės vyko naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, darbo savaitės viduryje, tad ne visi liko patenkinti naktį sklidusiu triukšmu.

Labai aiškią poziciją socialiniame tinkle išsakė atostogoms į Palangą atvažiavę poilsiautojai. Žmonės atvažiavo iš kitų miestų pailsėti, brangiai susimokėjo už nakvynę ir liko be miego. Tokių atostogų esą nenorėtų niekas.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad policijos budėtojai išties sulaukė pranešimų dėl triukšmo.

Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis.

„Kaip suprantu, viskas vyko J. Basanavičiaus gatvės gale. Šiaip tai yra miesto centras. Skambinta buvo dėl triukšmo, pareigūnai pradėjo teiseną, ir pasilinksminimo įstaiga sulauks sankcijų. Kaip Palangai, tai ne tiek daug tų pranešimų buvo – gal trys ar keturi. Juk savaitės vidurys dar“, – patikino A. Budginas.

Kurorto policijos vadovas tikino, kad visa ši situacija byloja apie bendrą kultūros trūkumą.

„Jei jau feisbukas dreba, panašu, kad žmonės pyksta. Na, tikrai tai negerai. Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis. Tai, kad jaunimas nori švęsti, nieko blogo, bet pritrūko supratingumo. Bėda ir ta, kad Palanga turi vieną gatvę, kurioje viskas koncentruojasi. O Palanga toks mažas miestelis, kuriame visi viską apie visus žino“, – kalbėjo A. Budginas.

Palangos policijai tokia naktis nėra išskirtinė.

„Skundžiamasi visada tais pačiais dalykais – triukšmauja, leidžia muziką, šlapinasi ne vietoje. Kur „šnapsas“, ten ir problemos. O šiaip, vėlyvą naktį vien nuo susibūrusių žmonių J. Basanavičiaus gatvėje jau sklinda garsas. Net šaukti nereikia, užtenka, kad žmonės kalbasi, ir jau sklinda triukšmas. Vienoje gatvėje vienu metu gali būti penki tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo A. Budginas.

Jis pastebėjo, kad tokio pobūdžio problemų nebūtų, jei žmonės elgtųsi taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.

Ar jis čia tikrai buvo, klausia pareigūnai barmeno. Neee..., atsako tas. Ir pareigūnai išvažiuoja. Tada tas su peiliu vėl pasirodo ir vėl pradeda švaistytis. Piliečiai dejuoja. Vėl kviečia pareigūnus. Ar tikrai jį rasime, klausia pareigūnai. Turėtumėte rasti, sako piliečiai, bet neužtikrintai. Nors ir raukydamiesi, pareigūnai atvažiuoja. Ir vėl neranda. Tik tuos pačius pranešėjus. Iš šalies pažiūrėjus, visi gyvi ir sveiki. Sumušimų nematyti, kraujo nėra. Tai kas jiems negerai?

Jei jų būklę patyrinėtų specialistas, tikėtina, padarytų tokias išvadas: širdies, kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sistemų problemos, sunki lėtinė nemiga ir net pirmalaikės mirties tikimybė. Tokie yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) minimi triukšmo padariniai sveikatai. Mat triukšmo peilis ypač aštrus naktį, kai normaliai gyvenant reikia ilsėtis.

Triukšmas ir normalus gyvenimas – nesuderinami. PSO duomenimis, triukšmas yra antra pagal svarbumą su aplinka susijusių sveikatos problemų. ES priėmė Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą, nurodančią, kokių reikia imtis priemonių. Viena jų – triukšmą keliančios pramoginės veiklos kontroliavimas.

Jau kone visuotinai esame įpratę netoleruoti buitinių šiukšlių. Tačiau pasisakymai prieš vadinamąją akustinę taršą, kuri, pavyzdžiui, sklinda iš restorano ar iš kaimo turizmo sodybos, sulaukia daug mažiau supratimo. Nors minėtais atvejais po langais išverčiami konteineriai akustinės taršos.

Vaikus kelia iš miego

Istorinėje miesto dalyje, Liepų, Herkaus Manto, Naujojo Sodo ir Naujojoje Uosto gatvėmis motociklams eismas nėra draudžiamas.

Šiltomis naktimis gyventojai miega atsidarę butų langus, tad kas naktį motociklų skleidžiamas garsas išverčia gyventojus iš lovų.

„Nežmonišką triukšmą skleidžia važiuojantys motociklai. Šeimai su mažu vaiku ar vaikais tai yra tiesiog milžiniška problema, nes kiekvienas pravažiuojantis motociklas čia įsibėgėja ir leidžia tokį triukšmą, kad vaikai atsikelia verkdami iš išgąsčio. Labai prašome pagalbos sprendžiant šį klausimą. Gal galima apriboti greitį arba tiesiog drausti važiuoti?“ – klausė skundą savivaldybei parašęs Naujosios Uosto gatvės gyventojas.

Sprendimus dėl eismo organizavimo mieste priima Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija. Reikėtų kreiptis į ją.

Motociklininkų skleidžiamu garsu anksčiau yra skundęsi Herkaus Manto gatvės gyventojai.

Siunčia į policiją

Prieš kurį laiką motociklininkus, kad šie naktimis nelakstytų centrine gatve, mėginta tramdyti greičio matuokliu.

Tačiau panašu, kad gyventojų skundai tik gula į atsakingų asmenų stalčius.

Atsakymo, ką daryti naktį nemiegantiems gyventojams, niekas negali duoti.

Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus situaciją komentavo vos vienu sakiniu.

„Suprantame gyventojos susirūpinimą dėl motociklininkų eismo mieste. Skundą perdavėme policijai, kuri atlieka tokio pobūdžio patikrinimus ir prevenciją mieste, kad dažniau būtų atliekama kontrolė“, – pareiškė R. Mockus.

Rengia reidus

Klaipėdos policininkai taip pat gūžčioja pečiais – miesto transporto problemas turintys spręsti valdininkai tik permetė atsakomybę jiems.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Jankauskas patikino, kad pareigūnai nuolat rengia reidus. Tačiau panašu, kad tai iš esmės problemos nesprendžia.

„Reaguojant į gyventojų skundus, kartu su Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnais centrinėje uostamiesčio dalyje yra stiprinama motociklininkų eismo saugumo ir keliamo triukšmo kontrolė. Nuo šių metų pradžios iki birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai, naudodami mobilųjį transporto priemonių skleidžiamo triukšmo lygio matuoklį, vykdė 11 policinių priemonių. Per jas užfiksuoti 5 pažeidimai, o pažeidėjams taikyta administracinė atsakomybė pagal LR ANK 48 str. 1 d.“, – paaiškino A. Jankauskas.

Vis tik, A. Jankausko nuomone, motociklininkų sutramdymu turėtų užsiimti savivaldybė.

„Sprendimus dėl eismo organizavimo mieste priima Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija. Reikėtų kreiptis į ją. Siūlyti galimus pakeitimus gali ir gyventojų bendruomenės“, – ragino A. Jankauskas.

„Dieną tegul laksto, o naktimis duoda ramybę. Kur žiūri policija?“ – klausė gyventojas.

„Aišku, ne tik motociklai, bet ir garsesnė mašina būna, kad pravažiuoja, ir girdime“, – atviravo kitas gyventojas.

„Labai trikdo naktinis garsas. Taip visą gyvenimą gyvename“, – tarstelėjo dar viena sostinės gyventoja.

Pasak jos, naktį motociklai girdimi ne tik Geležinio Vilko, bet ir Kalvarijų gatvėje. Baltupiai triukšmo yra apsupti iš abiejų pusių. Moteris užsiminė nė nežinanti, kokia galėtų būti išeitis.

Motociklų triukšmas sukelia nuo 85 iki 110 decibelų. Tokiu pat garsumu veikia dulkių siurblys arba visu garsu paleista muzika per ausines. Tačiau naktį miegamuosiuose rajonuose leidžiamas tik 55 decibelus siekiantis garsas, kurį galima prilyginti šaldytuvo burzgimui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Netgi uždarius langus – uždaryti langai sulaiko apie 20 decibelų, miegant vis vien triukšmas nuo motociklo būtų gana didelis“, – teigė NVSC Vilniaus departamento atstovė Asta Razmienė.

O, štai, Šiaulių gyventojų miegas jau šešerius metus – ramesnis. Mat, prieš tiek laiko savivaldybė nupirko garso matuoklį ir triukšmadariams pasipylė baudos. „Nustačius techninių priemonių skleidžiamo triukšmo viršijimą, yra pakankamai griežtos priemonės – pareigūnai per metus surašo apie 50-70 protokolų“, – kalbėjo Šiaulių miesto mero patarėjas Vincas Urbonavičius.

Prieš metus toks pat matuoklis atsidūrė ir Kaune. Mat, naktį jautresnėse miesto dalyse poilsis būdavo kone neįmanomas ir gyventojai bent kelis kartus per savaitę skųsdavosi policijai.

„Pastebime vairuotojų piktybiškumą, kai tamsiu paros metu, naktį, stovi prie sankryžos degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir specialiai, piktybiškai akceleruoja, didina apsukas sukeldami triukšmą“, – pasakojo Kauno Kelių policijos 1-ojo poskyrio viršininkas Ramūnas Kemzūra.

Vis dėlto, nors kiti didmiesčiai su triukšmadariais gatvėse jau kovoja, Vilniaus valdžia pokyčių nežada ir kenčiantiems nuo transporto priemonių keliamo triukšmo siūlo kreiptis į policiją arba savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnus.

Tad kol kas visoje šalyje be išimčių garsą matuoja tik techninės apžiūros punktų darbuotojai. Tačiau jie pabrėžia, kad motociklas yra garsi transporto priemonė ir net neviršijant garso limitų, miegą sutrikdyti gali. Tiesa, aptikti tuos, kurių varikliai dirba per garsiai, – retenybė.

„Pakeisti į duslintuvą, kuris yra galbūt sportinis, kuris padeda sugeneruoti daugiau galios, kažkokių kitų sumetimų turintis žmogus, tai gali pasidaryti per 10-15 minučių. Tiesiog atsuka kelis varžtus, prideda prie motociklo kitą detalę ir efektas yra visiškai kitoks“, – teigė „Transekstos“ atstovas Renaldas Gabartas.

Tad techninės apžiūros centrai mato tik vieną išeitį – kontrolė turėtų būti visoje šalyje. Ir ne tik techninės apžiūros vietose, bet ir patruliuojant policijai. „Kol neatsiras „grėsmės“, kad išvažiavęs iš patikros, tu susimontuosi detalę, kuri neatitinka, kelsi triukšmą, ir nebijosi būti patikrintas teisėsaugos pareigūnų, tol situacija keisis labai lėtai“, – įsitikinęs R. Gebartas.

Pažaboti garsą viršijančius vairuotojus skatina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasirodo, nuolatinis triukšmas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Pačios sudėtingiausios ligos, dažniausiai sukeliamos dėl nuolatinio nakties miego trikdymo, – širdies kraujagyslių ligos, kurios pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, infarktais“, – dėstė NVSC atstovė.

Garso apribojimus viršijantiems vairuotojams pirmą kartą gresia nuo 100 iki 600 eurų, o antrą kartą nuo 500 iki 1000 eurų bauda.

Kol Vilniaus gyventojai kenčia nuo motociklų keliamo triukšmo, Kauno ir kitų didmiesčių pareigūnai sėkmingai kovoja su šia problema. Kauno pareigūnai pranešimų dėl keliamo transporto priemonių triukšmo mieste sulaukia gana dažnai. Šiais metais protokolai dėl transporto keliamo per didelio triukšmo jau surašyti 28 motociklų vairuotojams.

Policininkų darbui padeda itin inovatyvus prietaisas, kuris ypač pasitarnauja vykstant į tokius iškvietimus, – triukšmo matuoklis. Nustačius pažeidimą, bauda už pirmą kartą yra nuo 100 eurų iki 600 eurų, už antrą – 500–1 000 eurų. Taip pat yra panaikinama transporto priemonės privalomoji TA. Anot policijos pareigūnu, su šia problema kovoti padėtų sugriežtinta tvarka TA metu, jei būtų tikrinamas transporto priemonių keliamas triukšmas. LNK žiniose apie tai buvo klabintas TA įmonių asociacijos vadovas Renaldas Gabartas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar teisinga būtų šią problemą deleguoti tik jūsų apžiūrų stotims?

– Kol kas taip ir yra. Iš principo, tik TA centruose yra tikrinamos visos transporto priemonės. Gal motociklai labiau erzina, nes jie konstrukciškai yra patys iš savęs triukšmingesni ir jie labiau atkreipia dėmesį, ypač, kai žmonės tuo piktnaudžiauja. Tačiau motociklas atvažiuoja į TA kartą per du metus, todėl, kas atsitinka tame tarpe tarp vieno ir kito apsilankymo, galima tik spėlioti. Aš esu klausęs ne vieno motociklu važinėjančio žmogaus, kodėl ta triukšmo problema tokia aktuali, tai jie iš principo turi du pagrindinius argumentus.

Triukšmas yra jų tam tikro „matomumo“ įrankis, kad jie atkreiptų į save dėmesį eismo sraute. Nes motociklas užima nedidelį plotą, juda labai greitai, dirstelėjęs į automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, gali nepamatyti, o už sekundės, žiūrėk, jau ir yra. Taigi, tas motociklininkas, darydamas prielaidą, kad jo nemato, atsuka rankeną ir jį tada tikrai išgirsta. Kitas momentas yra susijęs su variklio naudingumo koeficientu, nes dalį vidaus degimo variklių galios suvalgo išmetimo sistema. Tai vairuotojas, ją modifikuodamas, išmesdamas tuos triukšmo slopinimo elementus, gauna šiek tiek papildomos galios ir jam galbūt dinamiškesnis tas motociklas tampa. Tai čia toks, na, šiek tiek savęs apgaudinėjimas.

Esu klausęs ne vieno motociklu važinėjančio žmogaus, kodėl ta triukšmo problema tokia aktuali, tai jie iš principo turi du pagrindinius argumentus.

– Daug kam tada kyla klausimas, kaip tokia transporto priemonė įveikia tą privalomąją TA?

– Labai paprastai. Į TA, kaip taisyklė, atvažiuoja motociklas toks, koks jis nuriedėjo nuo konvejerio gamykloje. Ten yra aiškiai užfiksuota, kokios kubatūros yra variklis, kokį jis maksimalų triukšmą gali skleisti, ir viršijančių tas ribas yra ant pirštų suskaičiuojamas kiekis. Metinė statistika per pastaruosius, man atrodo, penkerius metais, kiek žiūrėjau, po truputėlį didėja, bet neperlipa 2 proc. ribos, t. y. 2 proc. nuo maždaug 45 tūkst. motociklų, kurie šiuo metu yra eksploatuojami, turi tą problemą, ir ją, aišku, nesunkiai išsprendžia nuvažiavę į servisą.

Išvažiavę iš TA stoties, užtrunka, jei neklystu, 5-10 min. padaryti taip, kad jis vėl būtų triukšmingas ir „matomas“. Tai, jei žmogus bent kiek nagingas, per keletą minučių atsukęs porą varžtų, užsideda kitą išmetimo sistemos antgalį ir tada dvejus metus gali kelti triukšmą. Tai kol bus tik TA, drįsčiau sakyti, kad padėtis nesikeis arba keisis į dar blogesnę pusę. Kitas sprendimas – kad iš tikrųjų atsirastų kontrolė keliuose, kai kiekvienas išvažiuojantis, žinodamas, kad tą problemą turi, galėtų būti patikrintas ir sulaukti tos didžiulės baudos.

Vieni ieško linksmybių, o kiti – ramybės. Problema tik ta, kad toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, senamiestyje.

„Jeigu tau patinka tekantis vanduo, tai tu ieškosi namo prie upės. Jeigu tau patinka šurmulys ir lauko kavinės šalia, tai tu tikrai ieškosi savo gyvenamojo būsto kažkur centre“, – svarstė šių pakeitimų logiką „Materialistės“, „Bardako“, „Sanatorijos“ ir „Dirigentų“ bendrasavininkas Mantas Puodžiūnas.

Tačiau Seimas stojo ramybės šalininkų pusėn – padidino baudas už triukšmą viešose vietose, pavyzdžiui, už šūkavimą, švilpimą, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais, taip pat už triukšmavimą vakare ir nakties metu namuose bei įvairiose įstaigose, pavyzdžiui, baruose.

„Valstietiško tipo draudimas. Panašiai, kaip rūkymas balkonuose – draudimą įvedė, Seimo nariai pasiplojo sau per petį kokie jie protingi ir kaip viską gali sureguliuoti, bet kas norėjo, tas ir toliau rūko“, – kritiškai pataisas vertino ir Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

Gyventojai vienbalsiai dėl to taip pat nesutaria.

„Gyvenimas nuslops. Mažiau pramogų, mažiau žmonėms džiaugsmo“, – sakė jaunas vilnietis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš už, kad būtų griežtesnės, kad žmonės būtų supratingesni. Reikia gyvent taikiai, vieniems kitus suprasti. Yra mažų vaikų, yra senų žmonių, kurie nori pailsėti po darbų. Kad būtų saikingai“, – įstatymo pataisoms pritarė senjorė.

„Gal kokia garso izoliacija padėtų. Bet vėlgi, jaunimas nori vasarą ir lauke pasėdėti. Manau, kad jeigu žmonės čia įsigijo butą, tai jie turėtų suprasti, kad čia bus triukšmo“, – komentavo kita kalbinta praeivė.

Už triukšmavimą gyventojai būtų baudžiami nuo 80 iki 200 eurų. Vadinasi, minimali bauda didėja keturis kartus.

„Pastebėtina, kad šiuo metu baudos yra nepaveikios, nes paprastai yra skiriama tik pusė minimalios baudos dydžio, kas yra viso labo dešimt eurų. Tokiu būdu policija yra atitraukiama nuo kitų, svarbesnių klausimų. Atvažiuoja, surašo protokolą, gaištamas laikas“, – komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Mindaugas Skritulskas.

Tačiau įmonių vadovams, kurių patalpose triukšmaujama, teks atseikėti nuo 200 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – ir iki 400 eurų. Nepaisant to, verslininkai sako, kad ne baudų dydis čia bėda. Esą, šiuo metu nėra jokios aiškios sistemos, pagal kurią būtų galima veikti, o policija į iškvietimą atvyksta net neturėdama garso matavimo įrangos.

„Čia kaip sustabdyti žmogų už greičio viršijimą, kitam žmogui paskambinus ir pasakius „turbūt greit važiuoja“, – ironizuodamas pavyzdį pateikė M. Puodžiūnas.

„Ir dar prideda didesnių baudų. Rezultatas bus daugiau konfliktų, o ne mažiau“, – papildė jį Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas.

„Galiu pasakyti, kad atsakomybei kilti už viešosios tvarkos sutrikdymą nereikia jokių garso lygio matavimų, užtenka nustatyti faktą, kad buvo sutrikdyta asmens ramybė, poilsis arba darbas“, – kaip veikia įstatymas pakomentavo Vilniaus policijos komisariato atstovas Jevgenijus Liepis.

Jeigu bus daugiau skundų dėl triukšmo, daugiau didelių baudų – daugiau barų turės pasiduoti ir užsidaryti.

Verslas baiminasi, kad didesnės baudos taps pretekstu gyventojams koneveikti verslą.

„Jeigu bus daugiau skundų dėl triukšmo, daugiau didelių baudų – daugiau barų turės pasiduoti ir užsidaryti“, – galimus padarinius vertino M. A. Haroldas.

Esą miestas bus nebepatrauklus investuotojams, jaunimui, turistams ir galų gale virs provincija, kurioje nebus ką veiki.

„Tas efektas matomas Anglijoje, Airijoje, Australijoje, visur kitur, kur bando didinti baudas“, – realius pavyzdžius pateikė M. A. Haroldas.

„Pykčio išreiškė ir gyventojai, kurie negali miegoti, kuomet yra triukšmas ir trečią valandą nakties. Pavyzdžiui, J. Basanavičiau g., Palangoje, yra sulaukiama netoli 500 policijos iškvietimų“, – teigė konservatorius M. Skritulskas.

Verslininkai sako, kad tokiose pasilinksminimų vietose, kaip Vilniaus gatvė sostinėje, Žvejų gatvė Klaipėdoje ar J. Basanavičiaus g. Palangoje, apskritai neįmanoma nustatyti, kuris baras ar naktinis klubas kaltas dėl triukšmo.

„Labai sunku atskirti iš dvylikos barų, kuris piktnaudžiauja ir tiesiog yra kaip burtų keliu duriama pirštu“, – sakė M. Puodžiūnas.

Tačiau M. Skritulskas pateikė verslininkams pasiūlymą: „Yra tam tikrų zonų, kur nėra aplinkui gyventojų ir galima triukšmauti į valias, nes nebūtų, kas skundžiasi.“

Policija skaičiuoja, kad Vilniuje keliamas triukšmas šiemet sudaro viso labo 2 proc. visų administracinių nusižengimų.

Jeigu Seimas tokias pataisas priims, didėtų baudos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose.

Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms ir dėl jų balsuos iki atostogų. Liberalas Andrius Bagdonas piktinosi, kad šios kadencijos Seimas tęsia draudimų politiką.

„Praėjusioje kadencijoje Seimas pagarsėjo kaip draudimų politiką vykdantis Seimas, tačiau matome ne vieną iniciatyvą ir šiame Seime, kuomet tą politiką norima tęsti“, – parlamento salėje teigė jis.

Pasak jo, dabar siūloma bausti žmones, „jeigu jie sušuks, sušvilps, o galbūt uždainuos gatvėje, parke ar paplūdimyje sušvilps savo augintiniui“ nuo 19 val., kai dar nėra ramybės metas.

Pataisos numato, kad baudos grėstų už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose.

Už tai gyventojai būtų baudžiami nuo 80 iki 200 eurų vietoj 20-80 eurų dabar. Įmonių vadovai arba kiti atsakingi asmenys būtų baudžiami 200-300 eurų bauda. Už pakartotinius nusižengimus baudos didėtų atitinkamai iki 300 ir 400 eurų. 

Verslas sako suprantąs būtinybę griežtinti tvarką, bet abejoja būdais, kuriais norima suvaldyti triukšmadarius.  

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pabrėžė, kad neturėtų būti numatyta atsakomybė įmonių vadovams: „Jeigu kažkas garsiai kalbėtų terasoje, būtų atsakingas jos valdytojas – viešojo maitinimo įstaiga, baras“.

Asociacijos „Nakta“, vienijančios barus ir naktinius klubus, atstovas Markas Adamas Haroldas prognozuoja, kad Seimui patvirtinus didesnes baudas, „užsidarys muzikos vietos“.

Ji įsitikinęs, kad žmonės, nupirkę būstą prie jau 10 metų veikiančio baro ar muzikos klubo, iš karto gali pateikti skundų policijai dėl triukšmo, ir dėl to vieną dieną bus apribota įstaigos veikla.

Pataisos iniciatorius, Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Skritulskas atkreipė dėmesį, kad dabar skiriamos ne viso dydžio baudos, o tik pusė.

„Skiriama pusė minimalios baudos, dabar tik 10 eurų. Tai pasityčiojimas iš policijos darbo, nes yra  nuvykimo į įvykio vietą sąnaudos, gaištamas laikas, atitraukimas nuo kitų, svarbesnių įvykių kainuoja brangiau“, – komitete teigė jis. 

Komiteto narė, Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad baudų didinimu norima išspręsti ne tik „vienos gatvės problemą“ (Basanavičiaus gatvės Palangoje – BNS), o ir Vilniaus Senamiesčio, kitų miestų ir ypač  kurortų, pavyzdžiui, Druskininkų gyventojų keliamus klausimus dėl nesuvaldomo triukšmo.  

„Ką Jums reikės daryti? Keltis ar uždaryti veiklą?“, – teiravosi žurnalistė naktinio klubo savininko LNK  reportaže.

„Jei toks klausimas kiltų , keltume klausimą dėl „probleminių gyventojų“ butų įrengimo teisėtumo“, – pasakojo  klubo „Soho“ savininkas Artūras Tyškevič.

Sujudo ir daugiau naktinio gyvenimo atstovų, kalbančių apie liūdnas pasekmes ir net užsidarymą.

„Viena iš problemų yra tai, kad įmanoma nupirkti butą prie jau esančio baro ar koncertų salės ir pirmą dieną apsigyvenus – pateikti skundus policijai. Ir policija turi reaguoti“, – teigė naktinės kultūros įstaigoms atstovaujančios „Nakta“ valdybos pirmininkas Markas Adamas Haroldas.

Taip reaguojama į planuojamą drastiška baudų pakėlimą už triukšmą. Panašu, kad didžiausia problema yra Palangoje esanti J.  Basanavičiaus gatvė, kuri politikams pristatyta kaip didžiausias sopulys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Triukšmas yra gan ženklus sveikatos trikdymas. Apie tai galbūt niekas garsiai nekalba, tačiau Europos šalys numato pakankamai  rimtą atsakomybę už šiuos nusižengimus. Problemos ten yra mažesnės“, – akcentavo projekto rengėjas, Seimo narys (TSLKD) Mindaugas Skritulskas.

Triukšmas yra gan ženklus sveikatos trikdymas. 

Pernai vasarą Palangoje registruota 400 pranešimų dėl triukšmo. Išrašyta 131 bauda. Statistiką pateikė baudų didinimą inicijavęs, konservatorius iš Palangos M. Skritulskas. Jo teigimu, dabartinės baudos neatgraso nuo triukšmavimo.

„Šiuo metu baudos yra nepaveikios. Paprastai yra skiriama pusę baudos – 10 eurų. Praktika rodo, kad į naktinį klubą yra kviečiama policija ir pristatomas vis kitas darbuotojas, kuris prisiima atsakomybę ir triukšmas yra nesuvaldomas“, – akcentavo M. Skritulskas.

Dabar bauda už triukšmą gresia nuo 20 iki 80 eurų. Seimui pritarus, baudos būtų didinamos nuo 80 eurų iki 300. Atsakomybė grėstų ne tik triukšmadariams, tačiau ir verslininkams, iš kurių patalpų sklinda triukšmas. Baudos jiems siektų nuo 300 iki 500 eurų.

Įstaigos dažnai atsakingos už tai, kad net  nesiekia suvaldyti jose vykstančio triukšmo.

„Įstaigos dažnai atsakingos už tai, kad net  nesiekia suvaldyti jose vykstančio triukšmo. Dažniausiai tai būna kavinės, barai, restoranai, kurių kaimynai skundžiasi ir kviečia policiją“, – pabrėžė Seimo narė (LVŽS) Agnė Širinskienė.

Verslininkai baiminasi, kad nesibaigiantys skundai dėl triukšmo, taps pretekstu savivaldybėms imtis griežtesnių sankcijų. Pavyzdžiui, atimti leidimą prekiauti alkoholiu.

„Įstatymo rengėjai sako atvirai: tam, kad būtų įmanoma nubausti įmonės vadovą, turėtų atsirasti didesnės baudos  Dabar yra pilka zona ir įstatymas neturi jokių nustatytų normų – tiesiog pagal pareigūno subjektyvią nuomonę, nustatoma, ar tai trukdo ramybę ar ne“, – sakė M. Adamas Haroldas.

Po keturiolikos metų veiklos, jau dvejus metus su gyventojais buvusiose biuro patalpose kovoja „Soho“ savininkai baiminasi: tai atriš rankas dar dažnesniems skundams.

„Taip, šiame pastate yra triukšmas. Galite atsidaryti booking.com svetainę ir paskaityti komentarus ir ten pamatysite, kad žmonės, kurie ten apsistoja,  kartais pasiskundžia savininkams, kad triukšmas yra. Šitame pastate ir toliau įrenginėjami butai, nors jis yra administracinės paskirties, tai yra ofisai keičiami į butus. Jei nusiperkate kiaurą palapinę ir būnant gamtoje ima pūsti vėjas, jūs neteikiate pretenzijų vėjui, bet einate pas pardavėją. Taip ir šiuo atveju – jūs nusipirkote „kiaurus“ butus, kurie praleidžia triukšmą. Pretenzijos reiškiamos klubui “, –  savo poziciją paaiškino A. Tyškevič.

Pasak verslo atstovų, didelės baudos keliaus net ir tada, kai rėkaus patys klientai.

„Daugiau bus išlaidų, daugiau bus administracinės naštos. Bet koks savininkas skųs tokį administracinį aktą ir iki šiol skundė dėl tų mažesnių baudų. Eini į Teismą, lauki Teismo sprendimo, naikinamas sprendimas – užburtas ratas, tik su didesnėmis išlaidomis“, – įsitikinęs A. Tyškevič.

Sostinės meras linkęs ginti naktinėtojus.

„Jeigu Seime dabar yra keičiamas reguliavimas dešimt kartų padidinti baudą už triukšmo taisyklių  pažeidimą, jis  yra taikomas, turbūt, konkrečioms vietoms: gatvėms ir savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybė supranta ir deklaruoja, kad ne baudos lemia, jog naktinis gyvenimas yra ar jo nėra“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Greitai Vilniaus savivaldybė svarstys steigti Vilniaus naktinį biurą. Neatmeta, kad turės ir atskirą fondą verslui – remti garso izoliaciją. Baudų didinimui Vyriausybė pritarė, sulaukė daugumos balsų Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete.