Skirtingi prioritetai

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva 2023 m. atliktos gyventojų apklausos duomenimis, įprastai po šalį elektromobiliu keliauja 6 proc. lietuvių.

Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė pastebėjo, kad gyventojai dar tik pradeda domėtis lankytinų vietų tvarumo rodikliais. Neprioritetinės gyventojams kol kas yra ir naujos tvaraus turizmo skatinimo priemonės.

„Lietuviams aktualesni rodikliai – apgyvendinimo paslaugų kainos ir kokybės santykis, lankytinos vietos infrastruktūra, gamtos objektų pasiūla, galimybė netrukdomiems saugiai pailsėti ir informacijos kiekis internete“, – komentavo turizmo skatinimo agentūros atstovė.

Elektromobilių įkrovimo stotelės greta šalies turistinių objektų, anot D. Seliukės, vis dar retenybė.

2023 m. agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atliktas šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad atsiliepimuose blogiausiai vertinamas būtent šių vietų pritaikymas elektromobiliams. Prastas rezultatas fiksuojamas antrus metus iš eilės.

„Įvertinus 2 tūkst. turistinių objektų, sudėtinga būtų išskirti miestą ar rajoną, kuriame situacija būtų žymiai geresnė. Ši problema pastebima daugelyje savivaldybių“, – sakė D. Seliukė.

Tvarių kelionių paklausa

Už Lietuvos ribų susidomėjimas tvariu turizmu pamažu auga. D. Seliukės teigimu, tyrimai Europoje rodo, kad keliautojai atkreipia vis daugiau dėmesio į savo taršos pėdsaką.

2021 m. Europos kelionių komisijos apklausoje dalyvavusiems turistams kelionių tvarumas buvo svarbesnis už naujus potyrius, lankomų objektų autentiškumą ir atstumą nuo namų.

Nakvynės užsakymo platformos „Booking.com“ prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma keliautojų (84 proc.) nori sumažinti taršą ateities kelionių metu.

„Tokių žmonių galbūt būtų ir dar daugiau, bet tvaraus turizmo paklausa kol kas nevisiškai patenkinama. 49 proc. apklausoje dalyvavusių turistų manė, kad tvarių kelionių galimybių vis dar trūksta. Daugiau nei 72 proc. apklaustųjų norėtų iš agentūrų ir organizatorių gauti daugiau tvarių kelionių pasiūlymų“, – vardijo D. Seliukė.

Nauda ne vien svečiams

„Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pažymėjo, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra yra naudinga ne tik užsienio turistams, bet ir vietos keliautojams.

Didžiausias iššūkis pastariesiems – dėl didelių srautų savaitgaliais įkrovimo vietose susidarančios elektromobilių eilės. Nepatogu ir tai, kad keliaujant tarp lankytinų objektų itin trūksta įkrovimo stotelių.

„Elektromobiliais keliaujantiems europiečiams aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra greta magistralinių kelių plėstųsi sparčiau. Būtų idealu, jei stotelių atsirastų ir prie svarbiausių lankytinų objektų. Tvariai keliaujančių turistų srautai Lietuvoje išaugs tuomet, kai jie matys, kad bet kurioje vietoje yra galimybė per 30 minučių įkrauti bateriją nuvažiuoti bent 200 km atstumą ir važiuoti toliau“, – konstatavo įmonės atstovas.

Pagrindinis orientyras plėtojant elektromobilių infrastuktūrą, anot K. Pupinio, – įkrovimo paslaugų pasiūla turi nors minimaliai viršyti paklausą. Tai leistų išvengti atvejų, kai elektromobilių vairuotojai savaitgalį ar piko metu neranda laisvų stotelių.

„Naujas įkrovimo vietas planuojame vertindami esamus transporto srautus ir galimą stotelių užimtumą. Prognozuojame, kiek elektromobilių vairuotojų čia užsuktų. Numatant įkrovimo stoteles turistams patraukliose vietose, papildomai reikia atsižvelgti į sezoniškumą – vienur turistai važiuoja ištisus metus, o kitos vietos yra sezoniniai kurortai“, – kalbėjo pašnekovas.

Įvertins poreikius

Neringa – daugiausia vasarą lankomas Lietuvos kurortas, todėl, prieš imantis infrastruktūros plėtros, anot K. Pupinio, čia iš pradžių bus tiriama rinka – įrengiamos dvi ar trys 150 kW galios įkrovimo stotelės.

Įvertinus vartotojų srautus sezono metu ir jam pasibaigus, bus svarstomas stotelių skaičiaus ir galios didinimas.

„Eleport“ atstovas pažymėjo, kad elektromobilių stoteles planuojama statyti ir atokesnėse, tačiau turistų pamėgtose Lietuvos vietose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesniems šalies kurortiniams miesteliams, o pirmąjį etapą planuojama pradėti jau artimiausiais metais.

„Racionaliausia būtų pradėti nuo vienos stotelės ir stebėti, kaip ji eksploatuojama, kokie yra vartotojų atsiliepimai ir lūkesčiai, – sakė K. Pupinis. – Atokiose vietose galima ir spartesnė plėtra, tačiau tam reikalingi partneriai – ten veikiančios įmonės, savivalda ar fiziniai asmenys. Jų suinteresuotumą gali padidinti tai, kad vieša įkrovimo stotelė pritrauks daugiau klientų.“

Koks paslaugų meniu?

Elektromobilių vairuotojams neužtenka vien tik įkrovimo stotelių – itin aktuali yra ir juos supanti infrastruktūra.

K. Pupinio teigimu, keliautojai elektromobiliui įkrauti visuomet rinksis vietą, kurioje galima ne tik papildyti baterijos atsargas, bet ir pailsėti išlipus iš automobilio, atsigerti, pavalgyti, apsipirkti ar pamatyti kažką naujo.

Keliautojams itin svarbus yra patogus įkrovimo stotelių naudojimas. „Eleport“ atstovo teigimu, prie vieno įkrovimo būdo savo šalyje pripratę vartotojai tokios pat galimybės tikėsis ir išvykę svetur. Be to, elektromobilių vairuotojai tikisi, kad prisijungimas prie stotelės ir atsiskaitymas už paslaugas vyks be jokių nesklandumų.

„Mes stotelių naudojimo patogumą užtikriname diegdami savo pačių kurtą programinę įrangą. Tai leidžia itin greitai prisitaikyti prie technologinių ir programinių sprendimų, vartotojų lūkesčių. Be to, lengviau pavyksta integruoti stoteles į bendrą infrastruktūrą. Šiandien įkrovimą „Eleport“ tinkle galima pradėti trimis paspaudimais programėlėje. Ateityje nereikės ir tiek“, – tikino K. Pupinis.

Juntami pokyčiai

Lietuvos turizmo sektorius per trumpą laiką tikrai pasitempė, tačiau kainų augimas kol kas lenkia teikiamų paslaugų kokybinį šuolį. Taip dabartinę situaciją vertina dauguma lietuvių ir šiuo atveju kalbame ne apie pavienius nuostabos šūksnius, išsprūstančius žmonėms sužinojus, kad vasaros sezonu nakvynės kainos Nidoje yra didesnės nei, pavyzdžiui, Malagoje. Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, 70 proc. mūsų gyventojų mano, kad užsienio kurortai kainos ir kokybės atžvilgiu yra patrauklesni nei Lietuvos, taigi tai vyraujanti nuomonė.

„Keliauk Lietuvoje“ birželio mėnesį atliktas tyrimas patvirtino, kad artimų išvykų patogumas vis dar yra svarbus daugeliui. Atstumai mūsų šalyje nedideli ir kelionės ilgai netrunka. Net du trečdaliai apklaustųjų patvirtino, kad pagrindines metų atostogas įprastai leidžia Lietuvoje ir ši tendencija pastaraisiais metais nesikeičia. Svarbiausia tai, kad vietinės kelionės nereikalauja ypatingo pasiruošimo. Gali tiesiog pagriebti kuprinę, įsimesti keletą svarbiausių daiktų ir leistis į kelią.

Pajūrio kurortai verti atskiros temos. Be išankstinės rezervacijos vasaros įkarštyje nakvynę gal ir pavyks rasti, tačiau ji bus arba ganėtinai toli nuo jūros, arba atsieis tikrai brangiai. Turime vos 90 km jūros pakrantės, todėl daug pasirinkimo, kur vykti tada, kai nusibosta poilsiauti prie lietuviškų upių ir ežerų, deja, nėra. O nugalėti jūros trauką sunku. Vieno iš dviejų lietuvių kelias šiltuoju sezonu galiausiai baigiasi pajūryje. Turizmo infrastruktūrą Palangoje ar Šventojoje galima toliau plėsti, tačiau jau reikia galvoti ir apie įvairovę. Užuot nakvoję viešbutyje, kai kurie žmonės galbūt norėtų atvykti su nameliu ant ratų, bet ir kempingų mūsų pajūryje nėra tiek daug, kad vasarą vietą susirasti būtų paprasta.

Lietuviškam turizmui būdingas ryškus sezoniškumas, padidėjusios išlaidos ir infliacija skatina paslaugų teikėjus nustatyti maksimalią kainą.

Būdingas sezoniškumas

Lietuviškam turizmui būdingas ryškus sezoniškumas, padidėjusios išlaidos ir infliacija skatina paslaugų teikėjus nustatyti maksimalią kainą. Per metus savaitgalio išvyka vienam asmeniui Lietuvoje pabrango maždaug 30 eurų, o kasmečių atostogų išlaidos padidėjo daugiau nei 110 eurų. Sezoniškumą galima sumažinti siūlant įvairias, visiems metų laikams tinkančias pramogas – amatų mokymus, žvejybą ar specializuotą kaimo turizmą. Pajūryje taip pat galėtų atsirasti vandens pramogų parkų. Būtent tai ir viešbučių pasiūla ne sezono metu labiausiai vilioja vietos turistus į Druskininkus ir Birštoną.

Degantys noru keliauti lietuviai taip pat ieško būdų, kaip laisvu laiku apvažiuoti kuo daugiau Lietuvos. Pažintinių kelionių poreikis auga ir lietuviškam turizmo verslui jau metas plėstis tolyn ir siekti atokesnes vietas. Nuošalesni kampeliai neretai slepia įspūdingus gamtos lobius, o didelė dalis lietuvių dabar būtent to ir ieško. Turizmo ekspertų užduotis – suteikti vietos keliautojams visas galimybes geriau pažinti savo kraštą. Savivaldybės gali pasirūpinti reikalinga infrastruktūra, o verslas – svarbiausiomis paslaugomis. Nebūtinai visur turime nutiesti asfaltuotus kelius, kartais užtenka ir gerai prižiūrėto žvyrkelio ar netgi aiškiai pažymėto pėsčiųjų tako.

Svarbios detalės

Stengiantis įtikti saviems turistams netgi nebūtina verstis per galvą, kadangi sėkmingo lietuviško turizmo verslo receptas iš esmės lieka toks pats. Vaizdingoje vietoje už patrauklią kainą suteikiama jauki nakvynė su patogiu privažiavimu pastebimai padidina keliautojų susidomėjimą. Dar geriau, jei netoliese yra ir daugiau lankytinų gamtos objektų, pasirūpinta automobilių stovėjimo vietomis ir kitais patogumais. Pritraukiant jaunas šeimas reikėtų nepamiršti ir mažųjų keliautojų. Žaidimų aikštelės ir siūlomos pramogos atostogaujantiems tėvams garantuoja papildomą poilsį, kurį jie labai vertina.

Lygindami turizmo paslaugas Lietuvoje ir kitose jų lankytose šalyse mūsų keliautojai labiausiai žiūri į kainos ir kokybės santykį. Svarbiausia čia ne poilsiaujant išleista pinigų suma, o tai, ką žmonės už ją gauna. Užtikrinant gana aukštą paslaugų kokybę savo sferoje keliautojų srautas galiausiai vis tiek ims augti. Galbūt kiek lėčiau, nei norėtųsi verslui, mat lietuviams artimųjų ir draugų rekomendacijos vis dar yra beveik tokios pat svarbios, kaip ir „Google“ reitingai. Tačiau juk ir nereikėtų tikėtis, kad viskas įvyks per vieną dieną.

Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 84 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę – vidutiniškai 58 eurus, per verslo kelionę – 85 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

40 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, pas gimines ir draugus – 27 proc., nuomojamame būste – 14, poilsio nuosavame būste – 12, sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 3 proc., kitur – 4 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 85 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 10 proc. turistų, traukiniu – 3 proc., kita transporto priemone – 2 proc.

Į užsienį pirmąjį ketvirtį keliavo 324,7 tūkst. šalies gyventojų, arba 62,5 proc. daugiau nei prieš metus. 46,4 proc. keliavusiųjų nakvojo viešbučiuose ir moteliuose, 52,8 proc. – pas gimines ir draugus ar privačiame apgyvendinimo sektoriuje.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 210,2 mln. eurų – 69,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 505 eurus.

Kelionių į užsienį skaičius padidėjo 67,6 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 416,3 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo įmonėse, sudarė 15,3 proc. visų kelionių, arba 25,5 proc. daugiau.

Daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (44,7 tūkst., arba 10,7 proc. visų kelionių), Lenkiją (40,1 tūkst., arba 9,6 proc.), Latviją (33,2 tūkst., arba 8 proc.), Norvegiją (31,8 tūkst., arba 7,6 proc.), Vokietiją (28,4 tūkst., arba 6,8 proc.) ir Egiptą (25 tūkst., arba 6 proc.).

Kita respublika, kita kalba, o lengvai neįvažiuosi. Taip pasitinkami į Alsėdžius, arba kitaip – Alsiediu Respubliką,  atvykę turistai. Atsitiktinai arba ne alsėdiškiai pasirinko ganėtinai griežtą toną, turistus pasitinka ne kas kitas, o milicininkai. Turistų bandoma pritraukti su kostiumais, vaidybos elementais, istorijos subtilybėmis apie neva kadaise čia gyvenusias kengūras.

Rengiami ir išskirtiniai čempionatai, kur reikia – sėdėti. Sėdėjimo čempionatai vyksta siejant juos su vietovės pavadinimu. „Esam sėdėtojų kraštas“, – juokiasi seniūnė Danutė Repšienė. Ji teigia, kad Lietuvos kaimo vietovės – užmirštos nepelnytai: „Reikia pažinti. Ir pradėti pažintį nuo savo kiemo, savo krašto, ir tikrai kartais tie kaimai ir maži miesteliai būna nepelnytai pamiršti.“

Ne taip toli Alsėdžių ir dar vienas turistų vis dažniau atrandamas taškas – Rietavas, daugeliui žinomas tik dėl vieno iš didžiausių turgų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Greičiausiai ir vienintelis, kuriame jūs galit nuo adatos iki kombaino įsigyti. Įdomu, nes yra sendaikčių, bet iš tiesų, tai ko ten tik nėra, – juokiasi Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė. – Tikrai ten plečiasi visa erdvė, ir išduosiu gal ir tokią paslaptį – buvo kalbėta, kad turgaus savininkai ruošiasi ten padaryti sceną ir leisti muzikuoti pradedantiesiems muzikantams, kad dar daugiau lankytojų pritrauktų. Didžiausia dalis, kaip sako savininkai, atvažiuoja kaip į ekskursiją.“

Anot direktorės, vietoves tyrinėjančius turistus kraštas traukia dėl Oginskių palikimo, populiari ir Baltų tikėjimo vietovė – Lopaičių piliakalnis, kur yra ir neva stebuklingas šaltinis. „Galime tikėti, kuo norime, bet vanduo iš tikrųjų turi galios“, – tikina Laima.

Važiuojant pajūrio link, į Rietavą kviečiama užsukti atsipūsti.

„Čia turbūt pateisinsime tą priežodį, kad pas save pranašu nebūsi – turbūt esame labiau mėgstami užsienio turistų. Tačiau Lietuvos turistai yra labai laukiami ir, sakyčiau, dar Rietavas yra jų neatrastas. Dėl to sakome, kad čia yra puiki stotelė vykstant link jūros, atsipūsti“, – kviečia užsukti ir įsitikinti patiems Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Vaiva Petrauskienė.

Turizmo puoselėtojos sako, įdomu, jog jų kraštą paskutiniu metu labai pamėgo švedai.

„Jiems labai patogu. Tiesiog vakare ar savaitgalį sėda ir ryte, apie 10 val., čia jau būriuojasi“, – vis dažniau apsilankančiais turistais iš Švedijos džiaugiasi direktorė Laima.

Naudingas palikimas

Ko gero, per pastaruosius kelis metus daugiausiai kartų mieste bučiuoti TIC vitrininiai langai kviečia kilstelėti durų rankeną ir užsukti vidun. Įsigyti maišelį su „Seneliu išminčiumi“ ir naujai išleistą ženkliuką, paskanauti kaunietiško šokolado, įkvėpti alyvmedžio, atkeliavusio iš VDU Botanikos sodo ir vasariškų naujienų, su kuriomis TIC pradeda smagiausią metų laiką ir savo gimtadienio fiestą. Bene ryškiausias pokytis centre – palikimo erdvė, kuri miestiečiams ir turistams primins 2022-uosius, kai Kaunas nešė kultūros sostinės vėliavą.  

„Mūsų komandos tikslai nuo pat pradžių buvo ilgalaikiai. Norėjome įtraukti žmones daryti pokytį mieste ir rajone. 2021-aisiais užsimezgė ir mūsų draugystė su TIC. Nusprendėme, kad sujungus „Kaunas 2022“ biurą su centru, miestiečiams ir turistams bus paprasčiau gauti visą reikiamą informaciją. Todėl nenuostabu, kad pasibaigus titulo metams, palikimo ekspoziciją įkūrėme būtent čia“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė.

Veiks poilsio zona

TIC patalpose, kur iki šiol buvo dešimtys mažų, atsirado vienas didelis žemėlapis. Sumanymą įgyvendino ištikimi „Kaunas 2022“ bičiuliai, architektai Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras ir Karolis Platakis.

Permatomame žemėlapyje pažymėti 108 objektai, suskirstyti į šešias grupes: renginius ir festivalius, skulptūras, instaliacijas, gatvės meną, bendruomenių erdves, parodas ir meno kūrinius. Žemėlapio apačioje TIC lankytojai ras du QR kodus. Pirmasis skirtas tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kiekvieną tašką. Antrasis kodas orientuotas į skubančius. Nuskenavus jį, telefono ekrane iššoks analogiškas žemėlapis. Sienelėje-žemėlapyje, kuris skiria priėmimo erdvę nuo poilsio zonos, sumontuota dešimtys kišenių, kuriose sukaišioti popieriniai TIC lankstinukai su nuorodomis į mieste vykstančias ekskursijas, renginius ir t.t.

Poilsio zonoje TIC lankytojai galės sukristi ant minkštasuolių, perversti bibliotekos, kuri bus nuolat pildoma, leidinius. Žvilgtelėti į televizoriaus ekraną ir prisiminti 2022-ųjų renginius. Netrukus čia bus įrengtas ir audiogidas.

Vasaroti gera ne tik Turkijoje

TIC primena, kad vasaroti gera ne tik Turkijoje, bet ir Kaune, kur apstu įvairių iniciatyvų: festivalių po atviru dangumi, parodų, renginių šeimoms, ekskursijų. Pastarųjų yra bemaž pusšimtis.

Pradedant pasakojimais apie frankofonišką Kauną, baroko paslaptis, baigiant pasivaikščiojimu su neregiu gidu. Pojūčių turizmas „Neregėjimo galia“, anot vienos iš ekskursijos gidžių Lauros Stadalninkaitės, puiki proga Kauną pažinti per kitus pojūčius, atrasti bendrystę , kurti empatišką visuomenę, didinti neregių ir silpnaregių įtrauką į visuomenę. „Kaip vyksta ekskursija? Matantis žmogus užsideda specialius akinius, jam duodama neregio lazdelė, o kelią rodo neregys, padedantis orientuotis ir pasakojantis aplinką taip, kad ją jaučia jis pats“, – visus susidomėjusius L. Stadalninkaitė kvietė išbandyti du maršrutus.

Pirmasis driekiasi Kaune Ąžuolyno parke, antrasis veda į miesto šurmulį Laisvės alėjoje.

„Kaunastiški topai“

Sušilęs oras vėl pažadino norą keliauti. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip miestas šiemet bandys vilioti turistus ir kokių pramogų siūlys. Pasak turizmo specialistų, Kaune kiekvienas atras, ką įdomaus nuveikti. Pasižvalgyti po apylinkes raginami ir patys kauniečiai.

„Kaune vasaros turizmo sezonas, galima sakyti, jau prasidėjo. Drąsiai teigiame, kad tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams veiklų ir pramogų tikrai netrūks. Neoficialus mūsų šio vasaros sezono šūkis – Kaune kiekvienas turės veiklos: ir šeimos su mažais vaikais, ir pramogų ieškančios kompanijos ar vyresni lankytojai atras kažką ypatingo ir nepamirštamo – nuo nesibaigiančio žydėjimo Botanikos sode iki kultūros festivalių gausos, įdomiausių muziejų, gatvės meno kūrinių ar ekskursijų“, – teigė „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Jis nurodė, kad Kauną pažinti norinčių smalsuolių laukia ir laiko patikrintos ekskursijos, ir naujovės.

„Artėjant Eurolygos finalinio ketverto turnyrui kilo natūralus klausimas: kokius finalininkus atrinkti į lankytinų Kauno vietų sąrašą? Taip gimė naujasis, netrukus dienos šviesą išvysiantis maršrutas „Kaunastiški topai“, kuriame – svarbiausi objektai, skaniausi kąsneliai ir gaiviausi gurkšneliai, daugybė kitų įdomybių, kurių kol kas neišduosime, mesdami iššūkį susipažinti su mūsų naujuoju maršrutu ir galbūt nustebti pamačius Kauną kitoje šviesoje“, – intrigavo pašnekovas.

Turizmo ekspertas pažymėjo, kad turistams bus siūloma pakeliauti ir gatvės menu pažymėtais takais, ir išbandyti skonių, ir pasižvalgyti po tarpukario perlus. Šie maršrutai turistams tikrai pažįstami, jau tapę Kauno identiteto pavyzdžiais.

„Šių metų tikslas – palaikyti pusiausvyrą tarp klasika tapusių pažintinių ekskursijų, per porą valandų atskleidžiančių Kauno unikalumą ir savitumą, ir teminių maršrutų tiems, kurie nori Kauną pažinti giliau ir nuodugniau.

Bet kokiu atveju sekite naujienas feisbuko paskyroje „Kaunastika“, interneto svetainėje visit.kaunas.lt arba užsukite į turizmo informacijos centrą Laisvės alėjoje ir atraskite sau maloniausią būdą pažinti Kauną“, – kvietė T. Stankevičius.

Nuotaika: turistus domina ir mieste vykstantys renginiai. Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Ar sugrįžo turistai?

Pastaraisiais metais Kauno turizmo sektorius turėjo iššūkių. Kelionės buvo apribotos dėl koronaviruso pandemijos, pernai prasidėjęs karas Ukrainoje išgąsdino dalį turistų atvykti ir į Lietuvą. Dienraštis teiravosi, ar Kaunas – vis dar patraukli turizmo vieta, ar per tuos kelerius metus turistai mūsų miesto nepamiršo.

„2022-aisiais lankytojų skaičius sugrįžo į priešpandeminį lygį, vis dėlto karas Ukrainoje turėjo įtakos renkantis Kauną ir Lietuvą kaip turistinę šalį, tad mus lankančių šalių šiek tiek sumažėjo. Daugiausia lankytojų sulaukėme iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos.

Tikrai nedrįsčiau sutikti, kad Kaunas – neįdomi vieta užsieniečiams. Mes tikrai nesame mažesnė Vilniaus versija. Kaune turistų laukia autentiškų patirčių kupina kelionė, kurią sudėlioti galima iš daugelio skirtingų elementų: modernizmo architektūros, istorijos, kultūros lauko, gatvės meno ir daugelio kitų dalykų, kuriuos galbūt sunku paaiškinti, bet patyręs gali įvardyti kaip paprasčiausiai kaunastiškus“, – kalbėjo „Kaunas IN“ vadovas.

T. Stankevičius pažymėjo, kad daugiausia turistų tikimasi Kaune sulaukti iš šalių, su kuriomis miestas aktyviausiai dirba ir kurių gyventojai Kaune aktyviausiai lankėsi 2022 m.: Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Estijos.

„Išaugo lankytojų ir iš Suomijos skaičius, aktyviai dirbame, kad suomiai atrastų Lietuvą kaip patrauklią atostogų kryptį. Be to, dirbame, kad į Kauną atskristų turistai būtent iš tų šalių, su kuriomis galima susisiekti tiesioginiais skrydžiais“, – teigė turizmo specialistas.

Naujiena: netrukus bus pristatytas naujas maršrutas „Kaunastiški topai“. Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Svečiai iš kitų miestų

Į Kauną siekiama pritraukti ne tik užsieniečių, tačiau ir Lietuvos keliautojų. Vietiniai turistai – taip pat labai svarbus segmentas, todėl Kauno pramogos pristatomos įvairiose mugėse.

„Svarbi mūsų agentūros darbo dalis – darbas su Lietuvos rinka, todėl organizuojame įvairias akcijas pritraukti turistų iš visos Lietuvos, nuolatos balansuojame tarp to, kuo domisi Kauno lankytojai, ir to, ką naujo, nepaprasto ir dar nepatirto jiems galime pasiūlyti.

Rengiame įvairiausias akcijas švenčių dienomis, dalyvaujame vietinėse šalies mugėse, kuriose pristatome naujienas, teminius maršrutus, vykdome įvairias iniciatyvas, kad prikviestume lankytojų į mieste organizuojamas parodas, renginius ir šventes“, – dėstė T. Stankevičius.

Mūsų šios vasaros sezono šūkis – Kaune kiekvienas ras veiklos.

KEKS palikimas

Pernai Kaunas buvo tituluotas Europos kultūros sostine. Būtent programa „Kaunas 2022“ prisidėjo, kad miestą atrastų tūkstančiai žmonių. Ar kultūros sostinės palikimas neišgaravo ir dar ir šiemet prisidės prie turistų vilionių?

„Europos kultūros sostinės statusas Kauno transformaciją pradėjo dar gerokai prieš 2022 m., tad natūralu, kad nesibaigė ir su tituliniais metais. Programos „Kaunas 2022“ palikimas gausus ir įvairiapusis – tai ne tik renginiai, bet ir įvairios iniciatyvos, kurios leido mums kalbėti apie Kauno istoriją, kurti jo mitą ir patiems gyventojams įsitraukti į miesto kūrimo procesą, tad dalis šio palikimo tapo natūralia miesto gyvenimo, ir to, kaip į jį žvelgiame, dalimi“, – tikino „Kaunas IN“ vadovas.

Jis pažymėjo, kad programos „Kaunas 2022“ ribose užauginti renginiai ir iniciatyvos toliau gyvena savo gyvenimą, ieškoma naujų patirčių,  įdomių ir miesto svečiams.

Pasak pašnekovo, vyks daugybė vertingų renginių: Japonijos dienos, Kauno literatūros savaitė, Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, „Švęskime Upę“, Šiuolaikinės seniūnijos, tarptautinis scenos menų festivalis „Contempo“ ir festivalis „Fluxus“.

„Mūsų tikslas – išsaugoti vertingiausią programos „Kaunas 2022“ palikimą, tačiau ir nuolat klausti: o kas toliau, kad dar kartą netaptume buvusia, o išliktume šiuolaikine sostine, galinčia pasiūlyti nepamirštamų patirčių ieškantiems aukščiausio lygio sporto ir meno renginių, poilsio ir viso kito, ką atrasti galima tik Kaune“, – teigė T. Stankevičius.

Pažintis: turistai Kaune kviečiami išgirsti istorinių pasakojimų, išbandyti netikėtų skonių ir gerai pramogauti. Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Veda visi keliai

Iš tiesų Kaunas siūlo įvairių patirčių, pramogų ar neatrastų vietų. Pats miestas yra strateginėje vietoje, todėl turistams patogu jį pasiekti tiek sausumos, tiek oro ar vandens keliais. Turizmo ekspertus džiugina ir galimybė miestą iš Europos pasiekti traukiniais, tad viliamasi, kad šiemet Kaunas taps tikru turizmo centru.

„Jau prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas siūlo 27 kryptis į Kauno oro uostą. Vis daugiau miesto lankytojų naudojasi tarpmiestiniais ir tarptautiniais traukiniais, autobusais. Žinoma, neretai Kaunas pasiekiamas ir individualiomis transporto priemonėmis (automobiliais, kemperiais, motociklais, dviračiais ir pan.), apsistojama mūsų stovyklavietėse. Džiugina atsiradusi galimybė Kauną geležinkeliu pasiekti iš Varšuvos“, – kokiais keliais galima pasiekti Kauną, apžvelgė T. Stankevičius.

Nors į Kauną galima atvykti ir upių transportu, vis dėlto turizmo ekspertas pažymėjo, kad kol kas vandens keliai daugiau tarnauja kaip vietinė pramoga, o ne susisiekimo galimybė. Tačiau neatmetama tikimybė, kad, sutvarkius Nemuno vagą, ateityje įrengus ir šliuzą po Kauno hidroelektrine, miestas taps dar patrauklesnis – daugiau turistų atplauks ir laiveliais.

Vis dar baiminasi karo

Tiek U. Armalis, tiek kolegos, su kuriais jam tenka bendrauti, vieningi: Lietuvos turizmo verslas vis dar balansuoja ties gana sudėtinga situacija. LKVA apžvelgė Valstybės duomenų agentūros statistiką, kuria remiantis galima teigti, kad atsigavimo po pandemijos stebuklus pademonstravo būtent išvykstamojo turizmo verslas. Jo pajamos praėjusių metų ketvirtą ketvirtį pasiekė rekordą – 2019 m. paskutinio ketvirčio rezultatus viršijo net 89 proc. „Tačiau atvykstamojo turizmo organizatoriai, kurie į Lietuvą priešpandeminiu laikotarpiu atveždavo iki 40 proc. turistų, ir toliau lieka ištikti gilios komos“, – teigia U. Armalis.

Anot jo, žvelgiant į 2023 m. pradžios duomenis, kol kas nematyti šio segmento atsigavimo, nes pasiekiama 20–30 proc. tų rodiklių, kurie buvo fiksuojami prieš pandemiją 2019 m.

„Karas vis dar vyksta, o tai daro didelę įtaką atvykstamajam turizmui. Užsieniečiai vis dar jo prisibijo, todėl šie metai bus vis dar nekokie. Galbūt net ir 2024 m. bus dar prasti, kadangi sutartys, susijusios su kitų metų atvykstamuoju turizmu, dažniausiai pasirašomos einamųjų metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais“, – aiškina U. Armalis.

Pozicija: U. Armalio įsitikinimu, Lietuvoje pandemijos metu pinigai buvo tarsi pumpuojami į stambųjį turizmo verslą. U. Armalio asmeninio archyvo nuotr.

„Kalbant apie kitas tendencijas, mūsų problema – kad 35 proc. Lietuvos užsienio turistų buvo rusakalbiai. Rusai neatvažiuos, baltarusių smarkiai sumažėjo, o ukrainiečių mes irgi negalime vadinti užsienio turistais, nors jie apytikriai sudaro apie 10 proc. gyvenančių šalies viešbučiuose. Antri pagal populiarumą yra vokiečiai, kurie irgi sudarydavo apie 10 proc. užsienio turistų, bet jie akivaizdžiai vis dar bijo karo. Aišku, reikėtų nepamiršti, kad ir prieš pandemiją Baltijos šalys nebuvo labai populiarios“, – konstatuoja jis.

Mūsų problema – kad 35 proc. Lietuvos užsienio turistų buvo rusakalbiai. Rusai neatvažiuos, baltarusių smarkiai sumažėjo, o ukrainiečių mes irgi negalime vadinti užsienio turistais, nors jie apytikriai sudaro apie 10 proc. apsigyvenusių šalies viešbučiuose.

 

Nors Lietuvoje žymiai sumažėjo užsienio turistų, apgyvendinimo įstaigos demonstruoja gerą atsparumą susidariusiai situacijai: jų pajamos 2019 m. rezultatus pasiekė dar 2022-ųjų pradžioje ir panašų lygį išlaikė iki pat praėjusių metų pabaigos.

Yra kelios pagrindinės priežastys, kurios suponavo tokią padėtį. „Pirmiausia, kadangi buvo apribotos kelionės užsienyje, lietuviai puolė atostogauti Lietuvos viešbučiuose. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad jie praktiškai padengė viešbučių pajamų skirtumą: apgyvendinimo srautai buvo tokie patys kaip 2019 m. Kita gerų pajamų rodiklių priežastis yra tai, kad viešbučiai galėjo šiek tiek pakelti kainas ir taip jie padidino savo pajamas. Trečia priežastis yra iki 9 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, dėl kurio viešbučiai, apgyvendinimo įstaigos patiria mažiau išlaidų“, – sako U. Armalis.

„Tačiau džiaugtis ir atsipalaiduoti nereikėtų, nes tendencijos rodo, kad pirmą šių metų ketvirtį lietuviai pamažu palieka Lietuvos viešbučius ir ruošiasi keliauti į užsienį. Gali būti, kad viešbučiai šiuos metus pabaigs su minuso ženklu. Lietuvių kelionių Lietuvoje burbulas gali ir subliūkšti“, – priduria jis.

Dvi Lietuvos

LKVA viceprezidentas akcentuoja, kad pandemijos metu ypač padidėjo taip peikiamos Palangos ir kelių kitų kurortų populiarumas. Tačiau šiuo atveju reikia atskirti lietuvių keliavimo kituose šalies regionuose ypatumus.

„Lietuvoje daug žmonių keliauja į regionų kurortus, lankydami gimines, vadinasi, šie žmonės nakvos pas gimines, pažįstamus. Kita problema, kad Lietuvos regionuose tragiškai neišvystytas viešbučių ir nakvynės tinklas. Jeigu jūs norėtumėte apsistoti Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Tauragėje ir tai būtų didesnė grupė žmonių – galbūt net ir vienas žmogus, – susidurtumėte su gana didele problema“, – tikina U. Armalis.

Taip pat reikėtų atskirti lankytojus ir turistus. „Lankytojas yra tas žmogus, kuris keliauja be nakvynės. Lietuva yra gana maža šalis, jei išvažiuoji iš Vilniaus ar Kauno 150 km spinduliu, tu pamatai, ką nori, ir grįžti namo be nakvynės, todėl statistikoje keliavimas regionuose irgi neatsispindi. Žmonės daugiau keliauja su nakvyne, kai renkasi SPA ar poilsį pajūryje, tai ir atsispindi statistikoje, todėl čia atsiranda ir Palanga, ir kai kurie kiti kurortai“, – detalizuoja turizmo ekspertas.

Jis teigia, kad atskiro paminėjimo vertas Neringos atvejis, mat ten užfiksuotas turistų srautų didėjimas žiemos periodu. „Šie skaičiai man buvo šiokia tokia staigmena, susijusi su nauju apgyvendinimo įstaigų atidarymu. Neringoje lankosi palygint mažai turistų, todėl manau, kad su bumu buvo susiję būtent nauji viešbučiai. Aš pats šią žiemą išbandžiau šitą galimybę“, – pasakoja U. Armalis.

„Yra šioks toks paradoksas: visos Druskininkų apgyvendinimo įstaigos žiemą užimtos turistų, o Nidoje kaina šiuo metų laiku buvo labai gera, maistas buvo labai geras, viešbutis buvo visiškai naujas. Tokiu keliu ir turi eiti Palangos, Nidos kurortai, kad tai nebūtų tik vasaros kurortai. Tokiu atveju ir žmonių, ir savivaldybių pajamos būtų stabilesnės, ir darbuotojai būtų išlaikomi“, – įsitikinęs jis.

Realybė: pandemijos metu ypač padidėjo taip peikiamos Palangos ir kelių kitų kurortų populiarumas. Tačiau lietuvių kelionės daugumoje kitų šalies regionų nesekė analogiška trajektorija. I. Gelūno / BNS nuotr.

Daugiau regionų reklamos

Jau tapo įprasta, kad į Lietuvą atvykę užsieniečiai už Vilniaus retai teišvyksta. Pasak U. Armalio, pandemija šios tendencijos nepakeitė: „Manau, yra dvi problemos. Viena – kad organizuotos kelionės siūlo aplankyti pagrindinius miestus – Vilnių, Trakus, Druskininkus, Klaipėdą – ir galiausiai išvykstama į Rygą. Tokios kelionės nesiūlo kitų regionų. Kalbant apie pavienius turistus, susiklostė labai paradoksali situacija: ne tik nėra apgyvendinimo vietų regionuose, bet ir toliau reklamuojami trys ar keturi banginiai, nors regionuose yra labai daug lankytinų objektų ir daug pramogų.“

„Pasigendame valstybės požiūrio, kad reikia reklamuoti visą Lietuvą. Mūsų strateginis tikslas turėtų būti toks, kad turistai praleistų daugiau laiko Lietuvoje, kad čia jie išleistų daugiau pinigų, – tam reikia daugiau reklamuotis“, – teigia jis.

Nors galima kalbėti apie kai kurias teigiamas tendencijas, pavyzdžiui, amerikiečių turistų suaktyvėjimą Lietuvoje, tačiau U. Armalis įsitikinęs, kad reikėtų rimtai apsvarstyti naujų rinkų klausimus, nes valstybei reikės kompensuoti prarastų turistų sukeltus nuostolius.

„Galbūt tai bus arabų kraštai, galbūt tai bus tolimos kryptys – sunku pasakyti, čia reikėtų stiprios strategijos. Mes buvome prisitaikę prie rusakalbių turistų, nes daug personalo kalbėdavo rusų kalba, o su vokiečių rinka yra sava specifika, mes turėsime kalbėti vokiškai. Kiek tam viešbučių personalas yra pasiruošęs, neaišku. Laukia daug problemų, kaip pasiekti kitas rinkas. Iš tikrųjų, tai bus sunkus kelias“, – neabejoja jis.

Subsidija už kiekvieną į Lietuvą atvežtą užsienio turistą pandemijos metu siekė 3 eurus. U. Armalis teigia, kad kai kurios šalys už jų teritorijas užsakomuoju reisu pasiekiančius turistus sumoka ir po 100 eurų.

 

Turkijos gigantai

Kiek nutolus nuo turizmo Lietuvoje, statistika rodo, kad lietuvaičių pamėgtų užsienio krypčių pasirinkimas grįžta prie 2019-ųjų tendencijų ir, anot U. Armalio, greitai gali nustelbti lietuviškų kurortų lankomumo fenomeną. „Valstybės duomenų agentūra pateikia preliminarius skaičius, kurie rodo, kad sausį lietuviai dar keliavo po Lietuvą, tačiau vasarį, kovą, palyginti su 2019 m., turime minusą. Vadinasi, lietuviams nusibodo lietuviški kurortai, jie pradėjo keliauti užsienyje“, – situaciją vertina ekspertas.

Pasak jo, prie priešpandeminių rodiklių grįžo kelionės į populiariausias vietas. Iš jų šiandien būtų galima išskirti Turkiją. „Gegužę kelionės paketai kainavo 200–300 eurų – seniai tokių kainų nebuvome matę, – prisipažįsta U. Armalis. – Tokia situacija paaiškinama paprastai: šitoje rinkoje labai stipriai kovoja Turkijos kelionių organizatoriai. Šiandien Lietuvoje yra penki turkų organizatoriai, du iš jų yra gana stambaus kalibro, prieš pandemiją Turkijoje užėmė 2–3 pozicijas rinkoje pagal atvežtų turistų skaičių. Tai yra vidinė kova.“

„Antras dalykas – turkai taip pat prarado rusų turistus, jie mažina viešbučių kainas, kad pritrauktų kuo daugiau atvykėlių, nes turistas atvyksta ne tik pavalgyti, išgerti, bet ir perka suvenyrų, perka dovanų, kitų pirkinių“, – pabrėžia jis.

„Aišku, tokios kainos nereiškia labai aukštos viešbučio klasės, tai ekonomiški viešbučiai, bet yra skrydis, maitinimas, poilsio vieta ir garantuota saulė“, – konstatuoja U. Armalis.

Jis pastebi, kad kitų užsienio krypčių kelionių paketų kainos taip smarkiai nekrinta, bet pasitaiko įvairių momentų, kai, pavyzdžiui, tiesioginis skrydis pirmyn ir atgal į Portugalijos salą Madeirą kainuoja viso labo tik 150 eurų asmeniui.

Per ilgus turizmo sektoriaus stebėjimo metus U. Armalis padarė išvadą: net ir sunkmečiu lietuviai pasiruošę rasti būdų keliauti. „Esame viena iš labiausiai keliaujančių tautų. Pavyzdžiui, kai buvo susprogdintas iš Šarm el Šeicho į Sankt Peterburgą skridęs lėktuvas, po šio įvykio atnaujinus keliones lietuviai buvo pirmieji, kurie sugrįžo į minėtą kurortą. Lietuviai keliaus bet kokiu būdu – nesvarbu, ar karas, ar maras, ar badas“, – su šypsena kalba LKVA viceprezidentas.

„Tai yra ne pirma turizmo krizė, jei kalbame apie recesiją, kuri galbūt ateina. Prieš praėjusią recesiją buvo didžiulis keliautojų, kurie keliavo savarankiškai su oro linijomis „Ryanair“, kurios tuo metu kaip tik atvyko į Lietuvą, ir oro linijomis „Wizz Air“, bumas. Vadinasi, vėl atsiras kažkokių pigių krypčių ir lietuviai ras būdų, kaip sutaupyti, bet išvyks“, – neabejoja jis.

Naujovių ir patogesnių galimybių keliauti visada atsiranda, kaip pavyzdį U. Armalis pateikia latvių oro linijų „airBaltic“ proveržį tarptautinių kelionių kryptyse: „visai neseniai jos paskelbė kitų metų keliones, tarp jų ir žiemos sezono, sąraše atsirado Dubajus, kuris anksčiau buvo pasiekiamas su užsakomaisiais skrydžiais, o dabar bus pasiekiamas ir su reguliariaisiais skrydžiais.“

Estų pavyzdys

Šiuo metu kelionių organizatoriai kariauja dėl klientų ir gali būti, kad Lietuva šiame kare pralaimės. „Turime didžiulių problemų. Pirmiausia, Ekonomikos ir inovacijų ministerija panaikino turizmo politikos skyrių. Taip parodoma, kad turizmas yra nesvarbus, nors jis prieš pandemiją į Lietuvos biudžetą įnešdavo per 1 mlrd. eurų“, – akcentuoja U. Armalis.

Jis pateikia Estija pavyzdį: šalis parengė ketverių metų strateginį turizmo atgaivinimo planą, į jį nemažai investavo. „Lietuvoje turizmui nenumatyta jokių lėšų – nei iš biudžeto, nei iš ES. Estija jau sausį atgaivino turistų srautus, o mes turėsime labai sudėtingą situaciją ir viskas, ką pasieksime, tai ne valstybinių tarnybų dėka, o dėl verslo“, – teigia LKVA atstovas.

Jo vertinimu, Lietuvoje pandemijos metu pinigai buvo tarsi pumpuojami į stambųjį turizmo verslą, užuot gaivinus atvykstamąjį turizmą, lėšos buvo skiriamos išvykstamajam turizmui gelbėti.

„Paramos priemonės buvo taip parengtos. Į paramą maitinimo įstaigoms galėjo pretenduoti tik restoranų tinklai ir ją gavo tik šeši. Ar turistus domina nueiti į „Čili“ ar „Can Can“ restoranus? Turistas nori pavalgyti ko nors unikalaus. Smulkusis verslas negavo tokios paramos“, – tikina U. Armalis.

„Parama buvo numatyta ir apgyvendinimo įstaigoms. Ją gavo tik viešbučiai, nors yra ir kaimo turizmo sodybos, svečių namai, ir kt.“, – tęsia jis.

Pasak LKVA viceprezidento, valstybės požiūrį į atvykstamąjį turizmą gali iliustruoti ir dar vienas pavyzdys: subsidija už kiekvieną į Lietuvą atvežtą užsienio turistą pandemijos metu siekė 3 eurus. U. Armalis teigia, kad kai kurios šalys už jų teritorijas užsakomuoju reisu pasiekiančius turistus sumoka ir po 100 eurų.

Mažytis, vos 750 gyventojų turintis kaimelis su nuožulniais, apsnigtais mediniais nameliais ir smailėjančiu bažnyčios bokštu per metus sulaukdavo apie milijono lankytojų, kol 2020 metais prasidėjo COVID-19 pandemija.

Atsižvelgdamas į gyventojų skundus, kaimas, susidūręs su pagyvėjusiu turistų antplūdžiu siaurose gatvėse, praėjusią savaitę pastatė laikinas medines tvoras, kad iš dalies užstotų vaizdą, naujienų agentūrai AFP sakė bendruomenės pareigūnas.

Užtvaros pastatytos tikintis, kad būriai turistų nebeplūs į vieną populiariausių asmenukėms skirtų vietų, norėdami įsiamžinti vaizdingame Alpių kaimelyje, įsikūrusiame tarp aukštų kalnų ir ežero.

Kol kas neaišku, kiek laiko medinės užtvaros bus pastatytos.

Pareigūnas patvirtino, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į gyventojų skundus.

„Vienintelis dalykas, kuris padėtų, būtų tai, jei pamėgta fotografų vieta nebebūtų pamėgta fotografų vieta“, – vietos laikraščiui sakė meras Alexanderis Scheutzas (Aleksanderis Šocas).