Prieš kurį laiką pradėję kalbėti apie naujos „Laisvės ir teisingumo“ partijos steigimą, sutelkiant R. Žemaitaičio, A. Zuoko ir visuomeninio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ vadovo Artūro Paulausko jėgas, šiandien iniciatoriai teigia kol kas atsitraukią nuo deklaruotos idėjos partijos vedliu paskirti „vadovą– vadybininką“. „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas, nors ir laikinai, birželio 6 dieną bus renkamas elektroniniu būdu, į kongresą suvažiavusiems partijų delegatams neišlipus iš savo automobilių. Nepaisant to, kad kandidatuoti galės visi, vienas iš vadinamųjų „trijų muškietininkų“ A. Paulauskas užsimena – kurį laiką formaliai partijos vedliu, ko gero, bus R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis: „Tvarkos ir teisingumo“ pabaiga natūrali ir logiška

R. Žemaitaitis į likviduojamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos faktą žvelgė optimistiškai. Tai, jo teigimu, natūralus ir protingas sprendimas.

„Tai natūralus dalykas. Ateina diena, kai gimsta darinys ir ateina laikas, kai jis turi būti uždaromas ar sujungiamas. Šiuo atveju yra padarytas labai protingas sprendimas: sujungti dvi politines partijas ir dar trečią prisijungti. Nereikia laukti, kol partija bankrutuos“, – Eltai teigė likviduojamos partijos pirmininkas R. Žemaitaitis.

Visgi paprašytas patikslinti R. Žemaitaitis pripažino, kad dar prezidento priesaiką sulaužiusio Rolando Pakso kurta partija bus ne sujungiama su A. Zuoko „Lietuvos laisvės sąjunga“, tačiau prijungiama prie jos.

„Ar taip, ar taip, jokio skirtumo nėra (...). Juridiškai bus prisijungimas. Bet teisės ir pareigos lieka „Tvarkos ir teisingumo“, o naujas darinys gimsta su nauju pavadinimu. Tai yra persitvarkymas“, – teigė R. Žemaitaitis.

Šiuo atveju yra padarytas labai protingas sprendimas: sujungti dvi politines partijas ir dar trečią prisijungti.

Įsitikinę, kad reorganizacijos procesas neturės analogų Europoje

Jėgas prieš rinkimus telkiantys politikai vienbalsiai teigia, kad pasirinktas partijos steigimo kelias neturės analogų Europoje. Kaip Eltai teigė R. Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas A. Paulauskas, į kongresą susirinkę partiečiai dėl galiojančių karantino apribojimų ir draudimo burtis į gausesnius renginius, visus su partijos reorganizavimu susijusius sprendimus priims sėdėdami automobiliuose.

„Būsime pirmi Europoje, viskas vyks „Litexpo“ parodų rūmuose, konferencija vyks iš automobilių. Kiekvienas automobilyje turės po radijo ryšį – per radiją bus galima klausytis debatų ir diskusijų. Galėsime išbandyti elektroninį balsavimą. Kiekvienas delegatas turės savo prisijungimo kodą, internetas bus visiems organizuojamas ir blokuojamas, dėl saugumo, iš išorės“, – teigė R. Žemaitaitis.

Politiko teigimu, į renginį turėtų atvykti iki 500 žmonių, kurie sėdės 80-100 automobilių.

Išrinks laikiną partijos pirmininką: siūlys R. Žemaitaitį

Kurį laiką kalbėję, kad „Laisvės ir teisingumo“ partijai vadovaus žmogus iš šalies ar „vadovas–vadybininkas“, dabar aiškinama, kad partijos pirmininkas visgi bus renkamas iš partijos vidaus. Tiesa, pabrėžia R. Žemaitaitis, birželio 6 d. bus išrinktas tik laikinas partijos primininkas.

„Priimsime trumpalaikį variantą, kadangi po to bus keičiami įstatai, kad partijos pirmininkas yra renkamas tiesiogiai skyriuose, o ne kongrese, kaip bus šį kartą“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Jis teigia, kad kandidatūrą į pirmininkus galės kelti visi. To daryti, patvirtino „tvarkietis“, jis pats tikrai neatsisakys.

„Tikrai kelsiu kandidatūrą, būsiu vienas iš kandidatų, nes už manęs stovi žmonės, komanda, jų yra labai daug (...) Lygiai kaip ir už Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko“, – kalbėjo politikas.

Tuo tarpu A. Paulauskas, kurio vadovautas visuomeninis judėjimas „Pirmyn, Lietuva“ prieš kelias savaites buvo prijungtas prie A. Zuoko partijos, teigė tokių tikslų neturįs ir tvirtino bent jau kol kas pirmininku matąs R. Žemaitaitį. Kartu A. Paulauskas pridūrė, kad išrinkto pirmininko statusas bus tik formalus ir „Laisvės ir teisingumo“ partija toliau ketinama organizuoti triumvirato, į kurį įeina jis pats, R. Žemaitaitis bei A. Zuokas, principu.  

„Aš manau, kad mes susitarsime tarp trijų mūsų vadovų. Mes išlaikysime tokį kolegialumą, triumviratą. Formaliai tik kažkuris turės būti vadovas. Bet tikrai ne aš“, – Eltai teigė A. Paulauskas, kartu užsimindamas, kad, ko gero, birželio 6 d. bus keliama tik viena kandidatūra iš trijų.

„Iš mūsų trijų sprendimas bus vienas, tai bus mūsų trijų sprendimas. Nebus taip, kad man reikės rinktis tarp vieno ar kito“, – aiškino A. Paulauskas, pridurdamas, kad į pirmininkus laikinai veikiausiai bus siūlomas R. Žemaitaitis.

„Šį kartą priimsime sprendimą, kuris, matyt, bus Remigijui palankus“, – tikino A. Paulauskas.

Už tai, kad minėtas renginys bei bendrovių apmokėtos partijos kongreso dalyvių maitinimo išlaidos būtų pripažintos neleistina juridinių asmenų parama, o partija jų neįtraukusi į apskaitą pripažinta padariusi šiurkštų pažeidimą, balsavo 12 komisijos narių.

Sprendžiant dėl sankcijos – už padarytus pažeidimus neskirti būsimos pusmečio dotacijos –  už tai balsavo 11 komisijos narių ir vienas susilaikė.

Tyrimą atlikusi VRK darbo grupė konstatavo, kad partija gavo nepinigines aukas iš juridinių asmenų per „Pirk dramblį“ renginį populiarinant „tvarkiečius“ bei privačioms bendrovėms apmokėjus 2014 metais vykusio partijos kongreso dalyvių maitinimo išlaidas.

„Vienas epizodas susijęs su 2013 metais spalio 4 dieną vykusiu renginiu „Pirk dramblį“, kitas – su 2014 metais „Litexpo“ vykusiu partijos kongresu“, – sakė darbo grupės išvadą VRK posėdyje ketvirtadienį pristačiusi komisijos narė Olga Kilkinova.

Tyrimą dėl „tvarkiečių“ finansavimo VRK pradėjo iš prokurorų gavusi „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos bylos medžiagą. Byla jau nagrinėjama teisme, joje korupcija kaltinami pati partija kaip juridinis asuo, buvęs partijos atsakingas sekretorius Rimas Antanas Ručys bei dar penki verslininkai.

VRK patvirtintoje išvadoje teigiama, kad privačioms bendrovėms finansavus renginį „Pirk dramblį“ partija neatlygintinai gavo viešinimo paslaugas, taip priimdama nepiniginę juridinių asmenų auką – tai draudžia įstatymas.

„Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje buvęs partijos atsakingasis sekretorius R. A. Ručys kaltinamas susitaręs su verslininku Rolandu Skaisgiriu priimti 68 tūkst. eurų vertės kyšį paramos koncerto „Pirk dramblį“ forma.

VRK išvadoje taip pat konstatuota, kad partija gavo 11 tūkst. eurų nepiniginę auką, privačioms bendrovėms apmokėjus partijos kongreso dalyvių maitinimo išlaidas.

Posėdyje dalyvavęs dabartinis „tvarkiečių“ atsakingasis sekretorius Almantas Petkus prašė sprendimą atidėti, kol nebus išnagrinėta korupcijos byla.

„Čia ir yra atskirties taškas, nėra teismo sprendimo, šitie duomenys, kurie minimi darbo grupės medžiagoj, jie nėra pripažinti faktu, dėl to vyksta teisminis procesas. Todėl yra prašymas sprendimo priėmimą atidėti iki teismas pasisakys galutinai“, – sakė A. Petkus.

Atsakingasis sekretorius taip pat teigė, kad partija negalėjo minimų išlaidų įtraukti į partijos finansavimo ataskaitą 2014 metais, nes jų neturėjo, o „dabar schemose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje rodomi trečiųjų asmenų sandoriai“.

Darbo grupės vadovė O. Kilkinova pastebėjo, kad VRK kompetencija spręsti dėl partijos finansinių pažeidimų ir tai nepriklauso nuo baudžiamojo proceso, tai savo sprendimuose yra konstatavę teismai.

„Tai, kad priklauso Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai, priima komisija, net jeigu sprendimas priimamas remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, o baudžiamoji byla eina savo vaga“, – sakė O. Kilkinova.

VRK balandžio 7 dieną skirstant šių metų pirmojo pusmečio dotacijas, partijai „Tvarka ir teisingumas“ buvo skirti 127 tūkst. 779 eurai, nors dėl darbo grupės nurodytų pažeidimų buvo siūlymų klausimą atidėti.

Dauguma VRK narių tuomet pasisakė, kad dotacijos turi būti paskirstomos pagal faktinę situaciją, o ne darbo grupės išvadą, dėl kurios sprendimas tuomet dar nebuvo nepriimtas. VRK atstovai pažymėjo, kad VRK pripažinus „Tvarkos ir teisingumo“ pažeidimus šiurkščiais, sankcija būtų taikoma kitai pusmečio dotacijai.

Tyrimą VRK darbo grupė pradėjo gavusi prokurorų medžiagą. Teisėsaugos tyrimas pradėtas kilus įtarimams, kad privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Byloje įtarimai dėl korupcijos buvo pateikti partijai jos buvusiam atsakingam sekretoriui R. A. Ručiui bei dar penkiems verslininkams: R. Skaisgiriui, Peisachui Kačerginskiui, Giedriui Rakauskui, Vytautui Baniui ir Justinui Garliauskui.

Prokurorai teigia, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

R. A. Ručys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Prokurorai taip pat įtaria, kad „Tvarka ir teisingumas“ per atstovą taip pat pažadėjo ir susitarė priimti kyšį iš verslininkų Peisacho Kačerginskio ir Giedriaus Rakausko.

Už tai partija kaltinama pažadėjusi paveikti paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

Tyrimo duomenimis, verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko Justino Garliausko vadovaujamų įmonių sąskaitas buvo apmokėtos „Tvarkos ir teisingumo“ viešinimo paslaugos.

Anot teisėsaugos, galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais buvo priimtas maždaug 151 tūkst. eurų kyšis.

Pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad veikdama per R. A. Ručį partija sukurstė verslininką Vytautą Banį panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į J. Garliausko vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

To galimai siekta apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas ir iššvaistyti bendrovės 140 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaltinamieji teismui perduotoje „Tvarkos ir teisingumo“ korupcijos byloje neigia darę nusikaltimus ir stebisi teisėsaugos veiksmais.

Dabartinis „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laikosi pozicijos, kad partija nusikaltimų nepadarė, nes ji nesprendė klausimų dėl jokių neskaidrių sandorių.

„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis nebeištvėrė ir pasisakė dėl partijos lyderio Rolando Pakso ambicijų kandidatuoti prezidento rinkimuose. „Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija prezidento rinkimuose nusprendžia neturėti savo kandidato, taip netiesiogiai paremdama dabartinę prezidentę“, – socialinio tinklo paskyroje pareiškė A. Mazuronis. Politologo vertinimu, šioje partijoje jau seniai ruseno konflikto židinys.

Partija tapo R. Pakso įkaite?

Trečiadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba į prezidento postą nutarė kelti partijos lyderio R. Pakso kandidatūrą. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko vertinimu, greičiausiai būtų neįmanoma registruoti R. Pakso kandidatu, nes nėra tą padaryti leidžiančios Konstitucijos pataisos.

Savo ruožtu šios partijos narys A. Mazuronis pareiškė, kad tokiu sprendimu partija „prezidento rinkimuose nusprendžia neturėti savo kandidato, taip netiesiogiai paremdama dabartinę prezidentę bei savo potencialus rinkėjus perleisdama kitoms partijoms“.

„Gaila, jog vieno žmogaus fobijų arba situacijos įkaitais tampa visa partija“, – socialinio tinklo paskyroje paskelbė A. Mazuronis.

Portalui LRT.lt politikas teigė manantis, kad bet kuri rimta parlamentinė partija turi, gali ir privalo kelti savo kandidatus visuose rinkimuose. „Reikia sutelkti savo rinkėjus ir išnaudoti politinį kapitalą, kuris yra sukauptas. Jei partija to nedaro, aš tai vertinu kaip savo balsų atidavimą kitiems kandidatams“, – teigia A. Mazuronis.

Asmenine favorite kandidatuoti prezidento rinkimuose A. Mazuronis laiko Jolitą Vaickienę. „Pasigendu kandidatuojančių gražių ir protingų moterų. Manau, ji papuoštų rinkimus ir padarytų juos įdomesniais. Galima tik apgailestauti, kad tai neįvyks“, – LRT.lt sakė A. Mazuronis.

Tuo metu R. Paksas LRT.lt tvirtino, kad „kiekvienas partijos narys turi turėti savo nuomonę ir ją išsakyti“. „Mano supratimu, organizacija tuo ir stipri, kad yra daromi instituciniai sprendimai. Yra valdyba, kuri daro sprendimą, yra taryba, kongresas. Tik taip galima siekti kažkokių tikslų“, – mano R. Paksas.

Politologas: R. Pakso šalininkai bijo V. Mazuronio

Politologo Lauro Bielinio vertinimu, šioje partijoje visuomet buvo stebimas tam tikras konflikto potencialas. „Jis tiesiog nebuvo iškilęs į paviršių, bet A. Mazuronis tuos nesutarimus ar pretenzijas iškėlė į viešumą“, – portalui LRT.lt komentavo politologas.

Pasak L. Bielinio, A. Mazuroniui gali būti pikta ir dėl to, kad kitas šios partijos lyderis Valentinas Mazuronis nestos į prezidento rinkimų kovą. „V. Mazuronis būtų solidus kandidatas, bet R. Pakso šalininkams greičiausiai netinka, kad kandidatuotų V. Mazuronis. Būdamas kandidatu jis įgytų dar didesnę įtaką, kuri kelia tam tikrą pavojų tiems partijos nariams , kurie atstovauja R . Paksui“, – svarsto L. Bielinis.

Ko galima tikėtis toliau? L. Bielinio nuomone, gali būti visko, tačiau esą reikia palaukti. „Galbūt viskas baigsis jaunesniojo A. Mazuronio pakalbėjimais, tačiau gali būti, kad viskas išsivystys į vienokio ar kitokio pobūdžio konfliktą, kuris lems tam tikras organizacines pasekmes“, – LRT.lt kalbėjo politologas.

Savo ruožtu A. Mazuronis įsitikinęs, kad partijai skilimas negresia. „Kitos nuomonės turėjimas yra sveikintinas demokratinėse partijose. Tikiuosi, kad pakankamai atviras mano nuomonės išsakymas bus geras akstinas ir paspirtis visiems atvirai ir aiškiai reikšti savo nuomonę, nebijoti išsakyti mintis, kurios ne visada sutampa su partijos vadovybe“, – mano politikas.