Šią savaitę Vašingtone įvyksiančiose TVF ir Pasaulio banko derybose Jungtinėms Valstijoms atstovaus tokie lyderiai kaip iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Tarp darbotvarkės klausimų taip pat bus Irano atakos prieš Izraelį poveikis. Vis dėlto ypač tikimasi pokalbių apie tai, kaip pasinaudojant įšaldyto Rusijos turto verte paremti Ukrainos pasipriešinimą ir atstatymą ilguoju periodu, reporteriams sakė minėtas pareigūnas.

Vašingtone ir Europoje vis labiau raginama įkurti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių iš Rusijos sąskaitų, investicijų ir kitokio įšaldyto turto.

Rusijos turtas Vakaruose buvo įšaldytas dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį minėtas JAV Iždo departamento pareigūnas reporteriams taip pat sakė: „Noriu griežčiausiais žodžiais pasmerkti Irano savaitgalio ataką prieš Izraelį.“

Pavadinęs Iraną ir jo statytinius „destabilizuojama jėga“ Artimuosiuose Rytuose, pareigūnas pridūrė, kad pastarojo meto įvykiai turi būti reikšminga susitikimų tema prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) vadovaujant tarptautiniam atsakui.

Trečiadienį J. Yellen susitiks su kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos, koordinuoti įvairių klausimų, nuo sankcijų iki tiekimo grandinių saugumo, nurodo Iždo departamentas.

J. Yellen taip pat daug dėmesio skirs JAV santykių su Kinija valdymui. JAV iždo sekretorė neseniai lankėsi Kinijoje, kur reiškė susirūpinimą dėl jos perteklinių gamybos pajėgumų.

„Tikimės toliau pasistūmėti į priekį dėl mūsų bendro darbo tvaraus finansavimo klausimu“, – sakė minėtas Iždo departamento pareigūnas.

Iždo departamentas šią savaitę taip pat turi surengti ketvirtą JAV ir Kinijos ekonomikos ir finansų darbo grupių susitikimą.

Tikslas yra pradėti keistis detalesniais duomenimis ir bandyti daryti pažangą tokiais klausimais kaip subalansuotas ekonomikos augimas ir pertekliniai gamybos pajėgumai.

Anot jos, susitikimuose bus diskutuojama apie pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, tolesnę fiskalinės ir monetarinės politikos kryptį bei tariamasi dėl finansinės paramos Ukrainai ir kitoms Rusijos karo paveiktoms šalims mobilizavimo.

G. Skaistė Vašingtone susitiks su aukšto rango TVF ir PB atstovais, JAV sostinėje ministrė taip pat dalyvaus dvišaliuose susitikimuose su JAV Iždo departamento sekretorės pavaduotoju Walliu Adeyemo (Voliu Adejemo), su kuriuo aptars Vakarų sankcijas Rusijai ir tolesnį paramos Ukrainai mobilizavimą.

Taip pat planuojamas susitikimas su Ukrainos finansų ministru Serhijumi Marčenko, su juo aptars finansinę padėtį šalyje ir būdus teikti jai papildomą paramą.

Ministrė taip pat susitiks su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidente Odile Renaud-Basso, su kuria aptars tolesnį banko veiklos įsitraukimą Ukrainoje bei investicijas Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos jungimuisi prie grupės šalių politinio pareiškimo, kuriuo TVF suteikiami finansiniai užtikrinimai dėl Ukrainos įsipareigojimų vykdymo ateityje. Tai būtina sąlyga siekiant, kad TVF jau artimiausiu metu patvirtintų programą, pranešė Finansų ministerija.

„Lietuva įvairiuose tarptautiniuose formatuose, įskaitant ir finansines iniciatyvas, nuosekliai remia besiginančią Ukrainą. Finansiniai užtikrinimai, leisiantys patvirtinti reikšmingos apimties TVF programą Ukrainai jau artimiausiu metu – dar viena stiprios Vakarų partnerių, tarp jų ir Lietuvos, paramos išraiška“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Politinį pareiškimą, patvirtinantį šalių pasirengimą toliau remti Ukrainą ir užtikrinti šalių įsipareigojimus TVF, teikia Didžiojo septyneto šalys, Ispanija, o dar kelios Europos Sąjungos (ES) valstybės – Austrija, Belgija, Lenkija ir Nyderlandai – dar svarsto.

TVF programa papildys kitas ES ir Vakarų partnerių finansines paramos priemones Ukrainai. Ji orientuota į makroekonominio ir finansinio stabilumo Ukrainoje stiprinimą ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą.

48 mėnesių trukmės programą TVF vykdomojoje valdyboje numatoma tvirtinti penktadienį.

Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

„Be siaubingų humanitarinių aukų, Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau daro niokojantį poveikį ekonomikai“, – sakoma TVF misijos Ukrainoje vadovo Gavino Gray (Geivino Grėjaus) pranešime.

Ketverių metų planas, kuriam dar turi būti gautas TVF Valdytojų valdybos pritarimas, yra skirtas paremti Ukrainos „vykstantį laipsnišką ekonomikos atsigavimą, kartu skatinant ilgalaikį augimą pokario atstatymo“ ir šalies kelio į Europos Sąjungą kontekste, teigiama pareiškime.

Be siaubingų humanitarinių aukų, Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau daro niokojantį poveikį ekonomikai.

Ukrainos ekonomika pernai susitraukė 30 proc., skurdas išaugo, o didžioji dalis kapitalo buvo sunaikinta, pažymėjo G. Gray.

TVF prognozuoja, kad per ateinančius ketvirčius Ukrainos ekonomika ims pamažu atsigauti, „kadangi atsigaus veikla po didelės žalos kritinei infrastruktūrai“, kurią padarė karas.

Visgi „ūmūs makroekonominiai iššūkiai, susiję su sukrėtimo mastu ir fiskalinio deficito didėjimu, išlieka“, – teigė G. Gray.

Pasak TVF, Valdytojų valdyba gelbėjimo programą svarstys artimiausiomis savaitėmis. 

Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų.

„Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies... pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF)", – Europos Parlamentui sakė J. Borrellis.

Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos, pasinaudodamos moderniomis vakarietiškomis raketomis ir artilerija, šalies rytuose privertė Rusijos pajėgas skubiai trauktis.

Papildomai ES sutiko skirti 9 mlrd. eurų nekarinio finansavimo Ukrainai. 1 mlrd. jau išmokėtas, dar 5 mlrd. leista išmokėti.

J. Borrellis sakė, kad likusių 3 mlrd. eurų išmokėjimui dar turi pritarti šalys narės.

„Be abejo, privalu padaryti daug daugiau. Tačiau tam yra tarptautinės finansų institucijos, ne vien Europos Sąjunga“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Kyjivas derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Kaip pranešama, pirmadienį šaliai nusiųsti pirmieji 500 mln. eurų, o antradienį bus nusiųsta dar tokia pati suma. Šių lėšų tikslas – „padėti Ukrainai patenkinti savo neatidėliotinus finansinius poreikius, atsiradusius dėl brutalaus Rusijos karo“, teigiama EK vicepirmininko Valdžio Dombrovskio pranešime.

Blokas jau yra nusiuntęs karo draskomai šaliai 1,2 mlrd. eurų, kurie buvo skirti padengti viešąsias išlaidas, įskaitant pensijų mokėjimą.

Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl Rusijos invazijos susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.

Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Tačiau TVF antradienį išleistoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „World Economic Outlook“ pagerino Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais įvertį net 2,5 procentinio punkto, nors ir toliau numato, kad šalies ekonomika šiemet smuks, bet 6 proc., o ne 8,5 proc., kaip buvo prognozuota balandį.

Kol didžiųjų pasaulio ūkių, įskaitant JAV ir Kiniją, augimas lėtėja, „Rusijos ekonomika per antrąjį ketvirtį, apytikriais skaičiavimais, smuko mažiau negu buvo prognozuota anksčiau, nes naftos ir su energija nesusijusio eksporto rezultatai buvo geresni negu tikėtasi“, rašoma apžvalgoje.

Naftos kainos, metų pradžioje nesiekusios 80 JAV dolerių už barelį, kovą pašoko iki beveik 129 JAV dolerių už barelį, o vėliau smuko iki maždaug 105 JAV dolerių. Tuo tarpu gamtinių dujų kainos vėl kyla ir artėja prie neseniai pasiekto piko.

Pasak TVF, „vidaus paklausa Rusijoje“, nepaisant sankcijų, „taip pat demonstruoja tam tikrą atsparumą“, nes buvo imtasi priemonių „šių sankcijų poveikiui suvaldyti“.

Tuo tarpu Europai gresia rimtos pasekmės dėl jos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir padėtis gali smarkiai pablogėti, jei Maskva nutrauktų dujų eksportą.

„Karo Ukrainoje padariniai stabdo laipsnišką Tanzanijos ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir didina šalies vystymosi ir reformų iššūkius, trukdydami išnaudoti jos ekonominį potencialą“, – sakoma TVF pareiškime.

Dėl to TVF ekspertai mano, kad šiai Afrikos šaliai reikės padėti vykdyti reformas ir „panaudoti savo ekonominį potencialą“, priduriama pareiškime.

Tanzanija iš karto gaus 151,7 mln. dolerių ekvivalentą. Praeitų metų pabaigoje šalis jau gavo 567 mln. dolerių paskolą skubiausiems poreikiams patenkinti, kai dėl COVID-19 pandemijos smarkiai sulėtėjo jos ekonomikos vystymasis, ypač turizmo sektoriuje.

Dėl karo Ukrainoje visame pasaulyje smarkiai išaugo maisto ir degalų kainos, o kviečių kainų kilimas kelia „ypatingą nerimą“, nurodė TVF neseniai paskelbtoje ataskaitoje. Užsachario Afrikos šalys importuoja 85 proc. visų suvartojamų grūdų, o ypač daug jų tenka Tanzanijai, Dramblio Kaulo Krantui, Senegalui ir Mozambikui.

Pirmadienį paskelbtas projektas yra TVF išplėstinės kredito priemonės (Extended Credit Facility, ECF) dalis. Jis turėtų padėti finansuoti reformas, skirtas Tanzanijos finansiniam stabilumui didinti, viešosioms investicijoms vykdyti ir privačiajam sektoriui remti.

„Pripažindami, kad Tanzanijai pavyko pasiekti gerų rezultatų įgyvendinant reformas, direktoriai pritarė valdžios institucijų prašymams sudaryti ECF susitarimą, kad būtų patenkinti neatidėliotini finansavimo poreikiai“, – pareiškime cituojamas TVF pareigūnas Bo Li.

Be kitų tikslų, jis taip pat paminėjo, kad labai svarbu platesniu mastu tęsti skiepijimo kampanijas.

Misiją Lietuvoje baigusio TVF teigimu, artimiausiu metu pagrindinis iššūkis yra neleisti, kad infliacijos šuolis sukeltų kainų ir darbo užmokesčio spiralę. Žvelgiant į ateitį, svarbu didinti produktyvumą įgyvendinant struktūrines reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

TVF vertinimu, šalies ekonomikos augimas šiemet sieks apie 2 proc. – maždaug pusę prieš karą buvusios prognozės, tačiau didelė rizika gali dar labiau stabdyti augimą.

Balandį TVF prognozavo, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,8 procento.

Ataskaitoje teigiama, jog infliacija šiemet ir kitų metų pradžioje išliks didelė dėl aukštų žaliavų kainų, įtemptų darbo rinkos sąlygų ir nuolatinių pasiūlos sutrikimų. Tai, anot TVF,  gali sukelti darbo užmokesčio ir kainų spiralę.

TVF misijos vadovas Borja Gracia „Verslo žinioms“ sakė, kad, preliminariais vertinimais, metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 18 proc., o kitąmet – 8 proc.

Balandį TVF prognozavo, kad infliacija šiemet sieks 13,3 proc., o kitąmet – 4,3 proc.

Pasak ataskaitos, šalies ekonomikos perspektyvos krypsta į neigiamą pusę, o tai lems tolesnis karo eskalavimas, struktūrinių reformų stoka ir griežtėjančios finansinės sąlygos. Kita vertus, dėl stiprios privataus sektoriaus finansinės padėties ekonomika gali pasirodyti atsparesnė nei prognozuota.

Pasak TVF, bankų sistema turi pakankamai kapitalo ir likvidumo rezervų, kad galėtų atlaikyti silpnėjančią ekonominę aplinką ar dar didesnius sukrėtimus. Vertinama, kad namų ūkių ir įmonių balansai yra atsparūs, tačiau nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo rizika išlieka.