Laikotarpyje nuo 2023-04-07 20:40 val. iki 2023-04-07 23:00 val., pareiškėjui būnant Vilniaus gatvėje esančiame restorane iš jam priklausančios striukės (kuria jis pakabino ant kabyklos ir paliko be priežiūros) vidinės kišenės buvo pavogti jam priklausantys 4 400 eurų.

Atpažinus asmenis prašome informuoti Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Aurelijų Arbutavičių, Tel. Nr. (8 5) 27156075, el. p. aurelijus.arbutavicius@policija.lt

Jo duomenimis, atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų.

„Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais“, – rašoma VU pranešime.

Anot mokslininkų, vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas, tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažai aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai.

Lietuva – tarp lyderių pagal dirbančius vyresnio amžiaus žmones

VU mokslininkai taip pat analizavo 55–70 metų darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius Lietuvoje ir kitose ES šalyse.

Anot tyrimo, Lietuva yra tarp lyderių ES pagal šio amžiaus žmonių užimtumą. Vyresnių darbuotojų dalis darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo – nuo 12 proc. iki 20 procentų.

Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais.

55–64 metų amžiaus grupėje užimtumas siekia apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų.

Tyrimo duomenys rodo, kad 75 proc. 55–erių ir vyresni Lietuvos gyventojai, atsiradus galimybei, norėtų nebedirbti. 78 proc. respondentų taip pat nurodė, kad iš darbo rinkos, kai galėjo gauti pensiją, 11 proc. pasitraukė dėl sveikatos.

Anot tyrimo, mažiausias ir didžiausias pensijas gaunantys asmenys darbo rinkoje pasilieka ilgiausiai.

„Pirmieji pasilieka darbo rinkoje dėl finansinio būtinumo – lėšų pragyvenimui trūkumo, o pastarieji – dėl finansinę ir galimai nefinansinę (pvz. statuso, savirealizacijos, socializacijos) grąžą teikiančio darbo, geresnių darbo sąlygų“, – rašoma tyrimo santraukoje.

„Čia slypi ir tam tikras paradoksas: didinant senatvės pensijas ir, atitinkamai, mažėjant finansinio būtinumo motyvui dirbti, užimtumo lygis sulaukus pensinio amžiaus gali pradėti mažėti“, – nurodoma santraukoje.

Per didelis krūvis, stinga savirealizacijos

Lietuvoje tarp nepasitenkinimo darbu įvardijamų priežasčių – didelis darbo krūvis (61 proc.), maža alga (60 proc.), autonomijos, tobulėjimo stoka (38 proc.). Šis rodiklis daugiau nei du kartus viršija Skandinavijos šalių grupės vidurkį.

Santykinai gera situacija yra pripažinimo ir palaikymo darbe srityje – trūkumą šioje srityje nurodė apie ketvirtadalis Lietuvos respondentų.

Lyginant su kitomis ES šalimis, šalyje tiek sveikatos apribojimai, tiek artimųjų priežiūros įsipareigojimai daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Todėl, anot tyrimo, svarbu plėsti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą mūsų šalyje, gerinti jų kokybę.

Tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje 63–70 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų nepilną darbo laiką yra apie 20 proc., kai Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse nepilnu etatu dirbančių asmenų dalis šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė ir siekia apie 40 procentų.

VU mokslininkai tyrimą atliko pagal Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenis. Lietuvoje apklausta apie 2 tūkst. žmonių, vyresnių nei 50–ies.

Pasitikėjimas auga

Ištyrus atsakymus į klausimą, kiek pasitikite Lietuvos advokatūra, paaiškėjo, kad pasitikėjimas Lietuvos advokatūra paaugo nuo 7,29 iki 7,33 balo, skaičiuojant pasitikėjimo verčių vidurkį dešimtbalėje skalėje. Pastebima, kad per pastaruosius penkerius metus pasitikėjimas Lietuvos advokatūra augo: 2019 m. jis siekė 6,25 balo, 2020 m. – 6,53, 2021 m. – 6,79, 2022 m. – 7,29, o 2023 m. – 7,33 balo. Be to, visuomenė Lietuvos advokatūrą identifikuoja kaip advokatų bendruomenei atstovaujančią, prižiūrinčią, reguliuojančią ir ginančią žmogaus teises instituciją.

Advokatai išlieka treti tarp teisininkų profesijų, kuriais pasitikima labiausiai: jiems skirta 6,79 balo iš 10. Pirmoje vietoje – policininkai, gavę 7,30 balo, antroje vietoje – notarai (7,28 balo iš 10). Visomis kitomis teisinėmis profesijomis (antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT ir FNTT pareigūnais) visuomenė pasitikėjo mažiau.

Itin svarbu pažymėti, kad į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, respondentai nurodė, kad advokatai. Taip manančių per pastaruosius metus padaugėjo nuo 36 iki 40 proc. (2021 m. – 36 proc., 2022 m. – 38 proc., 2023 m. – 40 proc.).

„Išties nelieka nepastebėtas stabilus ir nuolat augantis pasitikėjimas Lietuvos advokatūra“, – komentuoja bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės.

Kaip ieško

Dažniausiai tyrimo dalyviai nurodė, kad advokatą renkasi pagal rekomendacijas (62 proc.), o prieš trejus metus buvo 68 proc. Pastebėta, kad gyventojai advokatų ieško naudodamiesi skirtingomis interneto paieškos sistemomis: per interneto paieškų sistemą advokatų ieško 16 proc. gyventojų, advokatų kontorų interneto svetainėse – 14 proc., o interneto portaluose, forumuose – 6 proc. Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2023 m. gyventojų, ieškančių advokato skirtingose interneto paieškų sistemose, padaugėjo nuo 21 iki 36 proc.

Teiraujantis, kokios žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos, vos 7 proc. gyventojų nurodė, kad teisė į advokatą yra labiausiai pažeidžiama. Tačiau, palyginti su 2021 m., manančių, kad labiausiai pažeidžiama teisė į asmens saugumą, padaugėjo nuo 29 iki 31 proc. Be to, kasmet stiprėja visuomenės įsitikinimas, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo pokalbių pasiklausymą, stebėjimą, teisėsaugos institucijų patekimą į jo namus – tada, kai šie teisėtvarkos pareigūnų veiksmai yra baigti, nenustačius nusikaltimo. Gyventojų, manančių, kad juos informuoti būtina, skaičius padidėjo 11 proc.: 2019 m. buvo 73 proc., o 2023 m. – 84 proc.

Svarbi tendencija

„Mūsų profesijos atstovams, advokatams, svarbu ir reikšminga, kad Lietuvos žmonės pasitiki Advokatūra, tiki esmine advokato profesijos misija – ginti ir apginti žmogaus teises. Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės. Matant žymų gyventojų, manančių, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo sekimą, pasibaigus tyrimui, skaičiaus augimą, tikime pastangomis įgyvendinti asmens teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės. Tai mus įpareigoja ir toliau siekti, kad pažeistų teisių gynyba būtų įgyvendinama realybėje“, – tikina Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Bene daugiau nei kas trečias apklaustasis mano, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valandą valstybė advokatui turėtų mokėti 100 proc. rinkos kainos. Šis skaičius, palyginti su 2022 m. pakilo nuo 38 proc. iki 40 proc. (2023 m.). Ketvirtadalis (21 proc.) nurodė, kad valstybė turėtų mokėti bent pusę (50 proc.) rinkos kainos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 m. vasario mėnesį.

Į vietą atvykę Aplinkos apsaugos departamento atstovai ore užfiksavo padidėjusią ksileno koncentraciją teritorijoje, paėmė mėginius iš kanalizacijos šulinių. Departamentas tuo pačiu pradėjo neplaninius įmonių patikrinimus, kurios galimai savo gamyboje naudoja nustatytas chemines medžiagas.

Antradienį teritorijoje ir jos prieigose atlikti pakartotiniai oro taršos tyrimai. Šįkart aplinkosaugininkai cheminių medžiagų normų viršijimų nenustatė. Dėl šių priežasčių priimtas sprendimas mieste neskelbti ekstremalios situacijos. Galima tarša vamzdynais nukeliavo tiesiai į valymo įrenginius ir pavojaus aplinkinių sveikatai neliko.

„Šiandien aplinkoje žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų nerasta, teritorija saugi. Liko klausimas tik dėl patalpų. Atnaujinti veiklą rekomenduojama tik įsitikinus darbuotojų saugumu. Mūsų rekomendacija gamybinių patalpų savininkams – kreiptis į akredituotas laboratorijas ir atlikti tyrimus.

Skaitytojo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rytoj tyrimus atliks visuomeninės paskirties patalpose. Rezultatus tikimės turėti per artimiausias dvi paras nuo mėginių paėmimo. Apie tai vietos įmonių atstovus informuosime“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Atnaujinti veiklą rekomenduojama tik įsitikinus darbuotojų saugumu.

Aplinkos apsaugos departamentas ir policija atlieka tyrimą taršos šaltiniui nustatyti, kad ateityje panašių atvejų nepasikartotų. Lygiagrečiai vyksta ir ikiteisminis tyrimas. Už taršą ir jos sukeltas pasekmes atsakys ieškomas kaltininkas.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, pavedimas atlikti tyrimą duotas įvertinus viešoje erdvėje paskelbtą informaciją.

Žiniasklaidoje publikuotame straipsnyje keliamos abejonės, ar buvę ir esantys tarybos nariai, taip pat buvęs Utenos miesto meras Alvydas Katinas, dabartinis meras Marijus Kaukėnas skaidriai ir teisėtai panaudojo jiems skirtas išmokas.

„Prokuratūros vertinimu, tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar teisėtai bei pagrįstai Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, kiti asmenys naudojo savivaldybei priklausančias lėšas“, – rašoma pranešime.

Tarybos narių išlaidas nagrinėjanti visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva „Skaidrinam“ pranešė, kad Utenos politikai išsiskyrė išlaidomis transportui.

Tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar teisėtai bei pagrįstai Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, kiti asmenys naudojo savivaldybei priklausančias lėšas.

2021 metais per karantiną bendrai degalams tarybos nariai išleido 60 tūkst. eurų ir nuvažiavo pusę milijono kilometrų. Tarp lyderių – vairuotojo pažymėjimo neturinti rajono garbės pilietė.

Šiemet neperrinktas buvęs Utenos meras A. Katinas per praėjusią kadenciją iš viso įsisavino 13,5 tūkst. eurų. 2021 metais jis parduotuvėje įsigijo akumuliatorinį dulkių siurblį-šluotą „Makita“, o savivaldybės finansininkams vėliau pateikė sąskaitą, kuri pateisina šį pirkinį kaip išlaidas transportui.

Viešojo intereso gynimo arba ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išlaidų jau vykdomi ir dalyje kitų savivaldybių.

Automobilio beveik negaila

Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Buvo siekiama nustatyti vairuotojų saugaus ir leistino greičio sampratą, greičio viršijimo dažnį ir priežastis. Apklausta daugiau kaip 1 tūkst. vairuotojų nuo 18 iki 75 metų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.

Net 69 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau spaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.

Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir padarinių.

Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – kad bus sudaužytas automobilis.

Plėtos edukaciją

„Siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį, kaip dažnai jie linkę greitį viršyti, o svarbiausia – kodėl.

Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie nevertina rimtai, nors greitis – viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių, esminis žūčių ir sužalojimų keliuose faktorius“, – sakė LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.

Net 75 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad užmiestyje yra linkę viršyti greitį.

 

Jis tikisi, kad tyrimo rezultatai padės imtis veiksmingų priemonių siekiant keliuose sumažinti mėgstančių pernelyg spausti greičio pedalą vairuotojų skaičių.

„Nuosekliai plėtosime edukacinę liniją, kad pakeistume vairuotojų mąstymą, o jie suvoktų galimus didelio greičio padarinius“, – teigė T. Kolendo.

Įkvepia ir neintensyvus eismas

Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai eismas neintensyvus.

Svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) net 65 proc. apklaustų vairuotojų.

Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę.

Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu, nei leistina, greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių; 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.

Dauguma vairuotojų mano, kad, esant palankioms sąlygoms, greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km/val. (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km/val. (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.

Radarai – veiksmingi

Vairuotojai išskyrė dvi pagrindines priežastis, skatinančias laikytis leistino greičio: tai stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) ir matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.).

Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.).

37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo įvykius, per kuriuos žuvo žmonių.

Pernai LTSA nagrinėjo 184 eismo įvykius, iš kurių 115-oje buvo žuvusių. Nuodugnių tyrimų metu nustatyta, kad 17 eismo nelaimių priežastis buvo greitis: 6 atvejais – nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvejų – viršytas leistinas greitis.

Daugiau kaip pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų mano, kad saugus greitis dažniausiai yra mažesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis įprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis dažniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.

Tai – naujausias iš keleto panašių tyrimų. Juos teisėsaugos institucijos pradėjo reaguodamos į visuomenininko Andriaus Tapino paviešintą informaciją apie galimą piktnaudžiavimą tarybos nariams įvairiose savivaldybėse gavus apmokėjimą maksimaliai leidžiamai sumai.

Pasak pranešimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė įvertino viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, kurioje keliamos abejonės dėl Tauragės rajono savivaldybėje skiriamų išmokų, skirtų savivaldybės tarybos nario funkcijoms atlikti, panaudojimo skaidrumo bei teisėtumo. Dėl to ji savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

„Prokuratūros vertinimu, tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar minėtos savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas“, – rašoma pranešime.

Antradienį prokuratūra taip pat paskelbė apie pradėtą tokį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių gautų išmokų.

Anksčiau yra pradėti tyrimai dėl galbūt pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas tarybos nariams Pagėgių, Šilutės, Neringos, Mažeikių, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto savivaldybėse.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva užima aštuntą vietą. Vis dėlto Lietuvos pateikiamose suvestinėse šalis užima septintą vietą.

Taip nutiko todėl, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš tyrimo eliminavo Rusiją, kuri užėmė ketvirtą vietą.

„Praėjusiais metais buvo nuspręsta, laikantis ir Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų, skelbiant šituos rezultatus eliminuoti Rusiją. Tą padarė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, galbūt ir daugiau šalių. Mes manome, kad Rusiją minėti švietimo tyrime, žinant, kad ši šalis bombarduoja ir griauna mokyklas Ukrainoje, būtų nemoralu“, – BNS sakė švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas.

„Lietuva laikosi nuoseklios politikos ir rekomenduoja visoms kitoms šalims šalinti Rusiją iš bet kokių tarptautinių organizacijų, tarp jų ir susijusių su švietimu, mokslu ir sportu“, – pridūrė jis.

2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Lietuvos rezultatai (552 taškai) aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su šalies PIRLS 2016 rezultatu (548 taškai).

Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).

Šalia Lietuvos yra Šiaurės Airija (566 taškai), Anglija (558), šiek tiek žemiau – Suomija (549 taškai) ir Lenkija (549 taškai), JAV (548 taškai).

Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus.

Lietuvoje mergaitės (563 taškai) pasiekė aukštesnių rezultatų nei berniukai (542 taškai) – skirtumas 21 taškas. Minimalų pasiekimų lygmenį pasiekė 97 proc. (tarptautinis vidurkis – 94 proc.), vidutinį – 86 proc. (tarptautinis vidurkis – 75 proc.), aukštą – 54 proc. (tarptautinis vidurkis – 36 proc.) ir aukščiausiąjį 14 proc. (tarptautinis vidurkis – 7 proc.) Lietuvos ketvirtokų.

„Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus. Grožinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 552 taškai, informacinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 553 taškai. Lietuvoje nuo 2016 metų informacinių tekstų skaitymo vidurkis toks pats – 553 taškai, grožinių – 3 taškais padidėjo“, – sako Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė Rita Dukynaitė.

Remiantis tyrimu, mokinių rezultatams įtakos turi ne tik mokykla, bet ir jų šeimų aplinka. Lietuvoje 37 proc. tėvų nurodė mėgstantys skaityti, 16 proc. – nemėgsta. Atitinkamai skyrėsi jų vaikų rezultatai: 589 ir 544 taškai.

Kaip ir anksčiau, pasiekimai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, išlieka panašūs: aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, žemiausių – mokyklose, įsikūrusiose mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse. Aukščiausių ir žemiausių vidutinių rezultatų skirtumas – 39 taškai.

Tyrė, ar nepiktnaudžiauja

Klaipėdos mieste yra kelios socialines paslaugas teikiančios savivaldybės biudžetinės įstaigos.

Tai neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“, socialinių paslaugų centras „Danė“, vaikų globos namai „Rytas“, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Klaipėdos miesto globos namai, Socialinės paramos centras bei nakvynės namai.

Klaipėdos savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės teigimu, auditas socialines paslaugas teikiančiose įstaigose atliktas siekiant ištirti, kaip jose naudojamas tarnybinis transportas.

Tyrimu apimtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30-osios.

Transporto priemonės esą yra būtinos biudžetinių įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, veiklai vykdyti.

Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnyba tyrė, ar automobilių išlaikymo lėšos naudotos racionaliai, taupiai, tik įstaigos veiklos tikslais, ar vežimo paslaugos buvo įsigyjamos laikantis sutartyse nustatytų sąlygų.

Vykdyta nusikalstama veika?

Šios socialines paslaugas Klaipėdoje teikiančios įstaigos savo veiklai naudojo 22 tarnybinius automobilius, viena įstaiga tarnybinio automobilio neturėjo, todėl vežimo paslaugas įsigijo iš privačių vežėjų.

Audito metu nustatyta, kad daugumoje įstaigų automobiliai buvo naudoti tik tarnybos reikmėms.

Tačiau paaiškėjo, kad vienoje įstaigoje tarnybinis transportas buvo naudojamas ir tos įstaigos darbuotojo asmeniniais tikslais.

Audituojamu laikotarpiu, tai yra per metus ir devynis mėnesius, tas automobilis 156 kartus fiksuotas darbuotojo gyvenamosios vietos adresu.

Tačiau tai dar ne viskas.

„Neturėjome galimybės įvertinti vienos įstaigos penkių tarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms teisėtumo, nes audito metu nustatyta, kad naudojant įstaigos tarnybinius automobilius galbūt buvo vykdyta nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus audito ataskaitoje.

Apsidraudė: du Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai, siejami su pinigų, skirtų degalams, išeikvojimu, išėjo iš darbo savo noru, o likę du grąžino įspūdingas sumas į įstaigos kasą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Renka papildomų įrodymų

Pasirodo, ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnyboms gavus nepasirašytą piliečio skundą, kad vienos socialines paslaugas Klaipėdoje teikiančios įstaigos tarnybinis automobilis buvo naudojamas darbuotojo asmeniniais tikslais.

Nepaisant to, kad tai anoniminis skundas, į signalą sureaguota, nes skundą atsiuntęs asmuo veikiausiai pateikė įrodymų, kad „vienas tarnybinis automobilis laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki tų pačių metų spalio 3-iosios 14 kartų skirtingomis dienomis (skirtingą laiką – nuo 51 min. iki 3 val. 41 min.) stovėjo automobilio vairuotojo gyvenamosios vietos adresu“.

„Kol teisėsaugininkai atlieka tyrimą, negaliu daugiau ką komentuoti. Tiek, kiek gali atskleisti prokurorai, pasikartosiu ir aš. Tyrimas vyksta dėl didelio kiekio įstaigos automobiliui skirtų degalų išeikvojimo. Dabar nagrinėjame kitą skundą dėl tos pačios įstaigos transporto priemonių išlaidų remonto darbams. Artimiausiomis savaitėmis galėsime paviešinti daugiau informacijos“, – patikino D. Čeporiūtė.

Dabar nagrinėjame kitą skundą dėl tos pačios įstaigos transporto priemonių išlaidų remonto darbams.

Žala – 22 tūkst. eurų

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai, įtariant dokumentų klastojimą Klaipėdos miesto socialinės paramos centre, ikiteisminį tyrimą pradėjo kovo 6-ąją, prokuratūros interneto svetainėje apie tai pranešta kovo 14 d.

Dienraščio duomenimis, tyrimas, atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) pirmąją dalį, pradėtas remiantis būtent pradinėmis savivaldybės auditorių išvadomis.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2022 m., vykdydama patikrinimus uostamiestyje socialines paslaugas teikiančiose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, gavo duomenų, kad Socialinės paramos centro tarnybiniai automobiliai galbūt naudojami „ne pagal teisės aktų reikalavimus“.

Prokurorams perėmus tyrimą, paaiškėjo, kad šis eufemizmas slepia degalams skirtų valdiškų pinigų pasisavinimą stambiu mastu.

„Šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, jog 4 iš 5 įstaigai priklausančių automobilių kelionės lapuose buvo galbūt įrašyti neteisingi automobilių spidometrų rodmenys, kaip įtariama, siekiant pasisavinti įstaigos lėšas, skirtas degalų įsigijimui. Skaičiuojama, kad įstaigai tokiu būdu galėjo būti padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala“, – buvo rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Praėjus dviem mėnesiams po šios informacijos paviešinimo, prokurorai patikino, kad šiuo metu yra teberenkami tyrimui reikšmingi duomenys, bet šioje tyrimo stadijoje įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų dar niekam nėra pareikšti.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Petriko nuotr.

Suskubo grąžinti pinigus

Neoficialiais duomenimis, prokurorams pradėjus tyrimą, du Klaipėdos socialinės paramos centro vairuotojai, tai yra darbuotojai, kurie buvo tiesiogiai susiję su įstaigos pinigais, skirtais degalams valdiškiems automobiliams, išėjo iš darbo savo noru.

„Klaipėdos“ šaltinis patvirtino, kad dar vienas darbuotojas, reikalu susidomėjus teisėsaugininkams, iškart į įstaigos kasą įnešė 9 tūkst. eurų, o jo kolega apie 3 tūkst. eurų įnešė per kelis kartus.

Šie du darbuotojai toliau dirba Socialinės paramos centre.

„Duomenų apie minėtos įstaigos darbuotojų išėjimo iš darbo faktą byloje nėra. Jei tyrimo metu bus gauta informacijos apie minėtos įstaigos darbuotojų galbūt padarytas nusikalstamas veikas, atsakomybės jie neišvengs“, – dienraštį informavo prokuratūros atstovai.

Kaip galėjo atsitikti, kad šio centro vadovė Diana Stankaitienė nepastebėjo įstaigos lėšų eikvojimo, direktorė paaiškinti negalėjo, nes serga.

Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė patvirtino, kad su dviem vairuotojais, iškilus lėšų išeikvojimo istorijai, atsisveikinta, o du sutiko grąžinti pinigus.

„Yra, kurie sutiko grąžinti pinigus, tai tas grąžinimas vyksta. Kol vyksta tyrimas, nelabai ką daugiau galėčiau jums ir komentuoti“, – teigė E. Buivydaitė.