Šiuo metu Kauno Rotušės aikštėje smalsuoliai jau gali įžvelgti būsimosios eglės grožį. 20 metrų aukščio metalo karkasas aprengtas eglės šakomis, vyksta dekoravimo darbai.

Kalėdiniams papuošimams panaudoti ir baltos spalvos šiaudeliai. Juos į sniego pagalves supynė įvairios organizacijos, bendruomenės, žmonių būreliai – tai tapo vienijančia akcija, įtraukusia visą visuomenę. Puošėjai užtikrina, kad šiukšle šios dekoracijos nevirs ir aplinkos neterš, kaip būtų nutikę, šiaudelius naudojant pagal paskirtį.

„Aš esu tekstilininkė. Man įdomu faktūra“, – sakė eglės autorė Jolanta Šmidtienė, sukūrusi sniego pusnis iš vienkartinių plastiko gaminių tarsi iš audeklo. Būtent tokia – gausiai ir puriai apsnigta, tikra svajonių žiemos eglė buvo menininkės vizijose.

Gruodžio 1-ąją, 18 val. aukščiausią ir dailiausią Kauno eglę galės pamatyti visa Lietuva – ir LRT televizijos žiūrovai, kurie stebės tiesioginę renginio transliaciją, ir tie, kurie susirinks į Kauno Rotušės aikštę šventiniu koncertu mėgautis gyvai.

Stebėti Kauno Kalėdų eglės įžiebimą bus galima ir portale kauno.diena.lt bei portalo „Facebook“ paskyroje.

Mantas Stonkus ir Ugnė Skonsmanaitė. LRT televizijos archyvo nuotr.

„Į Kauną patogu suvažiuoti iš visos Lietuvos. Geografiškai tai – patogiausias miestas, kuris jau tikrai nėra tik stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Kaunas yra augantis lyderis, – renginio vedėjas M. Stonkus net neabejojo, kad šventinis koncertas pritrauks minias. – Be to, aš labai laukiu Kalėdų eglės įžiebimo renginio būtent šiame mieste, nes Kauno publika – geriausia. Tai patiriu visada – ir spektakliuose, ir renginiuose, koncertuose. Šeštadienio koncertas irgi bus labai linksmas ir jo pavadinimas – „Tikros. Kalėdos. Kaune“ – yra ne tik gražus, bet ir tikslus, nes Kaune gyvena tikra Lietuva. O man pačiam tikros Kalėdos – tada, kai šalia yra šeima – mano brangiausi, tikriausi žmonės.“

Šventės organizatoriai priduria, kad atvykstantieji į renginį nuosavu transportu, turėtų numatyti automobilio parkavimą ne Rotušės aikštėje. Eismas joje bus ribojamas, aplinkinių namų gyventojų taip pat prašoma statyti automobilius ne aikštėje.

Šventiniame Kalėdų eglės įžiebimo renginyje šeštadienį koncertuos visos Lietuvos mylimi atlikėjai: Monique, Birutė Dambrauskaitė, „Daddy Was a Milkman“, „Biplan“, Ieva Zasimauskaitė, Justinas Jarutis, atvyks Kalėdų Senelis. Jį bus galima išvysti ir kitais šventinio laikotarpio savaitgaliais savoje rezidencijoje – Kauno Rotušės aikštės Kalėdų miestelyje.

Žinoma moteris trečiadienio vakarą pasirodė „Freaks on Floor“ koncerte „Roko mišios“. Muzikos garsais U. Skonsmanaitė mėgavosi su savo širdies draugu Norbertu Faktorovičiumi.

Ant moters kairės rankos bevardžio piršto žibėjo sužadėtuvių žiedas. Kaip praneša portalas zmones.lt, moteris mylimam vyrui ištarė "Taip".

I. Gelūno (BFL) nuotr.

Žinoma laidų vedėja ir verslininkas šiltus jausmus vienas kitam puoselėja apie metus.

I. Gelūno (BFL) nuotr.

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas žada, kad televizijos žiūrovus stebins ne tik vedėjų išmonė, bet ir technologinės naujovės.

– Kokias staigmenas žada netrukus prasidėsiančios lietuviškosios „Eurovizijos” atrankos?

– Šiemet veikiausiai daug kam maloni staigmena bus „Eurovizijos“ vedėjai – U.Skonsmanaitė ir M.Stonkus. Tai žmonės, kurie patys domisi muzika. Ugnė yra žinoma melomanė ir ne tik laidų vedėja, bet ir sukaupusi ilgametės patirties pramogų žurnalistikoje. Mantas ne tik domisi muzika, bet ir pats pilnas arenas žiūrovų surenka. Manau, kad tarp jų yra tam tikra chemija, jie viskuo domisi, vienas kitą puikiai pažįsta, nebijo aštresnio žodžio, bet kartu yra ir be galo mandagūs. Todėl manau, kad šie vedėjai taps šių metų „Eurovizijos“ „vinimi“.

Be maloniai nustebinsiančio vedėjų dueto, šiųmetinės atrankos išliks panašios į tas, kokias matėme pernai. Bus komisija, bus žiūrovų ir, manau, kad, kaip visada, prie mūsų prisijungs įvairūs užsienio ekspertai su savo komentarais ir vertinimais.

– Kiek atlikėjų šiemet rungsis dėl galimybės atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“?

– Jau dabar yra daugiau kaip 50 užsiregistravusiųjų. Nesame labai griežti, bandome visus norinčiuosius priimti, bet yra atlikėjų, kurie ateina su savo kūrybos dainomis, ir mes tikriname, ar visos dainos atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, ar jos nėra skambėjusios viešai anksčiau nustatyto laiko. Žinau, kad jau yra dainų, kurios neatitinka trukmės ar paskelbimo reikalavimų. Praėjusiais metais turėjome 40 dalyvių. Ir šiemet, manau, varžysis panašiai tiek atlikėjų. Kaip ir kasmet, atrankose dalyvaus ir mažai kam žinomi atlikėjai, yra ir visiems puikiai pažįstamų. Bet „Eurovizijos“ atrankoje niekas neturi išskirtinių sąlygų – visi yra vienodi, nesvarbu kokio jie lygio žvaigždės ar žvaigždutės.

Iš tikrųjų jau pernai finale išbandėme tokią programą, kuria vaizdas iš ekranų buvo perduotas žiūrovams savotišku 3D efektu.

– Kokio stiliaus dainas atlikėjai šiemet dažniausiai renkasi?

– Turime kompozitorių, pateikusių dainas. Yra atlikėjų, kurie registruojasi be dainų, ir mes jiems siūlome rinktis dainas iš kompozitorių sąrašo. Vis dėlto, vyrauja popmuzika, tačiau viskas priklauso nuo aranžuočių – vieni pasirinks labiau roko, pop žanrą, tikrai bus ir akustinių kūrinių. Bet nemanau, kad sulauksime visiškų netikėtumų. Juk ir pasaulinės pop tendencijos yra tokios eklektiškos. Gali būti visaip – durys yra atviros visiems stiliams ir žanrams. Jei tą pačią dainą kas nors norės pristatyti kitokiu stiliumi, mes tikrai neprieštarausime.

– Transliacijų metu žadate įdomių technologinių naujienų. Kuo nustebinsite?

– Iš tikrųjų jau pernai finale išbandėme tokią programą, kuria vaizdas iš ekranų buvo perduotas žiūrovams savotišku 3D efektu. LRT televizija transliuoja HD kokybe, todėl mes galime sukurti įvairios kompiuterinės grafikos, kuri ne tik už artistų nugarų matoma, bet ir žiūrovų ekranuose.

Dar ruošiame keletą siurprizų. Kas gi bus vadinamasis lentelės balsas ir kaip jis atrodys? Dabar dar svarstome kelias balsų kandidatūras. Gali būti, kad tas balsas taps ir matomas – norime išbandyti dar vieną technologinę naujovę bei tikimės, kad ji pasiteisins. Palikime šiek tiek paslapties televizijos žiūrovams.

U. Skonsmanaitė šešerius metus vedė vieną komercinės televizijos laidą, tačiau jau kurį laiką televizijos žiūrovams nebuvo matoma – iš eterio pasitraukė daugiau nei prieš metus. M. Stonkus televizijos žiūrovams taip pat pažįstamas iš komercinės televizijos projektų bei teatro spektaklių.

Nors televizijos eteryje pora kartu niekuomet nedirbo, jie prisipažino, kad jų draugystė trunka jau visą dešimtmetį. „Mūsų duetas gyvenime prasidėjo prieš dešimt metų, 2008-aisiais, kada susipažinome. Dešimtmečio proga pagaliau mus suporavo“, – vienas kitą papildydami kalbėjo M. Stonkus ir U. Skonsmanaitė.

Mūsų duetas gyvenime prasidėjo prieš dešimt metų, 2008-aisiais, kada susipažinome. Dešimtmečio proga pagaliau mus suporavo.

„Mūsų duetas bus labai gražus, jaunatviškas ir labai gyvas. Būsime aštrūs“, – žadėjo naujoji nacionalinės atrankos vedėja. U. Skonsmanaitė patikino, kad tai – jos sugrįžimas į „Eurovizijos“ sceną. „Neapsigaukite, niekada „Eurovizijos“ atrankose nedainavau, bet kai dalyvavo Jurgis Didžiulis kartu su „Inculto“ ir nugalėjo, mes atvykome jo palaikyti. Po pergalės jis visą palaikymo komandą pasikvietė ant scenos, tad man ji – ne naujiena“, – juokavo televizijos laidų vedėja.

Tuo tarpu M. Stonkus niekuomet nemanė, kad ves „Eurovizijos“ atrankas. „Man keista, kad būsiu „Eurovizijos“ vedėjas, o ne dalyvis. Nes visada svajojau sudalyvauti „Eurovizijoje“, ir ką gali žinoti, gal kitais metais jau uždainuosiu“, – humoro nestokojo M. Stonkus.

Naujieji vedėjai jau turėjo ir patarimų būsimiems nacionalinės atrankos dalyviams. „Eurovizija“ žinoma kaip popmuzikos renginys, bet pastarieji nugalėtojai rodo, kad tai tikrai neprognozuojama. Mano asmeninės simpatijos visada – geram rokui ir originalumui“, – kalbėjo U. Skonsmanaitė.

M. Stonkaus manymu, lietuviai, veždami savo kūrinius į „Euroviziją“, šiek tiek bando atkartoti tai, kas buvo praeitais metais arba sekti tendencijas. „O pagrindinė užduotis, mano manymu, yra atvežti originalą“, – įsitikinęs humoristas.

Sulaukę pasiūlymo tapti nacionalinės atrankos vedėjais, M. Stonkus ir U. Skonsmanaitė tikino ilgai nesvarstę. „Televizijoje nesu jau daugiau nei metus. Per tą laiką sulaukiau ne vieno darbo pasiūlymo, bet iš šio kanalo jis – pirmasis. Sutikau iš karto“, – tvirtino žinoma mergina.

Mantas Stonkus ir Ugnė Skonsmanaitė. V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jai antrino M. Stonkus: „Kai sužinojau, su kuo reikės dirbti – su kokia komanda, su kokia kolege ir dar kokiam kanale, viskas iškart pasidarė aišku.“

Aštresnį humorą mėgstantis aktorius sakė, kad LRT TELEVIZIJOS eteryje jis pagaliau ketina būti toks, koks yra iš tiesų. „Iš savęs per daug nespausiu bandydamas juokinti žmones. Būsiu tiesiog profesionaliai savo darbą dirbantis vedėjas. Linksmumo iš manęs neišmuši, bet nenatūraliai spausti juokelių nebandysiu. Pagaliau galėsiu nuo to pailsėti“, – kalbėjo M. Stonkus.

U. Skonsmanaitė taip pat negailėjo komplimentų naujajam scenos partneriui. „Šalia šio charakterio aš jau – dešimt metų. Daugybė projektų keliuose kanaluose ir radijo stotyje. Nesame dirbę duetu, bet žinau, koks yra Mantas. Jis – labai profesionalus vedėjas, dėl to klausimų man nekyla. Bet puikiai žinau, kad Mantas labai mėgsta krėsti šunybes, ne vieną jų esu patyrusi“, – tvirtino televizijos laidų vedėja.

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas pažymėjo, jog dalyvauti konkurso atrankoje paraiškas yra pateikę daugiau nei 50 dalyvių, o konkursinių dainų pasiūlyta per šimtą. „Kol kas neatskleidžiame dalyvių sąrašo, nes kai kuriems kandidatams suteikiame progą pasitaisyti iki atrankos – pvz., sutrumpinti dainą iki 3 minučių“, – teigė prodiuseris.

Vyriausiasis LRT TELEVIZIJOS prodiuseris Audrius Giržadas pasidžiaugė, kad jėgas konkurse kasmet išmėgina ir jauni atlikėjai. „Prieš keletą metų buvau pastebėjęs tendenciją, kad jaunieji atlikėjai buvo patikėję interneto galia, jiems tarsi nebereikėjo televizijos. Bet džiaugiuosi, kad jie pagaliau įsitikino, jog išeiti į sceną ir padainuoti prieš TV kameras, yra visai kas kita“, – tvirtino prodiuseris.

Iš viso konkurse dalyvavo daugiau kaip 500 merginų, į atranką buvo pakviestos 64 merginos, o į finalinį etapą pateko tik 16.

Tarp jų yra ne viena žinoma mergina: dainininkė Anžela Adamovič, aktorė Vaida Lisikaitė, aplinkos apsaugos viceministro žmona Evita Jonauskė, televizijos laidų vedėja Marija Silickaja-Šmatavičienė.

Konkurse norėjusios dalyvauti merginos turėjo pildyti specialią anketą, o geriausios buvo pakviestos pasirodyti iš laidos rengėjų ir LNK atstovų sudarytai komisijai. Jos turėjo trumpai prisistatyti bei atlikti pateiktą užduotį, kuri buvo vienoda visoms merginoms.

Galutinai atrinktos 16 merginų turės galimybę su T. Ališausku vesti po vieną KK2 laidą vasaros metu, o prieš naująjį sezoną žiūrovai balsuos ir išrinks naująją LNK laidos vedėją.

Laidos KK2 rengėjai sakė, kad į renginį susirinko merginos iš visos Lietuvos, būti T. Ališausko partnere televizijos ekrane norėjo verslininkės, valstybės tarnautojos, mokytojos, manekenės, studentės.

Organizatoriai pripažįsta, kad ne visoms merginoms pavyko susitvarkyti su jauduliu, tačiau pastebi, kad kai kurių merginų prisistatymai buvo itin išradingi – viena mergina rodė savo talentą grodama smuiku.

KK2 prodiuserio Sauliaus Bartkaus teigimu, ne viena atrankoje dalyvavusi mergina yra dalyvavusi įvairiuose televizijos projektuose bei turi darbo patirties dirbant šioje srityje.

Laidos vedėjos vieta atsilaisvino, kai septynis sezonus LNK televizijos laidoje KK2 dirbusi Ugnė Skonsmanaitė nusprendė kelti sparnus.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksiančioje baigiamojoje atrankoje dalyvaus apie 80 merginų, kurios bus atrinktos iš daugiau kaip pusės tūkstančio pretendenčių.

„KK2 pradės jau 9-jį sezoną. Per šiuos metus tapome viena žiūrimiausių laidų Lietuvoje, todėl natūralu, kad ši vieta tokia geidžiama“, – sako laidą kuriančios „Be Tabu ir KO“ vadovas Saulius Bartkus.

Anot S. Bartkaus, atrankos metu bus išrinkta 16 merginų. Jos turės galimybę kartu su Tomu Ališausku vesti laidą. Galutinį verdiktą dėl laidos vedėjos priims televizijos žiūrovai.

Naująjį sezoną KK2 pradės su viena nauja laidos vedėja, tačiau bus pastebėtos ir įvertintos visos atrankoje dalyvavusios merginos. Galbūt kai kurios merginos taip pat sulauks pasiūlymų dalyvauti kituose televizijos projektuose.

„Laidos vedėjai bus keliami ne tik aukšti profesiniai reikalavimai, bet ir moralės normos“, – sako S. Bartkus. Anot laidos rengėjų, laidos vedėja turės būti apolitiška, ištikima, jautri ir labai žingeidi.

KK2 laida populiari dėl aštrių ir šmaikščių reportažų apie Lietuvos politinio gyvenimo įvykius ir aktualių pasakojimų apie skaudžiausias šalies socialines problemas.

Pasak organizatorių, didelis žmonių aktyvumas parodė, kad žmonės linkę atsiliepti į kvietimą prisidėti prie įvairių pilietiškų ir savanoriškų veiklų. Projekto interneto svetainėje siūlomi darbai Lietuvai netilpo į vieną savaitgalį, tad projektas tęsis toliau.

Įvairias „Aš už Lietuvą!“ pilietines veiklas siūlė per 50 partnerių, tarp kurių žinomos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, socialiai atsakingo verslo atstovai ir savanoriai. Iš viso pilietinio projekto „Aš už Lietuvą!“ partneriai suorganizavo apie 500 įvairių akcijų, renginių, labdaringų žaidimų, ekskursijų ir kitų įvairiausių veiklų. Galutinius duomenis apie projekto dalyvius ir veiklas bei jų sukurtą vertę organizatoriai žada surinkti ir suskaičiuoti per kelias savaites.

Pačios populiariausios dovanos Lietuvai buvo pagalba tokioms organizacijoms kaip „Maisto bankas“, Nacionalinis kraujo centras, Maltos ordinas, „Gelbėkit vaikus“ ar „Caritas“. Taip pat ypač populiarus buvo Kaimynų dienos šventimas bendruomenėse ir verslo centro centruose. Nemažą dalį pilietinių veiklų sudarė pažintinės veiklos, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto paskaita Valstybės pažinimo centre arba ekskursijos sostinės Senamiestyje.

„Nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms pasiūlėme smagią ir patogią formą pakviesti prisijunti prie įdomių veiklų, o žmonėms suteikėme galimybę savo pilietiškumą išreikšti konkrečiais veiksmais. Ši idėja pasiteisino – žmonės ne tik mielai dalyvavo, tačiau ir toliau naudojasi projekto interneto svetaine, siūlo naujus darbus Lietuvai, todėl projektą tęsime ir toliau. Esamą įdirbį norime išnaudoti valstybės atkūrimo šimtmečio pasitikimui“, – sako projekto koordinatorė Luka Lesauskaitė.

Pasak jos, šiomis dienomis svetainėje yra per 80 gerų darbų visoje Lietuvoje, o tai, kad projektas savaime gyvuoja toliau suteikia galimybes didinti savanoriaujančių ir bendruomeniškų žmonių skaičių.

Projektui savo idėjas siūlė ir prie jo prisijungti kvietė ir daugelis žinomų žmonių, tarp jų – Merūnas Vitulskis, Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, televizijos laidų vedėja Ugnė Skonsmanaitė, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Jurga Šeduikytė, Agnė Grigaliūnienė, premjeras Algirdas Butkevčius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir kiti.

Projekto „Aš už Lietuvą!“ iniciatoriai – viešoji įstaiga Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras, „MG Valda“, LNK, „Tieto Lietuva“, 15min.lt, „Radiocentras“ ir komunikacijos agentūra „Bosanova“. Tarp projekto partnerių – gerai žinomos nevyriausybinės organizacijos, kaip „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, Nacionalinis kraujo centras, Maltos ordinas, Maisto bankas, Lietuvos šaulių sąjunga, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija ar Lietuvos mokinių parlamentas.

Į kvietimą prisijungti prie savanoriškų darbų ir taip palaikyti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas atsiliepė beveik keturios dešimtys tūkstančių pilietiškai nusiteikusių žmonių. Šiuo projektu taip pat prasideda viena didžiausių mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio iniciatyvų – sutelkti šalies žmones šio istorinio Lietuvai jubiliejaus minėjimui 2018 metais.

Projekto „Aš už Lietuvą!” tikslas – sukurti tokią aplinką, kurioje visuomeniškos idėjos rastų palaikymą, o žmonės savo pilietiškumą galėtų išreikšti konkrečiais darbais. Jo interneto svetainėje darbus Lietuvai galima rinktis pagal miestus, pomėgius, amžių, masiškumą ar net nuotaiką. Čia taip pat galima siūlyti savo idėjas ir pakviesti jas įgyvendinti savanorius. Pilietinių veiklų sąraše greta linksmų veiklų rikiuojasi rimtos, intelektualias papildo sportinės ar net karinės.

Vien iš anksto „Aš už Lietuvą!” interneto svetainėje į įvairius renginius ir iniciatyvas užsiregistravo apie 24 tūkstančius žmonių, organizatoriai tiksi antra tiek dalyvių.

„Tai, kad dešimtys tūkstančių žmonių atsiliepė į kvietimą padovanoti darbą Lietuvai rodo, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški, tik iki šiol trūko progų tam pilietiškumui išreikšti. Labiausiai reikėjo kvietimo kada, kur ir kuo konkrečiai galima prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenių veiklos. Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių atranda savanorystės ir bendruomeniškumo žavesį”, – sako projekto koordinatorė Luka Lesauskaitė.

Šiuo metu projektas „Aš už Lietuvą!“ vienija per 50 partnerių, tarp kurių – gerai žinomos nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Gelbėkit vaikus“, Maisto bankas, maltiečiai, Nacionalinis kraujo centras, Lietuvos šaulių sąjunga, „Caritas“. Savanorius padovanoti gerą darbą Lietuvai taip pat aktyviai kviečia savivaldybės, mažos bendruomenės ir bendraminčių grupės. Prie jo taip pat prisijungė NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje.  Į Švietimo ministerijos kvietimą padėti bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms atsiliepė ištisos klasės ir net mokyklos.

Pasak Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, projektas tampa pirmuoju valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus projektu, telkiančiu žmones darbais ir gražiomis iniciatyvomis prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo. Pasitinkant valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų, tikimasi visuomenės, taip pat ir išeivijos, įsitraukimo į šventinius renginius ir iniciatyvas.

„Ši iniciatyva yra pirmoji skirta Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimui. Džiaugiuosi, kad daugėja iniciatyvių žmonių, patriotizmą išreiškiančių konkrečiais darbais. Tikiuosi, kad nuo šiol žmonės turės daugiau progų prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo – padėti bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, sunkiau gyvenantiems kaimynams. Garbingai pasitikti šimtmetį galime tik remdamiesi savanorišku darbu, sutelkę pilietiškai nusiteikusius žmones“, – sako premjeras.

Vyriausybės vadovas pats ketina prisidėti prie šios gražios iniciatyvos ir penktadienį Kauno Maltiečių dienos centre praleis popietę su čia besilankančiais vaikais iš socialiai remtinų šeimų.

Padovanoti darbą Lietuvai taip kvietė ir dauguma šalies savivaldybių. Įdomu tai, kad tarp jų užvirė draugiškos varžybos kas pasiūlys daugiau ir įdomesnių veiklų. Panevėžiečiai kol kas gali rinktis iš 27 veiklų, tarp kurių keletas ekskursijų, bendruomenių suoliukų dažymas ir, be jokios abejonės, kaimynų dienos šventimas. Tuo tarpu Šiauliuose siūlomos 24 veiklos. Geranoriški šiauliečiai pasišovė savanoriškai atlikti automobilių kompiuterinę diagnostiką, išmokyti tinkuoti ir dažyti sienas, o senjorus – patogiai naudotis interneto paieškos sistemomis. Aukštaičiams ant kulnų lipa ir Tauragės rajonas su 23 veiklomis. Tauragiškiai kviečiami mokytis programuoti, lankyti globos namų auklėtinius ir lydėti senjorus į Šv. Mišias.

Mažas Kalvarijos miestelis projekte pasižymi savo miesto dydžiui ypatingu aktyvumu. Čia registruotos 7 veiklos, todėl miestelio gyventojai galės įvairiai prisidėti prie Lietuvos gražinimo. Jie rengia akciją „Padovanok žaislą“, neįgaliųjų sporto varžybas, sodins medelius ir jungsis prie kitų iniciatyvų.

Kol kas aktyviausios yra Vilniaus bendruomenės ir vilniečiai. Čia galima rinktis iš daugiau nei 70 savanoriškų veiklų. Vilniečiai kviečiami žaisti krepšinį su Rasų kolonijos nuteistaisiais, mokytis programuoti, dalyvauti ir dalintis nereikalingais daiktais blusturgiuose. Kaunas pateisina laikinosios sostinės vardą ir kol kas siūlo 29 veiklas. Gyventojai kviečiami pabendrauti ir perdažyti sieną Kęstučio gatvėje, ekskursijose susipažinti su tarpukario Lietuvos diplomatine istorija, padėti organizacijai Maisto bankas ir tapti kraujo donorais.

Pirmosios „Aš už Lietuvą!“ pilietinės veiklos jau įvyko iki oficialaus projekto starto. Jose jau suspėjo sudalyvauti krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius – jis vedė ekskursiją kauniečiams po diplomatinį Kauną, o štai kultūros ministras Šarūnas Birutis pietų pakvietė Vilniaus dienos centro „Duok ranką“ vaikus.

Projektui „Aš už Lietuvą!” savo idėjas siūlė ir prie jo prisijungti kvietė ir daugelis žinomų žmonių, tarp jų Merūnas Vitulskis, Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, televizijos laidų vedėja Ugnė Skonsmanaitė.

„Daugiau nei 70 šeimų atsiliepė į mano iniciatyvos „8 minutė“ kvietimą apsilankyti sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, čia rengsime kūrybines dirbtuves ir judrius žaidimus, tikimės jog tai bus šventė ne tik vaikams, bet ir dalyvaujančioms šeimoms“, – sako TV laidų vedėja ir visuomenininkė Agnė Grigaliūnienė.

Savo iniciatyvą „Pakelti šiukšlę yra madinga“ rengianti Jurga Šeduikytė kviečia visus projekto „Aš už Lietuvą!“ dalyvius pakeliui į renginius pakelti nuotaiką ir šiukšlę linksmai bei originaliai. Kaip tai galima padaryti galima pamatyti projekto ir dainininkės Facebook paskyroje.

Dauguma projekto veiklų vyksta visoje Lietuvoje gegužės 27-ąją ir ateinantį savaitgalį, todėl dar galima suspėti išsirinkti gerą darbą interneto svetainėje asuzlietuva.lt ir suspėti padovanoti jį savo šaliai.

Tuo ypač džiaugiasi ilgametis Ugnės Skonsmanaitės eterio partneris Tomas Ališauskas. Jis ne kartą įsitikino, kad bet kokios permainos, nors kartais ir labai sudėtingos, visada yra tik į naudą.

„Kartu su Ugne KK2 vedėme šešis sezonus. Ji – nuostabi partnerė: graži, protinga, šmaikšti, originali, žodžiu, ypatinga. Taigi naujajai kandidatei bus keliami ypač aukšti reikalavimai“, - sako T. Ališauskas.

Per aštuonis sezonus legendinį infošou „KK2“ vedančiam Tomui eteryje teko dirbti kartu su Goda Sabutyte-Alijeva, Berneen ir žaviąja Ugne Skonsmanaite. Merginos keisdavosi, o Tomas likdavo.

KK2 prodiuseris Saulius Bartkus kol kas neatskleidžia, ar naujoji Tomo Ališausko partnerė visam laikui pakeis Ugnę Skonsmanaitę.

Ne vieną populiarią eterio žvaigždę atradęs prodiuseris tvirtina, kad šansų tapti naująja KK2 vedėja turi visos: ir garsios, ir visiškai nežinomos merginos. Svarbiausi reikalavimai – protas, grožis, charizma ir dvasiniai turtai.

Atranka vyks LNKGO platformoje, į kurią pretendentės galės kelti savo foto ir video. Po čia įvyksiančio balsavimo geriausios pretendentės gaus televizijos eterio, kol galiausiai sprendimą priims žiūrovai.

Naujosios „KK2“ vedėjos atrankos anketa – jau greitai.

Televizijos žiūrovai pastebėjo, kad KK2 laidos vedėja Ugnė Skonsmanaitė mėgsta keisti įvaizdžius ir įkūnyti naujus personažus. Ugnę jau buvo galima išvysti medicinos seselės ar Wonder Woman kostiumuose, tačiau tai, ką netrukus žiūrovai pamatys LNK eteryje, atims žadą.

Iš naujo įvaizdinio KK2 vaizdo klipo atrodo, kad Ugnė Skonsmanaitė žiauriai kankina savo partnerį Tomą Ališauską. LNK laidos anonse žavioji Ugnė įkūnija griežtą tardytoją. Tomas kelioms akimirkoms tampa  tikra represijų auka – turi atskleisti, ar turėjo santykių su kuria nors Lietuvos politine partija. Ant baltų Tomo marškinių – kraujo dėmės.

„Prašom atkreipti dėmesį, kad filmavimo metu Tomo net nepaliečiu, diržu daužau per stalą, kad atsakinėtų išsigandęs“, – juokiasi Ugnė. Laidos vedėja priduria, kad  tardymo scena vaizdo klipe – simboliška. „Artėja rinkimai ir KK2 tardys visus. Ypač tuos, kurie prisidirba“.