„Vykome į Sargėnus. Buvo gautas pranešimas, kad dega mažas, statybinis namelis. Nuvažiavome ir užgesinome“, – teigė ugniagesys gelbėtojas Martynas Banaitis.

Gaisre komanda ilgai neužtruko ir susikrovę daiktus suko atgal į būstinę. Tačiau jų kelionę sustabdė juos staiga aplenkęs automobilis.

„Vandžiogalos plente mus aplenkė automobilis, kuris garso signalu bei rankų gestais bandė mus sustabdyti. Mums sustojus, iš automobilio išlipo vyras ir mergina, kurie paprašė suteikti pirmąją pagalbą jų mažametei dukrai“, – sakė M. Banaitis.

Martynas, išlipęs iš gaisrinės automobilio, pamatė, kad tėvai rankose laiko vos trijų metų negalinčią kvėpuoti mergaitę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mergaitei buvo sunku įkvėpti. Situacija buvo maksimaliai pavojinga“, – teigė gelbėtojas.

Jei ne žaibiška tėvų reakcija pamačius ugniagesius, mergaitė galėjo neišgyventi. Ugniagesys sako, kad vaikas be deguonies būtų išgyvenęs daugiausiai dešimt minučių. M. Banaitis nieko nelaukdamas panaudojo pirmosios pagalbos žinias.

„Pagrindinis svetimkūnio pašalinimo iš kvėpavimo takų metodas yra, kai žmogus apsikabinamas per nugarą, kumščiais suspaudžiama per pilvą ir atliekami paspaudimai“, – sakė M. Banaitis.

Tėvai turėtų apsilankyti pirmosios pagalbos kursuose. Tada jie žinos, ką daryti panašiose situacijose ir nereikės išsigąsti.

Mergaitė buvo užspringusi guminuku.

„Ji pradėjo kvėpuoti, nusišypsojo mums, padėkojo. Tada iškvietėme pirmąją pagalbą“, – teigė gelbėtojas.

M. Banaitis sako, kad anksčiau tarnybos metu neteko gelbėti užspringusio vaiko. Pasak gelbėtojo, užspringus - svarbi kiekviena sekundė, tad jis turi patarimą tėvams.

„Tėvai turėtų apsilankyti pirmosios pagalbos kursuose. Tada jie žinos, ką daryti panašiose situacijose ir nereikės išsigąsti“, – kalbėjo M. Banaitis.

Mergaitė nenukentėjo ir iš ligoninės išleista namo.

Ketvirtadienį, 16.10 val., buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba Rietavo seniūnijoje, Labardžių kaime, Motiejų gatvėje.

Aplinkos apsaugos pareigūnas pranešė, kad reikalinga pagalba išlaisvinti įsipainiojusi gandrą gandralizdyje, esančiame aštuonių metrų aukštyje.

Panaudoję ištraukiamas kopėčias, ugniagesys užlipo iki gandralizdžio, išlaisvino gandriuką ir perdavė aplinkos apsaugos pareigūnui.

„Besiruošiantys išskristi gandrai, o ypač jų jaunikliai, neretai įstringa savo lizduose, įsipainioję į vielas ar kitus laukuose susirinktus „laimikius“. Vakar ugniagesiams Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, Labardžių kaime teko iš gandralizdžio, esančio 8 metrų aukštyje, vaduoti jame įsipainiojusį gandriuką. Ištraukiamomis kopėčiomis užlipęs ugniagesys išvadavo juodaskvernį nelaimėlį ir perdavė jį aplinkos apsaugos pareigūnui“, – feisbuke rašo ugniagesiai.

„Kaimynė pradėjo belsti į langą, priėjau prie lango, o ji ėmė šaukti, kad – gaisras. Mes greitai apsirengėme ir išbėgome į kiemą“, – sakė moteris.

Tik išėjusi pro duris šio daugiabučio gyventoja išvydo liepsnas. Pro langą ir laiptinę ugnis jau veržėsi ir į palėpę, nors gaisras kilo pirmame aukšte.

„Ugniagesiai atvažiavo, greitoji pagalba atlėkė. Mums visiems liepė atlaisvinti kiemą ir eiti toliau į tilto pusę“, – pasakojo gaisro liudininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bute buvo daug degių medžiagų, tad liepsna išplito staiga. Išdegė sienos, lubos ir visi viduje esantys  daiktai. Ugnis apgadino ir bendro naudojimo patalpas.

„Nukentėjo ir laiptinė, arba dar vadinamas koridorius, kuriame yra keturi butai. Daugiausiai – koridoriaus lubos, kitų namo gyventojų butų durys“, – komentavo Šiaulių ugniagesių atstovas Gintaras Zonis.

Ugniagesiai iš buto išnešė tris žmonių kūnus: negyvą vyrą, jo sugyventinę bei be sąmonės, sunkiai sužalotą laikinai tame pačiame bute gyvenantį vyrą.

„Jis yra apsinuodijęs smalkėmis. Buvo nelabai sąmoningas, tad sulaukus greitosios pagalbos ekipažo, skubiai išvežtas į ligoninę“, – konstatavo G. Zonis.

Medikų pagalbos prireikė ir vienam ugniagesiui.

Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties.

 

„Ugniagesys vieną kūną ištempė, paskui antrą, o paskui betempiant nukrito kaukė ir pats apsinuodijo. Žiūriu, pats gelbėtojas jau arti mirties“, – sakė degusio namo gyventoja.

Kodėl ugniagesys susižalojo ir kaip nukrito apsauginė kaukė, paaiškės po tyrimo. Jo būklė sunki, bet stabili.

„Pirminiais duomenimis, jis apsinuodijo dūmais. Išvežtas į Šiaulių ligoninę. Vakar su juo buvo susisiekta – jis juda, vaikšto, tačiau papildomai atliekami dar kiti tyrimai“, – teigė Šiaulių ugniagesių atstovas.

Tiriamos dvi gaisro kilimo priežastys.

„Galimai viena iš gaisro priežasčių – elektrinis šildymo įrenginys, nes šis butas, kuriame gyveno žuvusieji, neturėjo kieto kuro krosnies. Na, o viena iš pagrindinių, tai – neatsargus rūkymas“, – sakė G. Zonis. 

Anot  šio namo gyventojų, bute gyvenę asmenys nebuvo pavyzdingi. Rūkalai ir alkoholis čia liejosi laisvai.

„Jie kiekvieną dienelę pabaliavodavo“, – porino kaimynė. 

Šiame daugiabutyje tai – jau antras gaisras. Kiek anksčiau nuo kamino buvo įsiliepsnojęs kitas butas pirmame aukšte.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 1.45 val. buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, jį vairavo ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 36 metų ugniagesys.

Jam nustatytas 1,97 prom. girtumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus. 

1992 metais gimęs pareigūno vairuojamas automobilis „VW Sharan“ buvo sustabdytas 9 val. 57 min. Buivydiškių gatvėje. Vairuotojui nustatytas 0,67 prom. neblaivumas.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys-gelbėtojas neblaivus vairavo ne tarnybos metu, neuniformuotas. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, apie 21 val., Veisiejų gatvėje, namuose per konfliktą vyras smurtavo prieš 54 metų moterį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Neblaivus (2.48 prom.) 53 metų įtariamasis, Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

– Ugniagesys, skubėdamas gesinti gaisro, susmuko prie gaisrinės. Jo atgaivinti nepavyko. Jei būtų budėję su kolega, kaip priklauso, gal išgyventi šansai būtų buvę daug didesni. Vyksta tyrimas. Ką jūs žinote daugiau apie šią istoriją, gal paaiškėjo naujų detalių?

– Na, naujų detalių kol kas nepaaiškėjo, nes tik kelios dienos, kai vyksta tyrimas. Tyrimo medžiagos tikrai negalime gauti, bet teisingai jūs pastebėjote, kad šansai jam išgyventi būtų buvę daug didesni, kadangi kiekvienas ugniagesys moka suteikti pirmąją pagalbą. Iš tiesų būtų iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Ir jei būtų laiku atliktas dirbtinis širdies masažas, galbūt jis dabar būtų gyvas. Savivaldybė išvadų nedaro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl taip sakote?

– Todėl, kad užvakar, nepaisant šios nelaimės, tuose pačiuose Šimkaičiuose budėjo vienas ugniagesys. Nežinau, kiek mirčių dar prireiks, kad merai, tarnybų vadovai suprastų, jog negalima pažeidinėti teisės aktų. Mes tikrai imsimės priemonių dėl atsakomybės vadovų, kad jie atlygintų ir neturtinę žalą.

– Paaiškinkite skirtumą tarp statutinių ir nestatutinių pareigūnų, savanorių ugniagesių, kaip buvo Šimkaičių kaime.

Nepaisant šios nelaimės, tuose pačiuose Šimkaičiuose budėjo vienas ugniagesys. Nežinau, kiek mirčių dar prireiks, kad merai, tarnybų vadovai suprastų, jog negalima pažeidinėti teisės aktų.

 

– Šimkaičių kaimo komanda yra Jurbarko savivaldybės komanda. Lietuvoje yra maždaug 50 rajonų, kurie turi savivaldybių priešgaisrines tarnybas. Jie nelabai noriai jungiasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pavaldumą. Pernai buvo pasiūlytas variantas ir susigundė tik Radviliškis, kuriame atliekamas eksperimentas – toks pilotinis projektas vykdomas – savivaldybių tarnyba prijungta prie departamento. Ir ten nebebudi po vieną ugniagesį, būtinai – po du. Ir atlyginimus šiek tiek didesnius gauna, nes priklauso minėtam departamentui. Atnaujinta ir technika. Tačiau likusieji merai, tarnybų viršininkai prisiima atsakomybę sau. Vadinasi, jie nenori perduoti departamentui atsakomybės, jie lieka atsakingais vadovais.

Jų argumentas, kad trūksta pinigų, na, tai atleiskite, ar galima dėl to pažeisti teisės aktus. Tarkim, jei aš neturiu pinigų, tai galiu nuėjęs į parduotuvę pavogti maisto?! Šimkaičiuose dirbo vienas ugniagesys, nes, pasak vadovų, neužteko finansavimo, trūko pinigų atlyginimams. Bet noriu priminti, kad nė vienas meras nepadavė Vyriausybės ar Vidaus reikalų ministerijos, kuri kuruoja šią sritį, į teismą dėl nepakankamo finansavimo.

– Kiek uždirba ugniagesiai, kurie budi tokiose mažose savivaldybių komandose? 

– Tiksliai po pakėlimo atlyginimų negaliu pasakyti, bet maždaug 500–600 eurų į rankas. Savivaldybių ugniagesiai nevykdo kitų specialiųjų, tarkim, aukštutinių, darbų, kuriuos atlieka statutinės tarnybos. Bet jie priima pirmą smūgį, kai kurios savivaldybės turi ir kvėpavimo aparatus, o kai kurios ir nesirūpina. Manau, kad visoje Lietuvoje žmogus turi būti vienodai saugus. O dabar – 50 merų ir 50 skirtingų vadovavimo stilių, aprūpinimas priemonėmis skirtingos. Vieni merai skiria daugiau lėšų, pavyzdžiui, Rokiškio savivaldybės. Ten pati savivaldybė skiria papildomai pinigų, kad išlaikytų kelis ugniagesius. Kad tokių nelaimių nenutiktų, kad budėtų po du ugniagesius ir būtų užtikrintas saugumas. Tuo pačiu atnaujina ir techniką. Tam panaudoja ir Europos Sąjungos lėšas, teikia projektus. Yra ir tokių gerų pavyzdžių. Tačiau, mano asmenine nuomone, prisiminkime, buvo ir savivaldybių policija kažkada. Nepasiteisino. Mano galva, turėtų būti centralizuota, viena ir vieninga priešgaisrinė tarnyba ir vienas generolas.

– Ar šis ugniagesys, kuris mirė darbo vietoje, yra draustas?

– Jis buvo draustas tik pagal Darbo kodeksą. Gera žinia, kad pati profesinė sąjunga yra apdraudusi savo narius ir šeima gaus draudiminę išmoką, bet tai nepaguodžia.

Kaip pirmadienį pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vyro kūnas be išorinių smurto žymių rastas apie 10.35 val. Jono Žemaičio gatvėje, darbo vietoje, prie tarnybinio automobilio.

Policijos departamentas BNS patvirtino, jog rastas vyras – 1962 metais gimęs savivaldybės ugniagesys gelbėtojas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip praneša Policijos departamentas, lapkričio 19 d. apie 21.18 val. Makniūnų kaime priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis (autocisterna), vairuojamas tarnybos metu, uniformuoto, Alytaus r. savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo, vykstant į iškvietimą dėl kilusio gaisro, atsitrenkė į pastato sieną.

Per eismo įvykį žuvo 59-erių vairuotojas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Spalio 4 d. Joniškio rajone, Žagarės seniūnijoje, Domeikių kaime degė Labdaros paramos fondui „Prieglobstis“ priklausantis ūkinis pastatas. Pastate buvo  20 kub. m malkų, šieno, 500 kg vilnos, 30 kub. m lentų ir dailylenčių, senų baldų ir kt.

Ugniagesiams buvo labai sudėtinga suvaldyti vis atsinaujinančius gaisro židinius, šakėmis reikėjo perkasti ir perlieti vandeniu didžiulį plotą. Jiems į pagalbą  šiame  gaisre nedvejodamas suskubo kolega, šiuo metu naujagimę prižiūrintis ir tėvystės atostogose esantis Joniškio Priegaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesys gelbėtojas A. Kaikaris.

Pareigūnas negailėdamas  laiko, savo technikos, lėšų kurui atvyko padėti. Prisimindamas šį įvykį, Arvydas pasakojo: „Paskambino 4-osios pamainos vadas Bartas Jurkevičius ir paprašė pagalbos. Tuo metu buvau likęs namuose vienas su dukryte. Kai tik sulaukiau žmonos iš darbo, sėdau į teleskopinį krautuvą ir išlėkiau“.

Tiesa, kol teleskopiniu krautuvu jis įveikė beveik 6 km atstumą nuo namų iki gaisravietės,  gaisras jau buvo beveik užgesintas, bet namo vyras neskubėjo, o ėmėsi likviduoti gaisro židinius, kurie vis atsinaujindavo. Privažiuoti prie jų trukdė senos pastato sienos ir pamatai – juos teko nugriauti.

„Su krautuvo šakėmis atsikasiau pamatus, išmėčiau akmenis, tada pamažu artėjau link smilkstančio židinio. O ten laukė siurprizas – seni šiaudai, begalė susivėlusios, šlapios ir sukritusios vilnos, po šiaudais esančios lentos. Aš kasiau, o kolegos pylė vandenį ant likusių gaisro židinių. Darbus sunkino minkšta žemė, kuo toliau kasiau, tuo labiau mano krautuvas smuko į žemę, galiausiai pats įklimpau. Nesekiau, kiek laiko truko gesinimo darbai, svarbiausia buvo likviduoti gaisro židinius. Tokio gaisro likviduoti be technikos nebūtų buvę neįmanoma“, – džiaugėsi galėjęs padėti A. Kaikaris.

Po penkių valandų kruopštaus ir atsakingo darbo ekskavatoriumi gaisro židiniai buvo pašalinti. Penkerius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbantis A. Kaikaris sakė, kad sulaukęs pagalbos prašymo, nesvarstė: „Gyvenime tokių minčių nėra kilę. Reikia pagalbos – tai ir važiuoji. Kad tik kolegoms būtų lengviau. Gaisre būtina padėti, nes po jo jau nieko nebelieka“.

A. Kaikaris su šeima gyvena Skaistgirio miestelyje, Joniškio rajone, kartu su  tėvu ūkininkauja ir dirba ugniagesiu gelbėtoju. Jam su žmona yra tekę paragauti ir nelengvos emigranto duonos. Baigęs tuometinę Kūno kultūros akademiją (dabar – Lietuvos sporto universitetas), įgijo  taikomosios sportinės veiklos (neįgaliųjų reabilitacijos) specialybę. Tuo metu perspektyvų Lietuvoje tokiai veiklai beveik nebuvo, todėl šeima išvažiavo į Škotiją, dirbo braškių ūkyje, tačiau ten neįsitvirtino ir grįžo į Lietuvą. Netrukus, draugų paraginti, vėl emigravo – šį kartą į Angliją. Žmona dirbo viešbutyje, o Arvydas – skerdykloje, greito maisto fabrike. „Nors ir juodai abu dirbome, bet pinigų užtekdavo nuo algos iki algos“, – pasakojo Arvydas.

Mamos paraginti grįžo į Lietuvą ir pradėjo ūkininkauti kartu su Arvydo tėvais. Ūkininkaujantį Arvydą draugai, jau dirbantys ugniagesiais gelbėtojais, pradėjo kalbinti tapti ugniagesiu gelbėtoju. Tai padėjo priimti sprendimą.

Šiuo metu Arvydas su žmona augina šešerių metų sūnų ir keturių mėnesių dukrytę. Dukrytės auginimas atneša naujų džiaugsmų ir patirčių. Paklaustas, kas bendro tarp gaisrininko darbo ir vaiko auginimo, greitai atsako – budėjimas.

„Budi gaisrinėje, budi ir prie vaiko, kad viską, ko jam reikia, laiku  galėtum suteikti. Ir prie vaiko būna gaisrų! Štai žmona išvažiavo į darbą ir paliko buteliuką su pienu. Likau su mažyle, o dukrytė nepripratusi prie buteliuko... Sunkiai man sekėsi, bet po penkių valandų šiaip ne taip pavyko „užhipnozituoti“ ir priprašyti, kad ji valgytų“, – atsiduso Arvydas.

Jis džiaugiasi neabejingais nelaimei ir pilietiškais savo miestelio gyventojais ir sako, kad ne tik jis, bet ir visi kiti neatsisakytų padėti gesinti gaisrą: „Mūsų krašte visi pilietiški, jeigu kas dega, meta darbus ir lekia. Ūkininkai kabinasi padargus, kas ką gali, ir skuba, net kalbos nėra, kad kažkas nepadėtų“.