Ant akmens, ant kurio yra undinėlę vaizduojanti skulptūra iš bronzos, pirmadienį anksti ryte buvo pastebėti trys raudonos spalvos užrašai „Laisvė Honkongui“. Šalia tas pats tekstas buvo parašytas ir baltos spalvos dažais.    

Gavus pranešimą apie naktį įvykdytą vandalizmo aktą, rajoną apieškojo policininkai su tarnybiniu šunimi. Kol kas nė vienas asmuo nesulaikytas.   

Bronzinė „Undinėlės“ skulptūra vaizduoja danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) pasakos personažą.

Ši Edvardo Erikseno 1913 metais sukurta 125 centimetrų aukščio ir 175 kilogramus sverianti skulptūra laikoma nacionalinio paveldo vertybe ir iki šiol yra vienas pagrindinių šioje Skandinavijos šalyje besilankančių turistų traukos objektų.

2010-aisiais „Undinėlė“ pusmetį buvo eksponuojama Danijos paviljone Šanchajuje vykusioje pasaulinėje parodoje  „Expo 2010“.

"Nuvertėjo" paminklai ir skulptūros

Klaipėdos kontrolierė Daiva Čeporiūtė uostamiesčio savivaldybės finansų ir audito ataskaitoje pastebėjo keistą dalyką.

Pasirodo, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto vertė netiksli, dalis turto staiga "susidėvėjo", taip pat – ir miestą puošiančios skulptūros "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei paminklas vieningai Lietuvai "Arka".

Statinių, turinčių kultūrinę ir visuomeninę reikšmę, bei kitų vertybių, tarp jų – ir šių skulptūrų bei paminklo, taip pat paveikslų, atminimo lentų ir kitų daiktų bendra įsigijimo vertė ne taip seniai siekė 579 tūkst. eurų.

Tačiau savivaldybės apskaitininkai šiam turtui apskaičiavo nusidėvėjimą, todėl jo likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. jau sudarė tik 222 tūkst. eurų. Išeitų, skulptūrų ir paminklo vertė sumenko daugiau nei per pusę.

Skulptorius liko be žado

K.Pūdymas, kurio daugybė darbų puošia miestą, buvo nustebęs, kai išgirdo, kad jo kūriniai staiga neteko vertės.

"Nelabai suprantu tuos biurokratinius raštus. Ką tai reiškia, ar kad skulptūras reikia restauruoti? Kaip gali nuvertėti skulptūra? Tokios kvailystės dar nesu girdėjęs. Meno prasme gera skulptūra, metams bėgant, įgyja tik dar didesnę vertę. Dar suprasčiau, kad kūriniui kas nors nutiko ir reikia jį restauruoti, bet dabar be jokios priežasties staiga ėmė ir nuvertėjo. Bronza ilgainiui tik dar labiau taurėja", – pabrėžė K.Pūdymas.

Anot skulptoriaus, pareiškę, kad dabar kokio nors Pablo Picasso skulptūra nusidėvėjo, tik apsijuoktume.

"Ta upės krantinė greičiau nusidėvės, bet ne skulptūra. Ji ir pagaminta iš rimtų medžiagų, todėl tiek ir kainuoja. Nuvertėjimo sąvoka tokiems kūriniams net negali būti taikoma. Tai gal tie sėdintys savivaldybėje asmenys irgi nusidėvi? Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti. Todėl nereikia būti tokiems primityvams. Dar vakar buvau prie "Undinėlės", viskas – puiku", – tikino K.Pūdymas.

Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti.

Skulptorius svarstė, gal tas biurokratinis skulptūrų vertės sumenkinimas yra siekis kam nors gauti pinigų?

Anot K.Pūdymo, "Kaminkrėčio" šepečio spygliukai išties nurūdijo ir nubyrėjo ir šio "veikėjo" darbo įrankį tikrai reikėtų pakeisti, tačiau esą nuo to jo vertė nesumenko.

Eilutėje – su šiukšliadėžėmis

Savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė miesto skulptūrų ir paminklų popierinį susidėvėjimą vertina skeptiškai.

Jos įsitikinimu, minėti kūriniai kultūrinę ir visuomeninę reikšmę tikrai turi.

"Labai keista, bet tiek skulptūros, tiek paminklas, tiek atminimo lentos, taip pat paveikslai inventorizacijos ataskaitoje yra apskaityti kartu su miesto šiukšlių dėžėmis, suoliukais, kitais daiktais. Ir jiems visiems pagal įstatymą privaloma skaičiuoti nuvertėjimą. Visi tie daiktai surašyti į vieną eilutę, o to neturėtų būti", – mano D.Čeporiūtė.

Atlikdamos auditą, kontrolierės savo dokumentuose įrašė, kad "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei "Arka" mieste turi visuomeninę reikšmę.

Todėl šiems kūriniams nusidėvėjimas neturėtų būti taikomas.

"Savivaldybės atstovai labai sunkiai sutiko su mūsų rekomendacija. Iki naujųjų metų šis klausimas turėtų būti išspręstas. Tik svarstant tai, kilo abejonių, kas turėtų nustatyti šių skulptūrų ir paminklo vertę. Tačiau akivaizdu, kad kol kas minėti kūriniai ir šiukšliadėžės yra tas pats. O taip neturėtų būti", – pastebėjo D.Čeporiūtė.

Neturi kultūrinės vertės?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, skulptūros ir paminklas yra ilgalaikio turto objektai.

Jų niekas niekada nepripažino kultūros vertybėmis, kurios "nusipelnytų" atskiros eilutės inventorizacijos dokumentuose.

"Ar per tuos metus nusidėvėjo "Undinėlė"? Visas turtas nusidėvi. Tačiau, jei tai yra kultūros vertybė, nusidėvėjimo skaičiuoti nereikia, bet nei tos skulptūros senovinės, nei ką. Todėl nelabai norėtume sutikti su kontrolierės išvadomis. Niekas lig šiol nenustatė tų objektų kultūrinės ir visuomeninės reikšmės. Ir apskritai mes kalbame tik apie buhalterinį nusidėvėjimą", – savo nuostatų laikėsi E.Simokaitis.

Ką lemia buhalterinėje eilutėje atsiradęs nusidėvėjimo skaičius? Tokiu atveju tam turtui atnaujinti savivaldybės biudžete dažniausiai būna numatyti pinigai.

Vadinasi, skulptūros "nusidėvėjo" formaliai, tačiau faktiškai visai įmanoma, kad jų "tvarkymui" gali būti skirta pinigų.

Tą pripažino ir E.Simokaitis, esą, "jeigu reikės tvarkyti "Undinėlę", tam bus skirti pinigai".

"Dabar visi mato sumažėjusius skaičius buhalterinėje eilutėje ir mano, kad tai – blogai. Bet taip turi būti, amortizacija ir nusidėvėjimas skaičiuojamas visose įmonėse, savivaldybėje – taip pat. Ar mes vykdysime kontrolieriaus rekomendacijas? Nežinau. Kasmet savivaldybėje vyksta inventorizacija. Ir kiekvieno turto grupę inventorizuoja sudaryta komisija. Jeigu ta komisija pasakys, kad tai – visuomeninės reikšmės objektai, skulptūros ir paminklas bus perkelti į kitą apskaitos eilutę", – teigė E.Simokaitis.

Šios skulptūros ir paminklas pastatyti privačių ar juridinių asmenų lėšomis ir perduoti savivaldybei, todėl ji turi jais rūpintis.

"Reikia atskirti visuomeninę reikšmę nuo buhalterinės reikšmės. Mes nesakome, kad tuos kūrinius mes nukelsime, sunaikinsime ar jų neprižiūrėsime. Bet mus tikina, kad tuos kūrinius turime perkelti į kitą apskaitos eilutę. O kokiu pagrindu?" – klausė E.Simokaitis.`

Ant akmens prie Danijos sostinės pakrantės sėdinčios „Undinėlės“ skulptūra buvo apipurkšta raudonais dažais. Kaltininkai ant šaligatvio priešais skulptūrą dar išpurškė žinutę valdžiai: „Danija gina Farerų salų banginius.“

Kopenhagos policija tviteryje patvirtino incidento faktą: „Undinėlė“ tapo vandalizmo auka.

„Tiriame šią bylą“ – sakoma žinutėje.

Dalijos Karalystei priklausančios, bet autonomiją turinčios Farerų salos Atlanto vandenyno šiaurėje turi tradiciją užspeisti banginius ir delfinus, daugiausia paprastąsias grindas, įlankose ar fjorduose ir žudyti juos ilgais peiliais.

Bronzinė „Undinėlės“ skulptūra vaizduoja veikėją iš danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) klasikinės pasakos.

Per 100 metų skulptūra kelis kartus tapo vandalų taikiniu. 1964 ir 1998 metais buvo pavogta jos galva, o 1984 metais – nupjauta ranka.

Be to, ji ir anksčiau buvo apipurkšta dažais, kelis kartus buvo įmesta į jūrą. 2004 metais statulos galva buvo uždengta musulmoniška skraiste – burka – protestuojant prieš Turkijos siekį tapti Europos Sąjungos nare.

Prieš du dešimtmečius didžiuosiuose ekranuose pasirodė kino studijos „Disney's“ animaciniai filmai apie Arielę, o nuo to laiko daug mažų mergaičių (ir kai kurie berniukai) svajojo tapti undinėlėmis. Dabar undinė Crystal (Kristal) padeda paversti šias svajones tikrove – per savo plaukimo pamokas Nyderlanduose.

„Tai nuostabu, – šypsodamasi sakė svajingų akių 27 metų Marijke (Mareikė). – Tai kiekvienos mergaitės svajonė.“

Marijke, Lize (Lizė) ir Katja (Katia) yra tarp pirmųjų Crystal mokyklos „Meermin School Nederland“ mokinių.

Įstaiga vadinama „pirmąja profesionalia mokykla“ undinėms ir yra viena iš vos kelių Europoje, kur undinių fenomenas, atkeliavęs ir JAV ir Kanados, pradeda kelti bangas.

Zeisto miesto viešame baseine būsimos undinės mokosi plaukioti kaip Arielė – kai kojas tvirtai laiko standžios medžiagos uodega. Įsisprausti į ryškias, blizgančių žvynų raštais išpuoštas uodegas užima šiek tiek laiko, bet po to jau galima nerti ir mėgautis intensyvia povandenine aerobika.

Viską lemia technika, sako Crystal, kurios tikrasis vardas – Marijke Pie (Mareikė Pi). Ji aiškina, kad „judesys prasideda nuo pilvo“. Jos patarimas? Laikykite kojas drauge, per daug nelenkite per kelius ir naudodami pilvo raumenis bandykite spirtis kaip delfinas.

Magiška, paslaptinga

Crystal paprastai moko vilkėdama tik maudymosi kostiumėlį, be 15 kg sveriančios uodegos.

Šią uodegą ji už 3 tūkst. eurų įsigijo internetu iš Havajuose įsikūrusios bendrovės „Finfolk“, kur klientai patys kuria savo uodegų dizainą. Paklausa tokia didelė, kad kompanija giriasi, jog klientams tenka laukti eilėje nuo devynių mėnesių iki metų. Įvaizdį papildo kriauklių pavidalo liemenėlė, žvaigždžių formos auskarai ir perlamutro spiralė plaukuose.

Kai tik kostiumas užsivelkamas, įvyksta transformacija. Magiška ir paslaptinga. Crystal sako, kad tuomet pasijaučia laisva. „Galiu judėti, kur noriu. Vandenyje esu grakšti. Vandenyje jaučiuosi gražesnė. Nėra streso, nėra spaudimo, esu toli nuo visų technologijų. Tikra ramybė. Tai neįtikima“, – sakė ji.

Tačiau tapti undine prireikia savaičių ar net mėnesių treniruočių.

Nuo selkių iki sirenų

Iš pradžių mokinės vadinamos selkėmis. Legendose taip vadinamos būtybes, kurios gyvena kaip ruoniai, bet sausumoje nusimeta kailį ir tampa žmonėmis. Vėliau jos pakyla iki sirenų – mitologinių būtybių ilgais plaukais, kurių dainos vilioja jūrininkus į pražūtį. Šį rangą pasiekusioms mokinėms Crystal taip pat pataria, kaip rinktis kostiumus ir aksesuarus, kaip susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą, kad jo nenuplautų vanduo, kaip šypsotis ir atsimerkti po vandeniu, pozuojant nuotraukoms.

Paskutinis etapas – tapti undine ir išmokti nardymo technikos: kaip sulaikyti kvėpavimą po vandeniu, kaip pūsti vandens žiedus, kaip apsaugoti ausis. Pati Crystal dabar gali sulaikyti kvėpavimą daugiau kaip pusketvirtos minutės.

Jos svajonė pradėjo pildytis maždaug prieš ketverius metus, po vieno persirengėlių (cosplay) renginio, kuriame vaikai buvo apsirengę filmų, knygų ar kompiuterinių žaidimų herojais. Ji jau dalyvavo keliose povandeninėse fotosesijose ir norėtų dalyvauti kokiame nors akvariumo šou.

Merginos idealas yra australė Hannah Fraser (Hana Freizer), kuri pastarąjį dešimtmetį dirba „profesionalia undine“ ir yra vandenynų apsaugos aktyvistė. Buvo nufilmuota, kaip H. Fraser plaukioja su rykliais, vėžliais, jūrų liūtais. Ji net dalyvavo „Oskarą“ pelniusiame dokumentiniame filme „The Cove“ apie japonų vykdomas žiaurias delfinų medžiokles.

Bet sprendžiant iš kitų Zeisto baseino lankytojų žvilgsnių, atrodo, kad olandai dar ne visai pasirengę sutikti undines. „Na, tegu spokso“, – sakė jauna undinių mokyklos mokinė, irgi vardu Marijke. „Man smagu!“ – pridūrė ji.

Naują dainą reikia švęsti – ir švęsti taip, kad išgirstų kiti. Akinančiai ryški plaukų spalva, auskaras bamboje, pikantiška fotosesija, neįprastai sau – anglų kalba – atliekama daina ir undinėlės įvaizdis – tokia D. Bilevičiūtės vasara ir įžanga į naują jos, kaip dainininkės, gyvenimo etapą.

D. Bilevičiūtė netrukus į sceną žengs su nauju vardu – Aleksandra. „Tai yra mano krikšto vardas. Pamačiau, kad jis man labai padeda, todėl naujos dainos, kurios netrukus pasieks klausytojus, bus kitokios“, – tv3.lt atskleidė Daina.

Visą vasarą jos darbotvarkė bus perkrauta, kūrybinių staigmenų, matyt, bus dar ne viena, o kol kas portalas siūlo įvertinti naują D. Bilevičiūtės dainą „Winner“. 

Akylas klaipėdietis užfiksavo, kaip kylantis Danės vanduo grasino apsemti dešiniajame upės krante įkurdintą undinėlę. Pirmą kartą upė mėgino skalauti bronzinės skulptūros uodegą.

Vandens lygis Danėje buvo šoktelėjęs trečiadienį, kai pajūrį užklupo gana stiprus ciklonas. Vėjo greitis minėtą dieną siekė 28 m/s. Tačiau vakarų krypčių vėjas plakė jūros bangas uosto kanalo įplaukos link. Tą dieną smarkiai kilo ne tik marių vandens lygis, bet ir susidarė patvanka ties Danės žiotimis.

"Vanduo pakilo dėl vėjo. Beje, dar judėjo ir ledų sangrūdos. Danės upėje vandens lygis matuojamas šiek tiek aukščiau, nei įsikūrusi undinėlė. Matavimo stotis yra ties buvusia Kino studija, už Mažojo Kaimelio. Tokios stoties prireikė, kai naujakuriai ėmė statytis namus arti Danės. Vasarą kilus liūtims net buvo užlieti keli namai. Todėl nuspręsta nuolat fiksuoti vandens lygį", – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės vyriausiasis specialistas Lionginas Pakštys.

Antradienį ir trečiadienį minėtoje vietoje Danės vandens lygis buvo šoktelėjęs iki 2 m 10 cm ribos. Nors paprastai čia laikosi apie 60–80 cm.

Koks vandens lygis buvo ties Biržos tiltu, niekas nematavo, tačiau išskirtinį vaizdą užfiksavo žinomas klaipėdietis Gintaras Grajauskas.

"Undinėlė nėrė ten, kur jai ir vieta. Trečiadienį buvo labai smarkus vėjas. Ėjau tiltu ir pamačiau, kad undinėlei vanduo uodegą skalauja", – prisiminė G.Grajauskas.

Danės krantinėje pastatyta undinėlės skulptūra tebekelia aistras tarp klaipėdiečių. Jau aptartas jos grožis, figūra, nuogumas. Dabar susirūpinta ir pačios skulptūros, ir jos stebėtojų saugumu.

Įspūdinga bronzinė undinėlės skulptūra iš karto sulaukė didelio miestiečių dėmesio.

Moterys pradėjo aptarinėti jos figūrą. Kai kurioms pasirodė, kad "Undinėlė" yra per liesa, o jos krūtys – per didelės, atrodo tarsi dirbtinės. Jos pabrėžė, kad apvalesnių formų moterims ši skulptūra gali sukelti neigiamų emocijų. Kitos tvirtino, kad "Undinėlė" yra labai graži, o jos figūra – ideali.

"Kabinėtis gali tik tos, kurios neprižiūri savo kūno", – antrino kitos moterys.

Atsirado ir tokių, kuriuos papiktino "Undinėlės" nuogumas.

"Danės krantinėje pastatyta "Undinėlė" galėtų būti bent truputį pridengta. Kur miesto valdžia žiūrėjo, leisdama tokią skulptūrą statyti miesto centre? Ji labiau tiktų privačioje valdoje ar striptizo klube. "Undinėlės" krūtys per daug išryškintos. Vaikus, paauglius gėda atsivesti prie skulptūros. Nėra kur akių dėti. Vulgaru", – dėstė viena dienraščio "Klaipėda" skaitytoja.

Susirūpinta, kad skulptūros atėję pažiūrėti neatsargūs klaipėdiečiai ir miesto svečiai neįkristų į Danę.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad kilo panašus ažiotažas, kai buvo baigtos atnaujinti krantinės. Tada klaipėdiečiai taip pat baiminosi, kad kas nors neįkristų į upę.

"Nežinau, ar žmonės gali įkristi, bet dėl to nuogąstaujama. Galvojame pakabinti gelbėjimosi ratą ant sienelės priešais "Undinėlę" Biržos tilto pusėje. Jei ištiktų nelaimė, žmonės galėtų pasinaudoti", – tvirtino direktorius.

L.Dūda prisiminė, kad ant Danės krantinių jau buvo pakabinti gelbėjimosi ratai, tačiau jie kažkur dingo.

"Svarstysime, ką daryti. Gal vėl juos pakabinsime. Iki vasaros sezono dar yra laiko", – tvirtino vadovas.

Miestiečiai nerimauja ir dėl pačios "Undinėlės" saugumo. Baiminamasi, kad ją gali suniokoti vandalai. Bus tariamasi, kaip apsaugoti skulptūrą.

Skulptūra "Undinėlė" – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dovana miestui. Ją sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Skulptūros plotis – 1,2, aukštis – beveik 1,5 metro, svoris – 140 kilogramų.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje oficialiai pristatyta Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėka į Danę „atplaukusi“ undinėlė.

Pastatė prie Biržos tilto

140 kilogramų sveriančią bronzinę skulptūrą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prašymu sukūrė klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas.

Dviejų metrų ilgio undinėlė pastatyta prie Biržos tilto Karališkosios krantinės ant Danės upėje esančios aikštelės. Ji po atidengimo perduota Klaipėdos miestui. Undinėlių skulptūros paprastai tampa populiariomis, traukia praeivių dėmesį.

Lietuvos undinėlės

Klaipėda įsiliejo į Baltijos jūros miestų gretas, kur pastatytos undinėlės. Pasaulyje netgi yra savotiškas undinėlių kultas. Veikia jūros undinių gerbėjų internetinis puslapis mermaidsofearth.com. Jis skelbia, kad pasaulyje yra per 160 undinių statulų. Iš jų Europoje – 82 undinių statulos.

Šalyse aplink Baltijos jūrą nurodyta 15 undinėlių skulptūrų. Tačiau realiai šis undinėlių puslapis viso to, kas yra Baltijos jūros šalyse, neaprėpia.

Lietuva apskritai nėra įtraukta į undinėlių šalių sąrašą. Tačiau dabar, kai į Danę „atplaukė“ undinėlė, jų Lietuvoje yra mažiausiai trys. Dar tarybiniais laikais viename Palangos parkų buvo undinės skulptūra. Apie tai liudija išlikusi sena nuotrauka.

Be klaipėdietės dar viena undinė yra Vilniuje Užupyje prie tilto.

Išsiskiria Kopenhaga ir Varšuva

Iš visų Baltijos jūros šalių miestų daugiausiai undinių turi Danijos sostinė Kopenhaga. Joje ne tik žymioji undinėlė netoli uosto vartų, ją žino visas pasaulis.

Kopenhagoje yra ir beveik tiksli tik mažesnė jos kopija Tivoli parke. Taip pat Kopenhagoje yra ir dar mažiausiai dvi kitokios undinėlės, visiškai nepanašios į tą garsiąją.

Undinių miestas yra ir Lenkijos sostinė Varšuva. Pagal legendą yra laikoma, kad Varšuvoje apsigyveno Kopenhagos undinėlės sesuo. Ji neva sumaniusi pakeliauti po Europą ir netyčia patekusi į Vyslą.

Varšuvos rajone išgirdęs jos gražų balsą vienas pirklys sumojęs, kad iš to galima uždirbti – sugavo ir įkalino undinę. Varšuvos gyventojai ją išlaisvinę. Ši pažadėjusi ginti miestą nuo negandų.

Mieste pastatytos trys undinių skulptūros – dvi su kardais ir skydais, viena pučianti ragą (kriauklę). Undinė pavaizduota ir Varšuvos herbe. Ji puikuojasi taip pat ir Lenkijos Bialobrzegi miesto herbe.

Nemažai undinių yra ir Vokietijos miestų herbuose: Bachnitco, Vesterdeichstricho, Iseno, Merscho, Rapelsdo, Vangerlando.

„Rusalkų“ kaimynystė

Populiarios undinės ir Rusijos Kaliningrado srityje. Dvi undinės, tiesa, su kojomis yra Svetlogorske. Jos čia vadinamos „rusalkomis“.

Savo „rusalką“ turi ir Talinas. Piritoje dar 1902 m. pastatytas paminklas – mergina su sparnais ir kryžiumi rankoje. Jis skirtas nuskendusiam carinės Rusijos šarvuotlaiviui „Rusalka“ atminti. Laivas Suomijos įlankoje nuskendo 1893 metais, žuvo 178 žmonės.

Peterhofo rūmuose, netoli Sankt Peterburgo, garsiojo fontano kompozicijoje yra dvi auksu žibančios undinės, o gal veikiau „rusalkos“ – vyresnė (stambi) pučianti ragą – su kūdikiu, ir jaunesnė – klasikinių veido bruožų skulptūra.

Baltijos jūroje be undinių ir „rusalkų“ buvo dar viena vandens mergelių rūšis, vadinamosios deltinyčios. Tai moterų pavidalo nepaprasto grožio būtybės, apsirengusios drabužiais, panašiais į žuvų žvynus, pasidabinusios perlais ir gintaro karūna. Bet tokių skulptūrų nepavyko aptikti.