Skyrė didžiausią baudą

Norvegijos maisto saugos tarnyba patikrino kelias Trondelag pakrantės žuvų fermas. Šios centrinėje Norvegijos dalyje esančios fermos šiauriau Kristiansundo priklauso antrai pagal dydį pasaulyje lašišų auginimo verslo kompanijai „SalMar“.

Šio žuvų augintojo fermų narvuose buvo rastas ir didelis kiekis negyvų, ir žaizdotų, sunkiai sergančių lašišų. Maisto saugos tarnyba išplatino žaizdotų žuvų nuotraukas.

Už netinkamą žuvų auginimą ir priežiūrą Norvegijos maisto saugos tarnyba kompanijai „SalMar“ skyrė 1,7 mln. Norvegijos kronų (apie 146 tūkst. eurų). Tai yra didžiausia suma, kurią gali skirti ši tarnyba. Pajamos iš lašišų auginimo Norvegijoje yra pakankamai didelės, todėl net ir didžiausia bauda žuvų augintojams gali būti tarsi „lašas jūroje“.

Patikrinimą Norvegijos maisto saugos tarnyba atliko kartu su Norvegijos pakrančių apsaugos tarnyba. Tikrinimas vienu metu vyko daugelyje Trondelag pakrantės žuvų fermų, kad žuvų augintojai vieni kitų neįspėtų apie vykstantį tikrinimą.

Siaubas: žaizdotos žuvys, kurias surado tikrintojai, atsiranda, kai jos serga arba nuo jų karštu vandeniu nuplautos utėlės. Norvegijos maisto saugos tarnybos nuotr.

Nuplaudavo utėles

Vienokių ar kitokių pažeidimų rasta daugelyje Norvegijos žuvų augintojų fermų, tačiau „SalMar“ mastai pritrenkė. Tokių kiekių sergančių žuvų, kiek jų rasta „SalMar“ fermose, Norvegijos tikrintojai pripažino, kad dar nebuvo regėję.

Norvegijos maisto saugos tarnybos vieno iš departamentų vadovas Džonas Falchas, kuris ir vadovavo tikrinimui, teigė, kad fermose rastos žaizdotos lašišos buvo užsikrėtusios utėlėmis. Technologija yra tokia, kad utėlės nuo žuvų nuplaunamos karštu vandeniu. Jis nudegina jų odą, todėl ir atsiranda žaizdos. Žaizdų ant žuvų odos gali atsirasti ir dėl įvairių ligų.

Pastaruoju metu bent 2–3 savaites lašišinių žuvų Lietuvos pardavimuose sumažėjo arba beveik nebeliko.

Netgi jei žuvys ir nesirgo, o žaizdos atsirado dėl karšto vandens, kuriuo nuplautos utėlės, jos yra pavojingos. Per pažeistą odą žuvys iš žaizdų išleidžia kūno skysčius, dalis žūva.

D. Falchas tikino, kad žaizdotų žuvų auginimas jūrų fermose yra ir antihumaniškas veiksmas. Jūrų fermos yra įrengtos natūralioje aplinkoje, kur vandens druskingumas didelis. Sūrus vanduo degina žaizdotą žuvų odą, jos jaučia skausmus.

Žaizdotos, nusilpusios ar akivaizdžiai sergančios žuvys fermose privalo būti sunaikintos. Žuvų augintojai dažnai to nepaiso. Užaugintas žaizdotas žuvis jie stengiasi parduoti kaip žaliavą įvairių lašišų produktų ar preparatų gamintojams.

Pėdsakai vedė ir į Lietuvą

„SalMar“ žuvų augintojai tikino, kad sergančias žuvis, kurios buvo rastos jų fermoje, jie jau buvo suplanavę išdoroti. Kodėl tai nebuvo padaryta viešai, nepaaiškinta.

Dėl prasto žuvų laikymo Norvegijos akvakultūros fermose susidomėjo ir Norvegijos valstybės kontrolės institucijos. Pagal Norvegijos maisto saugos tarnybos tikrinimo medžiagą ir kitus duomenis ketinama parengti išsamią ataskaitą apie Norvegijos akvakultūros pramonės veiklą.

Gali būti, kad nemaža dalis Norvegijos fermose užaugintų lašišinių žuvų patekdavo ir į Lietuvą, būdavo platinama per prekybos tinklus.

Neatsitiktinai kartas nuo karto lašišinėms žuvims Lietuvos prekybos tinkluose būdavo pakankamai didelių, net iki 50 proc. nuolaidų.

Ir dar vienas tarsi sutapimas yra tai, kad pastaruoju metu bent 2–3 savaites lašišinių žuvų Lietuvos pardavimuose sumažėjo arba beveik nebeliko. Galima manyti, kad tai galėjo sutapti ir su Norvegijos maisto saugos tarnybos rastais pažeidimais šios šalies žuvų augintojų fermose.

Dėl „SalMar“ žuvų augintojų fermose rastų rimtų žuvų auginimo pažeidimų gali nukentėti ir dalis tose fermose dirbusių lietuvių. Į Norvegiją dirbti žuvų apdorojimo cechuose ir žuvų auginimo fermose, kur mokami Lietuvos masteliais dideli pinigai, vyksta nemažas būrys mūsų tautiečių.

Kam rizikingiausia?

Tikslaus utėlių sezono nėra, tačiau dėl šios problemos daugiausia žmonių vaistinėse apsilanko būtent rugsėjį arba sausį, kai vaikai po ilgesnių atostogų sugrįžta į mokyklas ir darželius, pasakoja E.Ramaškienė.

„Jei reikėtų įvardyti, kokia amžiaus grupė dažniausiai užsikrečia utėlėmis, būtų galima išskirti vaikus nuo trejų iki dvylikos metų. Šio amžiaus vaikai linkę itin artimai bendrauti tiek darželiuose, tiek mokyklose. Ne veltui ir utėlės perduodamos per artimą tiesioginį sąlyčio kontaktą, pavyzdžiui, apsikabinant, žaidžiant, nakvynės metu per patalynę, mainantis šepečiais, plaukų aksesuarais, kepurėmis ar netgi ausinukais“, – sako farmacininkė.

Simptomai – ne iš karto

Vaistininkė pastebi, kad galvos odos niežėjimas daugumai atpažįstamas kaip vienas pirmųjų užsikrėtimo utėlėmis simptomų. Vis dėlto ji pabrėžia, kad užsikrėtus utėlėmis niežulį galima pajusti ne kitą dieną, bet po 2–4 savaičių.

Jei reikėtų įvardyti, kokia amžiaus grupė dažniausiai užsikrečia utėlėmis, būtų galima išskirti vaikus nuo trejų iki dvylikos metų.

„Tiek laiko simptomų nejuntantys žmonės gali būti nešiotojai, dėl to, ypač vaikui grįžus po ilgų atostogų į mokyklą, vertėtų profilaktiškai patikrinti jo plaukus. Geriausia tikrinti plaukuose už ausų ir aplink pakaušį, padarius sklastymą ir padalijus plaukus į dvi dalis. Tuomet ieškokite utėlių kiaušinių, kitaip vadinamų glindomis. Jie gali būti panašūs į pleiskanas, tačiau yra vienas svarbus skirtumas – pleiskanas nuo plauko pašalinti paprasta, o glindų taip lengvai neištrauksi“, – pasakoja E.Ramaškienė.

Vaistininkė teigia, kad geriausias būdas užkirsti kelią užsikrėtimui utėlėmis – paraginti atžalą, kad jis nesidalytų šukomis, plaukų šepečiais, galvos apdangalais su draugais. Rekomenduojama atėjus į mokyklą ar darželį kepures laikyti lauko apdaro kišenėje arba rankovėje.

Kaip atsikratyti utėlių?

Vazelinas, alyvuogių aliejus ar majonezas – tikrai ne išeitis, nors tenka išgirsti, kad žmonės tai naudoja, pasakoja vaistininkė. Anot jos, tokie produktai gali sulėtinti utėlių judėjimą ir padėti lengviau jas iššukuoti, tačiau tai jų neišnaikins.

„Verčiau iš karto imtis veiksmingų priemonių, kurių rasite kiekvienoje vaistinėje – tai gali būti šampūnai, geliai ar losjonai nuo utėlių ir glindų. Daugelį jų panaudojus iškart žūsta visos utėlės. Tik labai svarbu priemones naudoti atsakingai pagal instrukciją. Vėliau apie porą savaičių kas 3–4 dienas patariama skalauti plaukus 4–5 proc. acto tirpalu ir iššukuoti plaukus tankiomis šukomis, kol pašalinsite likusias glindas ir apsisaugosite nuo naujo užsikrėtimo“, – pataria vaistininkė.

Papildomos priemonės

Medikai įspėja: pasirūpinti tik utėlėmis plaukuose nepakanka. Sužinojus, kad artimas šeimos narys užsikrėtė utėlėmis, taip pat rekomenduojama:

• Į pagalbą pasitelkite siurblį. Kruopščiai išsiurbkite kilimėlius, baldus, čiužinius ir automobilių sėdynes. Po naudojimo išmeskite vakuuminį maišelį.

• Skalbkite aukštoje temperatūroje. Asmeninius daiktus, drabužius ir patalynę skalbkite karštame vandenyje ir džiovinkite karščiausiu džiovyklės režimu mažiausiai 20 minučių.

• Verdantis vanduo šukoms. 10 minučių pamirkykite šukas, šepečius ir plaukų segtukus verdančiame vandenyje.

• Izoliuokite neskalbiamus daiktus. Viskas, ko negalima skalbti, pavyzdžiui, lovatiesės, ar pliušiniai žaislai, gali būti supakuoti į šiukšlių maišą dviem savaitėms.

• Profilaktinės plaukų priemonės. Naudokite profilaktines priemones nuo glindų ir utėlių, skirtas užkirsti jų kelią joms atsirasti.

Vasarą tiek suaugę, tiek vaikai labiau atsipalaiduoja, pamiršta kai kurias iki tol galiojusias taisykles. Kartais rankos lieka neplautos, suvalgomas nuo žemės paimamas saldainis, išsimaudžius ežere pasiskolinamas draugo rankšluostis. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkai sako, kad liepą ir rugpjūtį ketvirtadaliu išaugo susidomėjimas priemonėmis nuo utėlių ir kirmėlių – šių problemų atsiradimą ir lemia pamirštos taisyklės.

Taisyklės, galiojančios ir vasarą

Jeigu vasarą sau leidome atsipalaiduoti, pats metas sugrįžti taisyklėms, kurių privalu laikytis. Vaikų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad jeigu matote, kad vaikams sunku prisiminti įprastą higieną, atspausdinkite taisykles ir pakabinkite matomoje vietoje, tai padės neužsimiršti.

Vienas svarbiausių higienos įgūdžių, kurį reikia išugdyti – rankų plovimas. „Vaikai dažnai tai daro neteisingai, todėl pagalvokite, kaip jiems priminti šiuos žingsnius – galbūt padės paveikslėliai. Taip pat sugalvokite dainelę ar eilėraštį, kuris padės kontroliuoti rankų plovimo trukmę“, – pataria gydytoja.

Anot jos, galite kartu su vaiku išmokti eilėraštį „Mano batai buvo du“ ir plauti rankas jį deklamuojant. Taip pat svarbu nepamiršti rodyti teisingą pavyzdį ir priminti, kad rankas svarbu plauti grįžus iš lauko, prieš valgį ir po jo.

„Visuomet pasirūpinkite, kad vaikai turėtų savo asmenines higienos priemones – rankšluostį ir šukas. Tai labai svarbu vaikams pradedant lankyti būrelius, treniruotes baseine, kai dėl skubėjimo „pasiskolinamos draugo šukos, rankšluostis, kartais net kepurė“, – atkreipia dėmesį vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė-Būtienė.

Utėlės neatspindi prastos higienos

Nors mūsų visuomenėje vis dar galioja požiūris, kad utėlės atsiranda tik dėl prastos higienos, specialistai patikina, kad taip nėra. Utėlių gali atsirasti ir tvarkingiems žmonėms, jomis vaikai gali užsikrėsti viešajame transporte, prigulę ant nešvaraus pagrindo ar žaisdami su draugais kieme.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja reguliariai patikrinti, ar vaikai neužsikrėtė utėlėmis, o jas pastebėjus neišsigąsti, tai lengvai išsprendžiama sveikatos problema. Tam netgi nebūtina kreiptis į gydytoją, vaistininkai gali patarti, kaip išsirinkti tinkamiausias priemones.

Gydytoja I. Plėštytė-Būtienė sako, kad utėlių atsiradimą dažnai išduoda dažnas vaikų galvos odos kasymasis, ypač už ausų, dažnai jis sustiprėja naktį.

Pagalvojame apie gyvūnus, pamirštame vaikus

Sakoma, kad kas trečias vaikas yra užsikrėtęs kirminais. Pasak gydytojos I. Plėštytės-Būtienės,  vargu, ar kuriam nors iš tėvų pavyksta užtikrinti, kad vaikas niekada nekištų purvino piršto į burną, todėl apsisaugoti nuo užsikrėtimo kirminais tikrai nėra lengva.

Jeigu vaikas yra rizikos grupėje, namuose yra augintinių ar jis daug laiko leidžia lauke, tai naudinga profilaktiškai pavasarį ir rudenį vartoti vienkartines priemonių nuo kirminų dozes, tačiau kitiems gydymosi verta imtis tik tada, kai pastebite išryškėjančius simptomus ar atlikus specialius tyrimus.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad profilaktiniai tyrimai ne visada gali atspindėti realią situaciją, jeigu tyrimas bus atliekamas netinkamu laiku, todėl reikia vertinti simptomus – jeigu vaikas krapštosi užpakaliuką, blogai miega, griežia dantimis, yra suirzęs, suprastėja apetitas tai gali reikšti, kad vertėtų imtis priemonių nuo kirminų.

Vaistininkė J. Juodsnukytė, rekomenduoja stebėti savo vaiką ir pastebėjus neįprastą elgesį ieškoti to priežasčių.

Vaistininkai tvirtina, kad ši problema niekur nedingusi ir atvėsus orams vaistinėse vėl dažniau perkamos priemonės jai spręsti. Per mėnesį „Eurovaistinė“ pakonsultuoja per 1000 priemonių nuo utėlėtumo ieškančių klientų, o vaistininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad šios problemos išvengti galima vadovaujantis paprastomis taisyklėmis.

Utėlėtumas – dažniausiai vaikų grupėse paplitusi problema, kurią pastebėti įprastai nėra sudėtinga – išduoda ir plika akimi matomi požymiai. „Paprastai vaikas kasosi, galvoje galima įžvelgti utėlių ir jų kiaušinėlių (glindų) arčiau plaukų šaknų. Pastebėti problemą gali padėti ir tankiomis šukomis šukuojami plaukai, uždengus pečius baltu rankšluosčiu, taip pribyra utėlių ar glindų – jas lengva atpažinti plika akimi“, – sako M. Kazakevičienė.

Utėlėtumą taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip niežulys, raudonos arba melsvos dėmės ant odos, šašai, limfmazgių padidėjimas ar odos pūliavimas.

Vaistininkė ramina, kad ši problema lengvai sprendžiama, nors ir gali atrodyti gana nemaloni ar net gėdinga, vis dėlto klaidinga galvoti, kad utėlės tik nešvaros ar apsileidimo požymis. Utėlėtumu ypač lengva užsikrėsti, vaistininkė M. Kazakevičienė paaiškina, kad tai gali nutikti tiesioginio kontakto metu, naudojant svetimas šukas, rankšluosčius, galvos apdangalus, dalijantis patalais.

Vis dėlto išvengti utėlėtumo gali padėti atsargesnis elgesys. Rekomenduojama vengti dalintis savo asmeninės higienos priemonėmis (šukomis, rankšluosčiu), nedėvėti svetimų galvos apdangalų, vengti tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu žmogumi. Taip pat galima įsigyti prevencines apsaugines purškiamas priemones plaukams.

Vaistininkai sako pastebintys tendenciją, jog kiekvieną mėnesį utėlėms šalinti skirtos priemonės įsigyjamos skirtingais kiekiais, tačiau šaltuoju metų laiku šios priemonės prireikia dvigubai dažniau nei pavasarį ar vasarą. Taip pat pastebima, kad gausiau jos perkamos rugpjūčio mėnesį, kai vaikai grįžta į ugdymo įstaigas.

Atkreipiant dėmesį į miestus, kuriuose priemonės įsigyjamos dažniausiai, ženkliai išsiskiria Kaunas, Utena, Panevėžys ir Klaipėda. Šiuo metu susidomėjimas priemonėmis nuo utelėtumo jaučiamas ir Vilniuje. Vien lapkričio mėnesį sostinės „Eurovaistinėse“ priemonių įsigyta beveik 400 kartų.

Praėjusių metų lapkritį, Užkrečiamų ligų centro duomenimis, buvo užfiksuoti 55 pedikuliozės ir ftiriazės atvejai. Daugiausiai sergančiųjų – vaikai iki 17 metų (35 atvejai).  Nuo šių metų pedikuliozės atvejai nebefiksuojami, liga išbraukta iš stebimų sąrašo.

Užsikrėtus utėlėmis labai svarbi greitai reakcija, todėl rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į vaistininką ir tartis dėl tinkamiausios priemonės parinkimo. Priemonės patariama naudoti tiksliai pagal instrukcijas.

Tėvų skundai

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė kelių tėvų skundai, jog V.Kuprevičiaus progimnazijos auklėtiniai į namus iš ugdymo įstaigos jau kelis mėnesiu parsineša utėlių. Tėvai piktinasi, jog mokyklos vadovybė nieko nedaro.

„V.Kuprevičiaus progimnazijoje nuo šių metų sausio mėnesio yra utėlių protrūkis. Mokykla ne tik niekaip nesugeba išspręsti šios problemos, bet kategoriškai ją neigia. Rezultatas – kraupus. Iš vienos klasės išplito į penkias. Tiek užsikrėtusių klasių yra mūsų žiniomis, o kokie tikrieji mastai, žino tik mokyklos valdžia“, – laiške dėstė į šią mokyklą vaikus leidžianti Deimantė.

Kiti tėvai redakciją informavo, jog utėlės paplito tarp 1-3 klasės mokinių. Tėvai tvirtino, kad mokyklos vadovybė neigia šią situaciją, todėl kiti tėvai nebuvo informuoti.

„Tie tėvai, kurie tvarkingesni, savo vaikus sutvarko, bet tie, kurie vargingiau gyvena, pas juos taip ir toliau veisiasi utėlės. Mes savo vaikus sutvarkome, o jie ateina į mokyklą į vėl tas pats. Vaistai nuo utėlių kainuoja apie 40 eurų, tai gal dėl to kai kurios šeimos ir negali vaikų susitvarkyti. Čia kova su vėjo malūnais, kai direktorė problemos nemato. Visas trečias aukštas turi utėlių. Apie tai kalba visų klasių tėvai“, – sakė mama Miglė. Ji pridūrė, kad nemažai tėvų galėtų solidariai nupirkti vaistų vargingiau gyvenančioms šeimos, tačiau pirmiau utėlių problemą turi pamatyti mokyklos administracija ir įpareigoti tėvus gydyti vaikus nuo utėlių.

Žeminantys pasakymai

Tėvus šokiravo mokyklos atstovų pozicija. Anot tėvų, progimnazijos seselė aplaidžiai tikrino vaikus.

„Mokyklos seselė tikrindama vaikus teigė, jog nerado nei vienos utėlės, nors tėvai namuose patikrinę jų randa. Žinoma, jei mergaites tikrina net neišrišus plaukų, kaip ji gali kažką pamatyti? Tada teisinasi, kad jomis užsikrėtė viešajame transporte arba galėjo atsinešti vaiko tėvas iš laisvo elgesio moterų, arba dėl kitų priežasčių“, – dėstė Deimantė.

„Direktorė į tėvų kalbas visiškai nereaguoja, įrodinėja, kad mokykloj utėlių nėra, nors tarp 1-3 kl vaikų užsikrėtusių jau ne vienas ir ne du. Ant kitų vaikų rūbų penktadienį rastą ropojančių utėlių. Vaikai grįžta iš mokyklos, užmerkia drabužius, tai utėles į viršų išplauna. Situacija klaiki. Mes savo vaikų negalime leisti į mokyklą per direktorės abejingumą. Vienai mamai ji pareiškė: jei kas nors nepatinka, galit išeiti iš mokyklos“, – taip pat karčia patirtimi pasidalijo kita mama Miglė.

Čia kova su vėjo malūnais, kai direktorė problemos nemato.

„Kauno diena“ paklausė direktorės Irena Švėgždienė, ar etiška tėvams sakyti, kad jie vaikus užkrėtė utėlėmis, nes neva buvo pas laisvo elgesio moteris. Apie tokį tėvų pasakymą švietimo įstaigos vadovė teigė, kad tai yra absurdas ir tokių pasakymų iš viso negalėjo būti.

„Jei būtų vienas žmogus, gal tada ir negalėčiau paneigti, bet kadangi patikrinimo metu kartu būna mokytojas ir sveikatos specialistė, tikrai nėra galimybės, kad tokie pasakymai buvo“, – sakė I.Švėgždienė.

Kreipėsi ir kitur

Mamos pasakojo, kad skundais užvertė daug institucijų, tačiau ne visos gali padėti, todėl tėvai ir nusprendė apie utėles šveitimo įstaigoje prabilti viešai.

„Daug skirtingų klasių tėvų skundus siuntė Kauno užkrečiamųjų ligų centrui. Gavome atsakymą, kad jie gali tik įpareigoti Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistą, dirbantį ugdymo įstaigoje, sukontroliuoti situacija, o čia ir vėl atsimušėme į sieną, nes ši specialistė yra ta pati mokykloje dirbanti seselė, kuri teigia, jog utėlių nėra aptikusi. Tai kaip užtikrinti vaikų sveikatą ir tinkamas ugdymo sąlygas, kai mokykla problemos nemato ir net neįspėja tėvų?“, – laiške dėstė viena moteris.

„Galbūt ir tam tikros atsakingos įstaigos sureaguos, nes užpylėm skundais ir jas, kad tikrintų, nes dėl utėlių vaikai mokyklos negali lankyti. Kol kas ir iš tų įstaigų tyla“, – antrino kita mama Miglė.

Vaikus tikrino keliskart

V.Kuprevičiaus progimnazijos direktorė I. Švėgždienė „Kauno dienai“ sakė, kad vaikai net kelis kartus tikrinti dėl utėlių, tačiau nei karto jų nebuvo rasta. Anot jos, ant apžiūros dokumentų tiek medicinos darbuotojas, tiek mokytojai atvirtino, jog utėlių vaikų galvose nebuvo. Vadovė įtaria, kad skundus gali rašyti viena kažkuo nepatenkinta mama.

I.Švėgždienė teigė, kad dėl utėlių skundžiasi anonimai, nes niekas asmeniškai pas ją nebuvo atėjęs ir nepranešė, jog rado utėlių.

„Tėvai, mokiniai ir mokytojai jaučiasi blogai – kaip apšmeižti, nes sausį viena mama galimai ant vaiko galvos kažką pamatė. Kartu buvo mokytoja, kuri pasakė sveikatos specialistei. Sausio mėnesį ji patikrino ir nerado jokių utėlių. Kadangi nieko nerado, bet buvo kilę įtarimų, mūsų pačių iniciatyva kovo mėnesį dar kartą profilaktiškai buvo patikrintos vaikų galvos. Ir tada nebuvo rasta utėlių. Čia nėra jokio utėlių protrūkio, nes jų neradome, jų tiesiog nėra“, – apie kelis vykdytus vaikų patikrinimus dėstė V.Kuprevičiaus progimnazijos direktorė.

Ji aiškino, kad praėjusios savaitės ketvirtadienį viena mama socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo mintimis, kad pas vaiką rasta utėlė. Šią informaciją pamatė ir mokytoja, kuri penktadienį pranešė sveikatos specialistei. Vėl buvo surengtas patikrinimas.

„Penktadienį, esant mokytojai, atskirai kiekvienos klasės mokinius dar kartą patikrino. Galvas žiūrėjo su padidinimo stiklu, specialistė žinojo, kaip viską daryti. Mokytojos pačios pasirašė, kad utėlių nėra. Aš netikėti specialiste neturiu pagrindo“, – aiškino I.Švėgždienė.

Tačiau direktorė minėjo, kadangi tėvai pradėjo skųstis ir žurnalistams, ji nusprendė pati į mokyklą pasikviesti visuomenės sveikatos centro specialistus, kad patys patikrintų bei įvertintų situaciją.

„Mes negalime vaikų nei kuo nors maitinti, nei jų kaip nors gydyti, mes tik galime šviesti tėvus, kad jeigu utėlių būtų, kaip jie turėtų susitvarkyti“, – toliau dėstė progimnazijos vadovė.

Ji dar kartą pridūrė, kad pati inicijavo patikrinimą ir tikisi, jog mokykloje apsilankys trečias specialistas ir bus pateiktos išvados.

Tėvai, mokiniai ir mokytojai jaučiasi blogai – kaip apšmeižti, nes sausį viena mama galimai ant vaiko galvos kažką pamatė.

Vyksta patikrinimas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai patvirtino, jog skundas dėl utėlių gautas šio mėnesio 5 dieną, o 8 dieną pasiekė dar du tėvų skundai. Antradienį V. Kuprevičiaus progimnazijoje dėl vaikų užsikrėtimo utėlėmis organizuotas situacijos įvertinimas.

„Daugiau informacijos galėsime pateikti po situacijos įvertinimo“, – „Kauno dienai“ sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Kartu patikrinime dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai. Jie „Kauno dienai“ sakė, kad jokių pažeidimų nerasta.

„Nieko nenustatyta, viskas ten yra gerai, jokių pažeidimų nėra. Visi specialistai, kurie atvyksta, negali tikrinti vaikų, juos gali tikrinti tik visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, tai mes patikrinome jos dokumentus, kada buvo atlikti patikrinimai. Tai vyko kartu su mokytojų priežiūra ir jokių vaikų su utėlėmis nebuvo nustatyta“, – sakė sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Tautvydas Lukavičius.

NVSC specialistai aiškino, jog daugiau nusiskundimų iš Kauno miesto mokyklų, kuriose būtų nustatyta problema, dėl vaikų užsikrėtimo utėlėmis, šiemet nėra gauta.

„Bendradarbiaujant su ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigomis organizuojami pasitarimai, ir kartu visuomenės sveikatos priežiūros specialistais diskutuojama pedikuliozės (utėlėtumo) temomis, akcentuojant jų pareigas, atlikti patikrinimus dėl pedikuliozės bei taikyti tinkamas profilaktines priemones, išaiškinus užsikrėtimo utėlėmis atvejus bei priimti tvirtą poziciją, dėl užsikrėtusių vaikų nepriėmimo į ugdymo įstaigą. Kadangi nuo 2019 sausio 1 d. pedikuliozė išbraukta iš užkrečiamųjų ligų sąrašo, apie kurias informacija perduodama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie sveikatos apsaugos ministerijos, tad informacijos apie vaikų užsikrėtimą utėlėmis negauname ir neregistruojame“, – sakė O.Ivanauskienė.

Ragina kreiptis ne anonimiškai

Kauno miesto savivaldybės atstovai tikino, kad tėveliai apie problemas turėtų pranešti ne anonimiškai, tokiu atveju galima identifikuoti, jog problema iš tiesų gali egzistuoti.

Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Tomas Jarusevičius „Kauno dienai“ teigė, kad apie situaciją Kauno V. Kuprevičiaus progimnazijoje įstaigos vadovė Kauno miesto savivaldybę informavo praėjusią savaitę.

„Aiškėja, kad susirūpinę tėveliai tiesiogiai į progimnazijos vadovus nė karto nesikreipė, o savo nuogąstavimais tarpusavyje dalijosi tik socialiniame tinkle „Facebook“ ir, galiausiai, kreipdamiesi į žiniasklaidos atstovus. Tuo metu vadovai apie tai sužinodavo tik iš nuogirdų, kurios pasiekdavo per klasių mokytojas. Be to, praėjusią savaitę sulaukta anoniminio skambučio telefonu. Skambinusi moteris piktinosi, tačiau jokių konkrečių duomenų ar pretenzijų nepateikė. Tą pačią dieną anonimiškai kreiptasi ir į visuomenės sveikatos specialistus. Tokiais atvejais primygtinai raginame tėvelius negaišti laiko internetinėse diskusijose, bet visų pirma kilusius neaiškumus spręsti tiesiogiai bendraujant su įstaigos administracija, kad būtų kuo operatyviau imtasi neatidėliotinų veiksmų“, – sakė T.Jarusevičius.

Anot jo, šiuo atveju matyti, kad mokyklos vadovė, išgirdusi pirmuosius signalus apie tėvelių susirūpinimą, dar sausio mėnesį savo ruožtu inicijavo patikrinimus priešmokyklinėje ir visose pradinėse, iš viso dvylikoje, klasių. Vėliau dar kartą tikrinta profilaktiškai, o praėjusią savaitę visos klasės vėl tikrintos iš naujo. Čia dalyvavo tiek visuomenės sveikatos specialistė, tiek ir mokytojai.

„Galiausiai progimnazijos vadovė kreipėsi į NVSC Kauno departamentą ir Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistus, prašydama pakartotinai įvertinti situaciją bei pateikti aiškias, objektyvias išvadas. Taigi akivaizdu, kad imtasi visų būtinų veiksmų, tačiau jie galėtų būti kur kas rezultatyvesni, jeigu susirūpinę tėveliai bendrautų ne anonimiškai, bet tiesiogiai ir dalykiškai. Juolab kad šiuo atveju kalbame apie jų vaikų sveikatą ir gerovės užtikrinimą. Daugiau panašių atvejų Kauno mokyklose pastaruoju metu nėra buvę“, – sakė savivaldybės atstovas

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie nelauktus svečius įspėja simptomai, kuriuos dažnai painiojame su alergijomis, o dažniausiai nuo parazitų nukenčia vaikai.

„Bene dažniausiai į vaistinę ateina tėvai radę utėlių vaikų plaukuose, ant pakaušio. Kartais pasitaiko ir naminių parazitų įkandimų atvejų, bet žmonės ne visada supranta, kad juos užpuolė parazitai. Pagal vizualiai matomus požymius ant odos – paraudimus, pūslytes – įkandimai gali būti supainioti su alergijomis ar vėjaraupiais“ , – sako vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak vaistininkės, jei ant odos pastebėjote pakeitimų, bet per kelias dienas neatsiranda nei vieno alergijoms ar infekcinėms ligoms būdingo simptomo, pavyzdžiui, čiaudulio, ašarojimo ar karščiavimo, o bėrimai kasdien kartojasi ir atsiranda vis naujų, tikėtina, kad jus užpuolė parazitai. Reaguoti reikėtų ir tada, kai iš visos šeimos beriamas yra tik vienas asmuo.

Alina organizmą

„Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad, blakių, utėlių ir blusų įkandimai ir galimos organizmo reakcijos skiriasi, tad, norint suprasti, kas užpuolė, reikėtų stebėti savo kūną.

Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas.

„Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas“, – nurodo R. Molotkova ir primena, kad utėlės veisiasi plaukuotose kūno vietose, jų įkandimai sukelia stiprų niežulį, o nusikasius odą gresia išorinės infekcijos, odos ligos ar alergija.

Net jeigu nepasireiškia jokie šalutiniai požymiai, parazitų įkandimai alina žmogaus organizmą, todėl svarbu greitai reaguoti ir pagelbėti savo odai naudojant tepalus, malšinančius įkandimo sukeltus simptomus, o taip pat priemones, kurios padėtų kenkėjus panaikinti iš gyvenamojo būsto.

Tyko patalynėje ir net daželiuose

Pasak specialistės, dauguma naminių parazitų gali tykoti patalynėje, todėl reikia ją reguliariai keisti, o ypač atsargiems būti miegant nepažįstamoje aplinkoje – išvykose, kelionėse.

„Patalynėje gali gyventi utėlės, blakės, naminės erkutės. Šie parazitai mėgsta drėgmę, o kad nesusidarytų palankios sąlygos jiems plisti, reikėtų patalus kuo dažniau keisti ir vėdinti. Niežais bei utėlėmis galima užsikrėsti, kai patalyne naudojasi daugiau nei vienas žmogus, tad svečiuose ar kelionėse geriausia turėti švarią savo patalynę“, – pataria vaistininkė.

Utėlėmis šiandien dažniausiai užsikrečia vaikai darželiuose, todėl naudinga ne tik rūpintis atžalų higiena, bet ir pamokyti mažuosius, jog negalima naudotis kitų vaikų asmeniniais daiktais – šukuotis plaukų svetimomis šukomis ar matuotis galvos apdangalų.

Mamos jaučiasi nemaloniai

Vaistinėje apsilankiusiai klaipėdietei užkliuvo moterys, kurios pirko vaistų nuo utėlių.

"Nežinau, ar taip sutapo, bet tokių pirkėjų buvo net trys vienu metu. Tikrai nemažai šiais laikais, kai visuomenė tokia išsivysčiusi", – svarstė klaipėdietė.

Pasak pensininkės, moterys, pirkdamos vaistus, kuriais būtų galima išnaikinti parazitus, jautėsi labai nejaukiai.

"Gaila buvo mamyčių. Matėsi, kad joms buvo gėda", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė stebėjosi, kodėl šiais laikais vis iškyla pedikuliozės problema.

"Juk nėra tokių antisanitarinių sąlygų, o ir higienos priemonių pasirinkimas – didelis", – teigė moteris.

Užsikrėtusiųjų utėlėmis uostamiestyje mažėja. Per dešimt mėnesių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas užfiksavo 26 tokius atvejus.

Praėjusiais metais uostamiestyje suskaičiuotas 41 pedikuliozės atvejis. Tiek pat – ir užpernai.

Dažniau kenčia suaugusieji

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nemyra Balnienė informavo, kad pedikulioze gali užsikrėsti tiek suaugusieji, tiek vaikai.

Šiemet užsikrėtę vaikai sudarė 30 proc., pernai – 61 proc., užpernai – 41 proc. visų atvejų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstaigą pasiekia tik ta informacija, kai pedikuliozę nustato gydytojai. Tad gali būti, jog utėlėmis buvo užsikrėtę ir daugiau žmonių.

Galvinės utėlės gali išplisti, esant artimam kontaktui su užsikrėtusiu asmeniu, dalijantis asmeniniais daiktais – kepurėmis, kaspinais, paltais – ar laikant juos šalia.

Namuose nuo šeimos nario galima užsikrėsti dalijantis šukomis, šepečiais, rankšluosčiais, minkštais žaislais, pagalvėmis.

Norintiesiems išvengti šios nemalonios problemos N.Balnienė patarė maudytis ne rečiau kaip kartą per savaitę, prižiūrėti plaukus – kasdien juos šukuoti, kai reikia, plauti, kirpti.

Taip pat svarbu naudoti tik asmenines šukas, plaukų sages, kaspinus, skareles, kepuraites ir kitas priemones, dėvėti švarius baltinius, drabužius, laiku juos keisti, valyti, skalbti, lyginti.

Rekomenduojama naudoti švarią patalynę, ją keisti – ypač po maudymosi. Būtina nuolat valyti patalpas, daiktus. Prieš maudant vaikus, patariama patikrinti jiems plaukus.

Svarbu efektyvus gydymas

Užsikrėtus minėtais parazitais, reikia naudoti pedikuliocidus – utėles naikinančias priemones: šampūnus, losjonus, kremus, skysčius.

Naudojant šias priemones, būtina laikytis visų nurodymų, išvardytų etiketėje.

"Dažnai pasitaiko, kad nesilaikoma produkto naudojimo rekomendacijų, todėl gydymas būna neefektyvus. Jeigu panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebimos gyvos utėlės, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą", – aiškino vyriausioji specialistė.

Užsikrėtus pedikulioze galvos apdangalai, patalynė, pagalvės kruopščiai turi būti plaunamos karštesniame nei 60 laipsnių temperatūros vandenyje. Šukas ir kitus plaukų priežiūros reikmenis patariama plauti arba mirkyti 4–5 proc. acto tirpale 30 min.

Uostamiesčio mokyklose vyksta patikrinimai, ar vaikai nėra užsikrėtę utėlėmis.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Rasa Baliutavičiūtė pasakojo, kad jie vykdomi periodiškai – po rudens, žiemos, pavasario atostogų.

Siekiama, kad vaikas nebūtų pažemintas.

Taip pat atsižvelgiant į epidemiologines reikmes – jei yra nusiskundimų, įtarimų, kad vienas ar kitas vaikas gali turėti utėlių. Patikrinimą atlieka visuomenės sveikatos specialistas.

"Patikrinimas būna subtilus. Siekiama, kad vaikas nebūtų pažemintas. Nors ir randama utėlių, jis iš karto nėra išsiunčiamas namo. Leidžiama būti iki pamokų pabaigos, o tada pranešama tėvams, kad reikia gydyti", – pasakojo vedėja.

Užsikrėtusiųjų nėra daug

Pasak R.Baliutavičiūtės, į mokyklą vaikas priimamas tik tuo atveju, jei šis nebeturi utėlių. Reikia pateikti pažymą iš gydytojo arba tėvai turi pranešti, kokiais vaistais vaikas buvo gydomas.

Sugrįžus mokiniui, visuomenės sveikatos specialistas visą klasę dar kartą patikrina dėl pedikuliozės.

R.Baliutavičiūtė pasakojo, kad dažniausiai mokyklos turi utėlėtumo profilaktikos taisykles. Jos būna įtrauktos į įstaigos vidaus tvarką. Rugsėjį tėvai turi pasirašyti, kad sutiks, jog vaikas būtų tikrinamas dėl pedikuliozės.

Šiemet visuomenės sveikatos specialistai patikrinimų mokyklose metu parazitų rado 24 vaikų iki 14 metų galvose. Tai sudaro 0,2 proc. visų minėto amžiaus mokinių skaičiaus. Per ankstesnį patikrinimą pedikuliozės atvejų nustatyta 0,15 proc. vaikų.

ULAC specialistų teigimu, oficialioje statistikoje matoma tik maža dalis sergančiųjų. Užregistravus visus susirgimus, jų skaičius galėtų būti net keletą kartų didesnis. Todėl specialistai ragina prevencinių užsikrėtimo utėlėmis priemonių imtis dar prieš kasmet pasikartojantį susirgimų piką.

Beveik kiekvieną rudenį, lyginant su vasaros laikotarpiu, registruojamas ryškus užsikrėtimų galvinėmis utėlėmis skaičiaus augimas. Anot ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotojos, med. entomologės Mildos Žygutienės, viena pagrindinių to priežasčių – prasidedantys mokslo metai. „Po vasaros atostogų vaikams grįžus į mokyklas ir darželius, privalomam sveikatos patikrinimui apsilankoma pas šeimos gydytoją, kuris ir diagnozuoja pedikuliozę. Vaikai atostogų metu daugiau bendrauja su bendraamžiais, žaisdami tarpusavyje neišvengia kontakto, tad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, kai vaikai susitinka po atostogų, užsikrėtusiųjų gerokai padaugėja. Tai ir nulemia, kad daugiausia ligos atvejų užfiksuojama mokslo metams įsibėgėjant“, – pasakojo specialistė.

Ryškus pedikuliozės atvejų skaičiaus augimas tokiu laikotarpiu fiksuojamas kasmet, tačiau oficiali statistika neatspindi realios situacijos. M. Žygutienės teigimu, tikrasis apsikrėtimų skaičius gali būti net keletą kartų didesnis. „Statistikoje registruojami tik tie atvejai, kuomet dėl ligos kreipiamasi į šeimos gydytojus. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad utėlės – tik asocialių ar itin apsileidusių žmonių problema, todėl užsikrėtus utėlėmis susiduriama su gėdos jausmu. Siekdami išvengti nemalonios situacijos, dauguma susirgusiųjų vengia kreiptis į specialistus ir problemą bando spręsti savarankiškai. Deja, neretai dėl nepakankamų žinių apie ligą ir jos eigos ypatumus, pedikuliozė iki galo neišgydoma, todėl potencialiai išauga tikimybė užsikrėsti ir aplinkiniams“,– pasakojo ULAC specialistė.

Dėl to paties vyraujančio mito, kad galvinės utėlės užklumpa išskirtinai tik asocialius ar nevalyvus asmenis, dalis žmonių ne iš karto supranta, kad užsikrėtė būtent pedikulioze. Pasak M. Žygutienės, vis dar neretai nustembama sužinojus, kad švari galva utėlėms gali tapti netgi geresne terpe daugintis nei neprižiūrėta galvos oda. Abiem atvejais ligos pradžiai būtinas kontaktas su sergančiuoju. „Gydytojai geriausiai supranta apsikrėtimo šia liga sąlygas, tad utėlėmis užsikrėtusių asmenų gėdos jausmas yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, specialistas gali nuraminti sergantįjį, daugiau paaiškinti apie ligą, jos eigą ir padėti pasirinkti veiksmingas galvinių utėlių gydymo ir profilaktines priemones, kad pedikuliozė būtų tikrai įveikta“, – teigia M. Žygutienė.

Siekiant išvengti pedikuliozės, būtina ir tinkama užsikrėtimo utėlėmis prevencija, ypatingai tarp vaikų. Esant apsikrėtimo rizikai, rekomenduojama reguliariai ir nuodugniai tikrinti vaiko galvą. „Vasaros metu, kai dauguma tėvų dirba, vaikai keliauja į vasaros stovyklas ar poilsiauja pas giminaičius, tad kasdien apžiūrėti vaiko tėvams nėra galimybės. Neabejotinai, kita svarbi prevencinė priemonė – tinkami higienos įpročiai. Be to, esant tiesioginiam kontaktui su sergančiuoju, vertėtų pagalvoti ir apie įvairias medicinines prevencines priemones nuo utėlių, tinkančias tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, kurios neleidžia daugintis šiems parazitams bei naikina jau galvoje esančias utėles“, – tikino ULAC specialistė.

Naujausiais ULAC duomenimis, nuo 2016 m. sausio iki liepos mėnesio galo, pedikuliozės ir ftiriazės susirgimo atvejų skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik nepakito. Ligos atvejų sumažėjo vos 3,6 proc. – nuo 550 iki 536 užsikrėtimo atvejų.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad utėlės – dažnesnė, nei manome, problema. Specialistų teigimu, vaikams po ilgesnių atostogų grįžus į ugdymo įstaigas, galimas užsikrėtimo utėlėmis protrūkis. Nors utėlėtumas (pedikuliozė) – itin nemaloni problema, tačiau su ja susidūrus nereikia išsigąsti. Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kaip šių parazitų atsikratyti.  

Utėlės – žmogaus parazitai, kurie gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose ir maitinasi žmogaus krauju. Galvinė utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per savo gyvenimą sudeda apie 100 kiaušinių. Utėles atpažinti gan sudėtinga, nes jos plaukuose gerai maskuojasi. Priklausomai nuo virškinimo fazės, jos būna nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos, greitai ropoja galvos oda, todėl yra sunkiai aptinkamos.

Utėlėmis užsikrečiama kontakto su utėlėtais žmonėmis metu: vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte, keičiantis drabužiais, patalyne, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, taip pat panašiose situacijose, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito žmogaus galvą.

Pagrindinis apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis požymis – glindos plaukuose. Baltos spalvos glindos apatiniu galu prisiklijuoja prie plauko, todėl nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Tuo glindos ir skiriasi nuo pleiskanų, kurios iš pirmo žvilgsnio yra į jas panašios. Norint įsitikinti, ar namo neparsinešėte nepageidaujamų gyvių, pirmiausia reikėtų apžiūrėti plaukus prie ausų, ant pakaušio ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba, nes būtent šiose vietose utėlės dažniausiai deda kiaušinius. Dėl utėlių įkandimų gali atsirasti niežulys, žaizdelių, nusikasymų, alerginių reakcijų, odos paraudimų.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Redos Žaromskytės, ugdymo įstaigose turėtų būti organizuojama utėlėtumo (pedikuliozės) profilaktika. Patariama į mokymo sutartis įtraukti punktą, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas gali vykdyti asmens švaros ir higienos patikrinimą. Jei tokio punkto nėra, reikia raštiško tėvų sutikimo. Jei pas vaiką plaukuose randama utėlių ar glindų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas apie tai informuoja tėvus.

Rizika iš darželio ar mokyklos gauti laišką, kuriame pranešama, jog jūsų vaiko galvos plaukuose rasta utėlių ar glindų, išlieka kiekvienam. Tai nereiškia, kad jūsų namuose nesilaikoma tvarkos ar higienos normų. Reikėtų ramiai patikrinti faktus ir imtis priemonių šiems nepageidaujamiems parazitams išnaikinti. Tėvai, kurie nereaguoja į mokyklos pranešimus, perduodami mokyklos socialiniam pedagogui, vėliau – ir vaiko teisių apsaugos tarnybai. Nepamirškite, jog vaikas gali grįžti į kolektyvą tik visiškai išnaikinus parazitus.

Kaip šalinti utėles?

Efektyvi utėlių naikinimo priemonė – plaukų šukavimas tankiomis šukomis. Šis būdas rekomenduojamas dažniausiai, kadangi pastaruoju metu pastebimas utėlių atsparumas medikamentams. Plaukai sudrėkinami 4–5 proc. acto tirpalu arba citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu. Plauko paviršius tampa slidesnis ir glindas galima lengviau pašalinti. Plaukai tankiomis šukomis šukuojami tol, kol pašalinamos utėlės ir glindos. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Iššukuotos utėlės turi būti sunaikinamos, o šukos kruopščiai išplaunamos ir pamerkiamos į  4–5 proc. acto tirpalą 30 min. Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus pedikuliozę ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Šie medikamentai perkami vaistinėje ir turi būti naudojami laikantis informaciniame lapelyje nurodytų instrukcijų.

Siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo, svarbu patikrinti visų šeimos narių galvas. Nemažiau svarbu lovos skalbinius ir užsikrėtusio asmens drabužius skalbti karštesniame nei 60°C temperatūros vandenyje, o plaukų priežiūros priemones (šukas, šepečius, segtukus, gumutes) reikėtų mirkyti 4–5 proc. acto tirpale ne trumpiau nei 30 min. Daiktus, kurių skalbti neįmanoma, rekomenduojama izoliuoti plastikiniame maišelyje bent dviem savaitėms.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina tėvelius atidžiau tikrinti savo vaikų plaukus, laikytis pagrindinių higienos reikalavimų, o susidūrus su utėlėmis skubiai imtis prevencinių priemonių siekiant kuo greičiau užkirsti kelią šių parazitų paplitimui.