– Kiek dabar Lietuvos gatvėse yra žmonių su atvira tuberkuliozės forma?

– Šiai minutei negalėčiau tiksliai pasakyt, turbūt ne tiek daug, nes didelė dalis ligonių, sergančių atvira tuberkulioze, yra gydymo įstaigose. Bet ne visi yra gydymo įstaigose. Jeigu imti skaičių, kiek kasmet Lietuvoje diagnozuojama tuberkuliozės, tai maždaug 500-700 naujų tuberkuliozės atvejų. Tai sudaro maždaug 25-26 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

– Vadinasi, aš galiu bet kur apsikrėsti šia liga?

– Nėra taip baisu. Iš tikrųjų užsikrėsti tuberkuliozės mikrobakterija galima bet kur, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsikrėtimas nelygu liga. Nes daugeliu atveju žmogaus imuninė sistema sunaikina įkvėptą mikrobakteriją ir žmonės nesuserga. Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kokios tos sąlygos? Kam didesnė grėsmė yra užsikrėsti tuberkulioze?

– Yra kelios priežastys. Pirmoji priežastis yra nepakankama mityba, nepakankamas baltymų ir riebalų vartojimas. Žmonių, kurių kūno svoris mažesnis nei turėtų būt, ypač vegetarų, ypač nevartojančių riebalų, tikimybė susirgti, užsikrėtus tuberkulioze yra didesnė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti žmonėms, kurie vartoja vaistus dėl kitų ligų, kai tie vaistai silpnina imunitetą. Taip pat dar yra grupė ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir žmogaus imunodeficito virusas, kurios didina tikimybę susirgti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl Lietuvoje tiek sergančių tuberkulioze?

– Turbūt nėra vienareikšmiško atsakymo. Nors ir mes tyrinėjam, ir kolegos kitose gydymo įstaigose, atsakymo neturiu. Turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra nebaigtas arba chaotiškai vykdytas gydymas. Visam pasaulyje yra labai daug žmonių, užsikrėtusių tuberkulioze – apie trečdalis. Bet tik dalis jų suserga. Tai jei ta dalis, kuri suserga, būtų išgydyta, būtų sustabdytas pernešimas. Didesnė problema yra nevisiškai užtikrintas gydymas. Dažniausiai žmonės patys nenori tinkamai gydytis. Ilgas gydymas, sunku iškęsti. Žmogaus priversti gydytis ligoninė negali, nes yra dar galimybė gydytis ambulatoriškai. Bet užtikrinti šimtaprocentinę priežiūrą ambulatoriškai neįmanoma.

Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kaip dabar elgtis viešajame transporte, renginiuose, kur galbūt yra žmogus, kuris turi tuberkuliozės bakteriją? Ar įmanoma apsisaugoti?

– Jeigu žinoma, kad žmogus serga tuberkulioze, tarkim, artimas, tas sergantis žmogus turėtų dėvėti kaukę, o žmogus, kuris artimai kontaktuoja, turėtų dėvėti respiratorių. Bet daugeliu atveju nežinom, kad žmogus serga, tai nesukt galvos. Nes negali žmogus būt paranojiškas ir galvot apie visas pasaulio ligas. Reiškia, ką aš galiu padaryt pats, kaip žmogus? Galiu gyventi, pagal galimybes, sveikai, nerūkyti, normaliai maitintis, šiek tiek grūdintis.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistės Vildos Bajoriūnienės, didesnė rizika užsikrėsti yra tiems, kurie gyvena su šia liga sergančiu asmeniu.

"Klaipėdos apskrityje beždžionių raupų atvejų nebuvo užregistruota. Tačiau kiekvienas artimą sąlytį su užkrečiamu asmeniu turintis žmogus gali užsikrėsti beždžionių raupais, tik ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat gyvenantiems su sergančiu asmeniu", – teigė V.Bajoriūnienė.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė nurodė, kad šios ligos simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko ir komplikacijų, bet mirties atvejai reti.

Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma.

Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu.

Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabar registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas.

"Užkrečiamosios ligos plitimo tikimybė visada išlieka populiacijoje, jeigu liga nėra eliminuojama. Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima, esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai", – priminė J.Grubliauskienė.

Liepą paskelbtais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinos nuo šios ligos dozių.

Teigiama, kad skiepijami būtų vadinamieji kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio. Prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.

„Lietuvoje pasiutligė laukiniams gyvūnams nebuvo nustatyta nuo 2018 metų, o naminiams paskutinį kartą buvo nustatyta 2013 metais. To pavyko pasiekti VMVT sistemingai vykdant pasiutligės likvidavimo programą. Dar 2005 m. pasiutligės atvejų buvo net 1652. Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų. Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai gyvūnai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti tik ligos židiniuose. Pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną prieš pasiutligę, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 metais“, – sako VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Pasak vadovo, sumažėjusi rizika gyvūnams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams užsikrėsti nuo laukinių, taip pat mažesnė rizika gyvūnų apkandžiotiems žmonėms – vieni iš svarbių efektyvių ligos kontrolės rodiklių. VMVT primena, kad ligos nepaiso sienų – pasiutligė nustatoma kaimyninėje Lenkijoje ir Baltarusijoje, o gyvūnų laikytojai turi prisiminti savo pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos, nes tik taikant aktyvias prevencijos priemones pasiutligės galima išvengti.

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija teigiamai įvertino reguliariai VMVT rengiamus pasitarimus su privačiais veterinarijos gydytojais ir medžiotojais, kuriuose analizuojama informacija apie susirgimų situaciją Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Čia taip pat aptariami kasmetiniai ligų stebėjimo planai ir būtinosios apsaugos nuo pasiutligės priemonės – ne tik gyvūnų augintinių, bet ir laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija.

Ataskaitas apie pasiutligės situaciją šalyje organizacijai teikia valstybinės institucijos. Jose, kaip nurodoma VMVT pranešime, apžvelgiami septynerių pastarųjų metų duomenys apie pasiutligės atvejus visoje šalies teritorijoje. Paskutinį kartą savikontrolės ataskaitą Lietuva pateikė 2015 metais, tačiau tais pačiais metais užfiksavus vieną pasiutligės atvejį, deklaracija buvo panaikinta. Pernai pakartotinai pateikus duomenis, Pasaulio gyvūnų organizacija Lietuvai sugrąžino laisvos nuo pasiutligės šalies statusą.

JT sveikatos agentūra teigė, kad protrūkis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes Afganistanas susiduria su didžiuliu maisto trūkumu ir nepakankama mityba, todėl vaikai yra dar labiau pažeidžiami šios labai užkrečiamos ligos.

„Nuo 2021 metų liepos pabaigos tymų atvejų daugėjo visose provincijose“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

Jis sakė, kad pastaruoju metu atvejų skaičius savaitę nuo sausio 24 dienos augo 18 proc., o savaitę po to – 40 proc.

Iš viso sausio mėnesį buvo pranešta apie 35 319 įtariamų tymų atvejų, iš kurių 3 tūkst. buvo patvirtinti laboratoriškai, ir apie 156 mirtis.

91 proc. atvejų ir 97 proc. mirčių buvo tarp vaikų iki penkerių metų.

Ch. Lindmeieris pažymėjo, kad greičiausiai buvo pranešta ne apie visas mirtis nuo tymų ir, manoma, kad šis skaičius didės.

Tymai yra labai užkrečiama liga, kurią sukelia virusas, kuris puola daugiausia vaikus. Sunkiausios komplikacijos yra aklumas, smegenų tinimas, viduriavimas ir sunkios kvėpavimo takų infekcijos.

Naujausias ligos atvejų skaičius išaugo Afganistaną ištikus humanitarinei krizei, kurią pablogino Talibano atėjimas į valdžią rugpjūčio mėnesį, nes Vakarų šalys įšaldė tarptautinę pagalbą ir prieigą prie užsienyje laikomo turto.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad pusei šalies gresia maisto trūkumas.

„Nepakankama mityba silpnina imunitetą, todėl žmonės tampa mažiaus atsparūs ir miršta nuo tokių ligų kaip tymai, ypač vaikai“, – sakė Ch. Lindmeieris.

Geriausia apsauga nuo tymų yra visuotinė vakcinacija, o PSO rekomenduoja šalims užtikrinti, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 proc. gyventojų – tai sunkiai pasiekiamas tikslas Afganistano kontekste.

Praėjusį gruodį PSO vykdė skiepijimo kampaniją labiausiai nukentėjusiose vietovėse ir pasiekė 1,5 mln. vaikų, sakė Ch. Lindmeieris. Dabar siekiama gegužę surengti naują kampaniją ir paskiepyti daugiau nei tris milijonus vaikų.

– Ar tuberkuliozė tebelieka skaudžia rykšte?

– Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų skaičius – vienas didžiausių pasaulyje. Kasmet tuberkulioze suserga apie 900 asmenų. COVID-19 pandemijos metu, kai tam tikrą laiką teko riboti medicinos įstaigų paslaugas, o ir patys žmonės baiminosi į jas kreiptis, situacija gali būti dar pablogėjusi. Tuo tarpu tuberkuliozės gydymo efektyvumas ir prognozė labai priklauso nuo ankstyvos diagnozės.

– Ką turėtų žinoti tėvai ir šeimos gydytojai?

– Diagnozuojant užsikrėtimą tuberkuliozės infekcija pirminis ir svarbiausias yra šeimos gydytojo vaidmuo. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 7 metų amžiaus ir rizikos grupių vaikams kasmet turi būti atliekamas įodinis  tuberkulino (Mantoux) mėginys. Rizikos grupės  – tai sergantys lėtinėmis ligomis, turintys kontaktą su sergančiais tuberkulioze šeimose, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, socialinės rizikos šeimų vaikai. Šeimos gydytojai pažindami savo pacientus, jų gyvenimo sąlygas, galimus kontaktus su sergančiais tuberkulioze šeimoje ar artimoje aplinkoje, įvertindami rizikos veiksnius ir sveikatos būklę turėtų nepamiršti laiku patikrinti mažuosius pacientus dėl tuberkuliozės.

ULAC žiniomis, iki pandemijos dėl tuberkuliozės būdavo patikrinama tik apie 66 proc. 7 metų amžiaus vaikų. Pandemijos metu tuberkulino mėginių atlikta dar mažiau. Būtina aktyviau tirti visus septynmečius bei rizikos grupių vaikus, tai padės laiku diagnozuoti tuberkuliozės infekciją ir apsaugoti augančią kartą nuo šios ligos. Todėl tam turime dėti pastangas visi kartu – ne tik medikai, bet ir tėvai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaiko sveikatą, jei pasireiškia šie simptomai: užsitęsęs kosulys, prastas apetitas, krenta svoris, kamuoja nuovargis, ilgai nenukrenta nestipriai padidėjusi kūno temperatūra, dažnai be priežasties prakaituojama. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti tuberkulino mėginį.

Jei tuberkulino mėginys teigiamas, pacientas turi būti nukreipiamas vaikų pulmonologo konsultacijai. Tai dar nereiškia, kad vaikas serga aktyvia ar pavojinga tuberkulioze, kurią reikia gydyti. LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje vaikų pulmonologai dėl tuberkuliozės konsultuoja ne tik  Kauno miesto ir regiono, bet ir visos Lietuvos vaikus. Čia mes  atliekame papildomus tyrimus dėl įtariamo susirgimo tuberkulioze, nustatome ligos aktyvumą, sudarome ilgalaikio  stebėjimo ar gydymo planą, bendradarbiaujame su paciento šeimos gydytoju.

– Koks taikomas gydymas, jei vaikui diagnozuojama tuberkuliozė?

– Jei vaikui diagnozuojama latentinė tuberkuliozės infekcija, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Jis apsaugo pacientą nuo tuberkuliozės infekcijos progresavimo. Tokiu atveju vaikų pulmonologo paskirti vaistai vartojami namų sąlygomis, prižiūrint tėvams ir šeimos gydytojui. Patvirtinus aktyvią tuberkuliozės formą, tenka taikyti intensyvų gydymą stacionare. Tuomet skiriami kelių rūšių medikamentai, vykdoma nuolatinė medikų priežiūra, atliekami kontroliniai tyrimai, stebima, ar nėra pašalinio vaistų poveikio. Intensyvus tuberkuliozės gydymas stacionare dažniausiai  trunka  2 mėnesius, vėliau, esant sąlygoms, gydymas dar mažiausiai keturis mėnesius tęsiamas namuose, stebint šeimos gydytojui.

LSMU Kauno ligoninėje tuberkulioze sergantiems ligoniukams užtikrinamas mokyklinis ugdymas, skyriuje darbuojasi auklėtojos – pedagogės, mažylių kasdienybę skaidrina savanoriai. Dėl pandemijos šias paslaugas teko riboti, tačiau šiuo metu įgyvendinamas projektas, skirtas vaikų tuberkuliozės gydymo paslaugų gerinimui: vaikai gyvens jaukiose, modernizuotose palatose, jiems įrengta kineziterapijos salė, įsigyta nauja diagnostinė aparatūra.

Dažnai tuberkuliozė plinta šeimose, kai suserga vienas iš jos narių ir vengia gydymo. Tada nukenčia mažieji. Noriu pabrėžti, kad tai būdinga ne tik socialinės rizikos grupės šeimoms.

– Kas gresia uždelsus tuberkuliozės gydymą?

– Negydant tuberkuliozės infekcija gali išplisti ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose, o ligai pažengus matome daugiau atviros tuberkuliozės formų. Kuo vėliau liga diagnozuojama, tuo sunkiau ją išgydyti ir tuo ilgesnis gydymas ligoninėje. Kartais prireikia ir chirurginių intervencijų.

– Kaip ši liga plinta?

– Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, vadinasi, ja galima užsikrėsti nuo sergančio atvira tuberkulioze asmens, kai jis kosti, čiaudi bet kur viešoje vietoje. Kuo ilgesnis kontaktas su tokiu asmeniu, tuo didesnis pavojus užsikrėsti. Dažnai tuberkuliozė plinta šeimose, kai suserga vienas iš jos narių ir vengia gydymo. Tada nukenčia mažieji. Noriu pabrėžti, kad tai būdinga ne tik socialinės rizikos grupės šeimoms. Turime  pavyzdžių, kai gydymo vengia ar to nežinodami ligą, neatkreipdami dėmesio į simptomus, platina visiškai tvarkingai gyvenantys, aktyviai dirbantys žmonės. Šia liga gali sirgti įvairių socialinių sluoksnių asmenys ir vaikai.

– Tuberkuliozė vis dar yra stigmatizuojama, turbūt tai irgi priežastis, dėl ko yra vengiančių tirtis?

– Savo praktikoje dažnai matome, kai susirgę tuberkulioze vaikai patiria patyčias, atstumiami bendraamžių. Būtina pabrėžti, kad ligą gali platinti tik sergantys atvira tuberkulioze. Vaikai, kuriems nustatoma latentinė tuberkuliozės infekcija bei tie, kurie išleidžiami iš ligoninės gydytis namuose, nepavojingi aplinkiniams, jie neplatina tuberkuliozės bakterijų. Tokie žmonės gali gyventi įprastą gyvenimą be grėsmės ką nors užkrėsti. Todėl vis dar pasitaikančios aplinkinių, klasės draugų, jų tėvų baimės neturi jokio pagrindo. Būtina kalbėti ir šviesti visuomenę apie šią seną, liaudyje dar džiova vadinamą, ir vis dar neįveiktą ligą, kad žmonės nevengtų kreiptis į gydytojus, pasitikrinti dėl tuberkuliozės, o medikai – laiku paskirti gydymą. Tai yra būdai sustabdyti šios pavojingos ligos plitimą.

41-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 7-13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus – 64,8 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Praėjusią savaitę dėl gripo hospitalizuoti du vaikai.

Sergamumas Kauno apskrityje 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 70,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 82,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 21,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 2,6 proc., susirgimų gripu skaičius išaugo iki 10 atvejų. Vaikai sudaro 55 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Į Kauno apskrities ligoninę per 41-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi vienas asmuo (2–17 m.), jis buvo hospitalizuotas.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 41-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 77,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 11 gripo atvejų. Vaikai sudarė 65 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Siūlo skiepytis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens – žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją. Norėdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama likti namuose ir neužsiimti savigyda.

Teigiama, kad Vilniaus apskrityje sausį ir gegužę mirę asmenys buvo vyresni nei 70 m.

Listeriozė – užkrečiama liga, labiausiai pavojinga nėščiosioms, naujagimiams ir suaugusiems žmonėms su imunodeficitu.

Pagrindinis listerijų infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, nepakankamai apdorotas karščiu, ypač šalto rūkymo ar vytinti mėsos gaminiai, nepasterizuotas, nevirintas pienas ir jų produktai, šalto rūkymo žuvis. Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu.

Į organizmą patekusi infekcija gali pakenkti daugeliui organų ir pasireikšti įvairiais simptomais: karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistemai, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu ir traukuliais.

Nėščioms moterims listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.

Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.

Anot ULAC, 2013-2018 m. listeriozė Lietuvoje diagnozuota 57 žmonėms, 13 iš jų mirė. Pernai Lietuvoje užregistruoti keturi mirties nuo listeriozės atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 m.Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse kasmet užregistruojama daugiau nei po 2 tūkst. listeriozės atvejų.

Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 m. asmenims. Mirštamumas nuo šios ligos sudaro apie 10 proc.

Pradėta protrūkio epidemiologinė diagnostika, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento pranešime.

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių šilumos, tačiau 80°C temperatūroje žūsta per 10 min.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12-72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:

Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.

Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.

Netinkamas maisto atitirpinimas.

Panaudoti užteršti komponentai termiškai neapdorotame maiste.

Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje: tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai; žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi.

Nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas; nepakankamas aplinkos paviršių valymas. Netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo.

Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.

Labai svarbu žinoti, kad turinčiam žarnyno sutrikimų asmeniui negalima dirbti su maisto produktais.

Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vienam iš jų diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma.

Skelbiama, kad daugiausia tuberkuliozės atvejų nustatyta vaikams, kurie bendravo su sergančiaisiais tuberkulioze artimoje aplinkoje, – tokių atvejų buvo 16, iš jų – vienas atviros formos.

Penki tuberkuliozės atvejai diagnozuoti vaikams, kurie dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Po tris ligos atvejus nustatyta 7 metų amžiaus vaikų grupėje iš socialinės rizikos šeimų ir vaikų, gyvenančių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, grupėse.

2018 metais Lietuvoje tuberkulino mėginys atliktas 68 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas, iš viso 3821 vaikui.

ULAC medikai pažymi, kad teigiama tuberkulino reakcija dažniausiai yra tada, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų požymių neturi.

Toks vaikas neplatina tuberkuliozės mikobakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija.

ULAC medikai primena, kad tuberkuliozės infekcijos šaltinis yra sergantis atvira plaučių tuberkulioze ligonis. Jis kosėdamas, čiaudėdamas ir skrepliuodamas į aplinką gausiai išskiria ligos sukėlėjus – tuberkuliozės mikobakterijas.

Ši liga ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki penkerių metų.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, vaikus skiepyti BCG (Bacillus Calmette – Guerin) vakcina kaip galima greičiau po gimimo. Skiepijimas apsaugo mažus vaikus nuo labai sunkių ligos formų, pavyzdžiui, nuo tuberkuliozinio meningito.

Lietuvoje kiekvienais metais paskiepijama apie 97 proc. visų naujagimių.

Iš viso šiemet Lietuvoje užregistruota aštuoniolika susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais – 9 atvejai – registruoti Vilniaus administracinėje teritorijoje (iš kurių vienas atvejis yra įvežtinis iš Ukrainos), šeši susirgimo atvejai – Kauno administracinėje teritorijoje, trys atvejai – Utenos administracinėje teritorijoje.

Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų. Iš 30-ies tymų atvejų registruoti 5 įvežtiniai tymų atvejai (po vieną atvejį iš Juodkalnijos, Lenkijos, Indijos, 2 atvejai iš Ukrainos). Kiti 25 tymų atvejai registruoti: Visagino mieste (18 atvejų), Ignalinos rajone (5 atvejai), Vilniaus rajone (1 atvejis), Vilniaus mieste (1 atvejis). Dėl dviejų įvežtinių tymų atvejų iš Ukrainos registruoti du tymų protrūkiai: šeiminis tymų protrūkis registruotas Vilniaus mieste, kitas protrūkis registruotas Visagino mieste, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Tymai diagnozuoti keturiems vaikams ir 26 suaugusiems asmenims. Daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Didžioji dalis susirgusių tymais asmenų buvo gydyti ligoninėje.

Sergamumas tymais, pasak ULAC pranešimo, ir toliau didėja Europos regiono šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais Europos regione tymais susirgo 69 654 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Sakartvele, Rumunijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse.

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai perspėja tėvus ir globėjus, kurie atsisako skiepyti savo vaikus ar atidėlioja vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje numatytų skiepų laiką, kad vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. ULAC medikai atkreipia keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtas užsienio šalis, reikėtų pasirūpinti savo ir savo vaikų skiepais. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozių.