-
Apie tarptautines šeimos santykių dramas: dėl savo vaiko kovojanti mama dažnai matoma kaip nestabili 23
Plačiau apie tai papasakojo Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė.
– Kaip aiškinate, kodėl taip nutinka?
– Ši tarptautinių bylų problema nėra aktuali vien Lietuvoje. Tai aktualu visoms valstybėms. Mes netgi turime Jungtinių Tautų ataskaitą, kuri sako, kad 75 proc. tokių bylų yra iškelta prieš mamas, kurios bėga iš valstybių, genamos patiriamo smurto ir parsiveža savo vaikus į savo šalį. Valstybės turi galvoti, kaip atstovauti savo piliečių interesus.
Visas LNK reportažas – vaido įraše:
– Kaip dažnai tai nutinka lietuvėms?
– Kalbant su moterų teises ginančiomis organizacijomis, matome, kad problema yra didelė. Abejingumas, kurį matome tiek vaiko teisių tarnyboj, tiek teismuose, yra didelis. Statistiškai reikėtų pasižiūrėti, kiek bylų laimėjo Lietuvos teismai ir atstovavo Lietuvos moterų teises ir kiek tokių bylų permetama užsienio valstybių teismams. Ten tos bylos niekada nėra Lietuvos naudai, jos pralaimimos. Bet kuri valstybė juk gina savo interesus.
– Kodėl egzistuoja toks Lietuvos teisinis požiūris? Galbūt natūralu, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos bylą sprendžia kitos valstybės teismas? Juk vaikas dažniausiai yra tos šalies pilietis.
– Ne, pilietybė yra ir Lietuvos, ir kitos valstybės. Tokią pilietybę turi dauguma tokių vaikų. Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių. Sakau tai, ką girdžiu iš moterų teises ginančių organizacijų ir Jungtinių Tautų ataskaitos.
Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių.
– Gal problema ne teismuose, o kad besiskiriančios mamos nemoka tvirtai ir principingai ginti savo teisių?
– Šitos bylos visada būna labai sudėtingos ir sunkios. Kiekvienas Lietuvos teismas ir teisėjas supranta, kad principingai atstovaujant Lietuvos piliečius, gali tekti eiti labai toli, dirbti labai daug. Kiekvienas vertina, ar turi tam pajėgumų. Kyla abejonių, kad laimi abejingumas. Nei vaiko, nei moters teisės nebūna ginamos.
– Su kokiomis valstybėmis tokia praktika pasitaiko dažniausiai?
– Dabar yra Italijos atvejis. Turime suprasti, kad Italijoje smurtas šeimose labai paplitęs, ten labai patriarchalinė sistema. Daug atvejų būtent iš šios valstybės.
– Kiek tėvo lytiškumas turi reikšmės teismams užsienyje?
– Moterims teismai nepalankūs. Nors jos bėga nuo smurto, nors jos ginasi. Kuo aršiau mama kovoja dėl savo vaiko, tuo labiau ji matoma kaip nestabili, kaip manipuliuojanti. O matant tėvą kovojantį, kuris dažnai yra ir smurtautojas, jis matomas kaip patikimas. Matome nusistatymą prieš dėl vaikų kovojančias mamas.
– Ko planuojate imtis kaip Seimo narė?
– Pastebėjau, kad kitos šalys turi papildomus įstatymus, kurie įpareigoja teismus atsižvelgti į smurto atvejus ir juos atskirai nagrinėti. Tą galėtų daryti ir Lietuva.
-
Šiurpus išpuolis Žaliakalnyje: vietoj planuoto grobio – penkiaženklis aukos ieškinys 15
Netikėta akistata
Kaip jau rašyta, visa tai įvyko pernykštės gruodžio 17-osios vakarą Telšių gatvėje esančioje parduotuvėlėje, kurioje prekiaujama ne tik maisto ir buities prekėmis, bet ir cigaretėmis bei alkoholiu. Apie 21.48 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad sunkiai peiliu sužalota jos pardavėja.
Jau minėto netikėtai pasirodžiusio pirkėjo išgąsdintas nusikaltėlis spruko iš įvykio vietos, palikęs į aukos delną įsmeigtą peilį. Jis pasišalino per tą patį tarnybinį įėjimą į šią parduotuvę, per kurį į ją ir pateko, – vos per 40 cm pločio tarpą tarp privataus kiemo tvoros ir kioską primenančio šios parduotuvėlės statinio.
Laimučio Brundzos nuotr.
Kaip vėliau pareigūnams pasakojo užpultoji, viskas įvyko po ką tik pasibaigusio jos pokalbio telefonu su sutuoktiniu. Ir jau besirengiant į namus, nes tokiu metu, kaip įprasta, pirkėjų jau nebuvo. Beeinant į sandėlį persiauti batų, ji netikėtai ten išvydo smulkaus sudėjimo vyrą, kurio veidą dengė vienkartinė apsauginė kaukė. Prie šlaunies nuleistoje nekviesto svečio rankoje buvo peilis. Įstrigo atmintin ir apsiblaususios jo akys.
Žūtbūtinė dvikova
Anot pardavėjos, ji net nespėjo nieko šiam vyrui pasakyti. Nes jis staigiai metėsi prie jos ir pradėjo badyti peiliu, taikydamas į krūtinę bei pilvą.
Bandydama gintis nuo užpuoliko, kuris taip pat nepasakė nė žodžio, ji dar bandė trauktis atbula bei mėgindama jį atstumti. Tačiau užpuolikas buvo fiziškai stipresnis ir, nepaisant jos pastangų rankomis apsaugoti gyvybiškai svarbias vietas, mažiausiai porą kartų įdūrė jai į pilvą. O po to – ir į veidą.
Bandydama užpuoliką sustabdyti, ji pradėjo šauktis pagalbos, bet pargriuvo aukštielninka. Tačiau dar bandė nusikaltėliui įspirti, bet šis nesitraukė ir, pasilenkęs prie jos, toliau nuolat smūgiavo peiliu, taikydamas į krūtinę.
Šiose žūtbūtinėse grumtynėse pardavėja ne kartą sugriebė rankomis už į ją nutaikyto peilio ašmenų. Ir teismo medicinos ekspertai vėliau be kitų sužalojimų jai konstatavo ir pirštų nervų bei sausgyslių pažeidimus.
Nukentėjusiosios įsitikinimu, jai teko atlaikyti ne mažiau 20-ies užpuoliko smūgių. Tačiau sąmonės ji praradus nebuvo, nes staiga išgirdo šūksnį „Ką čia darai?“, po kurio užpuolikas iš karto nuo jos atšoko ir spruko iš nusikaltimo vietos tuo pačiu keliu, kuriuo ir atėjo, – be jokio grobio ir net palikęs nusikaltimo įrankį.
Ingus Rimša/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Lemtingas atsitiktinumas
Šio šūksnio autorius vėliau pareigūnams pasakojo, kad atvažiavo tada prieš pat šios parduotuvės uždarymą su drauge nusipirkti cigarečių. Tačiau į parduotuvę užbėgo vienas. Ir jos viduje netikėtai išvydo už prekystalio vykstančias grumtynes – vyriškis su peiliu rankoje buvo užgulęs pagalbos besišaukiančią pardavėją. Tačiau po nevalingai išsprūdusio jo šūksnio nusikaltėlis pabėgo iš parduotuvės per tarnybinį išėjimą. Jis iš pradžių dar bandė šį vytis, bet vėliau apsisprendė kviesti greitąją bei policiją.
Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino šio jauno vyro draugė. O jis pats iki greitosios atvykimo pradėjo stabdyti gausų nukentėjusiosios kraujavimą. Netrukus prie jo prisijungė ir įvykio vieton atskubėjęs pardavėjos sutuoktinis, kuriam ji, išsitraukusi iš delno peilį, pirmiausiai paskambino.
Įtariamasis šiuo sukrečiančiu išpuoliu buvo sulaikytas maždaug po pusvalandžio gretimoje gatvelėje. Ir įpūtė į policijos patrulių duotą alkotesterį 1,06 promiles alkoholio.
Nukentėjusioji, praėjus stresui, prisiminė, kad užpuolikas jai buvo matytas, nes prieš metus-pusantrų apie pusmetį buvo nuolatinis jų parduotuvės klientas. Tada jis kaimynystėje nuomojosi su kažkokia moterimi butą.
Planas buvo kitoks?
Nustatyta, kad šį išpuolį įvykdė Latvijos pilietybę turintis Rygoje gimęs 36-erių Ingus Rimša. Tuo metu šis buvęs statybininkas, prieš šešerius metus atvykęs uždarbiauti į Lietuvą, jau buvo ne tik bedarbis, bet ir benamis.
Jis pasakojo, kad, prieš įsibraunant į parduotuvėlę, girtavo Ramybės parke su nepažįstamais asmenimis. Paprašė jų cigaretės, o jie pasiūlė ir išgerti.
Po nepažįstamųjų jam duoto alaus ir degtinės kokteilio jis ir atklydęs į Žaliakalnį, kuriame kažkada gyveno. O, kadangi reikėjo pinigų pragyvenimui, prisiminė ir šią parduotuvėlę, kurioje būdavo mažai pirkėjų. Be to, nuolatos striukės kišenėje nešiojosi virtuvinį peilį, kurį ketino tik parodyti pardavėjai. Ir buvo įsitikinęs, kad ji išsigąs ir atiduos kasoje esančius pinigus, net nesipriešindama.
Tačiau pardavėja netikėtai pasipriešino. Ir, anot I.Rimšos, gavosi taip, kaip gavosi. Tačiau žudyti pardavėjos jis tikrai neketinęs. Viskas gavosi spontaniškai – dėl jo girtumo. Būdamas blaivus, net nebūtų ėjęs į tą parduotuvę.
Ne pirmas kartas
Kaip paaiškėjo vėliau, tą vakarą šios parduotuvės kasoje buvo 1999 eurai su centais. Tačiau I.Rimša pabėgo, nieko iš jų nepaėmęs. Nors prieš dešimt mėnesių tas pats Kauno apylinkės teismas jau buvo skyręs jam už vagystę keturis mėnesius viešųjų darbų. Ir šią bausmę jis jau buvo atlikęs.
Be to, I.Rimša prisipažino, kad buvo kartą teistas už vagystes bei plėšimą ir gimtojoje Latvijoje.
Nuosprendžio dėl išpuolio Žaliakalnio parduotuvėlėje I.Rimša laukia suimtas. Už pasikėsinimą apiplėšti, įsibrovus į patalpą ir panaudojant peilį, jam gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Nukentėjusioji, kuriai prireikė Kauno klinikų plastinės chirurgijos specialistų pagalbos, pareiškė savo užpuolikui du ieškinius. Ji prašo atlyginti patirtą beveik pusketvirto tūkstančio eurų turtinę žalą. Ją sudaro vaistų, terapijos procedūrų ir įvairių gydytojų konsultacijų kaina bei negautos pajamos dėl nedarbingumo. Be to nukentėjusioji prašo ir 10 tūkst. eurų moralinio atlygio, oficialiai vadinamo neturtine žala. Ji teigia patyrusi didelį išgąstį dėl savo gyvybės ir yra įsitikinusi, kad, jeigu būtų nesigynusi, būtų buvus nužudyta. O po šio išpuolio pradėjo bijoti žmonių ir jais nepasitikėti.
Ingus Rimša/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Daugiau kaip 717 eurų ieškinį už nukentėjusiosios gydymą I.Rimšai yra pareiškusi ir Valstybinė ligonių kasa.
Iškalbingi niuansai
Šiandien atversti I.Rimšos bylos Kauno apylinkės teismui nepavyko dėl nukentėjusiosios advokatės užimtumo kitoje byloje. Tačiau tai, kas šiandien vyko šios bylos posėdyje, kuriame nukentėjusioji be savo advokatės nepasirodė, taip pat iškalbinga.
Pirmiausiai į akis krito, kad dviejų konvojaus pareigūnų į teismo salę atvestas antrankiais surakintas I.Rimša nelabai norėjo būti fotografuojamas. Įtarimą, kodėl, netrukus patvirtino bylą nagrinėjančios teisėjos Sigitos Meškauskienės pagarsintas Vilniaus policijos prašymas leisti atlikti su juo procesinius veiksmus ir viename jų pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl vagystės. Be to, teisėjai pasiteiravus I.Rimšos, ar šis pageidauja, kad apie jo teismo procesą būtų informuota Latvijos ambasada Lietuvoje, jis atsakė neigiamai. Tačiau, pasiteiravus teisiamojo, ką jis mano apie nukentėjusiosios jam pareikštus ieškinius, jis su nepajėgta nuslėpti iškalbinga šypsenėle atsakė: „Sutinku“.
Į akis krito ir tai, kad I.Rimša įvertino ir kitus teismo elgesio su juo niuansus – skyrė jam ir nemokamą Lietuvos valstybės advokatą, ir vertėją į rusų kalbą, nes jis teigė, kad be gimtosios kalbos šią moka geriausiai. Ir net, konstatavus, kad už poros savaičių baigsis jo suėmimo terminas, I.Rimšos buvo pasiteirauta, kaip teismas turėtų toliau su juo elgtis? I.Rimša, kurio veide vėl atsirado ta pati iškalbinga šypsena, šį kartą taip pat pasielgė kilniai. Jo atsakymas buvo: „Man sunku pasakyti.“
Tačiau kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras siūlė teismui pratęsti I.Rimšos suėmimą dar porai mėnesių, per kuriuos, reikia manyti, ši byla bus išnagrinėta. Nes paleidus jį į laisvę, jis ne tik gali pasislėpti, bet ir daryti naujus nusikaltimus. Tačiau valstybės I.Rimšai skirta advokatė teigė, kad yra ir kitų efektyvių kardomųjų priemonių. Pavyzdžiui, apykojė, su kuria jos ginamasis, jeigu būtų paleistas į laisvę, jo paties teigimu, galėtų gyventi Kaune, Pašilės gatvėje, esančiame viešbutyje, net ir neturėdamas iš pradžių pajamų, nes esą gerai pažįsta šio šeimininką – nuo tada, kai čia prieš kelis metus apie pusmetį gyveno.
Teisėja savo sprendimą, ar pratęsti I.Rimšos suėmimą, planuoja skelbti kitą savaitę. O kitas šios bylos posėdis, kuriame, jeigu teisiamasis nepakeis pozicijos, greičiausiai, bus pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, numatytas jau tik birželį.
