Agentūros teigimu, Lietuva nebeturi anksčiau buvusio konkurencinio pranašumo, kokį turėjo dėl žemesnių darbo jėgos kaštų.

„Mūsų šalies konkurencingumo modelis ilgą laiką buvo pagrįstas žemais kaštais, tas galioja ir investicijų pritraukimui. Darbo jėgos kaštai, buvo žymiai mažesni nei Vakarų ar net mūsų regiono valstybėse, tačiau šio pranašumo nebeturime. Žemesnius darbo kaštus gali pasiūlyti daug mūsų regiono valstybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.

„Žemais darbo jėgos darbo kaštais pagrįstai gamybai tiesiog nebūsime konkurencinga lokacija ir natūraliai tos pramonės šakos pasitrauks į kitas lokacijas“, – teigė jis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

„Atsisukdami į Lietuvos ekonomiką matome, kad tikrai yra daug dalykų, kuriuos reikėtų čia ir dabar prioritetizuoti, norint išlaikyti Lietuvos augimo trajektoriją. Nebeturime prielaidų, kad tas augimas išliks (...) turime pripažinti, kad esame naujoje realybėje“, – žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Agentūros vertinimu, mažėja Lietuvos ekonomikos potencialas augti, o šaliai ateityje bus vis sunkiau pritraukti investicijų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės.

 

„Investuok Lietuvoje“ analitikų teigimu, konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų Lietuva nusileidžia pagrindinėms konkurentėms – Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai – kurios į investicijų pritraukimą. investuoja dideles lėšas.

„Nuo karo pradžios Ukrainoje pasirodė labai daug juodųjų gulbių. Tos gulbės yra infliacija, energetikos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės“, – sakė E. Čivilis.

„Ilgai pozicionavome save kaip kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų. Staiga tapome kažkokia periferija, apribota nedraugiškais kaimynais, kurie meta šešėlį“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Čivilio, iššūkių patiria Lietuvos pramonė, aukštųjų technologijų sektorius, šalies regionai.

Anot M. Stasiukaičio, siekiant išlaikyti konkurencingumą, Lietuvos pramonė turės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės gamybą, vystyti inovatyvius produktus.

„Tam reikalingas finansavimas ir pagalba įmonių transformacijai pagal gerąsias kitų valstybių praktikas“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ analitikas. Agentūra taip pat siūlo sukurti subsidijų ar lengvatinių paskolų mechanizmus įmonių robotizacijai skatinti.

Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime.

 

M. Stasiukaičio teigimu, Lietuvoje „stipriai nerealizuotas“ regionų potencialas, į juose galima būtų plėtoti specializuotus pažangios gamybos centrus: „Tačiau tam reikia žymiau daugiau investicijų, nei jų buvo pritraukta istoriškai.“

„Kiekvienas regionas turėtų turėti aiškią, numatytą rolę Lietuvos ekonomikoje“, – sakė M. Stasiukaitis.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, siekiant pritraukti didelių gamybos investicijų Lietuvai reikalingi patrauklesni nei kitose šalyse finansavimo instrumentai, pavyzdžiui, subsidijos, pramoninių teritorijų, laisvųjų ekonominių zonų plėtra.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad subsidijos investuotojams Lietuvoje nėra pakankamos.

„Aplinkui visos valstybės, apart to, kad siekia gerinti savo verslo aplinką, dar turi paskatų sistemas. Ir manau, kad proveržis pritraukiant investicijas, prasidėjo tada, kai atsirado tam tikros galimybės subsidijuoti. (...) Su savo juokingu biudžetu, manau, kad to proveržio nepadarysime“, – žurnalistams teigė R. Skyrienė.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ analizės, kad Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius būtų konkurencingas, palyginti su Estija ir Šiaurės Europa, jam trūksta apie 26 tūkst. darbuotojų, tačiau Lietuvoje mažėja inžinerijos, technologijų, biotechnologijų sričių studentų. Agentūra siūlo stiprinti Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant pritraukti tyrėjų.

„Investuok Lietuvoje“ prognozėmis, Lietuvos produktyvumui iki 2050-ųjų augant taip, kaip dabar, – 2 proc. kasmet – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugtų iki 91 mlrd. eurų. Tuo metu pasiekus 3,8 proc. metinį produktyvumo augimą, BVP galėtų didėti iki 161 mlrd. eurų.

Lietuva per 7 metus prarado 20 didelių investuotojų

Per pastaruosius septynerius metus nesugebėjus pasiūlyti tinkamos vietos ir infrastruktūros Lietuva prarado 20 potencialių užsienio investuotojų, kurie būtų investavę apie1,2 mlrd. eurų ir sukūrę 5 tūkst. darbo vietų, rodo investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ analizė.

„Nuo 2016 iki 2023 metų praradome 20 investicijų, nes negalėjome pasiūlyti sklypo ar paruošos infrastruktūros. Galėjome tą gamyklą, tą klientą turėti Lietuvoje, bet neturėjome ką pasiūlyti ir jis tiesiog apsisuko ir išėjo“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

Šalies ekonomikos perspektyvas išanalizavusi „Investuok Lietuvoje“ trečiadienį pristatė gaires, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasiekti Šiaurės Europos šalių ekonominį lygį.

Jose agentūra nurodo, kad Lietuvoje reikėtų vystyti gamybos investicijoms reikalingų sklypų ir pastatų infrastruktūrą, plėtoti laisvąsias ekonomines zonas. Pasak „Investuok Lietuvoje“, šaliai trūksta išvystytų didelių sklypų – didesnių nei 20 hektarų.

„Paskutinių kelerių metų praktika rodo, kad stambiems gamybos projektams reikia vis didesnių sklypų su išvystyta infrastruktūra, kartais siekiančių 70–100 hektarų ar net 300 hektarų ir didesnį plotą“, – analizėje teigia agentūra.

„Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad iki 2030 metų Lietuva investuotojams galės pasiūlyti iš viso 1320 hektarų laisvų sklypų: du didesnius nei 100 hektarų, keturis po 50–100 ha, 10 – nuo 20 iki 50 ha, 15 – nuo 10 iki 20 ha bei 30 iki 10 ha  ploto sklypus.

„Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos ir saugumo pramonė“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Armonaitė, paklausta su kokių šalių įmonėmis dar kalbamasi dėl investicijų.

Tuo metu, pasak ministrės, susitarimus su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

„Dirbame su įmone, kalbamės ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai“, – sakė A. Armonaitė. 

„Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis.

 

Jos teigimu, susitarime bus apibrėžtas ir Lietuvos valstybės dalyvavimas gamyklos statybų projekte, tačiau A. Armonaitė nedetalizavo, ar Lietuva galėtų turėti būsimos „Rheinmetall“ gamyklos akcijų, kiek valstybė galėtų investuoti, kur būtų statoma gamykla.

„Kol kas detalių pakomentuoti negaliu, nes nėra dar viskas sutarta. Kol nesutarta, tol ir nekomentuojame“, – teigė A. Armonaitė.

„Galime kalbėti ne tik apie bendras investicijas arba pagalbą įmonei, bet ir apie įsigijimus. (...) Dabar konkrečių sumų aš tikrai nesu įgaliota pakomentuoti“, – pridūrė ministrė.  

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.

„Imamės svarbių įstatyminių pokyčių, kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms. „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybė siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Tai numato Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai. Priėmus juos Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

„Savo svarbią misiją matome užpildyti rinkos spragas ten, kur įmonėms labiausiai trūksta finansavimo. (...) Smulkus, vidutinis verslas yra tai, kur trūksta finansavimo. Pas „Invegą“ yra visa eilė priemonių aktyvių ir bus paleidžiamos dar naujos, kad papildytume šią sritį“, – šią savaitę Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo D. Vilčinskas.

Jo teigimu, iš Europos Sąjungos (ES) skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų bei struktūrinių fondų bus finansuojamos inovacijos.

„Matome tai kaip reikšmingą veiksmą sušvelninant mažėjančias investicijas, ypač iš užsienio į Lietuvą. Aktyviai siūlydami tas lėšas, mes norim paskatinti ir padrąsinti įmones investuoti“, – teigė D. Vilčinskas.

„Tikėtina, kad šiuo neapibrėžtu karo laikotarpiu į Lietuvą mažiau ateidinės užsienio įmonių, todėl reikia padėti vietinėms įmonėms investuoti“, – akcentavo jis.

Praėjusią savaitę Energetikos, Finansų ministerijos kartu su „Invega“ paleido 800 mln. eurų vertės paramos paketą, kurio tikslas yra gaminančiais vartotojais skatinti tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Iš šio paramos paketo elektrą gaminantiems juridiniams vartotojams skirta parama siekia beveik 550 mln. eurų. „Invegos“ teikiamomis paskolomis bus galima finansuoti iki 80 proc. investicijos, likusią dalį reikės finansuoti savo lėšomis, o užstatas paskolai gauti bus pati elektros jėgainė.

Paskola verslui suteikiama 15 metų, jeigu norima statyti saulės elektrines, arba 20 metų, jeigu įmonė planuoja statyti vėjo jėgaines, taip pat fiksuojamos 3 proc. palūkanos.

„Tokiomis sąlygomis gauti finansavimą iš rinkos būtų sudėtinga, kai vien tik EURIBOR viršija tris procentus, o bankai deda savo maržą virš EURIBOR. Siekis tos priemonės, kad įmonės užsifiksuotų gamybos kaštus“, – referuodamas į šį paramos paketą aiškino D. Vilčinskas.

Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, artimiausiomis savaitėmis Valstybės kontrolė pradės šios finansinės paramos auditą.

„Invega“ veikia pagal ministerijų suteikiamus mandatus finansinių priemonių įgyvendinimui.

Bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sako, kad bendros Europos šalių  investicijos į komercinį NT pernai susitraukė 50 proc. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos, be to, sumažėjo užsienio investicijų.

„Lietuvoje stebime tokias pačias tendencijas, mūsų praėjusių metų statistiką pagerino vienas sandoris, kai suomių bendrovė susitarė parduoti biurų miestelį Vilniuje vietiniam fondui  (Suomijos kapitalo „Technopolis Lietuva“ pardavė „Technopolį“ Vilniuje „Lords LB Asset Management“ įmonei – BNS) – nominalia išraiška tai yra didelis sandoris ir pagerino praėjusių metų rodiklius“, – „Luminor“ banko diskusijoje apie NT rinką penktadienį sakė R. Reginis.

„Bet pasigilinus pamatai tendenciją – iš Lietuvos traukiasi užsienietiškas kapitalas, išeina iš Lietuvos rinkos“, – pridūrė jis. 

Pasak analitiko, iki karo Ukrainoje pradžios investicijos iš užsienio į komercinį Lietuvos NT sudarydavo apie 65 proc., aktyviai pirkdavo estai, Skandinavijos šalys, Vokietija, o šiuo metu jos susitraukė iki 20 procentų.

Pasitikėjimas iš užsieniečių mūsų regionu sumažėjo drastiškai.

 

„Tai rodo, kokia yra globali situacija ir kaip tai paveikė rinkas. Pasitikėjimas iš užsieniečių mūsų regionu sumažėjo drastiškai“, – sakė R. Reginis.

Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vietos investuotojai NT rinkoje išlieka aktyvūs.

„Užsienio investuotojų baimės akys yra didesnės nei vietos investuotojų – kuo toliau nuo šio regiono, matyt, tuo didesnės tos baimės akys, tačiau vietos investuotojai yra pakankamai aktyvūs, netgi, sakyčiau, turint omenyje neeilinę situaciją, netgi labai aktyvūs“, – sakė Ž. Mauricas.

„Tai susiję su tuo, kad pinigų vietos rinkoje yra daug ir kalbant apie gyvenamojo būsto rinką dominuoja vietos investuotojai, mes nesame ta šalis, net Estijoje žymiai didesnę dalį vaidina užsienio investuotojai. Vietos investuotojai stebėtinai aktyvūs ir netgi investicinių sandorių, antro, trečio būsto vyksta pakankamai daug“, – aitškino jis.

Užsienio investuotojų baimės akys yra didesnės nei vietos investuotojų – kuo toliau nuo šio regiono (...)

 

Ekonomisto vertinimu, Rusijos karo grėsmė nepadeda būsto rinkai, tačiau situacija yra „pakankamai nebloga“, ryškesnis poveikis priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Jis taip pat sako, kad yra ir kitų teigiamų veiksnių, vienas jų – Vokietijos brigados atvykimas.

„Tai bus iki 5 tūkst. asmenų su savo šeimomis ir jiems reikės būsto“, – sakė Ž. Mauricas.

„Yra dviprasmė situacija – jei nuomos kainos kils, „Euribor“ mažės, dalį vietos gyventojų tai spaus išeiti iš nuomos rinkos ir ieškoti galimybių nusipirkti būstą. Nes nuomos kainos, mano supratimu, yra tikrai aukštos, palyginti ir su pajamų augimu. Buvo pasvyravimas žemyn, bet jos laikosi aukštame lygyje“, – kalbėjo jis.

Visgi R.Reginis sako, kad pardavėjams artimiausiu metu tikėtis parduoti būstą už aukščiausią kainą nepavyks.

„Jūs turėsite laukti atsigaunančios rinkos, bet jei norite parduoti turtą greičiau, reikės pakoreguoti savo lūkesčius. Iš pirkėjų pusės šiuo metu, jei dairotės rinkoje, galima rasti gerų variantų, kai parduodama šiek tiek žemiau nei rinkos vidurkis, rinkos kaina, bet bloga naujiena ta, kad toks turtas nuperkamas labai greitai“, – sakė R. Reginis.

„Pernai Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų srityje pasiekėme išties puikių rezultatų: patvirtinti 53 projektai, per trejus metus planuojama sukurti daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų ir investuoti apie 207 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus“, – pranešime spaudai cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus nuo 2021 m. pritraukti 157 investiciniai projektai, kurie, planuojama, sukurs daugiau nei 14 tūkst. darbo vietų. Investicijų skaičius per trejus metus siekia 516 mln. eurų.

Kaip nurodo ministerija, pagal priemonę „TUI Invest“ dėl finansavimo gali kreiptis užsienio investuotojai, kurie yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei didelės įmonės, kurios bendradarbiauja su MVĮ. Didžiausia galima projektui skirta finansavimo lėšų suma siekia 2 mln. eurų.

– Daug anonimiškai anksčiau kalbėta, kad pavyzdžiui, siuvėjai, prekybos darbuotojai neišleidžiami net į tualetą, priversti sėdėti su sauskelnėmis iki pamainos pabaigos. Kaip užsienio investuotojų atėjimas pakeičia bendrą darbuotojų atlyginimų lygį ir apskritai sąlygas?

– Dažnai kalbama, kad į įvairius sektorius atėjo socialiai atsakingos įmonės. Deja, ir iš jų sulaukiame nemažai skundų. Pavyzdžiui, dėl to, kad labai svarbu, kokiu greičiu dirba darbuotojai, kaip greitai aptarnaujami klientai, skaičiuojamos net sekundės. Apibendrindama galiu pasakyti, kad atėjus naujam investuotojui visi tikimės, kad pakeis situaciją pas mus, bet jis iš tiesų prisitaiko prie mūsų sąlygų. Ir nebesiskiria niekuo nuo tų, kurie jau dirba čia.

Visokių tendencijų yra. Kalbant apie gamybos sritį, yra tokių įmonių, kurių savininkai yra, tarkime, skandinavai, o personalą renka Lietuvos gyventojai. Turime labai gerų pavyzdžių, kad jie laikosi aukštų socialinių standartų. Bet yra ir tokių, kurie samdo lietuvių direktorius turėdami minčių, kad galėtų žaisti čia rinkoje pagal laukinių Vakarų taisykles, prie kurių Lietuva iš esmės ir pripratusi. Labai mėgsta tai daryti danų kapitalo įmonės. Iš savo šalies išeina ir pas mus ima daryti, ką nori. Net neslepia, kad perkelia čia verslus, kad pigiau būtų ir paprasčiau.

Nepasakyčiau, kad požiūris į darbuotojus priklauso nuo to, ar investuotojas yra užsienio, ar savas. Viskas prasideda nuo savininko požiūrio į žmogų. Jei jis yra socialiai atsakingas, toks liks, kad ir kur būtų. Ir darbuotojas jam visada bus vertybė. Jei viduje niekada nebuvo socialiai atsakingas, nesvarbu, ar jis lietuvis, ar kinas, ar iš kitos valstybės atvažiavęs kitos tautybės žmogus, neims elgtis kitaip.

Labai trumparegiškas požiūris sudaryti visas sąlygas investuoti, nes tada turėtume ne kokybinį, o tik kiekybinį investicijų rodiklį.

– Samdomi vietiniai vadovai, nepaisant garsaus pasaulyje firmos ženklo, mentalitetas lieka grynai lietuviškas, požiūris į darbuotojus nepavirsta vien nuo gražios etiketės vakarietišku.

– Esu mačiusi nemažai pavyzdžių, kai patys užsieniečiai atvyksta ir savo komandos vadovais renkasi tokius žmones, kurie moka bendrauti su darbuotojais. Ir pati apmokėjimo sistema, ir sąlygos visiškai skiriasi nuo lietuviškų. Bet. Turime ir nemalonių pavyzdžių, kodėl į vadovų postus paskiriami lietuviai – nes pas mus Darbo kodeksas lankstesnis ir kitkas paprasčiau. Ne veltui Ekonomikos ir inovacijų ministerija tik ir kalba: lankstinkime viską, mokestinę sistemą adaptuokime taip, kad verslui patrauklu būtų investuoti čia, Lietuvoje. Labai trumparegiškas požiūris sudaryti visas sąlygas investuoti, nes tada turėtume ne kokybinį, o tik kiekybinį investicijų rodiklį. Atvažiuos, investuos, bet kokią pridėtinę vertę turėsime, ar tikrai patrauklias darbo sąlygas sudarys darbuotojams, lieka neatsakyta. Išeina taip, kad mokesčių prasme kofinansuojame verslininkus, kurie ne visada padoriai elgiasi atėję pas mus.

– Gana daug ir neigiamų pavyzdžių apie užsienio investuotojus. Atvažiuoja, tarkime, atidaro „limonado gamyklą“ ar automobilių detalių fabriką, o tik pūsteli koks finansinis skersvėjis, kai pelno gaunama mažiau milijonų, nei tikėtasi, uždaro įmonę, darbuotojus atleidžia, o veiklą perkelia į palankesnes valstybes.

– Kyla klausimas dėl kalbų, kad reikia sudaryti palankias sąlygas investuotojams ateiti į Lietuvą. Aš nieko prieš, tai yra teisinga. Bet ar mes siekiame, kad pas mus investuotų tokie verslininkai, kurie nenori, nesugeba padorių vakarietiškų standartų laikytis? Manau, mūsų tikslas yra pritraukti tokį verslą, kuriuo galėtume didžiuotis. Sukurti darbo vietas vietos žmonėms, o ne atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių ir mokėti mažiau nei mūsų piliečiams.

Pastaba: pasak I.Ruginienės, atėjus naujam investuotojui, visi tikimės, kad pakeis situaciją pas mus, bet jis iš tiesų prisitaiko prie mūsų sąlygų. Redakcijos archyvo nuotr.

– Žvilgtelėjus į finansines metų ataskaitas, iškart į akis krinta, kad didžiausi atlyginimai vis dėlto mokami Lietuvos investuotojų, o ne užsienio įmonėse. Ir ten darbuotojų kaita yra minimali.

– Dalis Lietuvos investuotojų turi ilgalaikį tikslą. Nėra taip, kad siekiama iškart gauti maksimalų pelną: na, šiandien čia pabūnu, rytoj, kad ir į Lenkiją išvykstu. Norima ilgalaikių santykių su žmonėmis. Lietuva gali ir turi didžiuotis, kad turi aukštųjų technologijų įmonių, kurios vertina savo darbuotojus. Ir tokius darbdavius reikėtų skatinti.

Sekmadieniais imta trumpinti darbo laiką motyvuojant, kad tai daroma dėl darbuotojų gerovės, bet iš tiesų nulėmė alkoholio prekybos apribojimas.

Pažiūrėjus, kas pas mus atvažiuoja, reikėtų pripažinti, kad su jais turime problemų. Ypač su tais, pas kuriuos tėvyninėse šalyse didelę reikšmę turi kolektyviniai susitarimai. Čia, Lietuvoje, tos reikšmės nebėra. Atsiranda nurodymų dorotis su darbuotojais ir pan.

Sakykime, prekybos tinkluose atėjus naujiems investuotojams nelabai kas pasikeitė. Net pažiūrėjus į viešai skelbiamų atlyginimų lygį nesimato, kad kas nors išsiskirtų pastebimai. Ne kažkoks kosmosas.

– Gal vieną kitą tradiciją užsienio investuotojai atnešė į Lietuvą? Kaip poilsio dienas per šventes, papildomų socialinių garantijų ir pan. Ar jos ir šiaip būtų atsiradusios?

– Manau, kad būtų atsiradusios, nepaisant nieko. Prisimenu, dėl poilsio per šventes ir savaitgaliais diskutavome. O, Dieve, kokių pykčių ir emocijų buvo, kokių aršių diskusijų! Sekmadieniais imta trumpinti darbo laiką motyvuojant, kad tai daroma dėl darbuotojų gerovės, bet iš tiesų nulėmė alkoholio prekybos apribojimas. Pamačius, kad nelabai kas užeina pirkti kitko, ir sutrumpinta. Naudingiau – uždaryti anksčiau. Ir dėl švenčių dienų verslininkai skaičiuoja, kas apsimoka, kas – ne. Iš šono atrodo, kad daroma dėl darbuotojo gerovės, tačiau apyvarta maža, bet mokėti tenka didesnį atlyginimą.

Kas sausio 1-ąją eina į parduotuves? Mažuma. Viskas suskaičiuota. Kiekviena sekundė. Gal kas pasikeis į gera dėl darbuotojų trūkumo. Prisimenu, 2008-aisiais per krizę atsirado nemokami pietūs, pavėžėjimo paslaugos ir pan., nes nebuvo kam dirbti. Manau, kad ir dabar panašiai tenka gerinti darbo   sąlygas.

– Lietuvos kapitalo įmonės pamėgo vežtis darbuotojus iš užsienio, nemokamai apgyvendina bendrabučiuose, maitina pietumis. Vietos darbuotojams tokių pamaloninimų nesuteikia. Mintis tokia – saviškiai niekur nepabėgs.

– Daug kas pas mus daroma išradingai, niekas nepuola gerinti darbo sąlygų ir didinti atlyginimų. Sukčiaujama su atsivežtiniais darbuotojais. Nes pasikviesti nekvalifikuotų darbuotojų neleidžiama. Įforminama, kaip kvalifikuota darbo jėga, bet realiai dirba nekvalifikuotus darbus. Visiems sumokami socialinių garantijų mokesčiai. Pagrįstai kyla klausimų, kodėl jie nemokamai apgyvendinami, o saviems neatlyginama už būstą, nekompensuojama už komunalines paslaugas ir t.t.

– Ar užsienio investuotojai geresni nei mūsiškiai, ar blogesni?

– Nereikia skirstyti investuotojų pagal kategoriją – užsienio ar Lietuvos. Jei verslininkas padorus, jis toks bus visur, kad ir kur būtų. Gaila, pas mus ir vienų, ir kitų mažai. Jei jų būtų daugiau, tai įpareigotų visus geriau elgtis su savo žmonėmis.

Ženevoje įsikūrusi JT Prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) prognozuoja, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) šiemet pirmą kartą nuo 2005 metų nukris žemiau 1 trln. dolerių (880 mlrd. eurų) ribos. Praėjusiais metais bendra TUI suma siekė 1,54 trln. dolerių (1,36 trln. eurų).

Kitąmet investicijos susitrauks dar apie 5-10 proc., o 2022 metais ims atsigauti.

„Besivystančiose ekonomikose bus pastebėtas didžiausias TUI kritimas“, kadangi jos yra labiausiai priklausomos nuo užsienio pinigų, kuriuos panaudoja gamybai ir žaliavų gavybai, teigė UNCTAD investicijų ekspertas Jamesas Zhanas.

5 tūkst. didžiausių pasaulyje tarptautinių įmonių, atsakingų už didžiąją daugumą užsienio investicijų, vidutiniškai apie 40 proc. sumažino savo šių metų pelno prognozes.

UNCTAD užfiksavo, kad pirmaisiais 2020-ųjų mėnesiais 50 proc. sumažėjo tarpvalstybinių susijungimų ir įsigijimų.

UNCTAD teigė, kad koronaviruso krizė paskatins ekonominio nacionalizmo ir automatizuotos gamybos tendencijas, kadangi šalių vyriausybės ir bendrovės bandys apsisaugoti nuo galimų sukrėtimų ateityje.

Be kita ko, prognozuojama, kad bendrovės kurs trumpesnes ir atsparesnes vertės grandines, apimančias mažiau gamybos etapų mažiau šalių.

„Investuok Lietuvoje“ antradienį paskelbė, kad per 2018-uosius iš viso buvo pritraukti 45 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurie planuoja sukurti rekordinį darbo vietų skaičių – 4,6 tūkstančio.

Lyginant su 2017 metais, kai buvo pritraukti 39 projektai, pernai numatytų įgyvendinti TUI projektų skaičius išaugo 15 procentų.

„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia pagrindines praeitų metų tendencijas – finansinių technologijų sektoriaus iškilimą, paslaugų centrų industrijos brandą bei didėjantį įmonių susidomėjimą vykdyti tiriamąją veiklą Lietuvoje.

2018-ieji – fintech metai

Savo pranešime „Investuok Lietuvoje“ 2018-uosius pavadino finansinių technologijų (fintech) metais. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas išdavė jau šimtąją licenciją, kurios leidžia fintech įmonėms teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Katino, pagrindas fintech investicijų pritraukimui buvo padėtas 2017 metais.

M. Katinas / G. Savickio (ELTOS) nuotr.

„2017 metais padėtas centrinio banko modernaus reguliavimo pagrindas, kuris leido būtent 2018 metais pritraukti didžiulį kiekį naujų finansinių technologijų įmonių į Lietuvą. Kitas aspektas, kad fintecho bumas leidžia pritraukti ne tik jaunas technologines įmones, bet ir sukuria papildomą vertę stambioms pasaulio finansinėms technologijų korporacijoms. „Moody's“ į Lietuvą atėjo ne dėl fintecho, bet mūsų reputacija tarptautinėse rinkose tikrai prisidėjo prie sėkmės“, – BNS sakė M. Katinas.

Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė fintech sektoriaus plėtros planą. Anot M. Katino, šis planas yra puiki strateginė iniciatyva.

„Tikimės, kad įgyvendinimas (fintech plano – BNS) bus toks pats sklandus kaip ir jo patvirtinimas. Jei prielaidos pasiteisintų, Lietuva per ateinančius 7 metus sukurtų visiškai naują sektorių su keliu tūkstančių darbo vietų ir atlyginimais, kurie viršija bendrą vidurkį bent keturis kartus“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus.

Vyriausybės plane numatoma šiemet į Lietuvą privilioti dvi reikšmingas fintech bendroves, 15 proc. padidinti sektoriaus įmonių skaičių, o Lietuvai iškeltas tikslas patekti bent į vieną reikšmingą tarptautinį finansinių centrų reitingą.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu taip pat neretai kalbama apie rizikas, kurias su savimi nešasi didieji fintech sektoriaus žaidėjai, tačiau M. Katinas teigia, kad derėtų visiškai pasitikėti Lietuvos banko (LB) kompetencija, o reikšmingų rizikų dėl sparčiai augančio įmonių skaičiaus sektoriuje esą nėra.

„Mes visiškai pasitikime centrinio banko kompetencija suvokti ir reguliuoti naują sektorių. Reiktų prisiminti, kad bet koks inovatyvus sektorius reikalauja iš valstybės naujo požiūrio reguliavime. Negalime tikėtis, kad pritrauksime naujas įmones, bet jokių su tuo susijusių rizikų neturėsime. Praktiškai bet kokio investuotojo atėjimas į rinką tam tikra prasme turi ir rizikų, kurios egzistuoja šalia“, – sako M. Katinas.

Svarbiausia metų investicija – „Moody's“

Paprašytas išskirti svarbiausias praėjusių metų investicijas, M. Katinas visų pirma išskyrė tarptautinės kapitalo rinkų bendrovės „Moody's“ atėjimą į Lietuvą, taip pat Jungtinės Karalystės fintech startuolio „Revolut“ ir JAV interneto giganto „Google“ atėjimus.

„Moody's“ turbūt būtų (svarbiausia investicija – BNS) kompetencijos ir dydžio prasme, nes tai tikrai bus viena didžiausių investuotojų rinkoje, kuris sukurs tikrai didelį kiekį darbo vietų. Iš kitos pusės „Revolut“ atėjimas fintech srityje yra ta žvaigždė, kuri garantuotai leis jau šiais metais pritraukti naują dalyvių skaičių. Tokio lygio žaidėjai tarsi patvirtina lokacijos perspektyvumą“, – sako M. Katinas.

„Moody's“ apie biuro Vilniuje steigimą pranešė praėjusių metų gruodį – Lietuvos sostinę bendrovė pasirinko naujausiam biurui Europoje steigti. Darbuotojų priėmimą įmonė planuoja pradėti šių metų sausį, „Moody's“ pradžioje žada įdarbinti iki 200 specialistų, tačiau, „Investuok Lietuvoje“ teigimu, biuras per artimiausius metus turėtų augti.

„Revolut“ specializuoto banko licenciją taip pat gavo gruodį. „Revolut“ žada veiklą Lietuvoje pradėti 2019-ųjų vasarą ir iš esmės pakeisti bankų sektoriaus žaidimo taisykles, nors plėtros masto kol kas prognozuoti nedrįsta.

„Google“ Lietuvoje iš LB gavo elektroninių pinigų licenciją savo įsteigtai bendrovei. Licencija įmonei „Google Payment Lithuania“ suteikia teisę leisti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas.

„Google“ turi elektroninių pinigų licenciją Didžiojoje Britanijoje. Jos pastangos gauti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančią licenciją Lietuvoje gali būti susijęs su Britanijos pasitraukimu iš ES, nes yra rizikos, kad chaotiško pasitraukimo atveju britų įmonės neteks priėjimo prie ES rinkos.

Problema regionuose – talentų trūkumas

Pernai taip pat plačiai buvo aptarinėjamos investicijos regionuose, pavyzdžiui, tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ beveik 30 mln. vertės investicijos Visagine ir Pabradėje, bendrovės „Aga“ 20 mln. eurų investicija į dujų gamyklą Kėdainiuose.

Pasak M. Katino, džiugu yra tai, kad investicijos regionuose nebėra atsitiktinumas.

„Džiugu, kad nuo „Dovistos“ (langų gamintojo – BNS) atėjimo Marijampolėje matome, kad tai nėra atsitiktinė tendencija ir kad kiekvienais metais gamybos įmonių vis atsiranda – tai ir „Intersurgical“ atvejis ir Kėdainių gamybos įmonė“, – sako M. Katinas.

Tačiau „Investuok Lietuvoje“ vadovas nerimauja dėl švietimo padėties – Lietuvos švietimo sistema, jo vertinimu, neišugdo pakankamai talentų, o ši problema ypač aštri yra regionuose.

„Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus. Kaip pavyzdį galiu paminėti – kai kuriuose pramoniniuose miestuose (per metus – BNS) mes paruošiame mažiau negu 30 inžinierių. Toks skaičius tikrai neleidžia lengvai pritraukti stambių gamybinių kompanijų“, – pripažįsta M. Katinas.

M. Katinas vertina, kad užsienio investicijos yra bene vienintelė galimybė per trumpą laikotarpį padaryti didelį postūmį regionų vystymesi.

„Grubiai tariant, viena labai stambi įmonė regione sukuria teigiamą ekonomikos spiralę. Negana to, kad ji pradeda ruošti tinkamos kompetencijos žmones, pati investuoja į švietimo infrastruktūrą, aplink ją taip pat atsiranda naujos įmonės, kurios pradeda vystytis ir ta ekonomika kyla vien dėl to pirminio žaidėjo atsiradimo“, – pabrėžia jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad būtent talentų trūkumas riboja užsienio kapitalo plėtrą regionuose.

„Tai yra vienas pagrindinių „vištos-kiaušinio“ sprendimų. Nėra naujo didelio žaidėjo rinkoje, kuris sukurtų pirmąjį postūmį. Iš kitos pusės, tas didysis žaidėjas klausia, kiek šiuo metu yra tinkamos kompetencijos žmonių regione. Norint tą dilemą išspręsti, reikia valstybės intervencijos, kad ji sukurtų vadinamąjį pirminį talentų skaičių regione, o paskui tikėtis, kad stambi lietuviško ar užsienio kapitalo įmonė tą ekonomikos vystymą multiplikuos“, – svarsto M. Katinas.

Valstybė turėtų krypti link kokybinio aspekto

Lietuvos patrauklumo augimas užsienio investuotojams atsispindi ir tarptautiniuose reitinguose – praėjusių metų spalį paskelbtame „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo iki rekordinės 14 vietos.

Pasak M. Katino, teigiama yra tai, kad valstybė vis gerina verslo reguliavimo aplinką, dėl ko pagal „Doing Business“ reitingą Lietuva tapo lydere Vidurio ir Rytų Europoje.

„Šita sritis tikrai dar gali būti vystoma, bet tai jau yra neblogai. Vis dėlto, nors jau kartoju ne pirmą kartą – švietimas yra mūsų Achilo kulnas. Norint Lietuvai apversti savo ekonomiką modernios ekonomikos pusėn, reikia, kad tas talentų skaičius, kuris baigia universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas, drastiškai keistųsi. Šiandien traukiame tikrai didelius kiekius investicijų, bet gali kilti klausimas, ar tų talentų užteks per ateinančius 10 metų, jeigu švietimo pokyčiai nebus įgyvendinti“, – sako M. Katinas.

Kalbėdamas apie ateitį, pašnekovas teigia, kad pagrindiniai tikslai dabar turėtų krypti ne link kiekybinio, o kokybinio aspekto.

„Dėl to, kad žmonių skaičius rinkoje nėra begalinis, mums daug svarbiau būtų pritraukti aukštesnės kokybės investicijų, kurios būtų vadinamasis crème de la crème sluoksnis ekonomikoje, kaip „Moody's“, „Revolutas“. Naujos galbūt kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto įmonės leistų suformuoti visiškai naują ekonomikos sluoksnį ir mums atrodo, kad kokybinis aspektas yra daug svarbesnis nei kiekybinis“, – pabrėžia M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, reikėtų siekti, kad naujos investicijos per metus Lietuvoje sukurtų ne mažiau nei 4 tūkst. darbo vietų, nes tai užtikrintų Lietuvai stiprų ir tvarų augimą.

Laisvoji ekonominė zona – specialiai ūkinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos įstatymo nustatytos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigtos septynios LEZ: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių. Tiesa, LEZ teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl jos dažniausiai kuriasi priemiesčiuose, plynuose laukuose.

Investuotojus į tokias zonas labiausiai traukia mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 proc. mažesnį – žemės nuomos mokestį. Taip pat zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekia ne mažesnę kaip 1 mln. eurų sumą, šešis mokesčių laikotarpius nemoka pelno mokesčio, o kitais dešimt mokesčių laikotarpių jai yra taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ir tai tik vieni iš daugelio mokesčių lengvatų.

Milijoninės investicijos

Kauno LEZ, viena stipriausių ekonominių zonų Lietuvoje, nuo aktyvios veiklos pradžios jau yra pritraukusi 661 mln. eurų investicijų, t.y. lėšų, kurias įmonės jau yra arba dar tik planuoja investuoti į savo projektus. Klaipėdos LEZ nuo Kauno investicijų atžvilgiu taip pat neatsilieka, netgi šiek tiek pirmauja. Įmonių investicijos Klaipėdos LEZ nuo veiklos pradžios iki 2016 m. pabaigos siekė daugiau nei 671 mln. eurų, o vidutinis pritrauktų investicijų skaičiaus augimas per pastaruosius trejus metus yra maždaug 35 proc. kasmet.

Pasak Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Vyto Petružio, užsienio investicijos yra vienas labiausiai vertinamų ekonominių aspektų, todėl galima pasidžiaugti, kad iš visų Kauno LEZ investicijų net 70 proc. sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Šiandien aktyvią veiklą vykdančios įmonės Kauno LEZ sukuria 0,31 proc. tiesioginio šalies BVP, sumoka apie 6 mln. eurų mokesčių per metus. Veiklą pradėjus visoms įmonėms, kurios šiuo metu dar tik kuriasi (aštuonios įmonės, įskaitant "Hella", "Hollister Inc" ir "Continental"), šis rodiklis dar labiau išaugs. Padaugės ir darbuotojų, dabar jų yra apie 1,5 tūkst.

O štai Klaipėdos LEZ šiuo metu dirba virš 4,3 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 5,4 proc. visų Klaipėdoje dirbančių asmenų. Ateityje planuojama kurti ir daugiau papildomų darbo vietų, į kurias bus siekiama pritraukti esamus Lietuvos gyventojus ir gyvenančius užsienyje. Klaipėdos LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, 29 jų – didžiosios užsienio ir Lietuvos gamybos ir logistikos įmonės. Kiekvienais metais Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės generuoja 2,5–5 proc. Lietuvos BVP.

Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos.

Vilniuje LEZ nereikalinga?

Atrodytų, šitiek investicijų pritraukiančios LEZ galėtų puikiai pasitarnauti ir Lietuvos didmiesčiui Vilniui, kuris tokios ekonominės zonos neturi. Vis dėlto Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigia, kad net jei ir būtų noras, Vilniuje LEZ statyti niekas neleistų, nes tai  priemonė skatinti mažesnių miestų ekonomiką, o Vilniuje esanti investicijų koncentracija ir taip yra didžiulė.

"Vilniaus apskritis ir regionas yra milžiniškas savo potencialu ir galimybėmis, bet nacionalinė valdžia niekada, bent jau šią kadenciją neleis turėti LEZ, nes tai jie mato kaip įrankį skatinti regionus. Mes nesame tas miestas, kuriam reikia tokios didelės pagalbos. LEZ yra tiems miestams, kuriems reikia pagalbos pritraukti didesnes investicijas, todėl jie ir yra pastatyti prie tokių miestų kaip Kėdainiai ar Akmenė. Ten verslas natūraliai be subsidijų neateina. Vilniui užtenka ir esančio pramonės parko, nes taip yra truputėlį patogiau sprendžiant žemės, teritorijos, komunikacijos vystymo klausimus, kad įmonės galėtų greitai įsikurti. Vilnius be LEZ tikrai nenukentės, nes viskas ir taip vystosi puikiais tempais ir tuo džiaugiamės", – teigė P.Poderskis.

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šiuo metu gal ir yra tikslinga Vilniaus miestui gyvuoti be LEZ, tačiau ateityje tai gali atsiliepti konkuruojant su didžiaisiais kaimyninių šalių miestais.

"Vilniaus plėtra yra kiek chaotiška, tad tų vietų plėstis galbūt ir nėra labai daug, nes priemiesčiai yra nemažai apgyvendinti. Atitinkamai tokiose zonose yra brangiau kurtis, todėl santykinai tos subsidijos, kurios būtų teikiamos investuotojui, galbūt neatsipirktų, tad manau, kad didesni lūkesčiai Vilniuje yra siejami su paslaugų sektoriumi. Bet gal tai Lietuvos mastu ir nėra blogai, nes turime turbūt stipriausią LEZ Kaune, taip pat Klaipėdoje, kituose miestuose – nebūtina visko sukoncentruoti Vilniuje. Tačiau žiūrint ateities mastu ir vertinant Vilniaus konkurenciją su Ryga, Talinu ar Varšuva, galbūt būtų tikslinga LEZ turėti ir Vilniuje", – komentavo Ž.Mauricas.

Gaivina regionus

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis mano, kad Vilniuje – ir taip didelė darbuotojų paklausa, todėl mokesčių lengvatos siekiant kurti darbo vietas nėra aktualios.

"Vilnius šiuo metu stabiliai plečiasi, būtent todėl Vyriausybė mums ir neleidžia steigti LEZ. Tačiau suprasdami, kad aukštųjų technologijų ir lengvoji pramonė yra reikalinga bei turinti daug potencialo, žvalgomės naujos teritorijos, kuri galėtų apimti didesnį pramonės parką. Kadangi jos dar nesame radę, pajudinome Vismaliukų teritoriją. Ten yra įsteigtas pramonės parkas ir jos operatorius Šiaurės miestelio technologijų parkas jau po truputį pradeda pritraukti naujas kompanijas. Dėmesys dabar yra skiriamas būtent tam mažam pramonės parkui Vismaliukuose, tačiau ieškome ir naujos vietos, kurią deriname kartu su "Investuok Lietuvoje" ir bandysime ją suradę dar šiemet pateikti kaip perspektyvą naujam pramonės parkui", – žadėjo P.Poderskis.

Pasak Ž.Maurico, Vilnius mato savo kryptį kiek kituose sektoriuose, todėl orientuojasi būtent į juos: "Vilnius taip ar taip pritraukia didžiąją dalį investicijų, ateinančių į Lietuvą, todėl tai turbūt daugiau politinis sprendimas steigti LEZ kituose miestuose, skatinant jų gyvybingumą ir mažinant atsilikimą nuo Vilniaus. Investuotojai taip pat natūraliai renkasi didesnius, ekonomiškai gyvybingesnius miestus, tai galbūt ta LEZ nauda Vilniuje nebūtų tokia jaučiama, nes LEZ išlaikyti vis tiek kainuoja – tiek subsidija investuotojams, tiek ir jų veiklos užtikrinimas, tiek ir mokesčių lengvatos yra papildomos sąnaudos."

"Maži miesteliai susiduria su iššūkiais – savivaldybių nenoru įsileisti investuotojus: tai tarša per didelė, tai triukšmas ar šiaip chaotiška plėtra. Man patiko Tauragės istorija, kuri anksčiau buvo nedidelę perspektyvą turintis miestas, tačiau dabar ten – pramonės parkas. Aišku, jei kiekvienas miestelis turės LEZ, tai turbūt tiek investuotojų nepritrauksime, nes paprasčiausiai neturime tiek darbuotojų, O pinigai bus išmesti į balą. Čia reikia ieškoti pusiausvyros ir tikėtis centralizuotos valdžios pagalbos, nes neužtenka visą naštą palikti tik savivaldybėms", – teigė ekonomistas.

Šviesi ateitis

Kaip teigė Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius V.Petružis, tik praėjusiais metais buvo inauguruota antrojo vystymosi etapo, esančio Kauno oro uosto kaimynystėje, pradžia ir šiuo metu ten jau intensyviai vyksta trys statybų darbai. Šiandien yra išnuomota tik 20 proc. visos Kauno LEZ teritorijos, todėl yra daug erdvės toliau augti, pritraukti dar daugiau Lietuvos ir užsienio investuotojų, kurie paverstų Kauno LEZ prestižine industrine zona.

Klaipėdos LEZ teritorijoje liepos mėnesį iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas "FlexStart". Į jo statybą investuota 3,3 mln. eurų. Pastatas bus pritaikytas prietaisų ar elektronikos gamybos, elektroninių automobilių komponentų gamybos, metalo apdirbimo ar surenkamosios pramonės įmonėms.

"Pastaruoju metu stebime tendenciją, kad gamybos įmonės yra labiau linkusios nuomotis patalpas, o ne jas pirkti. Reaguodami į šį poreikį, potencialiems investuotojams siūlome "FlexStart" pastatą, kuriame gamybinės kompanijos vos per du tris mėnesius galės įsikurti ir pradėti savo veiklą. Šiuo metu jau vykdome derybas su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių", – sakė Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Praėjusiais metais "Financial Times" patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge Klaipėdos LEZ buvo įvertinti už sudarytas sąlygas investuotojams veiklą pradėti greitai ir efektyviai. 2015 m. Klaipėdos LEZ patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge "Financial Times" buvo įvertinta už vietos bendradarbiavimo sąlygas. 2010 m. ji užėmė penktąją vietą tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą.

Planuoja plėstis etapais

Preliminariais duomenimis, bendra investicijų suma Kauno rajone per ateinančius penkerius metus gali siekti ne mažiau kaip 250 mln. eurų. Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, didelių užsienio kompanijų investicijos, kurios šiemet buvo rekordinės, svarbios ne tik Kauno regionui, bet ir visai Lietuvai. Kartu jis atkreipė dėmesį į problemas, kurias būtina spręsti krašte, kuriame sparčiai plečiasi verslas.

Automobilių komponentų milžinė "Hella" 8,9 ha sklype šalia Sergeičikų kaimo jau pradėjo statyti vieno modulio 7 tūkst. kv. m ploto gamybines patalpas, prie kurių ateityje bus galima prijungti dar tris panašius modulius. Pirmame etape planuojama investuoti iki 30 mln. eurų ir sukurti 250 darbo vietų. Ateityje veiks 20 technologinių linijų, o baigus projektą įmonėje turėtų dirbti maždaug 2 tūkst. žmonių. "Hella" vadovai jau formuoja naują komandą, ieškodami darbuotojų bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu.

Kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavęs tuometis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šios gamyklos atidarymas bus naudingas visai Lietuvai. "Bendrovės "Hella" atėjimas bus stiprus signalas ir kitoms užsienio įmonėms, nes jos Lietuvą matys kaip inžinerinės pramonės šalį, kur galima gaminti ir tiekti detales didžiausiems automobilių gamintojams", – tuomet teigė M.Sinkevičius.

"Hella" yra tarptautinė bendrovė, kurioje dirba 38 tūkst. darbuotojų 35 šalyse. Įmonių grupė kuria inovatyvias apšvietimo sistemas ir elektronikos sprendimus automobilių pramonei, jai priklauso vienas didžiausių automobilių detalių, aksesuarų, diagnostikos ir paslaugų mažmeninės prekybos tinklų Europoje. 2016–2017 m. "Hella" pardavimo pajamos siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

Kurs ateities technologijas

"Continental" – kita milžiniška tarptautinė bendrovė, kurios atstovai neseniai pasirašė susitarimą su Lietuvos Vyriausybe dėl 95 mln. eurų vertės gamyklos statybų. Tai bus viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvos istorijoje. "Continental" vadovų paskelbtą sprendimą viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" vadovas Mantas Katinas vadina lūžiu, galinčiu pritraukti į Lietuvą daugiau automobilių pramonės vystytojų. Projektą planuojama įgyvendinti pakaunėje, todėl jis buvo pristatytas ir Kauno rajono vadovams. Raudondvario dvare įvykusiame susitikime "Continental" viceprezidentas Peteris Grünas patvirtino, kad jau parengtas gamyklos projektas, statybas numatyta pradėti kitų metų viduryje, o gamybą pradėti iki 2019 m. vidurio. Kauno rajone ruošiamasi statyti į ateities technologijas orientuotą gamyklą. 16 tūkst. kv. m ploto gamybos padalinyje "Continental" gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui komponentus: durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmaniąsias langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos jutiklius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.

"Continental" skelbia, kad jos padaliniuose 56-iose pasaulio valstybėse dirba 227 tūkst. darbuotojų. Kompanijos pardavimo pajamos 2016 m. siekė 40,5 mlrd. eurų.

Kartu su automobilių pramone koja kojon žengia ir aukščiausio lygio mokymus rengianti "Decura Akademie". Vokietijoje registruota įmonė bendradarbiauja su BMW, "Siemens", "Rols-Royce", HIPP ir kitomis kompanijomis. Neseniai jos padalinys įsikūrė Raudondvaryje.

Gamins stomos priemones

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradėjo statyti gamyklą ir garsi medicinos įrangos gamintoja "Hollister". Bendrovės prezidentas ir generalinis direktorius George'as Maliekelis tvirtino, kad į naują gamyklą planuojama investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Verslininkai pasirinko 13 ha sklypą šalia Sergeičikų kaimo. Jame turėtų atsirasti ne tik gamybinės patalpos, bet ir nedidelis skveras, laisvalaikio zonos.

1921 m. įkurta "Hollister" yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje stomos priežiūros, šalinimo sistemos sutrikimus lengvinančių priemonių gamintojų, taip pat siūlanti intensyvios terapijos ir žaizdų priežiūros reikmenis.

"Hollister" atstovai pastebėjo, kad jų kompanijos gaminamos produkcijos paklausa ypač didėja Europos šalyse, kurios susiduria su opiomis senstančios visuomenės problemomis. Bendrovė netipiška tuo, kad jos savininkai yra įmonės darbuotojai.

Nesnaudžia ir lietuviai

Be minėtų verslo milžinų, Kauno LEZ domisi ir daugiau investuotojų – daugiausia logistikos, aviacijos įmonės. "Užsienio investuotojai žada sukurti daug naujų darbo vietų, tačiau mums svarbus ir vietinis verslas. Didžiuojamės pasaulio rinkas užkariaujančiomis "Garlita", "Elinta", "Hoptransa", MTC, "Baltic Transline", BLS ir kitomis lietuviško kapitalo įmonėmis", – vardijo V.Makūnas.

Meras pabrėžė, kad verslas sparčiai vystosi ne tik LEZ, bet ir kitose teritorijose: Garliavoje, Domeikavos seniūnijoje esančiame Kumpių kaime, šalia automagistralės Vilnius–Kaunas esančiame logistikos parke, Babtų seniūnijoje.

Šiemet Ringauduose atidarytas bendrovės "Analizė" šiuolaikinis medicinos priemonių sandėlis ir biuras. Naujojo pastato dydis – 2,6 tūkst. kv. m, vertė apie 2,5 mln. eurų.

Naujame logistikos centre Mitkūnų kaime įsikūrė veterinarijos priemonėmis prekiaujanti "VetMarket". Garliavos apylinkių seniūnijoje veikianti baldų gamykla "Nordic Idea" taip pat smarkiai plečiasi. Netrukus bendras visų jos gamybos patalpų plotas sudarys 7 tūkst. kv. m, o pajėgumas išaugs tris kartus. Į naujas gamybos patalpas ir įrenginius įmonė investavo 6 mln. eurų.

Dideli iššūkiai savivaldybei

V.Makūnas tvirtino, kad investuotojus į pakaunę traukia patogi geografinė padėtis, išvystyta transporto infrastruktūra, patraukli verslo aplinka, didelio miesto kaimynystė. Kartu meras pabrėžė, kad sėkmė lydi tada, kai įvairios institucijos dirba sutelktai. "Nereikia tverti tvorų tarp savivaldybių ar lenktyniauti, kieno nuopelnai didesni – investicijos naudingos visam kraštui", – teigė V.Makūnas.

Vienai savivaldybei sunku įveikti tokius iššūkius, todėl reikia, kad sprendžiant strateginius klausimus dalyvautų ne tik savivaldybių, bet ir Vyriausybės, verslo atstovai.

Verslo atstovai nori įsikurti ir pradėti veikti kuo greičiau, todėl savivaldybė siekia skubiai rengti statybų planavimo dokumentus, rūpintis keliais, komunikacijomis, tarpininkauti su kitomis institucijomis. "Didžiulį darbą pritraukiant investuotojus atlieka Ūkio ministerija, kelių infrastruktūros klausimus padeda spręsti Lietuvos automobilių direkcija. Norėčiau padėkoti ir viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" komandai, kuri į mūsų kraštą nukreipė ne vieną stambų investuotoją", – kalbėjo rajono vadovas.

Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis tvirtino, kad Vyriausybė ir savivaldybė į LEZ yra investavusios apie 5 mln. eurų. Dar daugiau investuoja pati LEZ įmonė.

Dabar ypač aktualu įrengti įvažas ir viadukus į pramonės zonas, kad sunkusis transportas aplenktų gyvenamuosius kvartalus.

V.Makūnas pabrėžė, kad svarbu matyti ne tik investicijas, kuriamas darbo vietas, bet ir šalia gyvenančius žmones, kuriems verslo atėjimas gali kelti nepatogumų, tokių kaip padidėjęs transporto srautas ir pan. "Vienai savivaldybei sunku įveikti tokius iššūkius, todėl reikia, kad sprendžiant strateginius klausimus dalyvautų ne tik savivaldybių, bet ir Vyriausybės, verslo atstovai", – tvirtino meras.

Būtina gerinti kelių tinklą

Kauno rajone plečiasi kelios verslo zonos. Tam, kad jos būtų prieinamos ir nekeltų problemų gyventojams, itin svarbu rūpintis kelių infrastruktūra. Savivaldybės ir Automobilių kelių direkcijos lėšomis šiuo metu tvarkomos Karmėlavos ir Ramučių, esančių šalia Kauno LEZ, pagrindinės gatvės, tiesiami šaligatviai, įrengiamas apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai. Meras džiaugiasi, kad Susisiekimo ministerija atgaivino primirštą Karmėlavos aplinkkelio idėją.

Logistikos parke įsikūrusioms "Lidl", "Limedikai", Lietuvos paštui ir kitoms įmonėms labai reikėtų patogesnės ir saugesnės įvažos į automagistralę. Automobilių kelių direkcija jau ieško sprendimų.

Kumpių kaime, prie automagistralės Kaunas–Klaipėda, Vokietijos bendrovė "Hegelmann Transporte" stato logistikos įmonę, kurios vertė sieks 20 mln eurų. Šioje zonoje įsikūrę "Senukų" logistikos sandėliai ir dar apie 60 įvairių įmonių, kurios seniai laukia viaduko.

"Dėl transporto spūsčių kenčia ne tik verslininkai, bet ir visa Užliedžių seniūnija. Šalia automagistralės "Via Baltica" įsikūręs logistikos centras "Baltic Logistic Solutions" taip pat norėtų plėstis, tad čia irgi gyvybiškai reikia įvažos", – vardijo problemas V.Makūnas.

Įvertino ir ekspertai

Meras pabrėžė, kad šalia augančių pramonės teritorijų svarbu kurti žaliąsias zonas, statyti vaikų darželius, maitinimo įstaigas. Savivaldybė jau parengė Ramučių daugiafunkcio centro rekonstrukcijos projektą. Po vienu stogu įsikurs vaikų darželis, pradinė mokykla, sporto klubas, šalia bus įrengtas parkas. "Iškilusias problemas stengiamės spręsti tardamiesi su verslo bendruomene, Kauno LEZ, oro uosto vadovais", – kalbėjo rajono vadovas.

Kauno rajone vykstančius pokyčius pastebi ir vertina ekspertai, visuomeninės organizacijos. Lietuvos verslo konfederacija už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą Kauno rajono savivaldybę apdovanojo "Auksine krivūle". Septintus metus Lietuvos savivaldybes vertina ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jo reitingų lentelėje Kauno rajonas kol kas nebuvo žemiau antros vietos. Liepos mėnesį Liucernoje (Šveicarija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje Kauno rajonui įteikta Europos verslo asamblėjos (Europe Business Assembly) vėliava ir sertifikatas, pažymintis rajono pranašumus inovacijų bei investicijų srityse.