Apie tai Eltai patvirtino ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

„Eitvydas Bajarūnas nuo 2024 m. balandžio 16 d. yra paskirtas į departamento patarėjo pareigas Užsienio reikalų ministerijos Strateginio valdymo ir analizės departamente“, – komentare raštu teigė P. Levickytė.

ELTA primena, kad E. Bajarūnas iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų atšauktas nuo balandžio 15 d.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu S. Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

„URM rekomenduoja atsisakyti bet kokių kelionių į Baltarusiją. Rusijos karinės operacijos vyksta Baltarusijoje. Esama tam tikros rizikos, kad tiesioginis konfliktas, susijęs su karu Ukrainoje, gali išplisti į Baltarusiją“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad Didžiosios Britanijos galimybės teikti konsulinę pagalbą savo piliečiams Baltarusijos teritorijoje yra labai ribotos.

„Ukrinform“ primena, kad Didžioji Britanija nerekomenduoja savo piliečiams vykti į dar septynias šalis: Iraną, Rusiją, Sudaną, Izraelį, Ukrainą, Libaną ir Palestinos teritorijas.

Šis sąrašas neatima britams galimybės apsilankyti išvardytose šalyse, tačiau jie gali netekti kelionių draudimo išmokų ir susidurti su kitomis problemomis.

„Tyrimo metu nenustatyta jokių URM darbuotojų neteisėtų veiksmų, kurie leistų konstatuoti galimą įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimą ir (ar) neteisėtą atskleidimą viešojoje erdvėje“, – komentare Eltai teigė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

URM praneša apie šio tyrimo rezultatus informavusi ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), iš kurio ir gavo pavedimą atlikti vidinį patikrinimą. Pažymima, jog dalis tyrimo metu nagrinėtų aplinkybių ir medžiagos yra riboto naudojimo, todėl negali būti viešinama.

Ministerija taip pat nurodo pateikusi rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su ambasadorių pavardžių slaptumu. Siūloma įtvirtinti, kad įslaptintas dokumentas apie konkrečius kandidatus į diplomatinius atstovus ir numatomas jų paskyrimo vietas būtų parengtas iki tada, kai pretendentai į ambasadorius yra svarstomi su prezidentu ir ministru pirmininku.

Apie tai, jog URM vykdomas vidinis tyrimas, ministras G. Landsbergis pranešė sausio pabaigoje. Tuomet šalies diplomatijos vadovas tiksliai neįvardijo, ką konkrečiai aprėpia atliekamas patikrinimas, tačiau pažymėjo, jog kalbama ir apie pavardes, pasirodžiusias spaudoje, ir apie kai kurių politikų pasisakymus.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas Gitanas Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot G. Nausėdos, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.

Dėl šio prezidento sprendimo konservatorius Matas Maldeikis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK), prašant įvertinti, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybinės paslapties. Reaguojant į šį kreipimąsi, VSD pavedė URM atlikti vidinį patikrinimą.

„Didžioji naujiena yra tai, kad bus ieškoma naujo kandidato į Lenkiją“, – penktadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tokią informaciją gavome iš Prezidentūros – kad tiesiog reikia ieškoti naujos kandidatūros“, – pridūrė jis, klausiamas, kodėl priimtas toks sprendimas.

Klausiamas, kaip toliau vystysis procedūros ir ar Užsienio reikalų ministerijoje (URM) bus rengiamas naujas diplomatinis konkursas, G. Landsbergis leido suprasti, kad tokiu keliu einama nebus.

„Aš turėčiau didelių abejonių, ar kas nors atrankoje dabar dalyvautų“, – tepasakė jis.

A. Skaisgirytė: prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros

Savo ruožtu prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė žurnalistams sakė, kad reikės ieškoti naujo diplomato, nes sutarta kandidatūra atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.

„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis. Todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti ir nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Ji patikino, kad šalies vadovas kartu su G. Landsbergiu derasi dėl kitos kandidatūros. A. Skaisgirytės manymu, ji galėtų būti apsvarstyta jau kitame URK posėdyje.

„Todėl prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros. Aš labai tikiuosi, kad pavyks iki galo ją suderinti“, – pridūrė patarėja.

Neatskleidžia, ar atkritusi kandidatūra į atstovybę Lenkijoje yra prezidento patarėja

Visgi, nei G. Landsbergis, nei A. Skaisgirytė nesiėmė komentuoti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, esą į ambasadą Varšuvoje prezidentas pasiūlė skirti savo patarėją. Apie tai penktadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt.

„Esu sakęs, kad nekomentuosiu pavardžių – tikrų ar netikrų“, – sakė G. Landsbergis.

„To nekomentuosiu, kadangi tai yra konfidenciali informacija“, – antrino A. Skaisgirytė.

URK apsvarstė didžiąją dalį teiktų kandidatūrų

Kaip pranešta anksčiau, penktadienį uždarame posėdyje URK tęsė 2024 m. ambasadorių rotacijos svarstymus. Po posėdžio politikai teigė, jog komiteto nariai apsvarstė didžiąją dalį teikimų.

„Visos, kurias spėjome pristatyti šiandien – tos sulaukė (pritarimo – ELTA)“, – žurnalistus informavo G. Landsbergis.

„Dauguma patvirtintų. Trūksta dar vieno posėdžio, kad vos ne visa šių metų rotacija būtų parengta. Dėl to tenka džiaugtis“, – savo ruožtu teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Visgi, vėl stringančio ambasados Varšuvoje klausimo, rodos, URK nariai nebuvo linkę sureikšminti.

„Aš esu giliai įsitikinęs, kad tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras, tiek mes, Seimo nariai, skiriame šiek tiek daugiau laiko tam, kad žmogus, kuris būtų paskirtas į tokią svarbią valstybę kaip Lenkija, iš tikrųjų būtų geriausia, ką Lietuva gali išsiųsti“, – klausiamas apie naujos kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje paieškas sakė Seimo „valstietis“ Giedrius Surplys.

„Labai lauksime to paskutinio siūlymo. Tikiuosi, kad tas paskutinis posėdis bus toks, koks buvo ir šiandien – kai visos valdžios labai gražiai sutarė dėl tų kandidatų“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimo.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

„Tęsime darbus. Tikimės juos baigti, nes tuo faktiškai paruoštume visą diplomatinę rotaciją šiems metams ir galėtume susikoncentruoti ne į žaidimus smėlio dėl kandidatūrų dėžėje, bet į tuos darbus, kuriuos ambasadoriai turi atlikti savo buvimu valstybėse“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Šį klausimą URK pradėjo svarstyti dar trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje. Tačiau, kaip teigė Ž. Pavilionis, suspėta aptarti tik pusę teiktų kandidatūrų.

Tiesa, trečiadienį URK priėmė sprendimą dėl į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno – komiteto nariai pritarė jo atšaukimui.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

Ministerija parengė ir paviešino tai numatančius nutarimų projektus.

URM teigimu, atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir tai, kad bendradarbiavimas su jomis yra visiškai sustabdytas ir neįmanomas, susitarimus reikia denonsuoti.

„Priėmus nutarimų dėl denonsavimo projektus diplomatiniais kanalais bus pranešta Rusijos Federacijos Vyriausybei ir atitinkamai Baltarusijos Respublikos Vyriausybei apie sprendimą nutraukti susitarimus“, – nurodo ministerija.

Pasak jos, Lietuvai vienašališkai nutraukus susitarimus neigiamų pasekmių nenumatoma.

Susitarimas su Baltarusija buvo pasirašytas 1994 metų gruodį, o su Rusija – 1993 metų lapkritį Vilniuje.

Taip pat buvo įsteigtos dvišalės komisijos, kurių posėdžiai  su Rusija nebevyksta nuo 2011 metų, o su Baltarusija – nuo 2015 metų.

„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus“, – Eltai perduotame komentare sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

„Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 m. nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 m. nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija. Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti: laikomės nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija“, – teigiama komentare.

Ministro atstovės teigimu, Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Kremliaus režimo laikinai okupuotose bei neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.

„Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių. Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą“, – teigia P. Levickytė.

Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus.

„Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – pažymi ji.

Savo ruožtu reaguojant į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, atstovė pažymi, kad Lietuva laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų.

„Tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – apibendrino ministerija.

G. Landsbergis sureagavo į Rusijos grasinimus: tai priminimas, kad turime sustiprinti saugumą

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad šią savaitę išsakyti Maskvos grasinimai Baltijos valstybėms yra dar vienas ženklas, kad Lietuva privalo stiprinti savo saugumą.

„Turime nepamiršti, kad kiekvienas rusiškas pasakymas, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime sustiprinti savo saugumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Negalime užsiliūliuoti.

„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Negalime užsiliūliuoti. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienus metus prieš mūsų partnerę Ukrainą. Jos siekiai spaudimo – mažų mažiausiai diplomatinio, o gal ir kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina. Tą patvirtina daugelis mūsų regiono valstybių“, – teigė ministras, komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Baltijos valstybės bando „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

„Turime būti atidūs. Neturime jokių ketinimų nusileisti neteisėtiems ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams. To niekada nebus. Vykdysime tik tai, kas numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis“, – teigė G. Landsbergis.

Savo ruožtu reaguodamas į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą, G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ir taip laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, pažymėjo politikas, ministerija kol kas nemato pagrindo reaguoti į dar vieną Rusijos provokaciją.

ELTA primena, kad Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.

Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva ilgą laiką buvę įtempti dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.

„Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukė tinkamos reakcijos... į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Maskva pareikalavo, kad visos trys šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.

„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.

Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.

„Verta pažymėti, kad Užsienio reikalų ministerija norėjo atšaukti ambasadorių D. Matulionį dar 2023 metais, tačiau prezidentui nesutikus, inicijavo jam tarnybinį tyrimą“, – teigiama pirmadienį BNS atsiųstame Prezidentūros komunikacijos grupės komentare.

„Pačios ministerijos išviešintas vidinis inkriminuoto tarnybinio nusižengimo tyrimas baigėsi niekuo, vis dėlto sukeldamas ambasadoriui reputacinę žalą“, – pažymima jame.

Prezidentūra primena, kad diplomatinio atstovo kadencija dažniausiai yra ketveri metai, kai kuriais atvejais ji gali būti pratęsta iki penkerių metų.

„Kaip jau minėjome – jeigu nepavyktų susitarti dėl pamainos patyrusiam ir profesionaliam diplomatui, Lietuvos atstovybės prie NATO vadovui D. Matulioniui, prezidentas siūlytų pratęsti ambasadoriaus D. Matulionio kadenciją dar vieniems metams“, – nurodė Prezidentūra.

Anot jos, dabar vyksta neformalus kandidatūrų į šiemet atsilaisvinsiančias ambasadorių vietas derinimas.

„Prezidentūra pateikė savo pastabas 2024 metų rotacijai dar sausio 11 dieną. Kai kandidatūros bus suderintos, jas galėtų svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitetas“, – teigiama komentare.

Kaip anksčiau pranešė LRT, D. Matulionis nuo šių metų vasaros atšaukiamas iš pareigų, nepaisant to, jog teisės aktai numato galimybę jo kadenciją pratęsti dar metams. URM nurodė, kad to padaryti nebuvo prielaidų.

Ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė Paulina Levickytė LRT teigė, kad D. Matulionio atšaukimas yra suderintas tarp ministro ir prezidento.

Dėl ambasadoriaus NATO elgesio ministerija praėjusiais metais atliko tarnybinį tyrimą. Tada konstatuota, kad D. Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą, kai nesilaikė instrukcijų per liepą vykusį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje.

Nuobauda jam tuomet neskirta, nes buvo sudėtinga įvertinti padarytą žalą.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad pasitiki ambasadoriumi. Jis taip pat pabrėžė, kad derybos NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu buvo ypač sudėtingos.

Pastaruoju metu Prezidentūra su URM nesutarė dėl to, ką skirti Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis Švedijoje susitiko su šalies ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, užsienio reikalų ministru Tobiasu Billstromu, gynybos ministru Palu Jonsonu ir Švedijos parlamento nariais.

„Ir globalūs, ir Europai kylantys geopolitiniai iššūkiai – Rusijos karas prieš Ukrainą, strateginės infrastruktūros saugumas, energetinė nepriklausomybė dar labiau suartino Baltijos ir Šiaurės šalis, todėl ir toliau bendrai sieksime, kad regioninio bendradarbiavimo formatai būtų stiprinami, ypač regioninio saugumo srityje“, – URM pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak ministro, Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) valstybės panašiai vertina egzistencines grėsmes regionui, todėl turi įtikinti partnerius mobilizuotis ir tęsti paramą Ukrainai.

„NB8 – tai bendrija, kurią vienija vertybinis pamatas, tai vieta, kurioje nereikia derėtis dėl paramos, tokių likę labai nedaug”, – sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad būtina ir toliau izoliuoti agresorę Rusiją ir mažinti jos galimybes tęsti karą, ir akcentavo Europos Sąjungos sutarimo dėl finansinės ir karinės paramos Ukrainai svarbą.

„Turime sutelkti visas pastangas – politines, diplomatines, karines. Europos kontinento, kurio  neatsiejama dalis yra Ukraina, saugumą sustiprinsime tik veikdami išvien, kaip vertybių siejama sąjunga“, – tvirtino G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas Švedijoje lankėsi į pabaigą einant jos stojimo į NATO procesui.

Turkijos parlamentas antradienį ratifikavo Švedijos narystę. Tai dar turi padaryti Vengrija, tačiau šalies premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė paramą Stokholmo prisijungimui prie Aljanso.

„Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai. Todėl tokie prašymai gali turėti konstitucinių įgaliojimų viršijimo požymių bei pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą“, – komentare Eltai nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

Ministerija priminė kad, remiantis Konstitucija, šalies vadovas diplomatinius atstovus užsienio valstybėse skiria ir atšaukia tik Vyriausybės teikimu. Visgi, į Prezidentūros kanclerės kreipimąsi žadama atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

„Į visus kreipimusis bus atsakyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad ministras Seimo Užsienio reikalų komitetui yra pateikęs išsamią depolitizuotos atrankos į diplomatinių įstaigų vadovus bei kandidatūrų derinimo procedūros chronologiją. Minėtame posėdyje dalyvavo ir Prezidento patarėja“, – nurodė G. Landsbergio atstovė.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį Prezidentūros kanclerė kreipėsi į URM kanclerę I. Černiuk, prašant pateikti šalies vadovui informaciją apie ministerijos vykdytus ambasadorių ir diplomatų atrankos konkursus.

„LRPK kanclerė šiandien raštu kreipėsi į URM kanclerę prašydama pateikti Prezidentui dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tame tarpe ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus“, – Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sakė pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministerija esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.