„Atsižvelgdami į pranešimus apie smūgius balandžio 19-ąją, raginame visas šalis dirbti siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. G-7 ir toliau dirbs šiuo tikslu“, – nurodoma G-7 pareiškime.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat sako „reikalaujantys, kad Iranas ir su juo susijusios grupuotės nutrauktų savo atakas“.

„Laikysime Irano vyriausybę atsakingą už jos piktavališkus ir destabilizuojančius veiksmus“, – nurodė ministrai po Italijos Kaprio saloje surengto susitikimo.

G-7 sakė esantis „pasirengęs priimti daugiau sankcijų ar imtis kitų priemonių – tiek dabar, tiek reaguojant į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos.

Tuo metu iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Teheranas atakavo jį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio plačiai kaltinama žydų valstybė.

Nuo to laiko vis garsiau skamba būgštavimai, kad Gazos Ruože besitęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karas gali išplisti regione.

Italų diplomatijos vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) per spaudos konferenciją Kapryje pabrėžė norįs, „kad G-7 pasiųstų labai aiškią žinią: G-7 politinis tikslas – deeskalacija“.

„Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Prieštarauja Izraelio plataus masto karinei operacijai Rafache

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė nepritariantys Izraelio planuojamai „plataus masto karinei operacijai Rafache“, nes tai turėtų „katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat pasmerkė „nepriimtiną civilių gyventojų skaičių“, Gazos Ruože per Izraelio karinį puolimą, surengtą po beprecedentės palestiniečių grupuotės „Hamas“ atakos prieš žydų valstybę.

Izraelis žada pradėti operaciją Rafache, kur glaudžiasi daugybė palestiniečių, pabėgusių iš kitų apgultos palestiniečių teritorijos vietovių.

„Kartojame, kad nepritariame plataus masto karinei operacijai Rafache, kuri turėtų katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“, – sakoma ministrų pareiškime.

Izraelis vis labiau kritikuojamas dėl savo puolimo, pavertusio didelę dalį Gazos Ruožo griuvėsiais, keliamų kančių 2,4 mln. šios teritorijos gyventojų.

„Apgailestaujame dėl visų civilių aukų“, – sakė G-7 ministrai, susitikę Italijos Kaprio saloje.

Jie nurodė, kad „su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į nepriimtiną civilių gyventojų, įskaitant tūkstančius moterų, vaikų ir pažeidžiamų asmenų, nužudytų Gazoje, skaičių“.

Spalio 7-ąją surengtas beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 970 žmonių.

Pažadėjo sustiprinti Ukrainos oro gynybą

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikime Italijos Kaprio saloje įsipareigojo sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

Pareiškime ministrai sakė artėjant birželį numatytam G-7 viršūnių susitikimui tyrinėjantys „visus įmanomus kelius ir galimus variantus“ panaudoti įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba taip pat viešėjo Kapryje ir drauge su G-7 valstybių ministrais aptarė karą jo šalyje.

Jis ragino kolegas pasekti Vokietijos pavyzdžiu, Berlynui savaitgalį paskelbus, kad nusiųs Kyjivui papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

„Esame pasiryžę stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išsaugotos gyvybės ir apsaugota svarbi infrastruktūra. Šiuo tikslu taip pat bendradarbiausime su partneriais“, – sakoma Italijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų baigiamajame pareiškime.

Ukraina jau seniai skundžiasi, kad senka jos ginkluotės atsargos, todėl darosi sunku numušti rusų leidžiamas raketas ir dronus. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą visoje Ukrainoje.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) irgi ragino G-7 kolegas kūrybingai pažiūrėti į klausimą, kaip panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą.

„Kaip prašė lyderiai, prieš Apulijos viršūnių susitikimą tęsime darbą ir atnaujinsime informaciją apie visus įmanomus kelius ir galimus variantus, kaip būtų galima panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą Ukrainai paremti, laikantis mūsų atitinkamų teisinių sistemų ir tarptautinės teisės“, – sakoma pareiškime.

Pasmerkė Kinijos įmonių karinę pagalbą Rusijai 

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Susitikime Italijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) paragino kolegas Europoje didinti spaudimą Pekinui, kurį Vašingtonas kaltina padedant Rusijos „ambicingiausiai gynybos plėtrai nuo sovietinių laikų“.

„Reiškiame savo didelį susirūpinimą dvejopos paskirties medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Rusija naudoja savo karinei gamybai didinti, perdavimais į Rusiją iš kompanijų Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma G-7 ministrų baigiamajame pareiškime po derybų Kaprio saloje.

„Tai leidžia Rusijai atkurti ir atgaivinti savo gynybos pramonės bazę, keliančią grėsmę tiek Ukrainai, tiek tarptautinei taikai ir saugumui“, – teigiama G-7 baigiamajame pareiškime.

„Kinija turėtų užtikrinti, kad ši parama liautųsi, nes tai (Kinijos parama) tik prailgins šį konfliktą ir padidins Rusijos savo kaimynėms keliamą grėsmę“, – sakoma jame.

Be Jungtinių Valstijų, G-7 taip pat priklauso Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir šiemet pirmininkaujanti Italija.

Vašingtonas yra nubrėžęs „raudoną liniją“ Pekinui: netiekti ginklų Rusijai, skirtų naudoti jos kare Ukrainoje. Kol kas nebuvo pateikta įrodymų, kad ši linija būtų peržengta.

Tačiau JAV vis dažniau smerkia, Vašingtono žodžiais, Kinijos užkulisinę paramą Maskvai.

Vienas JAV aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti „ambicingiausią gynybos plėtrą nuo sovietinių laikų ir greičiau, nei manėme šio konflikto [Ukrainoje] pradžioje“.

Pristatydami JAV išvadas pareigūnai sakė, kad Kinija padeda Rusijai virtinėje sričių, įskaitant bendrą dronų gamybą, kosmose dislokuojamus pajėgumus ir eksportą, būtiną balistinėms raketoms gaminti.

Kinija yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kuri prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą patyrė didelių sunkumų, žurnalistams sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.

Septynių pirmaujančių demokratinių šalių grupės susitikime, rengiamame praėjus vos kelioms dienoms beprecedenčio Irano išpuolio prieš Izraelį, dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Susitikimas vyks iki penktadienio.

Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė, pareiškė, kad netrukus įves naujas sankcijas Irano raketų ir dronų programai, ir nurodė besitikinčios, kad sąjungininkės ir partnerės imsis analogiškų priemonių.

„Nagrinėsime sankcijų Iranui klausimą, kokios tai bus sankcijos“, – sakė derybų šeimininkas Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

Pasak italų diplomatinio šaltinio, tikimasi, kad G-7 šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada ir Japonija – paragins taikyti individualias sankcijas asmenims, susijusiems su Irano raketų tiekimo grandine.

Irano dronų ir raketų ataka prieš Izraelį, keršijant už mirtiną smūgį iraniečių konsulatui Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį, dar labiau padidino įtampą tuo metu, kad Gazos Ruože vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.

Trečiadienį Izraelyje lankėsi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir jos kolega iš JK Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kurie, baimindamiesi, kad Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų, paragino laikytis ramybės.

D. Cameronas trečiadienį paragino G-7 grupės šalis priimti naujas koordinuotas sankcijas Iranui, kaltindamas Teheraną „stovint už daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kuris taip pat buvo pakviestas į Kaprį, sakė, kad Briuselis siekia išplėsti sankcijas Iranui bei sugriežtinti priemones prieš Irano ginkluotės, įskaitant dronus, tiekimą Rusijai ir parankinių grupuotėms Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienio rytą G-7 ministrai aptars padėtį Artimuosiuose Rytuose, o po to bus surengtas posėdis dėl husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje.

Po to jie kartu su ypatingais svečiais – NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba – kalbėsis apie karą Ukrainoje.

Italijos, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja G-7 šalių grupei, diplomatinis šaltinis teigė, kad siekiama paspartinti oro gynybos sistemų pristatymą Kyjivui.

Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įtampai Ramiojo vandenyno regione, o po to A. Tajani surengs baigiamąją spaudos konferenciją.

Italijos policija dislokavo intensyvias saugumo pajėgas Kapryje, prašmatnioje turistų pamėgtoje vietoje.

Italijos pakrančių apsaugos laivu atvykęs A. Blinkenas yra suplanavęs keletą dvišalių susitikimų, įskaitant susitikimus su A. Tajani ir D. Kuleba.

Nuolatiniam ginklavimuisi reikalingos įpareigojančios ilgalaikės sutartys su aiškiais grafikais, „tam tikros ambicijos“, tvirti finansiniai įsipareigojimai ir Europos vyriausybių pirkimo garantijos. 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidos gynybai esą galėtų būti „tik atspirties taškas“.

NATO 75-ųjų gyvavimo metinių proga vadinamojo Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrai toliau rašė: „JAV ilgą laiką prisiėmė didesnę naštą nei likusios mūsų Aljanso šalys. Tačiau kolektyvinė gynyba yra mūsų bendros pastangos“. Atsižvelgiant į tai, Europos gynyba turi būti stiprinama, ir tai prisidės prie transatlantinio saugumo. JAV rinkimų metais daugelis NATO šalių baiminasi, kad karinė supergalybė Donaldo Trumpo pergalės atveju gali nusigręžti nuo savo įsipareigojimų Aljansui.

Turėdami omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje, ministrai patvirtino, kad NATO ir toliau turi aiškiai akcentuoti: „Kad Europa galėtų gyventi taikoje, Rusijos imperializmas turi būti sustabdytas“. Pilkosios zonos ir nuolaidos V. Putinui esą būtų „naivu“, Kremliaus vadovas tai traktuotų tik kaip kvietimą agresyviai elgtis ir naudoti karinę jėgą.

NATO valstybių užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitikime Briuselyje aptars pasirengimą būsimam Aljanso viršūnių susitikimui. Ypač daug dėmesio bus skiriama klausimui, kaip dar labiau sustiprinti paramą Rusijos užpultai Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, diplomantų duomenimis, yra pateikęs keletą pasiūlymų. Jie, be kita ko, numato, kad ateityje NATO misija perimtų ginklų tiekimo ir Ukrainos karių mokymų veiklos koordinavimą.

Kaip skelbė Užsienio reikalų ministerija (URM), per susitikimą bus aptarti paramos Ukrainai ir Europos saugumo klausimai.

Ministrų susitikimas vyks po praėjusią savaitę nuskambėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimo, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius, o ne kovos veiksmams.

Tuo metu Baltieji rūmai šią savaitę pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis niekada neprašė Vakarų šalių karių kovoti su Rusijos invazija.

Kaip informuoja ministerija, su Rumunijos užsienio reikalų ministre Luminița-Teodora Odobescu Lietuvos diplomatijos vadovas kalbės apie bendras Europos saugumo tendencijas, jų perspektyvas šiais metais ir galimas atsako priemones į kylančius iššūkius.

Taip pat diskutuos saugumo ir gynybos, paramos nuo brutalios Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, šiemet Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių eurointegracijos, sankcijų ir kitomis aktualiomis temomis.

G. Landsbergis ketvirtadienį taip pat pirmą kartą susitiks su naujuoju Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu. Ministrai darbiniame susitikime aptars regiono saugumo stiprinimo, ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai griežtinimo klausimus, kitas daugiašalio ir dvišalio bendradarbiavimo aktualijas.

Ministrai per dvi dienas truksiantį susitikimą taip pat ketina aptarti Rusijos „destabilizuojančius veiksmus“ už Ukrainos ribų, pirmadienį žiniasklaidai sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Tarp tokių – ir Helsinkio įtarimai, kad Maskva neseniai leido dešimtims dokumentų neturinčių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos keliauti per Rusiją į Suomiją.

Taip pat darbotvarkėje – padidėjusi įtampa tarp Serbijos ir Kosovo. Pastaraisiais mėnesiais NATO dislokavo papildomų karių, kad sustiprintų savo taikos palaikymo pajėgas Kosove po smurtinio išpuolio prieš Kosovo policiją.

„NATO darys viską, kas būtina stabilumui šiame regione palaikyti. Tai svarbu NATO. Turime ten istoriją, esame ten įsitvirtinę“, – pirmadienį sakė J. Stoltenbergas.

Trečiadienį prie savo kolegų iš NATO prisijungs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, tuomet bus kalbama apie tolesnę paramą karo nuniokotai šaliai.

NATO šalių atstovai taip pat pasikeis nuomonėmis apie santykius su Kinija ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau susitikimą vis dar temdys tai, kad Turkija ir Vengrija toliau verčia Švediją laukti prisijungimo prie aljanso. Spalio mėnesį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas davė suprasti, kad yra pasirengęs baigti priešintis, tačiau Ankaros ir Budapešto parlamentai dar turi ratifikuoti Stokholmo prisijungimą.

Prieš susitikimą J. Stoltenbergas dar kartą paragino Turkiją ir Vengriją kuo greičiau paspartinti šį procesą. „Atėjo laikas“, – sakė jis.

Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

„Mūsų pergalė tiesiogiai priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo: kuo daugiau tvirtų ir principingų žingsnių žengsime kartu, tuo greičiau baigsis šis karas“, – cituojamas V. Zelenskis jo biuro išplatintame pareiškime.

V. Zelenskis išdėstė keletą veiksmų, kurių, pasak jo, ES turėtų imtis, kad padėtų užbaigti karą, įskaitant sankcijų Rusijai ir Iranui, kuris tiekia Rusijos pajėgoms dronus, išplėtimą.

Jis taip pat paragino Bendriją paspartinti darbą, kad „įšaldytas Rusijos turtas būtų nukreiptas finansuoti karo nuniokotos Ukrainos atkūrimą“.

Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borrelis) siekė nuraminti Ukrainos vadovą, kad blokas yra pasirengęs palaikyti Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pietiniame Odesos uostamiestyje priimdamas kolegas iš keturių Šiaurės ir trijų Baltijos šalių, pakartojo prašymą atsiųsti Kyjivui amerikiečių gamybos naikintuvų.

Šių naikintuvų reikia būsimame kontrpuolime dalyvausiančioms ukrainiečių brigadoms dengti, sakė D. Kuleba.

Nors jokių pažadų nebuvo duota, jis pridūrė: „Jaučiu, kad mūsų kolegos yra palankiai nusiteikę šiuo klausimu.“

Ukraina seniai prašo vakarietiškų naikintuvų savo oro pajėgoms, bet kol kas jų nėra gavusi. Vis dėlto Kyjivo partneriai Vakaruose atsiuntė sovietų gamybos naikintuvų MiG-29.

D. Kuleba susitiko su Danijos, Švedijos, Islandijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovais. Suomijoje šiuo metu vyksta derybos dėl vyriausybės suformavimo, todėl šiai šaliai atstovavo Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas.

„Šiuo vizitu reiškiame tvirtą Šiaurės ir Baltijos [šalių] paramą Ukrainai ir jos žmonėms“, – sakė Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) iš Švedijos, šį pusmetį pirmininkaujančios Europos Sąjungai.

Tuo metu Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova ir Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Pasak V. Zelenskio, jie aptarė karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją ir pasirengti kontrpuolimui. Taip pat kalbėta apie liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Tikimės ambicingų sprendimų, sustiprinsiančių Europos saugumą, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Atėjo laikas pašalinti bet kokius neaiškumus.“

Jau seniai kalbama apie Ukrainos pavasarinį kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, bet kol kas jis nėra prasidėjęs.

P. Pavelo teigimu, tai, ką jis pamatė Ukrainoje, priminė niokojamus karus Afganistane ir buvusioje Jugoslavijoje.

„Laimei, tai nepalaužė ukrainiečių“, – sakė P. Pavelas, buvęs armijos generolas ir buvęs NATO aukšto rango pareigūnas.

„Rusija pastaraisiais metais demonstravo tokį polinkį į barbariškumą, kad nesu nustebęs“, – pridūrė jis.

„G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime nepaisyta oficialios Kinijos pozicijos ir objektyvių faktų, grubiai kištasi į Kinijos vidaus reikalus ir buvo piktybiškai apšmeižta bei apjuodinta Kinija“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Paklaustas apie bendrą pareiškimą, kuriame Japonijos kurortiniame Karuidzavos mieste susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatai išreiškė susirūpinimą dėl klausimų, susijusių su Taivanu, Rytų Kinijos jūra, Pietų Kinijos jūra, Sindziangu ir Tibetu, Wang Wenbinas išskyrė šeimininkę Japoniją ir pasmerkė komunikatą.

„Tarp eilučių matyti, kad atitinkamas pareiškimas kupinas arogancijos, išankstinio nusistatymo ir grėsmingų ketinimų priešintis Kinijai ir ją slopinti“, – tvirtino Wang Wenbinas.

Taivanas yra šventa ir neatimama Kinijos teritorijos dalis.

„Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir griežtą pasipriešinimą ir oficialiai kreipėsi į Japoniją, kuri yra susitikimo šeimininkė“, – pridūrė jis.

Kinija neseniai surengė tris dienas trukusias karines pratybas aplink Taivaną, demonstruodama jėgą, kurią apibūdino kaip repeticiją „uždaryti“ savivaldžią salą.

Nors Taivanas jau daugiau kaip 70 metų valdomas atskirai, Kinija jį laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Taivanas yra šventa ir neatimama Kinijos teritorijos dalis“, – sakė Wang Wenbinas.

„Vienos Kinijos“ principas yra Taivano sąsiaurio taikos ir stabilumo pagrindas. Kad taika iš tiesų būtų išlaikyta,.. reikia nedviprasmiškai pasipriešinti bet kokiam Taivano nepriklausomybės siekiui ir jį sustabdyti“, – pridūrė jis.

Toliau jis kalbėjo apie Honkongą, Sindziangą ir Tibetą, kurie, pasak jo, yra „grynai Kinijos vidaus reikalai“ ir Pekinas „netoleruos jokios išorinės jėgos kišimosi bet kokiu pavadinimu ar būdu“.

Wang Wenbinas pridūrė: „Padėtis Rytų Kinijos jūroje ir Pietų Kinijos jūroje apskritai išlieka stabili.“

„Atitinkamos (G-7) šalys turėtų nuoširdžiai gerbti regiono šalių pastangas palaikyti taiką ir stabilumą, nustoti sėti nesantaiką tarp regiono šalių ir provokuoti konfrontaciją tarp stovyklų“, – sakė jis.

Tuo metu G-7 ministrų pareiškime taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje vadinami būtinais pasaulio saugumui ir klestėjimui. „Esminės G-7 narių pozicijos dėl Taivano nesikeičia“, – teigiama jame.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) ir jos kolegos G-7 derybų metu stengėsi sušvelninti nesutarimus, o pareiškime Pekinas buvo įspėtas dėl visų klausimų – nuo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos.

G-7 apkaltino Kiniją „nuolat ir vis sparčiau plečiant savo branduolinį arsenalą“ ir išreiškė susirūpinimą dėl to, jog Pekinas „kuria sudėtingesnes branduolinių ginklų siuntimo sistemas be skaidrumo, geranoriškos ginklų kontrolės ar rizikos mažinimo priemonių“.

Tiesiogiai nepaminėdama Kinijos, G-7 įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą kovojant su „ekonomine prievarta“, kai politiniais tikslais importo ar eksporto taisyklės paverčiamos ginklu. 

Užsienio reikalų ministro Eli Coheno (Elio Koeno) vizitas yra pirmasis tokio lygio nuo 2018 metų, o Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad po jo Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) kitą mėnesį dalyvaus Antrojo pasaulinio karo Varšuvos geto sukilimo 80-ųjų metinių minėjime. I. Herzogo biuras komentarų nepateikė.

Trečiadienio susitikimas, ypač jei po jo įvyks I. Herzogo vizitas, reikštų santykių atšilimą po kelerius metus trukusios įtampos, kurią žymėjo ambasadorių išvykimas ir Lenkijos ministro pirmininko 2019 metais planuoto vizito į Izraelį atšaukimas. Žydų valstybė jau gražino savo ambasadorių į Varšuvą, tačiau Lenkijos ambasadoriaus Izraelyje vis dar nėra.

Jau daugelį metų jauni izraeliečiai lanko Aušvicą ir kitas Holokausto vietas, taip pat istorines žydų vietas tokiuose miestuose kaip Krokuva ir Varšuva. Tačiau praėjusiais metais Izraelis atšaukė šias keliones, tvirtindamas, kad Lenkijos vyriausybė bando kontroliuoti Holokausto studijų programą, pagal kurią mokomi Izraelio vaikai.

Lenkija savo ruožtu atmetė Izraelio reikalavimą, kad prie Izraelio mokyklų organizuojamų vizitų į Lenkiją prisijungtų apsaugos darbuotojai. Lenkijos pareigūnai teigia, kad Lenkija yra saugi šalis, o ginkluoti sargybiniai formuoja antisemitinės šalies, kurioje žydus reikia saugoti, įvaizdį.

E. Cohenas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) trečiadienį turėtų pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti išspręsti ginkluotų sargybinių klausimą, antradienį sakė Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas).

Pareigūnas teigė, kad naujajame susitarime numatyta, jog asmens sargybiniai su matomais ginklais negalės lydėti izraeliečių ekskursijų.

„Šis susitarimas numatytas tam, kad Izraelio saugumo agentų su ginklais buvimas šiose kelionėse nesukeltų žalingų emocijų“, – sakė jis. Anot jo, tais atvejais, kai apsauga gali būti laikoma būtina, už ją bus atsakinga Lenkijos pusė.

„Norime Izraelio jaunimui perduoti pozityvią žinią, kad Lenkija būtų siejama su saugia ir taikia vieta“, – teigė M. Przydaczas.

Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais pašlijo Lenkijai priėmus įstatymų, laikomų teisinančiais kai kurių lenkų veiksmus per Holokaustą, taip pat draudžiančius atkurti nusavintą žydų turtą Holokausto aukoms ir jų artimiesiems.