Vis dėlto „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė sako, kad pastarosiomis dienomis klientai apie taršą Juodojoje jūroje teiraujasi dažniau.

„Pastebime, kad šios savaitės pradžioje padaugėjo apie situaciją ir galimą taršą Juodojoje jūroje besiteiraujančių klientų. Į visus klausimus atsakome, remdamiesi oficialia institucijų skelbiama informacija“, – BNS sakė M. Bielinytė.

Anot jos, klientai gavę šią informaciją nusiramina ir kelionių neatšaukia, pardavimai pastarąją savaitę taip pat nesmuko. M. Bielinytė patikino, kad nuo pirmų nelaimės Ukrainoje dienų kelionių agentūra seka oficialius šaltinius ir palaiko santykius su partneriais Bulgarijoje ir Turkijoje, kurie informuoja apie situaciją.

Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė taip pat teigė, kad klientai suplanuotų kelionių prie Juodosios jūros neatšaukia.

„Poilsiautojų skundų nefiksuojame, tendencijos, kad keliautojai atšaukinėtų savo suplanuotas atostogas, nepastebime. Bulgarija ir Turkija išlieka itin mėgstamos lietuvių atostogų kryptys“, – BNS teigė I. Aukštuolytė.

„Nuolat palaikome ryšius su kolegomis Bulgarijoje bei Turkijoje. Jie mus patikino, kad šių šalių kurortuose, kuriuose ilsisi mūsų keliautojai, jokios padidėjusios taršos nėra“, – pridūrė ji.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos laikinasis prezidentas Armandas Burba BNS taip pat teigė, kad kol kas turistai savo planų nekeičia.

„Praktiškai prie Juodosios jūros tik Bulgarija, tai kelionių ta kryptimi sumažėjimo kol kas nesijaučia. (...) Teoriškai tai ta panika jau anksčiau turėjo prasidėti, manau, kad panikai jau yra per vėlu“, – teigė A. Burba.

Anot jo, dėl taršos pavojinga keliauti nebent į Krymą: „Pavojinga važiuoti į Krymą, bet ten niekas ir nevažiuoja, o Bulgarija tikrai nemanau, kad yra pavojinga“.

Asociacijos vadovas taip pat nemano, kad tiems, kurie dėl taršos jūroje atsisakytų kelionių, bendrovės turėtų gražinti pinigus.

Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės.

„Kol kas žinių, kad tai būtų pavojinga, nėra, tai aš manau, kad kol tų žinių nėra, tai tikrai neturėtų kompensuoti. Bet jeigu pasirodys žinių, kad užterštumo lygis Bulgarijoje yra per didelis, kelia pavojų, tai tada jie patys tą padarys arba keis tas keliones į kažkokią kitą kryptį“, – komentavo A. Burba.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vandens inžinerijos mokslininko Raimondo Šadzevičiaus, užtvankos griūties sukelti ekologiniai padariniai labiausiai paveiks Dniepro upės žiotis bei Ukrainai priklausančią Juodosios jūros pakrantę.

„Didžiausias poveikis turėtų būti Dniepro deltoje, kur yra sekliausia, ten dažniausiai viskas nusėda. (...) Čia automatiškai turėtų nusėsti nešvarūs nešmenys. (...) Kur įteka Dniepras į jūrą, toje vietoje turėtų viskas nusėsti, nes ten susiduria dažniausiai dvi priešingos srovės“, – BNS teigė mokslininkas.

R. Šadzevičius neprognozavo, ar dėl Kachovkos griūties Dniepro upe į Juodąją jūrą nešami taršalai, žemės ūkio bei pramonės atliekos, tarp kurių gali būti jėgainės turbinose bei būstuose naudotas kuras, sunkieji metalai, įvairūs daiktai, gali pasiekti Rumunijos bei Bulgarijos pakrantes. Pasak mokslininko, tai priklausys nuo klimato sąlygų bei vandens tėkmės greičio.

„Tokių prognozių tikrai negaliu pasakyti, nes tai priklauso ir nuo vėjo, ir nuo tėkmės greičio. Jeigu bus vienoks vandens tėkmės greitis, tai teršalai pasklis žymiai toliau, jeigu bus lėtesnis, nusės arčiau. Jeigu bus vėjas, tai dar labiau tos bangos naftos produktus gali nunešti kuo toliau“, – teigė R. Šadzevičius.

„Čia tas pats, jeigu pas mus įvyktų kokia nors ekologinė katastrofa ar iš mūsų Baltijos jūros pasiektų teršalai Kaliningrado krantus. Tai priklauso nuo srovių, tėkmės greičio, nuo vėjo, nuo klimato sąlygų“, – pridūrė mokslininkas.

Vis dėlto jis neatmetė, kad nedidelė tarša kitų prie Juodosios jūros esančių šalių krantus gali pasiekti: „Juodojoje jūroje vandens tūris didesnis nei ateinantis iš vienos upės, bet kažkiek gali būti laikina tarša, kol ji neišsisklaidys, nesusiskaidys ir kažkur nenusės“.

Birželio 6-ąją sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka sukėlė humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Ją prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio AE avarijos 1986 metais. 

„Šiuo metu vanduo toliau slūgsta ir jau pasiekė 3 metrų 29 centimetrų ribą. Lyginant su praėjusia naktimi, vandens lygis nukrito 64 centimetrais“, – nurodė jis.

Šiuo metu Ukrainos pietinės Chersono srities išlaisvintoje teritorijoje yra užlietas 3 801 pastatas. Nepaisant Rusijos pajėgų apšaudymo, tęsiasi Kyjivo vykdoma evakuacija.

„Kairiajame krante padėtis išlieka kritiška. Rusai blokuoja evakuaciją ir patys jos nevykdo, taip pat trukdo mums gelbėti savo žmones, atidengdami ugnį į pagyvenusius ir riboto judumo regiono gyventojus, kaip nutiko vakar“, – pridūrė O. Prokudinas.

Sekmadienį Rusijos kariuomenei apšaudžius valtį su civiliais, kurie bandė evakuotis iš kairiojo Dniepro kranto Chersono srityje, žuvo trys žmonės, dar dešimt buvo sužeisti.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Dviguba nelaimė

Birželio 6 d. 02.54 val. Ukrainos laiku Rumunijos seismologinės stotys užfiksavo 1–2 balų stiprumo požeminius smūgius. Šiuos rodiklius išnagrinėjusi Norvegijos tyrėjų grupė NOSAR neabejoja: tai – dar vienas įrodymas, kad Kachovkos užtvanka griuvo dėl sprogimo. Skandinavų mokslininkai rėmėsi Rumunijos matavimo stoties, esančios už 620 km nuo epicentro, duomenimis.

Po teroristinio išpuolio drumzlinas Dniepro vanduo užtvindė 600 kv. km Chersono srities teritoriją. 32 proc. dešiniajame krante, 68 proc. – kairiajame, žemesniame, krante.

Iš Ukrainos kontroliuojamos pusės gyvenviečių gelbėtojai evakavo žmones ir net naminius gyvūnus, tačiau okupuotame kairiajame krante žmonės buvo palikti likimo valiai.

Itin sudėtinga padėtis kairiajame Dniepro intako, Konkos upės, krante esančiuose Oleškiuose. Prieš daugiau kaip metus Rusijos okupuotas 60,5 kv. km plotą užimantis miestas, nuo X a. buvęs svarbus prekybos mazgas, jau pirmąją katastrofos dieną atsidūrė po vandeniu.

Gelbėdamiesi vietos gyventojai lipo ant namų stogų, kur tikėjosi sulaukti pagalbos. Kiek vėliau paaiškėjo, kad okupacinė valdžia evakuoja tik Rusijos pasus turinčius asmenis, o okupacinės šalies Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai neįsileidžia į miestą ukrainiečių savanorių. Tiems savanoriams, kuriems okupantai vis dėlto leidžia plaukti apsemtų namų link, tenka grumtis ir su kareiviais, besikėsinančiais į valtis, ir su laiku. Neretai pagalbos nesulaukusių žmonių artimieji informuoja, kad gelbėti nebėra ko.

Įtampos dienos

Hidroenergetikai Kachovkos hidroelektrinės sprogimo padarinius lygina su pasauline katastrofa, kurios mastas galėjo sugriauti bet kurią senovės civilizaciją. Regiono ūkis, gyvenimo sąlygos daugiau nei pusę amžiaus buvo kuriamos atsižvelgiant į šį didelį vandens telkinį.

Trečią potvynio dieną žemiau susprogdintos užtvankos vanduo buvo pakilęs 5,5 m virš įprasto lygio. Specialistai dalijosi abejonėmis dėl to, kiek vandens dar gali ištekėti, – juk niekas nežino tikrojo sugriovimo masto, negali numatyti, ar apgriautoje užtvankoje vanduo nepralauš platesnio plyšio. Taip pat neaišku, kiek dienų jis tekės – keturias ar septynias.

Prognozuojama, kad liovęsis kilti vanduo kurį laiką išsilaikys, o paskui pradės slūgti. Trečiadienį galvoję, kad šis procesas užtruks iki dešimt dienų, ketvirtadienį specialistai ėmė kalbėti apie dvi savaites.

Tik atslūgus vandeniui bus galima įvertinti šios katastrofos padarinius, tačiau apie kai kuriuos nuostolius galima kalbėti jau dabar.

Žemiau užtvankos esančiose teritorijose liks nuniokotos gyvenvietės, iš užtvindytų įmonių, trąšų saugyklų į vandenį patekę chemikalai, tepalai, kanalizacijos vanduo, nuo užteršto vandens nugaišusios žuvys ir paskendusių gyvūnų palaikai, išjudintos minos, kuriomis rusų armija ketino pasitikti ukrainiečius. Visa tai plauks ir Juodosios jūros link. Be to, vanduo padarys nepataisomą žalą saugomoms teritorijos su retais augalais ir gyvūnais.

Dėl išpuolio 94 proc. drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 proc. Zaporižios srityje ir 30 proc. Dnipro srityje faktiškai liko be vandens šaltinio.

 

Sutriks vandens tiekimas

Nors energetikos sistemai 1956 m. pradėjusi veikti hidroelektrinė nebuvo kritiškai svarbi, ja Ukraina negalėjo naudotis nuo pat šių teritorijų okupacijos pradžios, Kachovkos rezervuaras buvo pagrindinis vandens šaltinis Pietų Ukrainoje. Iš jo vanduo tekėjo į keturis kanalus, kasyklų, pramonės ir žemės ūkio įmonių, miestų ir gyvenviečių vandentiekio ir drėkinimo sistemas.

Pasak specialistų, vandens lygiui Kachovkos rezervuare nukritus iki 12,7 m žymos (vidutinis lygis saugykloje – 15–16 m, o vasarį, kai okupantai pildė Šiaurės Krymo kanalą, vandens lygis užtvankoje nukrito iki 13,7 m), jis liausis tekėjęs ir kanalais, o trijų sričių gyventojai liks be geriamojo vandens.

Tuoj po sprogimo pasigirdo Ukrainos valdžios atstovų teiginių, esą elektrinė nebegali būti atstatyta. Valstybinės šalies hidroelektrinių operatorės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Igoris Sirota skaičiavo, kad vien pastatyti elektrinę kainuotų mažiausiai 1 mlrd. eurų. Tačiau be jėgainės dar turėtų būti estakada, geležinkelio linija, dujotiekis, vandentiekis. Sunku apskaičiuoti, kiek kainuotų išmontuoti sugriautą elektrinę.

Net jei ir būtų ryžtasi pastatyti naują jėgainę, darbai užtruktų mažiausiai 5–7 metus, tuomet dar kelerius metus būtų pildomas vandens rezervuaras. Vadinasi, tiek laiko įprastu būdu vanduo nebūtų tiekiamas daugeliui didžiųjų miestų.

Daugelį Pietų Ukrainos miestų Chersono ir Zaporižios srityse vanduo pasiekia kanalais iš Kachovkos užtvankos. Jie taip pat susidurs su vandens tiekimo problemomis. Zaporižia naudoja aukščiau Dniepro hidroelektrinės esančios vandens saugyklos vandenį, o visi kiti žemiau upe esantys miestai ir gyvenvietės patenka į rizikos zoną. Pvz., Dniepro–Kryvyj Riho kanalas iš dalies maitina didelį pramoninį Kryvyj Riho centrą.

Sukurti naują vandens kanalų tinklą bus labai sunku ir brangu. Tvenkinyje, kurį vietiniai gyventojai vadino Kachovkos jūra, buvo sukauptas didžiulis vandens kiekis, jo pakako aplink dešimtis ar net šimtus kilometrų spinduliu esantiems laukams drėkinti.

Dėl išpuolio 94 proc. drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 proc. Zaporižios srityje ir 30 proc. Dnipro srityje faktiškai liko be vandens šaltinio. Anot I. Sirotos, akivaizdu, kad okupantai ruošėsi šiai operacijai, todėl Krymą gėlu vandenį aprūpinantis rezervuaras užpildytas – jame vandens pakaktų bent iki metų pabaigos.

Be to, vandens lygiui Kachovkos tvenkinyje nukritus 9–12 m, apsinuogins šimtai metrų pakrančių. Vadinasi, miestai, kurie anksčiau stovėjo ant Dniepro krantų, atsidurs sausumoje. Įskaitant tokius didelius pramonės centrus kaip Nikopolis, Marhanecas, Dniprorudnė ir galbūt Enerhodaras su savo atomine elektrine.

Zaporižios AE kol kas ramu

Ant Kachovkos tvenkinio kranto yra Zaporižios atominė jėgainė, kurią dar pernai kovą užėmė okupantai. Ar slūgstantis vanduo nesukels naujos katastrofos?

I. Sirota padėties Zaporižios AE nedramatizavo: jėgainė turi savų tvenkinių su aušinti skirtu vandeniu. Turint omenyje, kad elektrinė praktiškai neveikia, bent jau artimiausius 1–2 mėnesius kritinės situacijos esą neturėtų susidaryti.

Anot branduolinio saugumo specialistės Olhos Košarnos, dabar Zaporižios elektrinės aušinimo tvenkinio lygis siekia 16,6 m. Aušinimo tvenkinių esama ir prie Zaporižios šiluminės elektrinės. Be to, po Fukušimos avarijos Zaporižios AE įrengti mobilūs siurbimo įrenginiai su 2 km ilgio žarnomis. Tačiau problema, kad Enerhodaro krantas ir teritorija aplink jėgainę yra okupantų užminuoti. „Tikiuosi, jiems užteko proto sudaryti minų žemėlapį", – Ukrainos radijui sakė specialistė.

Ji pastebėjo, kad jėgainės darbuotojai žino ir kitų alternatyvių šaltinių, tačiau nenorėjo apie juos viešai kalbėti.

Kai kurie ukrainiečiai užlietose vietovėse naktį praleido ant stogų.

Pareigūnai teigė, kad po antradienį įvykdyto Kachovkos užtvankos, esančios maždaug už 70 km į rytus nuo Chersono miesto, sprogdinimo vanduo turėtų toliau kilti, tačiau jo kilimas lėtėja.

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus Kachovkos užtvanką ir hidroelektrinę, esančias teritorijoje, kurią Maskva kontroliuoja jau daugiau nei metus. Rusijos pareigūnai kaltino ukrainiečius vykdžius bombardavimą šioje teritorijoje, kur Kyjivo ir rusų kontroliuojamas Ukrainos dalis skiria upė.

Gyventojų namuose vandens buvo iki kelių. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip gelbėtojai neša žmones į saugią vietą ir kaip upe plaukia nuplėštas pastato stogas.

Ukrainos kontroliuojamose teritorijose vakarinėje pusėje Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas vaizdo įraše teigė, kad per artimiausias 20 valandų vandens lygis turėtų pakilti dar vienu metru.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, kuri reguliariai skelbia naujausią informaciją apie karą, teigė, kad Kachovkos rezervuaro vandens lygis prieš pažeidimą buvo rekordiškai aukštas, todėl žemupyje esančią teritoriją užliejo ypač didelis vandens kiekis. Nors užtvanka nebuvo visiškai nuplauta, ji per kelias ateinančias dienas gali dar labiau apgriūti, o tai sukeltų dar didesnį potvynį, įspėjo ministerija.

Kartu su elektrine užtvanka padėjo tiekti elektrą ir geriamąjį vandenį didelei Pietų Ukrainos daliai, įskaitant 2014 metais Rusijos neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį, drėkinti laukus.

Vyriausybės ir Jungtinių Tautų pareigūnai įspėjo, kad įvyko žmogiškoji ir ekologinė katastrofa, kurios pasekmes bus galima įvertinti per kelias dienas, o atsigauti prireiks kur kas daugiau laiko.

Ukrainos premjeras: užtvankos sugriovimas – aplinkos katastrofa

Paryžius, birželio 7 d. (AFP-BNS). Ukrainos premjeras trečiadienį sakė, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas yra viena reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių aplinkos katastrofų Europoje.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) susitikimui Paryžiuje, Denysas Šmyhalis sakė, kad užtvankos susprogdinimas paveiks laukų drėkinimo sistemas Pietų Ukrainoje, o tai nulems sausrą ir derliaus sumažėjimą.

Be to, griuvus užtvankai į Dnipro upę išsiliejo 150 tonų mašininės alyvos.

Ukraina ir Rusija: dėl potvynio evakuota daugiau kaip 2 700 žmonių

Pareigūnai pranešė, kad susprogdinus Kachovkos užtvanką Ukrainoje, abiejose Dnipro upės pusėse jau evakuota daugiau kaip 2 700 žmonių.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad Ukrainos kontroliuojamoje pusėje išgelbėta daugiau kaip 1 450 žmonių, o rusų kontroliuojamame krante Maskvos paskirta pareigūnė Tatjana Kuzmič sakė, kad čia evakuoti 1 274 žmonės.

JT vadovas: Ukrainos užtvankos sprogdinimas yra Rusijos invazijos pasekmė

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) antradienį pareiškė, kad Kachovkos užtvankos Ukrainoje susprogdinimas yra dar viena pražūtinga Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pasekmė.

Ataka prieš pagrindinę Rusijos kontroliuojamą užtvanką pietų Ukrainoje sukėlė potvynį, kuris užtvindė nedidelį miestą, užliejo dvi dešimtis kaimų ir privertė evakuoti 17 tūkst. žmonių.

Trečiadienį Ukraina toliau evakavo tūkstančius žmonių, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA) antradienį perspėjus, kad Kachovkos užtvankos griūtis gali sukelti ekologinę katastrofą ir turėti sunkių humanitarinių pasekmių šimtams tūkstančių žmonių.

Šiandienos tragedija yra dar vienas siaubingos karo kainos žmonėms pavyzdys.

„Šiandienos tragedija yra dar vienas siaubingos karo kainos žmonėms pavyzdys“, – Niujorke žurnalistams sakė A. Guterresas.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl užtvankos sprogdinimo. Kyjivas pareiškė, jog tai buvo Rusijos bandymas sutrukdyti ilgai lauktam ukrainiečių kontrpuolimui.

A. Guterresas sakė, kad JT neturi galimybės gauti nepriklausomos informacijos apie užtvankos sunaikinimo aplinkybes.

„Tačiau viena yra aišku, – pridūrė jis. – Tai dar viena pražūtinga Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmė.“

A. Guterresas, kuris nuo pat Rusijos invazijos pradžios smerkė Maskvą už JT chartijos pažeidimus, sakė, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus ir svarbią civilinę infrastruktūrą privalo liautis.

„Jungtinės Tautos ir humanitarinės pagalbos partneriai, derindami veiksmus su Ukrainos vyriausybe, skubiai teikia paramą, įskaitant geriamąjį vandenį, vandens valymui skirtų tablečių ir kitą svarbią pagalbą“, – pridūrė jis.

Antradienį JT Saugumo Taryba, paprašius Rusijai ir Ukrainai, surengė skubų posėdį.

Kalbėdamas specialiai sušauktame Saugumo Tarybos posėdyje humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) sakė, kad užtvankos sugriovimas sudavė didžiulį smūgį maisto gamybai regione ir sukėlė didelę riziką, kad minos ir sprogmenys vandens bus nuneštos į anksčiau saugiomis laikytas teritorijas.

„[Tai] turės sunkių plataus masto pasekmių tūkstančiams žmonių pietų Ukrainoje – abiejose fronto linijos pusėse – jie neteks namų, maisto, saugaus vandens ir pragyvenimo šaltinių“, – teigė jis.

Pasak Rusijos ambasadoriaus JT Vasilijaus Nebenzios, užtvankos sprogdinimas buvo tyčinis Kyjivo sabotažas.

„Būtent nusikalstamas Kyjivo režimas ir Vakarų globėjai, atkakliai pumpuojantys jam ginklus, yra visiškai atsakingi už vykstančią tragediją“, – pareiškė V. Nebenzia.

Ukrainos pasiuntinys Serhijus Kyslycia savo ruožtu tvirtino, kad Maskva dėl savo nusikaltimų kaltina auką.

„Kachovkos užtvankos sprogimas yra ekologinio ir technologinio terorizmo aktas“, – sakė jis Tarybai.

„Užlieja ir sodą, ir įvažiavimą prie namo, tad praeiti būna neįmanoma. Ir tas vanduo stovi pakankamai ilgai“, – apie tebesitęsiančias problemas pasakojo Krakių gyventoja Diana Šepetienė.

Gyventojai su baime laukia pavasario, nes patvinus tvenkiniams, pralaidos gali bet kada griūti, o tonos vandens nuplautų mažiausiai pusę kaimelio. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų. Ko gero, kur yra Meilės sala, pakiltų vanduo, būtų baisu“, – teigė Krakių gyventojas Alanas Magyla.

Įsivaizduokite, koks vandens kiekis! Jis nuplautų ne tik mano sklypą, bet ir kaimynų.

 

Seniūnas sako, kad ne kartą bandęs atkreipti valdžios dėmesį į tragišką pralaidų būklę.

„Jos faktiškai nefunkcionuoja, o vanduo, sakykime, bėga jau šalia perlaidų taip jas ardydamas. Kita problema – visiškai susidėvėję hidrotechniniai įrenginiai. Mes negalime reguliuoti tvenkinių vandens lygio“, – situaciją komentavo Krakių seniūnas Ernestas Barčas.

Kėdainių savivaldybės vadovai pripažįsta – 40 metų netvarkytos pralaidos yra kritinės būklės. Jas turėjo remontuoti šiemet, bet savivaldybės taryba apsigalvojo.

„Įvertinus specialistų išvadas, pripažinta, kad užtvankos būklė yra labai bloga. Todėl pirminiame šių metų biudžeto projekte buvo numatyta, kad tvarkymo darbai turėjo būti pradėti šiais metais, tačiau Kėdainių rajono taryba turėjo kitų prioritetų“, – konstatavo Kėdainių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.

Čia esą pavojingiausia ne dėl potvynių, o kas gali nutikti pralaidoms lūžus. Tuomet paskęstų šimtai sodybų, o visai netoliese yra ir neseniai atnaujinti Kėdainių vandenų valymo įrenginiai. Grėstų ekologinė nelaimė.

„Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį“, – teigė Krakių seniūnas.

Jeigu valymo įrenginius užlietų, visos nuotekos, fekalijos nutekėtų į Smilgaitį.

 

Esą pralaidos nuolat tikrinamos, tačiau garantuoti, kad neįlūš, neįmanoma.

„Nuo tokios tikimybės, kad vanduo pralauš užtvankos konstrukcijas, gali apsaugoti tik atlikti tam tikri rekonstrukcijos darbai. Kosmetinio remonto ten jau nebeužtenka“, – sakė G. Muznikas.

Gyventojai, nesulaukdami valdžios pagalbos ir baimindamiesi blogiausio, patys bando tvarkyti skyles pralaidose.

„Esu užpylęs šiek tiek akmenimis, bet tai vandens nesulaikys, nes, matote, čia net blokai išversti ir kiaurymė atsivėrusi. Praktiškai nedaug trūksta, kad visas pylimas būtų sugriautas“, – kalbėjo A. Magyla.

Nors planas šiai specialiai situacijai, jei įvyktų nelaimė, nerengiamas, tačiau ugniagesiai gelbėtojai sako stebintys situaciją.

„Vertina atitinkami specialistai, kurie stebi. Mūsų tarnyba, pagal jėgų sutelkimo planą, yra pasirengusi veikti, turi priemones, skirtas gelbėjimo darbams atlikti“, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas.

Savivaldybė žada tvarkyti pralaidas kitais metais.

„Projektas ir sąmata yra parengti. Kitais metais pirmo tvenkinio užtvankos rekonstrukcijai yra numatyta 206 tūkst. eurų“, – informavo G. Muznikas.

Krakių seniūnas, girdėdamas apie nukeliamus pralaidų sutvarkymo planus, neslepia ironijos.

„Krakiškiai turės dažniau vaikščioti į bažnyčią ir melstis, kad nebūtų tiek daug lietaus“, – ironizavo  E. Barčas.

Trijų pralaidų sutvarkymas turėtų užtrukti trejus metus ir tai kainuotų apie pusę milijono eurų. Vien Kėdainių rajone yra dvylika prastos būklės pralaidų.

Kaip BNS sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna, praėjusią savaitę Ekstremalių situacijų komisija pasirinko paprastesnį iš dviejų ekspertų pasiūlytų užtvankos remonto variantų – keisti vadinamųjų segmentinių uždorių mechanizmą, paliekant senąsias gelžbetonines konstrukcijas. Viešieji pirkimai bus skelbiami jau kitą savaitę.

„Uždorių visas mechanizmas būtų keičiamas nauju, išskyrus priekinę dalį – kitaip tariant, pats uždoris be kojų: visos kojos, šarnyrai, visi tvirtinimo mazgai daromi visai nauji, paliekant seną uždorį, kurio būklė bus įvertinta, jis bus nuvalytas, sutvarkytos virinimo siūlės, kurios yra įtrūkusios. Viskas bus dažoma jūriniais dažais“, – pasakojo T. Jukna.

Rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje esanti užtvanka bus tvarkoma po rugpjūčio pradžioje įvykusios avarijos, kai sugedo užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Dėl įvykio Panevėžyje iki šiol paskelbta ekstremali situacija.

Planas – rekonstruoti abi puses iki Naujųjų metų. Bet būna visokių nenumatytų dalykų, nors medžiagų tiekimas neturėtų strigti.

Pasak savivaldybės, remiantis ekspertų išvadomis, avarija įvyko dėl uždorio kojos santvarinių metalo konstrukcijų susilpnėjimo šalia šarnyro.

Ekstremalių situacijų komisija taip pat pritarė, kad reikia pagaminti dar vieną papildomą komplektą vadinamųjų šandorų – skydų, kuriais šiuo metu užtvenktas vanduo. Jie reikalingi norint atlikti remonto ar aptarnavimo darbus.

Pasak T. Juknos, įvertinta, kad naujos užtvankos mechanizmo dalys gali būti pagamintos ir darbai atlikti per 60 dienų, jei leis oro sąlygos, per šį laiką potencialūs rangovai tvirtina galintys sutvarkyti abi užtvankos puses. Sutartį tikimasi pasirašyti dar spalį.

„Ko gero, ilgiausiai truks, kol mes atliksime pirkimus, jie trunka apie dvi savaites. Rengiame pirkimo dokumentus ir kitą savaitę jį organizuosime, tikiuosi, jis susitvarkys per dvi savaites ir iki mėnesio galo pasirašysime rangos sutartį. Planas – rekonstruoti abi puses iki Naujųjų metų. Bet būna visokių nenumatytų dalykų, nors medžiagų tiekimas neturėtų strigti“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vadovas.

Anot T. Juknos, pagrindinė užduotis yra atlikti darbus iki užšąlant vandeniui, o pavojingiausias, anot jo, laikinai šiuo metu pastatytiems įrenginiams būtų pavasarinis ledonešis, kadangi šie laikini sprendimai neleistų reguliuoti vandens lygio.

Pasak savivaldybės, gamintojai darbams suteiktų penkerių metų garantiją.

Administracijos direktorius sako, kad darbai galėtų būti atliekami ir žiemą. Pats remontas, savivaldybės vertinimu, galėtų kainuoti „šimtus tūkstančių“.

„Tikrai neįvardinsiu sumos, bet turint omeny abiejų pusių remontą, ji yra ženkli. Kalbama apie šimtus tūkstančių, ne dešimtys, nes vien metalo konstrukcijos yra 30 tonų bendra masė vieno rekonstruoto uždorio, tad vien už metalą keli šimtai tūkstančių bus“, – kalbėjo jis.

Trečiadienio rytą savivaldybėje susibūrę specialistai aptarė susidariusią situaciją.

„Mes planavome užtvankos tilto kapitalinį remontą ir einamąjį užtvankos remontą. Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas“, – BNS trečiadienį sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas.

Jo teigimu, savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę prašydama finansinės pagalbos kapitaliniam remontui.

„Kalba eina ne apie šimtus tūkstančių, bet milijonus. Tiksliau bus aišku, kai bus parengtas projektas. Suderinus projektą, apskaičiavus sąmatą, kreipiamasi į Vyriausybę. Tai greit nevyksta“, – sakė V. Jakštas.

Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas.

Anot jo, kapitalinio remonto pradžia užtruks, nes pirmiausia reikia parengti projektą. Iki šiol savivaldybė rengė projektą dėl jo remonto, tačiau po nelaimės jo apimtys keičiasi.

Antradienį užtvanką apžiūrėjo hidrotechnikos specialistai, jie savivaldybei ketina pateikti rekomendacijas.

Nuims sulūžusį skydą

Planuojama, kad ketvirtadienį bus nuimamas sulaužytas užtvankos skydas, dėl kurio į Nevėžį nevaldomai plūdo vanduo. Procedūra gana sudėtinga, nes, pasak politiko, skydas didžiulis ir yra aukštai.

„Jei sklandžiai pavyks, rytoj bus nuimamas, niekur tempti negalima. Kad neįvyktų nelaimė. Skydus reikia keisti abudu – ir tą, kuris sveikas, nes šiandien sveikas, o kur garantija, kad neatsitiks, kaip su šituo atsitiko. Ekspertai pasakė, kad to numatyti, kas nutiko, nebuvo galima“, – tvirtino vicemeras.

T. Markelevičiaus / BNS nuotr.

Pasak V. Jakšto, užtvankoje vienas šalia kito yra du skydai, kurių pagalba reguliuojamas paleidžiamo vandens kiekis. Skydai gali būti tiek abu uždaryti ar atverti, tiek po vieną, – atsižvelgiant į užtvankos vandens lygį.

V. Jakšto teigimu, pralaužus vieną iš skydų antradienį užtvankoje vandens lygis buvo nukritęs daugiau nei metrą, tačiau per naktį maždaug pusė tiek vėl pakilo.

Ekspertai pasakė, kad to numatyti, kas nutiko, nebuvo galima.

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog „Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė.

„Pasakymas – vienas dalykas, bet jei savivaldybė nebūtų prižiūrėjusi, nesirūpinusi, ar būtų jau prieš kurį laiką pradėti ruošti priešprojektiniai pasiūlymai užtvankos remontui? Ne šiandien tai pradėjome daryti, ženkliai anksčiau, o nelaimė įvyko dabar“, – sakė vicemeras.

Pradėjo tyrimą

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą, atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas, pranešė departamentas.

Pasak aplinkosaugininkų, situacija mieste stabilizuota, tačiau ją nuolat stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.

Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešė, kad lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.

Tokį sprendimą priėmė antradienio popietę posėdžiavusi Panevėžio savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.

„Posėdžiavome, paskelbėme ekstremalią situaciją dėl pavojingo hidrotechninio įrenginio avarijos ir dėl to, kad trukmė to likvidavimo bus ilgesnė negu 24 valandos. Ji galios tol, kol nebekils pavojus ir artimiausiu metu išliks“, – BNS po Panevėžio savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sakė vicemeras Valdemaras Jakštas.

Anot jo, į Panevėžį iškviesti hidrotechnikos ekspertai, kurie antradienį turėtų apžiūrėti užtvanką ir vėliau pateikti savo išvadas.

„Tai, kad sustabdysime vandenį, nereiškia, kad situacija bus likviduota, ji bus lokalizuota, o turi būti atstatyta į savo vietas. Priežastis, dėl ko tai įvyko ir ką toliau daryti, turės pasakyti pakviesti ekspertai“, – teigė vicemeras.

Ji galios tol, kol nebekils pavojus ir artimiausiu metu išliks.

Jo teigimu, Panevėžio savivaldybė buvo parengusi užtvankos ir tilto remonto projektą, kuris buvo atiduotas ekspertizei. Susipažinę su juo ekspertai pateikė pastabas.

„Ekspertai, kurie susipažinę su projektu, važiuoja į miestą. Tikimės, kad įvertins tas konstrukcijas, ar joms padaryta žala, įvertins esamą padėtį, ką reikia remontuoti, ką galima naudoti toliau“, – teigė V. Jakštas.

Vicemero žiniomis, užtvanka buvo kažkiek remontuota, tačiau ne kapitaliai ir tai buvo seniai.

„Neduok dieve neatsitinka nelaimė, tai iki tol ir stovi“, – sakė jis.

M. Markelevičiaus / BNS nuotr.

Viešosios įstaigos „Upių atkūrimo centras“ aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė sako, jog nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba, o Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra ketvirta tokia avarija šiemet – šiemet griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos.

„Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios. Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau“, – pranešime sako aplinkosaugos ekspertė.

Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios.

Anot centro, tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 metų), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties.

Vandens tėkmė suvaldyta

Apie įvykusią nelaimę „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje antradienio rytą įspėjamosiomis žinutėmis informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešęs, jog lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Įvykio likvidavimu rūpinosi Panevėžio savivaldybės administracija ir atsakingos institucijos. Vandens tekėjimo debitas po kelių valandų buvo sumažintas tvarkant tris užtvarus, kurie buvo įleidžiami vienas po kito.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovės Editos Zdanevičienės, ugniagesiai iš įvykio vietos popietę jau išvyko.

„Apie 14.50 val. gavome pranešimą, jog ugniagesiai budėjimą įvykio vietoje baigė, gavome informaciją, kad vandens tėkmė sustabdyta“, – sakė atstovė.

Į vietą nuvykę Panevėžio hidrologai įvertino esamą situaciją dėl užtvankos avarijos, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

„Ekrano marios šiuo metu nuseko apie 4 metrus, o aukščiau marių, upėje, kritiškai sumažėjo vandens. Žemiau užtvankos vandens lygis stabilizavosi ir pamažu pradeda kristi. 13 valandos duomenimis vandens lygis Nevėžio upėje ties Panevėžiu – 347 cm, tačiau potvynio banga toliau keliauja žemyn upe. Šiuo metu didžiausia žala galima arčiau Panevėžio esantiems miestams ir miesteliams“, – skelbė tarnyba.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.