„Ne vieną dešimtmetį talentingas Režisierius garsino Lietuvos vardą pasaulyje kurdamas mūsų šalies ir pasaulio scenose spektaklius, tapusius teatro meno kanonu“, – pažymi V. Juozapaitis. 

ELTA primena, kad  trečiadienį eidamas 73-iuosius metus mirė Lietuvos teatro režisierius R. Tuminas.

Apie garsaus režisieriaus netektį tą patį vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė režisierė Andželika Cholina.

Per savo gyvenimą R. Tuminas režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio (Islandijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos) teatruose.

1994 metais režisieriui skirta Lietuvos nacionalinė premija, dar po ketverių metų, 1998-aisiais, R. Tuminas apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Lietuvos muzikos kultūra neįsivaizduojama be ryškaus Algimanto Raudonikio fenomeno. Karta iš kartos atliekamos šio kūrėjo dainos, dažnai siejamos ir su liaudies kūryba, tapo lietuviškos muzikos klasika“, – teigiama prezidento užuojautoje.

Pasak G. Nausėdos, A. Raudonikis į Lietuvos istoriją įėjo „kaip unikalaus braižo kompozitorius, reikšmingai papildęs įvairių žanrų muzikos lobyną, legendinis kūrėjas mūsų atmintyje visuomet liks populiariosios vokalinės muzikos legenda“.

Anot Seimo vadovės, Lietuva neteko išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės.

„Su legendinio kompozitoriaus melodijomis užaugo kelios gerbėjų kartos Lietuvoje. Jo dainos daugelį dešimtmečių lieka populiarios ir skamba tiek asmeninėse šventėse, tiek solidžiose salėse. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, kūrybos gerbėjus ir visą kultūros bendruomenę“, – sakoma V. Čmilytės-Nielsen užuojautoje.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, kompozitoriaus kūryba tapo Lietuvos istorijos dalimi.

„Būna žmonių, kurie, rodos, bus tarp mūsų visada, o jiems pasitraukus, nepavyksta patikėti, kad jų jau nebebus. Algimantas Raudonikis – vienas tokių. Bet jo kūryba tapo Lietuvos istorijos dalimi ir neabejotinai gyvuos amžinai. A. Raudonikio šviesus atminimas skambės šimtuose jo rašytų dainų, su kuriomis jau užaugo ir kurias, tikiu, dainuos dar ne viena karta“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Populiarių estrados dainų autorius A. Raudonikis mirė penktadienį eidamas 90-uosius metus.

Jis sukūrė apie 700 įvairaus žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė daugiau kaip 400 autorinių koncertų. Kompozitorius 2004 metais apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2014 metais įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Lietuvos vadovas perdavė savo ir šalies žmonių užuojautą dabartiniam Suomijos prezidentui Sauli Niinisto (Sauliui Nynistei), buvusio lyderio artimiesiems ir visiems Suomijos gyventojams.

„Martti Ahtisaari buvo drąsus lyderis, visą gyvenimą gynęs demokratijos principus ir skatinęs taiką. Buvęs Prezidentas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ir Suomijos santykių stiprinimo bei tvirtai rėmė Lietuvos eurointegracinę kryptį. Mūsų šalies žmonės prisimins Prezidentą kaip tikrą Lietuvos draugą“, – rašoma Lietuvos vadovo užuojautoje.

Buvusiam Suomijos Prezidentui Martti Ahtisaari 1996 metais įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius už nuopelnus plėtojant Suomijos ir Lietuvos tarpvalstybinius santykius bei pastangas įtvirtinant pasaulio tautų santarvę.

M. Ahtisaari, kuriam buvo 86 metai, mirė pirmadienį. Jis pastaruosius metus kovojo su Alzheimerio liga.

M. Ahtisaari Suomijos prezidento pareigas ėjo 1994 – 2000 metais.

„Atsisveikiname. Turizmo ministras – niekaip kitaip negalėčiau pavadinti žmogaus, su kuriuo šiomis dienomis atsisveikinsime ir palydėsime jį, deja, ne į turistinę, o į paskutiniąją kelionę.

Šeštadienį netekome Lietuvai itin reikšmingos turizmo epochos atstovo, vieno iš šios srities didelių pokyčių pradininkų, turizmo politiko ir didelio šios srities entuziasto, tarptautinio masto koordinatoriaus, tikro Palangos bičiulio A. Lukoševičiaus.

Iki šiol A.Lukoševičius yra siejamas su Valstybinio turizmo departamento veikla, nors jo vadovo pareigose jau seniai nebedirba, o ir šio departamento jau penkti metai nebėra. Tai buvo labai aktyvus žmogus ir didelis turizmo srities autoritetas.

A. Lukoševičius prie Valstybinio turizmo departamento vairo stojo tuomet, kai mūsų valstybei buvo vos kiek daugiau nei dešimtmetis ir kai turizmo sferai reikėjo ir didelių jos veiklą reglamentuojančių sprendimų, ir turizmo politikos formavimo, ir teikiamų paslaugų kokybės priežiūros bei standartizacijos, ir tarptautinio pripažinimo ar bent jau žinomumo.

Valstybės turizmo departamento vadovu A.Lukoševičius buvo šešerius metus.

Tai buvo laikai, kai Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių buvo priimta į Pasaulinę turizmo organizaciją bei tapo jos tikrąja nare, taip įgijusi ir teisių, ir pareigų tarptautinio turizmo sferoje ir standartuose.

Būtent jo vadovavimo laikais buvo baigtas įgyvendinti Turizmo įstatymo nuostatų dėl apgyvendinimo paslaugų ir tokių paslaugų teikėjų klasifikavimo pirmasis etapas. Pagal šį įstatymą iki 2004 metų balandžio 1-osios visi Lietuvoje veikiantys viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai turėjo būti klasifikuoti. Būtent tais metais vienas iš Palangos viešbučių pasipuošė penkiomis žvaigždutėmis.

Daug pastangų dėta, kad užsienio turistai savo atostogų kryptims rinktųsi Lietuvą ir mūsų pajūrį. Štai, vien 2007 metais Valstybinio turizmo departamento pastangomis pažintinės kelionės į Lietuvą buvo surengtos 300 užsienio žurnalistų iš 26 šalių.

Steigtos turizmo atstovybės daugelyje Europos šalių. A. Lukoševičius ne kartą dalyvavo ir Palangos turizmo informacijos centro užsienio misijose, kuriose pristatytos atostogų ir sveikatinimo galimybės mūsų pajūryje. O štai 2007 metų spaudoje randame citatų, jog per dešimtmetį Lietuvos atvykstamojo turizmo mastai išaugo 208 proc., augo iš to gaunamos pajamos, neabejotinai didėjo ir turistų srautai į Palangą.

Būtent A. Lukoševičiaus vadovavimo valstybinio turizmo departamentui laikais buvo baigta vykdyti trečioji Nacionalinė turizmo plėtros programa 2003–2006 metams, suformuota kurortų plėtros teisinė bazė, pradėti rengti Nacionalinių autoturizmo trasų ir Nacionalinių vandens turizmo trasų specialieji planai.

Už pagalbą vystant turizmo sritį Palangoje A. Lukoševičius buvo pagerbtas ir Palangos savivaldybėje – 2005 m. jam įteiktas apdovanojimas už indėlį į miesto infrastruktūrą. Nominacija buvo skirta Valstybiniam turizmo departamentui už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“ inicijavimą bei įgyvendinimą. Projekto įgyvendinimo metu Palangoje buvo nutiesta 6,5 km dviračių takų, be kurių mes dabar neįsivaizduojame aktyvaus poilsio mūsų kurorte.

Tai tik vos keli faktai iš labai aktyvios A. Lukoševičiaus veiklos. Žinoma, visa tai jau istorija, bet juk visi puikiai žinome, kad be praeities nėra ir ateities.

Nuoširdžiai liūdime Lietuvai netekus tokio turizmo srities žinovo ir autoriteto, nuoširdi užuojauta šeimai ir artimiesiems“, – rašė Palangos meras.

„Netekome ryškios muzikos bendruomenės narės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės, savo gyvenimą paskyrusios lietuvių folkloro puoselėjimui, mūsų šalies muzikinio palikimo išsaugojimui. Z. Kelmickaitė visa savo esybe, neišsemiama energija ir optimizmu, kūrybine, pedagogine ir žurnalistine veikla, vidine šiluma teigė ir mylėjo gyvenimą, savo talentu ir asmenybės charizma skiepijo meilę Lietuvai ir jos žmonėms“, – savo užuojautoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Z. Kelmickaitė išmokė lietuvius pamatyti savo savitumą.

„Nuoširdžia meile lietuvių etninei kultūrai ir paveldui Zita Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Z. Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį.

„Apdovanota ryškiu talentu, Zita Kelmickaitė mokėjo pastebėti ir padėti jam išsiskleisti ir kitame žmoguje, ir kaip dėstytoja bei kultūros puoselėtoja tai darė ilgus metus“, – tvirtino ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu sakė, kad Z. Kelmickaitė buvo išskirtinai talentinga, ryški, spalvinga asmenybė, ji, atrodo, priklausė visai Lietuvai – kad ir kuo užsiėmė, darė tai iš širdies ir dėl kitų, nes jai buvo svarbus žmogus ir jo esmė.

„Ji mokėjo rankioti, kaip pasakytų Vaižgantas, deimančiukus ir priversti juos spindėti kasdienybėje“, – rašoma parlamento vadovės užuojautoje.

Kelis mėnesius praleidusi ligoninėje Z. Kelmickaitė mirė šeštadienį Vilniuje eidama 72-uosius metus.

Muzikologė nuo 1974 metų dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams, sudarė programas folkloro ansambliams ir festivaliams.

Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 

„Nebūtų buvę be Jos tokio Adamkaus, kurį visi Lietuvoje užjaučiame. Kaip ir manęs nebūtų buvę be Gražinos. Likome abu našliai, ir dar teks pabūti“, – feisbuke rašė V. Landsbergis, turėdamas omenyje 2020 metais mirusią savo sutuoktinę Gražiną Ručytę-Landsbergienę.

„Lik ištvermingas, Prezidente ir bičiuli Valdai, ankstyvos jaunystės kombatante“, – rašė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

96 metų A. Adamkienė mirė sekmadienį Vilniuje po sunkios ligos.

V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas 1998–2003 ir 2004–2009 metais.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, treneris „pelnytai buvo tituluojamas „dviračių sporto profesoriumi“, nes išugdė daugybę iškilių mūsų šalies dviratininkų“.

„Įspūdingi jo auklėtinių pasiekimai byloja ne tik apie pačių sportininkų, bet ir apie trenerio talentą: Seulo olimpinis ir pasaulio čempionas Gintautas Umaras, Seulo olimpinis čempionas Artūras Kasputis, pasaulio dviračių treko sidabro medalių laimėtojas Mindaugas Umaras, pergales įvairiose varžybose skynę Jonas Romanovas, Remigijus Lupeikis, Vasilijus Špundovas, Linas Balčiūnas, Tomas Vaitkus, Aivaras Baranauskas, Algirdas Vaitkus ir kiti“, – užuojautoje sakė šalies vadovas.

„Netekome neeilinės asmenybės, dėl kurios atsidavimo dviračių sportui mūsų šalies vardas ir himnas daugybę kartų skambėjo aukščiausio lygio sporto varžybose“, – teigė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad „netekome sporto legendos ir trenerio iš pašaukimo“.

„N. Dumbauskas išugdė daug olimpinių ir pasaulio čempionų, parengė daug Lietuvoje ir užsienyje vertinamų trenerių, buvo gerbiamas tarp sporto specialistų. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir sporto bendruomenę“, – sakė parlamento vadovė.

Nusipelnęs dviračių sporto treneris mirė balandžio 14-ąją, eidamas 85-uosius metus.

1995 metais N. Dumbauskas buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008-aisiais jam buvo įteiktas Kūno kultūros ir sporto departamento 1 laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei LTOK „Olimpinė žvaigždė“.