Tai padaryta dėl „operacinio reikalingumo, pasiruošimo dislokuoti papildomas sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, galimybės turėti lankstesnes kovinio rengimo sąlygas išnaudojant mažiau užimtus poligonus Kazlų Rūdoje ir Rūdninkuose“, trečiadienį pranešė kariuomenė.

Anot pranešimo, į nuolatinę dislokavimo vietą Rokantiškėse prie Vilniaus batalionas bus perkeltas, kai tik bus baigtos karinio miestelio statybos.

„Vaidoto batalioną perkėlus į Marijampolę, tikiu, kad kariai susiduria su iššūkiais ir jiems kyla klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Būtina kalbėtis ir ieškoti išeičių. Esu dėkingas kariams už supratimą ir puikiai atliekamas pareigas, nepaisant pasikeitusių aplinkybių“, – sakė trečiadienį su Vaidoto bataliono kariais susitikęs kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje pagal šaukimo planus į Vaidoto batalioną planuojama pakviesti daugiau kaip 400 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, jie taip pat vietoj planuotos tarnybos vietos Rukloje tarnybą atliks Marijampolėje.

Vaidoto batalionas šiuo metu dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono teritorijoje.

Minėtas batalionas įkurtas 1992 metais.

1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius tuometinio Lietuvos krašto apsaugos ministro pavedimu Ukmergėje pradėjo kurti karinį vienetą, kuris netrukus po suformavimo buvo pavadintas Ukmergės batalionu, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. J. Kubilius tapo šio bataliono vadu. Bataliono kariai su bolševikais kovojo Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto ir Kaukonių. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką ir pavadintas Kunigaikščio Vaidoto vardu.

1992 m. sausio 2 dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto atskirasis motodesantinis batalionas – ši data laikoma bataliono įkūrimo diena. Nuo šios dienos per 30 metų batalionas užaugo ir stipriai pasikeitė: iš Šiaulių jis buvo perkeltas į Ruklą, iš motorizuotojo bataliono tapo logistikos batalionu, kuris vėliau buvo performuotas į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.

Nuo bataliono įkūrimo dienos keitėsi ne tik bataliono dislokacija, bet pokyčiai atsispindėjo ir vidinėje struktūroje – buvo suformuotos 7 kuopos. Šios tapo labiau specializuotomis, ypač sunkiosios ginkluotės kuopa, kurioje buvo stiprinamas minosvaidžių bei kiti būriai.

Vaidoto bataliono nuotr.

„Dar 2016-aisiais metais Vaidoto batalione nebuvo snaiperių būrio, kuris šiandien yra vienas stipriausių visoje Lietuvos kariuomenėje“, – sakė buvęs Vaidoto vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.

Kiekvienais metais į Vaidoto batalioną atvyksta daug nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie šiame dalinyje gauna įgauna tvirtus karybos pagrindus.

Vaidoto batalionas nuolat rengia karius Lietuvos valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, palaiko kovinę parengtį batalione, ruošiasi tarptautinėms operacijoms ir esant būtinybei dalyvauja jose, taip pat įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

„Sveiki atvykę į šeimą, į kariškių bendruomenę. Mūsų pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma greičiau jus integruoti, supažindinti su dienotvarke. Mes, profesionalios tarnybos kariai, tarnausime su jumis,  nes vieningi mes stipriausi!“ – kalbėjo Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas, pulkininkas leitenantas Artūras Purlys.

Didžioji dalis būsimųjų karių į Kunigaikščio Vaidoto batalioną Rukloje atvyko iš Vilniaus ir Kauno regionų. Kiti jaunuoliai – iš Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos, Utenos.

„Nebuvau apsisprendęs, ką noriu studijuoti, tai pagalvojau, jog kariuomenė bus ta vieta, kuri padės gerai apmąstyti, ar net sutvirtėti tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – sako šauktinis Rokas iš Jonavos.

Pirmąją dieną šauktiniai susipažino su jų tarnybos vertinimo tvarka, dienotvarke, jiems buvo išduoti uniformų ir ekipuotės komplektai, užvestos medicininės kortelės, kariai suskirstyti į padalinius.

„Visa mano šeima yra patriotai, aš taip pat, todėl vos tik suėjo 18 – užsirašiau“, – Lukas iš Vilniaus.

„Atėjau į kariuomenę, nes jaučiuosi skolingas tėvynei, skolingas šiuos devynis mėnesius ir nekantrauju, kol visa tai prasidės“, – sakė šauktinis savanoris iš Kauno.

Visą tarnybos laikotarpį kariai dalyvaus įvairiose pratybose, susipažins su Lietuvos istorija, aplankys ne vieną muziejų ir žymią istorinę vietą. Kariams bus sudarytos sąlygos sutvirtėti ir realizuoti save įvairiose srityse.

Troško išbandyti save

Neretai vaikinai, sužinoję, kad yra šaukiami atlikti privalomąją karinę tarnybą, džiaugsmu netrykšta. Tomo atvejis kitoks. Apie šaukimą tarnauti jis sužinojo studijuodamas inžineriją Ispanijos Almerijos universitete. Tiesa, tada buvo akademinėse atostogose.

"Buvau pasiėmęs metų pertrauką, kad užsidirbčiau pinigų. Jau žinojau, kad mane gali pakviesti, todėl nenustebau, šauktinių sąrašuose radęs savo pavardę. Aš ir pats norėjau išbandyti save, nes tokia veikla man patinka. Tad grįžau į Lietuvą ir atėjau tarnauti", – pasakoja vaikinas.

Jokio nerimo dėl greitai pasikeisiančių gyvenimo sąlygų nejautė. "Mėgstu sportuoti, domino išmėginti ginklus, pamatyti iš arčiau, kaip veikia kariuomenė", – vardija motyvavusius dalykus.

Apie karišką gyvenimą tarp jaunuolių sklando nemažai gandų, tačiau Tomas, gyvendamas Ispanijoje, neturėjo galimybės jų prisiklausyti. "Gal tik girdėjau, kad praeityje, ankstesnėje santvarkoje, pasitaikydavo smurto. Tačiau dabar to tikrai nėra. Taip, režimas griežtas, bet visada paremtas logika", – sako vaikinas.

Paklausiu jo nuomonės, ar karinę tarnybą reikėtų atlikti kiekvienam jaunuoliui? "Puikiai suprantu, kad yra įvairių situacijų. Kai kurie – vyresni, turi šeimas, jiems reikia dirbti. Bet tokiais atvejais, jei nurodomos rimtos priežastys, nuo tarnybos atleidžiama. O studijuojantiems ar dar neturintiems rimto darbo tikrai rekomenduočiau atlikti tarnybą. Tie devyni mėnesiai prabėga greitai. Tarnaujant galima įgyti daug patirties, gerai praleisti laiką, susirasti draugų, o svarbiausia – atlikti pareigą savo šaliai", – vardija privalumus.

Beje, Tomas priduria, kad kariuomenėje puikių rezultatų pasiekti gali ir merginos. "Nors jų mažai, nes jos gali būti tik savanorės, tačiau tos, kurios ateina, – tikrai kietos. Ir tikrai nėra taip, kad tik vaikinai rodo gerus rezultatus. Yra užduočių, kurias merginos atlieka geriau", – šypsodamasis pripažįsta.

Taikliojo šaulio kasdienybė

Tarnaudami Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Vaidoto batalione šauktiniai per devynis mėnesius baigė bazinį kario kursą ir įgijo įvairias specializacijas – minosvaidininko, šarvuočio vairuotojo, kulkosvaidininko, granatsvaidininko, taikliojo šaulio ir kitas. Įgūdžius jie gilino taktinėse treniruotėse ir kartu su sąjungininkais dalyvavo tarptautinėse pratybose.

Tomui buvo patikėtos taikliojo šaulio pareigos. "Mano ginklas išsiskiria tuo, kad jis turi tam tikrą optiką, galiu toliau matyti, priimti sprendimus ir nukauti priešą iš tolimesnės distancijos", – detalizuoja vaikinas.

Laukiant pasirodančio priešo, tenka ilgai laukti vienoje vietoje, kartais – spaudžiant šaltukui. "Pamenu, žiemą teko gulėti, kai lauke buvo 15 laipsnių šalčio. Žiauriai sušalau, buvau visas šlapias, – šiandien jau su šypsena prisimena, tačiau tada buvo nelengva. – Pavargsti ir fiziškai, ir psichologiškai, kadangi jauti įtampą laukdamas, kada atsiras priešas."

Tomui teko išmokti ir maskuotės subtilybių, kad susilietų su aplinkos fonu, tinkamai išsirinkti vietą, kad liktų nepastebėtas priešo, taip pat gerai išmanyti tiek savo, tiek ir priešo turimą techniką. Tačiau paklaustas, kas buvo sunkiausia, atsako filosofiškai: "Iš esmės, yra visokių iššūkių, priklauso, kaip į juos pažvelgsi. Jei nori viską gerai atlikti, siekti kuo didesnio tobulumo, turi stengtis."

Po šios patirties žiūriu į iššūkius kitaip: net jei neįveiksiu iš pirmo karto – bandysiu vėl. Liko mažiau baimių, drąsiau žiūriu į gyvenimą.

Gimė stipri draugystė

Pasibaigus tarnybai, T.Dudėno pastangos buvo įvertintos – jis buvo apdovanotas kaip geriausias metų Vaidoto bataliono šauktinis karys. Prisiminimui jam įteikta Vaidoto bataliono žygio vėliava ir suteikta išskirtinė garbė rikiuotės aikštės viduryje atsisveikinti su bataliono istorine, kovine vėliava.

Labiausiai padėjo tvirtas charakteris. "Į priekį vedė noras būti geriausiam, tai skatino visą laiką stengtis", – atvirai prisipažįsta. Pasak garbingą apdovanojimą gavusio kario, jam pačiam šis titulas reiškia tai, kad atkakliai stengėsi devynis mėnesius. "Tiesą sakant, išvis net nežinojau, kad toks įvertinimas yra. Apie jį sužinojau, kai išėjome į rikiuotę. Galvojau, vėl ilgai stovėsime, repetuosime, bet pasakė, kad teikiamas apdovanojimas ir iššaukė mano pavardę", – šypsosi vaikinas.

Devyni tarnybos mėnesiai Tomui daug davė. Ne veltui sakoma, kad kariuomenėje užsimezgusios draugystės – ilgaamžės ir tvirtos. Pasak jo, viena vertingiausių tarnybos dovanų – būrys naujų bičiulių.

"Visa kuopa, kurioje buvo daugiau nei keturiasdešimt žmonių, susidraugavome, o ypač tvirta draugystė užsimezgė tarp tų dešimties, su kuriais visą tarnybos laiką dalijomės vienu kambariu. Juk kiekvieną dieną pasišneki, pajuokauji, būna, ir truputį pasipyksti", – sako Tomas.

Pastarieji metai jam padėjo pakeisti ir požiūrį. "Po šios patirties žiūriu į iššūkius kitaip: net jei neįveiksiu iš pirmo karto – bandysiu vėl. Liko mažiau baimių, drąsiau žiūriu į gyvenimą", – įvardija pokyčius, praversiančius ateityje.

Studijos ir sportas

Pirmosios savaitės po tarnybos, pasak Tomo, dar kiek neįprastos. "Keistoka vien jau tai, kad į mane aplinkiniai kreipiasi vardu, o ne šaukia pavarde", – juokiasi.

Paklausus, ko iš civilinio gyvenimo labiausiai pasiilgdavo, sako, kad paprastų dalykų: "Kad ir valgyti lovoje. Ten juk visą dieną prie jos net negali prisiartinti, gražiai pasikloji ir ji turi iki miego laiko likti nepajudinta."

Tačiau ilgam atsipalaiduoti T.Dudėnas nežada. Vasarą dar padirbės, o rudenį grįš į Ispaniją pabaigti studijų. Taip pat vaikinas nusprendė siekti ir profesionalaus sporto rezultatų, greičiausiai – plaukimo.

Nors dėl būsimos gyvenamosios vietos dar nėra šimtu procentų tikras, sako, kad norėtų grįžti į Lietuvą.

Baigdami pokalbį užkliudome ir liūdnesnę natą. "Nusivyliau, nes tarnybai einant į pabaigą ir po jos pastebėjau, kad visuomenė Lietuvoje labai nuvertina kariuomenę, žiūri į tarnybą nerimtai. Manau, reiktų tai labiau gerbti", – sako Tomas, garbingai atlikęs savo pareigą Tėvynei.

Kaip pranešė kariuomenės atstovai, patikrinimai bataliono mokomojo pulko teritorijos patalpose, ketvirtadienį paimti mėginiai valgykloje tiriant maistą, drabužius ir geriamąjį vandenį, papildomai dezinfekuotos valgyklos patalpos ir įranga.

„Šių veiksmų imtasi po to, kai į bataliono medicinos punktą buvo paguldyti 10 karių, besiskundusių viduriavimo simptomais, keturi kariai tyrimams paguldyti į Kauno klinikinės ligoninės infekcinį skyrių“, – patvirtino kariuomenė.

Pranešama, kad iš viso į medicinos punktą kreipėsi 24 šauktiniai, dalis jų buvo iškart grąžinti į rikiuotę, kiti paguldyti į medicinos punktą, apriboti jų kontaktai su kolegomis, apžiūrėti ir kiti kariai, kilus bent menkiausių įtarimų dėl ligos simptomų, išvalytas kareivinių inventorius, išvėdintos patalpos.

Anot pranešimo, tiek ligoninėje, tiek medicinos punkte esantys kariai šiuo metu jaučiasi gerai, po tyrimo rezultatų visus, kurių rezultatai bus geri, planuojama išleisti savaitgaliui namo. Kiek laiko kariai bus atleisti nuo užsiėmimų ir kada bus grąžinti į rikiuotę, bus sprendžiama sulaukus tyrimų rezultatų.

Nuo lapkričio 15 vidurdienio naujų sveikatos sutrikimo atvejų neužfiksuota.