Greitosios medicinos pagalbos ekipažas antradienį išskubėjo į pietinę uostamiesčio pusę 14.50 val., kai buvo gautas pranešimas apie iškritusį vaiką.

Panašu, kad vos metukų vaikas iškrito pro antrojo aukšto langą ir nukrito ant žolės.

Prie mergytės tuojau pat atsirado dešimtmetis jos broliukas. Vaikų teisių saugotojų žiniomis, nelaimės metu namuose buvo ir šių vaikų mama.

Laimė, greitosios medicinos pagalbos ekipažas tame pačiame kieme teikė pagalbą jaunam narkotikų padauginusiam asmeniui. Jam jau buvo suleista vaistų, medikai laukė, kada atsistatys jaunuolio gyvybinės funkcijos.

Medikai bėgte nubėgo prie iškritusio vaiko. Mažylė buvo sąmoninga ir išoriškai apžiūrėjus atrodė nepatyrusi sunkių sužalojimų.

Mergaitės gyvybei šiandien pavojus negresia, Vaikų ligoninėje jai buvo konstatuotas trauminis šokas, netrukus jos būklė pagerėjo.

Įvykio aplinkybes tirs ne tik pareigūnai, bet ir vaikų teisių saugotojai.

Vaikai iš prigimties yra smalsūs, nelaimė gali nutikti net ir minutei suaugusiesiems nusisukus nuo mažylių.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė teigė, kad šiuo metu vaiko teisių gynėjai renka informaciją, vertina, kokios pagalbos gali reikėti šeimai, kuriai jau anksčiau buvo teikta pagalba.

„Kiekvienas atvejis skirtingas, juos reikia analizuoti, todėl iš karto negalima tvirtinti, jog toks atsitikimas yra nepriežiūros šeimoje pasekmė. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, nelaimė gali nutikti net ir minutei suaugusiesiems nusisukus nuo mažylių“, – komentavo G. Bliutaitė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas neslėpė – šiltuoju metų laiku šios gydymo įstaigos medikams darbo padaugėja kelis kartus, mat tenka gydyti ne tik mažuosius klaipėdiečius, bet ir atvykusių iš visos Lietuvos poilsiautojų atžalas.

Mažieji poilsiautojai patiria ir vasaros metui būdingų traumų: sužalojimų važinėjantis dviračiais bei paspirtukais, būklių po skendimo, apsinuodijimų.

„Džiaugiamės, kad šią vasarą blogų išeičių neturėjome. Buvo vidutinio sunkumo traumų. Vasara – visiems atostogos, tik ne medikams pajūryje“, – neslėpė Vaikų ligoninės vadovas.

Anot Vilniaus savivaldybės administracijos patarėjos švietimo klausimais Alinos Kowalewskos, šiuo metu eilėje laukia 1289 vaikai, kurie nėra gavę vietos darželyje.

„Skundų visada būna, kiekvienais metais. Šiemet, aš sakyčiau, gal netgi mažiau. Tačiau mes patys turim pradėję savo tyrimą“, – teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Tarnyba sako, jog toks tyrimas – ne pirmas. Situacija stebima kiekvienais metais.

„Tikrinam visiškai visas savivaldybes, prieinamumą darželių ir poreikį taip pat, kiek iš tikrųjų yra. Tai reikia pasakyti, kad lyginant savivaldybes, žinoma, Vilniaus miestas labai šoka su savo problematika, laisvų vietų trūksta. Ir tas iš tikrųjų yra labai ir nepatrauklu miestui, ir vaikų teisės nėra užtikrinamos iki galo“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Vis dėlto savivaldybė atsako – laukiančiųjų panašiai būna kasmet ir priduria, jog situacija nėra drastiška, nes sostinės darželiuose vietų dar yra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pabrėžtina, kad Vilniaus mieste taip pat yra dar ir laisvų vietų darželiuose. Tai šiuo metu galima matyti ir sistemoje – yra 716 laisvų vietų“, – tikino A. Kowalewska.

Vietos tuščios, o laukiančiųjų eilė nusidriekė, nes tėvai įstaigas dažniausiai renkasi pagal lokaciją – retas kuris trokšta ir gali sau leisti piko valandomis kelyje praleisti po kelias valandas. Tačiau savivaldybė ramina ir kalba apie naujai statomus ir projektuojamus bent keturis darželius.

Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, savivaldybė imasi tam tikrų žygių, bet tie žygiai yra per maži patenkinti visų vaikų poreikius.

Tuo tarpu privatūs darželiai trina rankomis. Nors dažnai jie lieka vienintelis išsigelbėjimas šeimoms.

„Situacija labai įvairi. Vieni privatūs darželiai yra jau nuo pavasario užsipildę pilnai ir sudarinėja laukiančiųjų eilę, kituose vietų nėra, bet atsiras nuo rugsėjo 1-osios, kai dalis vaikų išeis į valstybinius darželius. Kai kuriuose yra laisvų vietų“, – sakė Nevalstybinių ugdymo įstaigų asociacijos atstovė Ieva Jagminienė.

Pirmumo kriterijai ne kartą analizuoti ir teismuose.

Privatininkai sako, kad privatų darželį tėvai renkasi dėl vietos, ugdymo metodikos, kaina – taip pat svarbu. Mėnuo darželyje kainuoja tiek, kiek kai kurie tėvai net neuždirba. Kai kurie kainuoja nuo 400 iki 600 eurų, tačiau yra ir tokių, kurių kaina – virš 1000 eurų. Vilniaus savivaldybė siūlo išmoką privačiam darželiui, bet net gavus išmokas tokie darželiai įperkami ne kiekvienam.

Kaip darželiuose, taip ir mokyklose, tam tikrose teritorijose, kurios smarkiai plečiasi, klasės perpildytos.

„Ne kartą jau čia buvo kreiptasi ir į STT, ir įvairūs patikrinimai, ypatingai labiau dėl mokyklų gal, ne tiek dėl darželių. Ir tie pirmumo kriterijai ne kartą analizuoti ir teismuose“, – pasakojo E. Žiobienė.

Tad dalyje mokyklų formuojamos didesnės klasės su vienu ar dviem mokiniais papildomai.

Anot savivaldybės per keletą artimiausių metų sostinėje turėtų atsirasti dar septynios mokyklos.

– Ar jūs turite paaiškinimą šiam atvejui, kodėl pirmosios instancijos teismo ir net medicinos ekspertų pripažintas pedofilu asmuo dirbo vienoje iš Alytaus gimnazijų?

– Na, iš tikrųjų, įstatymas įpareigoja kiekvieną švietimo, sveikatos, bet kurią kitą įstaigą, kuri dirba su vaikais, tikrinti savo darbuotojus, savanorius nuteistųjų registre. Tas yra privaloma ir čia ne tik seksualiniai, bet ir įvairūs kiti sunkūs nusikaltimai. Visais tais atvejais žmonės neturi teisės dirbti su vaikais. Šiuo atveju yra tokia specifinė situacija, kad to žmogaus teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bet, kita vertus, visada, kada yra tokio pobūdžio byla, teismas turi teisę nušalinti žmogų nuo pareigų, siekiant apsaugoti jį nuo kitų nusikaltimų, siekiant apsaugoti aukas nuo galimų nusikaltimų. Tai teismas, turintis informacijos, kad žmogus dirba mokykloje… Ir kitas dalykas, jeigu mokyklos vadovė jau žinojo, tai čia yra visiškai nepateisinama. Suprantu, yra rizika, nes jeigu žmogaus nenuteistų, tada jam reikėtų gražinti atlyginimą, bet tai nėra tokia didelė rizika, kai rizikuojama vaikais.

– Bet teismai apie savo sprendimus neinformuoja mokymo įstaigų, nes, kaip jie teigia, kad teisės aktai tokios pareigos nenumato. O gal kaip tik reikėtų, na, ne tik teismams, bet bendrai teisėsaugos institucijoms tokio įpareigojimo – pranešti ne tik apie teismo sprendimus, bet net įtarimus, kad bent jau laikinai tas žmogus, kol teismas iki galo išsiaiškins, negalėtų dirbti su vaikais.

– Tai čia šiuo atveju teismas galėjo pats priimti tokį sprendimą ir neleisti dirbti žmogui. Kitas dalykas, darbdavys turi teisę tą patį padaryti, bet vėlgi reikia tam gauti informaciją. Ir dar čia yra giliau – jei byloje yra nukentėję vaikai, tai vadinasi vaiko teisių tarnyba žinojo apie byla ir žinojo, kur tas žmogus dirba. Aš net neabejoju, kad į bylą turėjo būti pateikta žmogaus charakteristika, kur jis dirba, ką veikia. Taigi visiems buvo akivaizdu, visoms byloms šalims buvo akivaizdu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai tik vienas iš tokių atvejų. Mes vis apie tokias situacijas išgirstam, nes tokių situacijų būta ir anksčiau. Gal tai yra kažkokia didelė sisteminė problema, kad iki šiol tokie įvykiai nėra pažabojami?

– Matot, aš manau, kad nėra. Aišku, galima visiškai kiekvieną atvejį apsirašyti teisės aktuose, bet vis tiek atsiras spraga tam tikra, nes ne viską numatysi. Aš sakyčiau, kad priemonės yra, yra žmonių, pareigūnų, specialistų, kurie su tuo dirba budrumas, teisėjų atsakomybė, prokuroro, kuris nagrinėja bylą, mokyklos vadovo, Vaiko teisių tarnybos. Taigi visi žino apie bylą. Tai jeigu žino apie bylą, tai reikia priimti sprendimus.

– Bet kai tiek daug atsakingų žmonių ir nėra kažkokio kraštinio žmogaus, kuris turėtų pasirūpinti, kad tokia informacija pasiektų ugdymo įstaigas, tada kyla klausimas – o kam kelti atsakomybę šiuo atveju?

– Na, kai reikia kelti atsakomybę, tada iškyla klausimas kam iš jų. Bet aš sakyčiau, net ir prokurorui, kuris palaiko kaltinimą. Jeigu jis jau turi ekspertizės išvadas, kur akivaizdu, kad dar ir liga yra žmogui. Tai bet kurią dieną bet kuris vaikas gali būti jo nauja auka. Tai čia akivaizdu, kad jis negali dirbti švietimo įstaigoje.

– Tai jūsų vertinimu, kas turėtų būti tas žmogus, kuris pirmiausiai turėtų informuoti ugdymo įstaigą?

– Manau, kad tiek teisėsaugos pareigūnai, kurie nagrinėjo bylą, tiek ir Vaiko teisių specialistai, tiek ir teismas galų gale priimdamas vienokį ar kitokį nuosprendį.

Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės.

– Jeigu mes kalbėtume ne tik apie ugdymo įstaigas, bet ir, tarkime, kitas įmones, kuriose dažnai lankose vaikai, pavyzdžiui, tai gali būti įvairūs meno kolektyvai, atrakcionų parkai ar kokių kitų pramogų parkai. Kaip tada, pavyzdžiui, va tokių įstaigų darbuotojai tikrinami? Ar kol kas mes kalbame tik apie ugdymo įstaigas, tačiau negalvojame apie kitas įmones, kurių yra labai daug? Ir čia mes jau ateinam prie to klausimo – ar mums reikalingas viešasis tokių nusikaltusių asmenų registras?

– Iš tikrųjų šiandieną yra valstybėje visų nusikaltimų registras, informatikos ryšių departamentas jį valdo ir visi darbdaviai privalo kreiptis ir susirinkti duomenis apie darbuotoją. Šiandieną vyksta nemažai diskusijų ir Seime, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dėl to, kaip pakeisti tą straipsnį, kad ir atsakomybė už jo nevykdymą būtų tam tikra ir ką padaryti ypatingai su tais, kurie dirba patys sau, apie save nerenka informacijos.

– Tai pažiūrėkim į lenkus. Lenkai turi viešą tokių nusikaltusių asmenų registrą, kuris yra prieinamas viešai. Lietuvoje diskutuojama, kad galbūt  jis bus kažkiek apribotas. Ar neturėtų būti vaiko teisė į saugų ugdymą, saugų gyvenimą aukštesnė už nusikaltusio asmens anonimiškumą?

– Jeigu žiūrėt iš vaiko teisių perspektyvos, žinoma, kad mes vaikus pirmiausia turim apsaugoti. Tai yra akivaizdu ir niekam čia nekyla diskusijų. Bet mums atrodo, kad jeigu bus registras, to užteks. Tačiau mes pirmiausia turėtume kalbėt apie lytinį vaikų švietimą, apie visas kitas priemones. Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės. Reikės daryt labai daug, nes vis tiek reikia visuomenę paruošti. 

Vaiko teisių gynėjai kartu su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriais liepos mėnesį aplankė dešimt stovyklų, veikiančių Trakų, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Mažeikių, Prienų, Šilalės rajonuose, Druskininkuose, Zarasuose ir Šventojoje, domėjosi, ar visi žmonės, dirbantys su vaikais, turi teisę dirbti su jais.

Kaip pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, iš patikrintų stovyklų trys įvykdė visus reikalavimus dėl vaikų saugumo, o likusiose nustatyti trūkumai – organizatoriai, darbuotojai arba savanoriai neturėjo visų būtinų dokumentų, įrodančių, kad darbuotojai nėra teisti už seksualinius nusikaltimus. Pranešime nurodoma, kad kai kurios stovyklos trūkumus ištaisė nedelsiant, operatyviai gavo trūkstamus dokumentus.

Klausdami, ar stovykloje su vaikais dirbantys žmonės nėra teisti, tėvai neturėtų jaustis nejaukiai. 

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms vyr. patarėjos Agnės Marčiukaitienės, tikimasi, kad palaipsniui situacija keisis, ir stovyklų organizatoriai imsis visų priemonių užtikrinti jiems patikėtų vaikų saugumą, o tėvai, prieš išleisdami savo vaikus į stovyklą, domėsis visais su vaiko nauja aplinka susijusiais klausimais.

„Klausdami, ar stovykloje su vaikais dirbantys žmonės nėra teisti, tėvai neturėtų jaustis nejaukiai. Deja, bet seksualinio smurto atvejų pasitaiko, todėl turime nuolat būti budrūs, o domėjimasis ir prašymas patvirtinti, kad darbuotojai nėra teisti, turėtų tapti savaime suprantama tiek tėvams, tiek ir vaikų stovyklų personalui“, – sako A. Marčiukaitienė.

Kasmet vaikų vasaros stovyklose dalyvauja per 50 tūkst. stovyklautojų, t. y. apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Įstatymas reikalauja, kad visi darbdaviai turi išsiimti pažymas, patvirtinančias, kad būsimas darbuotojas ar savanoris nėra teistas už seksualinius prieš vaikus ar suaugusius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Darbdaviai ar paslaugų teikėjai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Vaiko teisių gynėjai primena tėvams, kad jie gali tokios pažymos paprašyti darbdavio ar paslaugų teikėjo.

Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė informuoja, kad patikrinus stovyklas skirtingose Lietuvos vietose nustatytas vienas galimas nelegalaus darbo be darbo sutarties atvejis, dėl jo šiuo metu vis dar vyksta tyrimas. Taip pat nustatytas atvejis, kuomet stovykloje dirbo asmuo, kuris nebuvo deklaravęs savarankiškos veiklos, dėl šio pažeidimo atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Minėtose stovyklose dirbo pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat talkino nemažai savanorių – jie veikė savanorystės sutarčių pagrindu. Nurodoma, kad ne visais atvejais stovyklų organizatoriai laikėsi Darbo kodekso reikalavimų ir nustatyti kiti darbo įstatymų pažeidimai, tokie kaip netinkamas darbo organizavimas, kai nesilaikoma darbo ir poilsio laiko režimo reikalavimų, nenustatyta darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga, nesilaikoma reikalavimo pranešti darbuotojams apie jų darbo (pamainos) grafikus.

Politinių pažiūrų nevertina

Dramatišku tėvų sulaikymu ir jų vaikų sugrąžinimu į globos įstaigą baigėsi suverenų (valstybės bei jos institucijų nepripažįstančių asmenų) bandymas kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną su mažamečiais.

Dienraščio duomenimis, šia šeima vaiko teisių saugotojai susidomėjo daugiau nei prieš metus, kai gavo informacijos, kad trims vaikams toje šeimoje yra nesaugi aplinka – neužtikrinami jų poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis.

Vaikai buvo paimti iš tėvų ir perduoti į globos įstaigą ne dėl jų tėvų politinių ar religinių pažiūrų, bet dėl mažamečių saugumo.

„Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė, rūpinamasi jų fiziniu ir emociniu saugumu, prižiūrima sveikata, rūpinamasi higiena, kitais fiziniais ir emociniais poreikiais, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, galimybė gauti socialines, ugdymo paslaugas“, – vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė.

Apskrityje globa – 73 vaikams

I. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, pas medikus, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama.

Būtent dėl šių priežasčių esą iš Vilčinskų šeimos laikinajai globai ir buvo paimti vaikai.

Pasak vaiko teisių gynėjų, analogiškų atvejų Lietuvoje, kai tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, pagrobtų vaikus iš globėjų ar globos įstaigų dar nebuvo.

O vaikai iš biologinių šeimų laikinajai globai paimami nuolat.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje laikinoji globa nustatyta 73 vaikams.

„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu šeimos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami vaikų situacijas šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų įveikti šeimai sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – teigė I. Skuodienė.

Paėmimas – kraštutinė priemonė

Vaiko paėmimas iš biologinės šeimos ir perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – kai būna fiksuojamas netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais.

Vaiko teisių gynėjai teigė darantys viską, kad vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje, bet kai to nėra, ieškoma kito sprendimo.

2020 m. tarnyba šalyje nustatė 864 vaikų laikinosios globos atvejus.

Ir kasmet jų vis daugėjo: 2021 m. laikinajai globai buvo paimti 938 vaikai.

2022 m. laikinoji globa nustatyta 1 843 vaikams, iš kurių 938 nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Ukrainos, ir 905 Lietuvos pilietybę turintiems vaikams.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 694 laikinosios globos atvejai, iš kurių 157 nelydimiems nepilnamečiams iš Ukrainos ir 537 Lietuvos vaikams.

– Koks likimas laukia šių vaikų?

– Kol kas prognozuoti labai sunku. Kai gavome žinią iš savo partnerių apie rastus vaikus, vaiko teisių specialistai nedelsdami atvyko į įvykio vietą, atvyko ir globėjas. Vaikai buvo saugiai perduoti globėjui, nekilo jokių nesklandumų. Vaikai grįžo į saugią aplinką, kur tikrai rūpinamasi jų tiek fizine, tiek emocine sveikata. Stebim procesus. Kol kas yra prašymas suimti tėvus ilgesniam laikui. Kai matysime galutinius sprendimus, tada galėsime kažką prognozuoti dėl jų ateities.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jautėsi vaikai, kokios emocinės, fizinės būklės jie buvo?

– Sulaikymo metu vaikams tikrai buvo neramu, nes sulaikymas tikrai nestandartinis. Po to vaikai nurimo, atvyko vaiko teisių specialistai, globėjai. Svarbu pasakyti, kad globėjai atvyko tie, kurie vaikams jau yra žinomi, pažįstami. Aplinka, į kurią jie grįžo, buvo jiems gerai žinoma. Juos pasitiko psichologai, atvyko medikai, įvertino jų būklę. Vaikai yra ramūs, bendrauja su psichologais, žaidžia žaidimus.

– Ar vaikai atrodė prižiūrėti?

– Tos dvi savaitės tikrai buvo nepaprastos, gal vaikai kiek ir pabalę, bet tai yra laiko klausimas, kada su tinkamu maitinimu, vitaminais atsistatys.

– Visuomenė dabar susiskaldžiusi: vieni mano, kad vaikai turėtų būti paimti nuo tėvų, kiti sako, kad vaikai visada turi augti su tėvais, kokie jie bebūtų. Kodėl būtent šiuo atveju vaikai buvo atskirti nuo tėvų?

Tos dvi savaitės tikrai buvo nepaprastos, gal vaikai kiek ir pabalę, bet tai yra laiko klausimas, kada su tinkamu maitinimu, vitaminais atsistatys.

– Matau, kad viešojoje erdvėje kyla didelė įtampa. Noriu visus nuraminti, kad vaikai atskiriami nuo savo tėvų tik kraštutiniais atvejais, kai yra reali grėsmė jų raidai, jų vystymuisi, jo fizinei, emocinei sveikatai, jei aplinka nesaugi. Jei šeima išgyvena krizes, galbūt yra priklausomybės, kur reikia laiko įveikti, tikrai siūloma laikina priežiūra šeimai. Siūloma, kad jų šeimos nariai atsikeltų gyventi arba, kad jie atsikeltų ir būtų teikiamos intensyvios paslaugos. Bet jeigu nepavyksta niekaip susitarti su šeima po metų įdėtų pastangų, tuomet išliekant realiai grėsmei, esam priversti kreiptis į teismą. Ir net po teismo sprendimo, šeimai priimant paslaugas, vaikai gali būti gražinti per kelias dienas. Teismo sprendimas nėra nuosprendis vaikus atskirti visam laikui. Tai yra sprendimas užtikrinti saugią aplinką. Yra tokių atvejų, kai šeimose būna krizinės situacijos, kaip skyrybos, artimųjų netektys, ligos.

– Tai būtent šiuo atveju, kodėl buvo nuspręsta vaikus paimti iš šeimos?

– Tai yra ilgalaikė vaikų nepriežiūra, kuomet vaikams reikia grįžti į ugdymo įstaigą, rūpintis jų emocine, fizine sveikata.

– Vaikai gražinti į tą pačią globos įstaigą, iš kurios jie buvo pagrobti. Kas dabar užtikrins, kad vėl neįvyks toks pagrobimas?

– Yra apsauga. Glaudžiai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais. Tikiu, kad tėvai yra tikrai sąmoningi. Tikiu, kad ši šeima keis savo požiūrį, pavyks susitarti, mes visada esame atviri kalbėti, bendrauti. Tikiu, kad ši situacija išsispręs taikiai.

– Po šio įvykio tarnyba pradėjo ruošti rekomendacijas, kaip ateityje galėtų įvykti susitikimai su tėvais. Ar galėtumėte papasakoti, kas keistųsi esančioje tvarkoje?

– Visi tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis ir bendrauti su savo vaikais, nepriklausomai, ar jie yra globoje. Taip pat ir vaikai turi teisę pažinti savo tėvus, bendrauti. Kartais tos sąlygos būna globos namuose, kartais vaikai vyksta į šeimas. Mes paruošime pilną paketą, įtraukdami papildomas galimybes. Kad globos centruose būtų sąlygos tėvams susitikti su vaikais, galbūt su socialinių darbuotojų ar psichologų pagalba. Šiuo atveju kai kurie susitikimai buvo nesklandūs, buvo vaikams keliantys nerimą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, vaikui nesaugi aplinka – ne tik fizinis smurtas ar priklausomybės ligos, bet ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis. Pavyzdžiui, nuolat, sistemingai nesirūpinama vaiko sveikata, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena ir neugdomi socialiniai įgūdžiai, nesirūpinama vaiko specialiaisiais poreikiais, jeigu tokių yra,  iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, nesudaroma galimybė mokytis, neaprūpinama reikiamomis mokymuisi priemonėmis, vaikas būna nepailsėjęs.

Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius.

„Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir pan.“, – sako I. Skuodienė.

Svarbu tai, kad nepriežiūra yra ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys vaiko atžvilgiu, trunkantis ilgą laiką ir sukuriantis itin dideles neigiamas pasekmes vaikui.

Pasak I. Skuodienės, vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas. Būna situacijų, kai dėl vienos šeimos vaiko gaunami pranešimai iš karto iš kelių įstaigų.

Gavę informacijos apie galimus tokius atvejus – galimą vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei ir realiai grėsmei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – reali grėsmė vaiko gyvybei, smurtas prieš vaiką, netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais – sveikata, mityba, ugdymas, nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų padarinių.

Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas  vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.

Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą.

„Vaikui brangiausia – jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą“, – sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas – vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Per 2023 metų pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai 2022 metais šis skaičius buvo 125, o 2021 metais – 111.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad augantis pranešimų skaičius rodo augantį visuomenės sąmoningumą bei mažėjančią toleranciją skriaudžiamam vaikui, o statistikoje matomi vaiko teisių pažeidimų atvejai gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.

„Analizuojant statistiką ir matant, kaip kiekvienais metais galimai nukentėjusiųjų vaikų kreivė kyla aukštyn, gali apimti beviltiškumas, jog situacija mūsų šalyje vis prastėja, tačiau mes, vaiko teisių gynėjai, šiuose skaičiuose įžvelgiame ir kitą pusę – suprantame, kad tūkstančiai vaikų, patiriančių įvairių sunkumų, buvo pastebėti sąmoningų ir empatiškų aplinkinių, apie juos buvo pranešta ir jiems galėjome suteikti reikiamą pagalbą“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.

Ji pažymi, kad vis daugiau vaikų praneša apie galimus pažeidimus – palyginti su 2022 metais, šis skaičius išaugo 40 procentų. Pranešti apie pažeidimus galima ir per daugiau nei pusmetį veikiančią Vaiko teisių liniją.

Kas mėnesį stebime duomenis ir jau matome teigiamą rezultatą – vis daugiau vaikų pasitiki mumis ir patys kreipiasi savalaikės pagalbos.

„Kurdami Vaiko teisių liniją turėjome tikslą, kad tai taptų saugus ir prieinamas kanalas betarpiškai su vaiko teisių gynėjais bendrauti patiems vaikams. Kad iš jų pačių lūpų išgirstumėme, kuo jie gyvena, kas juos neramina, ir su kokiais sunkumais jiems tenka susidurti. Kas mėnesį stebime duomenis ir jau matome teigiamą rezultatą – vis daugiau vaikų pasitiki mumis ir patys kreipiasi savalaikės pagalbos“, – sako I. Skuodienė.

Kaip nurodoma pranešime, apie 31 proc. iš visų šiemet vaiko teisių gynėjų gautų pranešimų nepasitvirtino, tačiau šiemet nepasitvirtinusių pranešimų kiekis buvo beveik dešimtadaliu mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Tokie rezultatai, pasak I. Skuodienės, rodo didesnį žmonių atidumą vaikui, jo savijautai bei aplinkai, o kartu ir geresnį galimų vaiko teisių pažeidimų atpažįstamumą.

Smurto statistika rodo, kad daugiausia fiksuojama fizinio smurto atvejų, dažniau smurtaujama prieš berniukus  – jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.

Remiantis statistika, pastarąjį pusmetį galimai panaudoto smurto prieš vaikus atvejų buvo beveik 25 proc. daugiau, lyginant su 2022 metų pirmuoju pusmečiu.

Per pirmąjį šių metų pusmetį suskaičiuojame beveik 2 tūkstančius galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį suskaičiuojame beveik 2 tūkstančius galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų. Tiesa, pastebime, jog tendencijos – tiek dėl dažniausiai vaikų patiriamos smurto formos, tiek dėl smurto pasiskirstymo pagal lytį – kasmet išlieka panašios. Tik svarbu paminėti, jog mažesni kai kurių smurto rūšių skaičiai nebūtinai atspindi mažesnį nukentėjusiųjų mastą, tiesiog daugelį smurto atvejų vis dar per sudėtinga identifikuoti“, – sako I. Skuodienė.

Pasak vaiko teisių gynėjų, analizuojamu laikotarpiu vienos iš dažniausiai pažeidžiamų vaiko teisių buvo susijusios su geriausių vaikui gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai tėvų skyrybų atvejais išryškėjančia problema – kliudymu vaikui bendrauti su vienu iš tėvų.

Pagal 2023 metų pirmojo pusmečio duomenimis vaiko teisių gynėjai sukūrė šalies žemėlapį, kuriame pagal teritorinius vaiko teisių apsaugos skyrius atsispindi, kur daugiausiai ir mažiausiai vaikų galimai patyrė smurtą.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai vaikų galimai patyrė fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse, t. y. ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.