Pasak kontrolierės, esminis pokytis yra tai, kad su šeimos su vaikais apgyvendintos geresnėmis sąlygomis, vaikams pradėtos teikti švietimo paslaugos.

E. Žiobienė bei Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Augustinas Normantas trečiadienį migrantų gyvenimo sąlygas aptarė su opozicine Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Šiandien situacija gerokai geresnė ta prasme, kad vaikai pagaliau atvažiavo į stovyklas, kur jiems organizuojamos paslaugos. Vaikai apgyvendinti su šeimomis, Rukloje Pabradėje, Medininkuose ir šalia esančios Pasieniečių mokyklos bendrabutyje, vaikams nuo spalio pradžios pradėtos teikti švietimo paslaugos, vaikai keliauja į mokyklą, man teko matyti Rukloje, kaip šeima išruošia vaikus į mokyklą, vaikai noriai eina“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė E. Žiobienė.

Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros.

Parlamentarus vaiko teisių apsaugos kontrolierė ragino sudaryti sąlygas vaikams išeiti iš už stovyklos ribų, nes, jos žodžiais, „nei vienam vaikui nėra tinkamos sąlygos augti už tvoros“.

„Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros“, – sakė kontrolierė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktais duomenimis, šiuo metu šalyje yra 688 neteisėtai sieną kirtusių migrantų vaikai, t. y. pilnametystės nesulaukę asmenys.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas spalio pradžioje pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.

Ataskaitoje teigiama, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Vidaus reikalų ministerija reaguodama į atskaitą paskelbė poziciją, kad Seimo kontrolieriaus pateikta informacija apie migrantų apgyvendinimo sąlygas yra pasenusi.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 70 Seimo narių, 29 prieš ir 12 susilaikė.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, E. Žiobienė yra patyrusi teisininkė, kontrolierės pareigas ji eina jau dvi kadencijas ir išmano šios srities problematiką.

E. Žiobienė kaip aktualiausias vaiko teisių apsaugos sistemos problemas nurodė vaikų psichiatrines psichologines ekspertizes baudžiamosiose bylose, psichologų paslaugų, šeimai skirtų paslaugų prieinamumą, taip pat vaiko globos šeimoje, įvaikinimo ir kitus klausimus.

E. Žiobienė vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas eina nuo 2010 metų kovo mėnesio.

Ji yra įgijusi sociologijos bakalauro, teisės bakalauro ir magistro, socialinių mokslų (teisės) krypties daktaro kvalifikacinius laipsnius.

E. Žiobienė yra dirbusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktore, Mykolo Romerio universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, Kauno apskrities viršininko administracijoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus bei siekia gerinti vaikų padėtį Lietuvoje.

„Postūmis yra didžiulis ir vertinant pačių vaikų situaciją Lietuvoje, įvykus tam tikroms reformoms vaiko teisių apsaugoje, postūmis yra toks, kad pagaliau mes vertiname visus vaikus ir visų vaikų poreikius, jiems reikalingas paslaugas“, – antradienį prisistatydama Seime sakė E. Žiobienė.

„Įstatymine prasme žingsniai padaryti dideli, bet vis iš esmės įgyvendinime taip pat iškyla daug kausimų, su ištekliais taip pat“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Seimas prieš porą metų centralizavo vaiko teisių apsaugos sistemą, visoje šalyje suvienodindamas taisykles, kaip reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus. Anksčiau po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto šeimoje atvejo 2017 metais Seimas uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes.

Postūmis yra toks, kad pagaliau mes vertiname visus vaikus ir visų vaikų poreikius, jiems reikalingas paslaugas.

Kontrolierė taip pat pažymėjo vaiką pirmiausia vertinanti „kaip žmogų, turintį visas žmogaus teises ir tuo pačiu reikalingą didelė apsaugos dėl savo amžiaus ir nebrandumo“. 

„Mes žiūrime į vaikus ne tik kaip į socialinę grupę, bet kaip į žmogų, turinti savo teises, reikalingas užtikrinti ir apginti“, – pažymėjo kontrolierė.

Kandidatę pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad „E. Žiobienė  yra tinkama ir labai patyrusi kandidatė eiti vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas“.

„Profesorė E. Žiobienė yra patyrusi teisininkė, vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas einanti nuo 2010 metų. Ji turi ne tik praktinio, bet ir akademinio darbo patirties, daugiau nei 20 metų dėstė įvairiuose Lietuvos universitetuose, yra parengusi daugiau negu 30 mokslinių publikacijų“, – sakė kandidatūrą pristačiusi parlamento vadovė.

Dar pernai rugsėjį tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis registravo Seimo nutarimo projektą dėl E. Žiobienės skyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere dar vienai kadencijai, tačiau šis klausimas parlamentui pateiktas nebuvo.

E. Žiobienė vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas eina nuo 2010 metų kovo mėnesio ir tai būtų trečia jos kadencija.

Ji yra įgijusi sociologijos bakalauro, teisės bakalauro ir magistro, socialinių mokslų (teisės) krypties daktaro kvalifikacinius laipsnius.

E. Žiobienė yra dirbusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktore, Mykolo Romerio universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, Kauno apskrities viršininko administracijoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus bei siekia gerinti vaikų padėtį Lietuvoje.

„Manau, kad kiekvienu atveju įstatymai leidžia, jeigu pareigūnas blogai dirba, nesusitvarko su pareigomis, naudojantis turimais instrumentais, atestacijomis, peratestacijomis, nutraukti kadenciją net anksčiau laiko, o ne numatyti dalykus, kad baigėsi kadencija, o žmogus negali pretenduoti į tas pozicijas“, – teigė komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jam pritarė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, teigdamas, kad kadencijos – neišmintingas sprendimas.

„Visi puikiai suprantame, kad kadencijos yra neišmintingas žingsnis, ir mes norime tą neišmintį dauginti toliau. Nieko jis neduoda, tik sumaištį kelia, išblaško žmones, kurie turi patirtį“, – sakė parlamentaras.

Tuo metu vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtino, kad pasaulinė praktika rodo, jog ombudsmenų kadencijos būna ribojamos.

„Jos būna nustatytos iki dviejų“, – teigė ji.

Apriboti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijas siūlo Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Anot jo pirmininko Valerijaus Simuliko, tai vienintelis ombudsmenas Lietuvoje, kurio kadencijų skaičius neribojamas.

„Jeigu pradėjome tokią sistemą kurti, tai visur turi būti vienoda tvarka“, – sakė jis.

Pagal pateiktą projektą, tas pats asmuo vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi neturėtų būti skiriamas daugiau negu du kartus iš eilės.

E. Žiobienė vaiko teisių apsaugos kontroliere dirba nuo 2010 metų.