Liko kelios dienos iki moksleivių kalėdinių atostogų, šiuo laiku mokiniai šventiškai leidžia laiką, organizuodami diskotekas ir kitus renginius.

„Prieššventiniu laikotarpiu renginių mūsų mokykloje būna visada daugiau. Praėjusią savaitę turėjome kalėdinę mugę, o šią moksleivių laukia kalėdinis žiburėlis, taip pat leidžiame vaikams rengtis kalėdine tematika“, – pasakojo Klaipėdos „Vitės“ progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Genė Liseckienė.

Nors švenčių laukimas ir kvepia atostogomis, mokiniai privalo ir toliau pareigingai lankyti visas pamokas. Šiais mokslo metais sugriežtintas lankomumas esą davė gerų rezultatų.

Nors švenčių laukimas ir kvepia atostogomis, mokiniai privalo ir toliau pareigingai lankyti visas pamokas.

„Mes ir anksčiau griežtai atsižvelgdavome į lankomumą, todėl ir dabar taisyklės išlieka tos pačios. Lapkričio mėnesį buvo padidėjęs sergamumas, bet šiuo metu viskas gerai. Nėra taip, kad mokiniai praleistų pamokas be pateisinamos priežasties“, – teigė G. Liseckienė.

Kitų mokyklų vadovai tikino, kad savaitė prieš šventes niekuo nesiskiria nuo kitų gruodžio savaičių, kadangi vaikai eina į pamokas ir dirba pagal įprastą tvarkaraštį, o renginiai kartais pakeičiami edukacinėmis išvykomis.

Mokytojai suplanuoja atsiskaitymų datas iš anksto, kad moksleiviams nereikėtų nerimauti dėl kontrolinių darbų paskutinėmis dienomis prieš atostogas.

„Dirbame panašiai kaip ir visada. Mokytojai atsiskaitymų datas paskirsto proporcingai ir apie kontrolinius praneša iš karto, todėl moksleiviai nejaučia per didelio krūvio prieššventiniu laikotarpiu“, – kalbėjo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė.

Nuobodulys – reikalingas

Pasak vaikų psichologės Ievos Kirkilės, visi vaikai ir jų poreikiai yra labai skirtingi, todėl nėra vieno universalaus atsakymo, kiek jiems reikėtų atostogų metu ilsėtis ar užsiimti aktyvia veikla. „Vieniems gali norėtis daugiau patirčių ir reikėti aktyvesnio laiko. Kitiems gali būti malonu truputį padykinėti, pasimėgauti ramiomis akimirkomis. Visada svarbu atsižvelgti į tai, kokie buvo vaiko mokslo metai, kiek jis yra pavargęs emociškai ir akademiškai, koks yra jo charakteris, – sako ji. – Šiais laikais yra labai daug galimybių, kur galima išleisti atžalą vasaroti. Tėvai neretai jaudinasi, jei jų vaikai nuobodžiauja. Tačiau nuobodulys yra labai reikalingas reiškinys vaiko gyvenime. Jis skatina kūrybiškumą, fantaziją ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijų.“

Tad, psichologės teigimu, nereikėtų mažųjų pernelyg apkrauti veiklomis. Vasaros metu svarbu pailsėti, atpalaiduoti nervų sistemą, kad rudenį būtų galima energingai grįžti mokytis. Todėl vasarą rutina nuo 8 val. ryto iki 21 val. vakaro su intensyviomis veiklomis tikrai nereikalinga.

„Planuojant vasaros veiklas, visada reikėtų pasitarti ir su pačiais vaikais. Dažnai penkerių ar šešerių metų sulaukę mažieji jau geba įvardyti, kad jiems norisi pabūti ramiai arba norėtųsi aktyvesnio laisvalaikio. Tad ir vyresni vaikai tikrai mokės išsakyti savo lūkesčius. Drauge pasitarus, tėvai galės įvertinti, kiek vaikų norai gali būti įgyvendinami realybėje“, – kalbėjo I. Kirkilė.

Ieva Kirkilė: Nuobodulys yra labai reikalingas reiškinys vaiko gyvenime. Jis skatina kūrybiškumą, fantaziją ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijų./ Asmeninio archyvo nuotr. 

Mažiesiems – lavinančios veiklos

Psichologė pastebi, kad vasara yra puikus metas, kai galima ne tik įdomiai ir naudingai leisti laiką, bet ir stiprinti tėvų ir vaikų ryšį.

„Vasarą vertėtų išnaudoti galimybę būti gamtoje. Joje galime tyrinėti, atrasti naujų potyrių, bendrauti, pažinti augmeniją ir augaliją, surengti pikniką ar stovyklauti. Kartu galima stiprinti vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Bendras pasivažinėjimas dviračiu, riedučiais ar paspirtukais ne tik lavins stambiąją motoriką ir ugdys pusiausvyros pajutimą, bet ir stiprins ryšį su tėvais. Vaiko stambiąją motoriką ir pusiausvyros pajautimą galima ugdyti ir žaidžiant smagius žaidimus – rungtyniaujant, kas ilgiau išstovės ant vienos kojos, kas sugebės pereiti per kambarį nenumesdamas knygos, – vardijo I. Kirkilė. – Smagu gali būti lavinant ne tik stambiąją, bet ir smulkiąją motoriką. Drauge statydami smėlio pilis, minkydami smėlio ar molio bandeles, dėliodami karoliukus ar 5D dėliones, galime padėti vaikui stiprinti šią sritį ir ugdyti tarpusavio ryšį. Tokią pačią naudą teiks ir drauge kepami sausainiai, pjaustomos daržovės.“

Pašnekovė pataria kartu su atžala sudėlioti planą, ką naujo atrasite per vasarą: paragausite kažką skanaus, nufotografuosite nematytą vabalą ar gyvūną ir pan. Dėliodami šį planą, skirsite laiko pasinerti į savo vaiko pasaulį, suprasite jo poreikius, o stengdamiesi planą įgyvendinti išbandysite kažką naujo, gal net išeisite iš komforto zonos.

„Be galo svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir leisti jam dalyvauti priimant sprendimus. Taip stiprinsite atžalos pasitikėjimą savimi ir atrasite veiklų, kurios suteiks vaikui džiaugsmo ir prasmės jausmą. Įsimintinų atostogų receptas – kokybiškas laikas su šeima ir nuotykiai,  patiriami kartu“, – akcentavo psichologė.

Pasak jos, kartu keliaujant, galima išnaudoti laiką smagiems ir įdomiems žaidimams. Pavyzdžiui, stebėdamas aplinką pro langą, vaikas gali apibūdinti matomus objektus, o jūs bandykite atspėti, ką mažasis apibūdino. Vėliau apsikeiskite vaidmenimis. Taip lavinsite mažojo gebėjimą duoti instrukcijas ir plėsite jo žodyną. Taip pat galite kurti pasakojimus, atpasakoti skaitytas knygas lavinant vaiko fantaziją ir plečiant komunikacinius įgūdžius.

Aktyvus poilsis

Kartais tėvams norisi, kad vaikas atostogų metu papildomai pasimokytų ir užpildytų spragas. Vis dėlto, pasak psichologės, vasaros atostogos yra tam, kad vaikai atgautų jėgas, pailsėtų fiziškai ir emociškai, su nauja energija rudenį grįžtų mokytis. Tad nevertėtų jų perkrauti akademinėmis užduotimis.

„Žinoma, poilsį ir mokymąsi galima subalansuoti. Tačiau pirmiausia svarbu moksleiviams leisti pailsėti ir atsipalaiduoti. Jei matome, kad vaikas pats domisi akademinėmis veiklomis, žinoma, galite jį paskatinti. Tačiau neturėtume atžalos apkrauti užduotimis tik tam, kad vaikas užpildytų spragas, – sako ji. – Jei matote poreikį padėti vaikui akademiškai, turite tai daryti kūrybiškai. Pavyzdžiui, atlikdami eksperimentus, žaismingai įtraukdami mokymąsi į kasdienes veiklas. Vasarą naudingos gali būti ir įvairios stovyklos, kuriose vaikai ne tik patobulės akademiškai, bet ir pagerins savo socialinius įgūdžius, išbandys naujas veiklas, praplės akiratį.“

Šiuolaikiniai vaikai mažiau juda ir dažniau renkasi savo laisvalaikį leisti sėsliai. Vis dėlto vasara yra puikus metas daugiau pajudėti. Pasak I. Kirkilės, norint paskatinti atžalas judėti, pirmiausia svarbu pavyzdį rodyti patiems ir įrodyti vaikui, kad aktyvios veiklos gali būti labai smagios.

„Svarbu surasti atžalai tinkamą motyvaciją, kuri būtų aktuali jai pačiai. Jei tiesiog pasakysite, kad aktyvios veiklos yra sveika, vaiko tikrai nemotyvuosite, – pastebi ji. – Kartais naudinga paieškoti įvairesnių būdų aktyviai leisti laisvalaikį. Galbūt iki šiol siūlytos veiklos vaikui buvo tiesiog neįdomios. Įsitraukti į aktyvias veiklas vaikams gali padėti organizuojamos šeimos žaidynės ar varžybos. Galima suorganizuoti šeimos išvykų, kuriose visi šeimos nariai dalyvautų estafetėje, žaistų su kamuoliu ar pan. Galima į šias rungtynes įtraukti draugus ar kitus vaikui svarbius asmenis, kurie taip pat dalyvautų varžybose. Taip dar ir didinsite šeimos bendrystę.“

Atostogų planas

Pasak I. Kirkilės, dėliojant atžalos atostogų planą, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo poreikius ir savo galimybes. Mažesniems vaikams gali reikėti didesnio tėvų įsitraukimo, o vyresniems galima suteikti daugiau laisvių.

„Bet kokio amžiaus vaikui svarbu suteikti šansą būti savarankiškam ir leisti jam pačiam planuoti savo laiką. Taip ne tik didinsite vaiko savarankiškumą, bet ir jo pasitikėjimą savimi, – akcentavo psichologė. – Iš pradžių mažesnio vaiko galima tiesiog paprašyti papasakoti, ką jis norėtų nuveikti. Galbūt jis norėtų sudaryti savo atostogų planą ir juo pasidalyti su jumis? Taip paliksime vietos vaiko idėjoms ir norams, išsiaiškinsime jo interesų sritis. Svarbu nepulti kritikuoti ir ieškoti, ką būtų galima padaryti kitaip, net jei kai kurios mintys atrodo nerealistiškai. Svarbu pasidžiaugti vaiko pastangomis, jo kūrybiškomis idėjomis, pabandyti įsigilinti į jo išsikeltus lūkesčius. Tik paskui imkite siūlyti savo variantus, kaip būtų galima įgyvendinti tokį planą.“

Svarbiausia – laikas drauge

Psichologė-psichoterapeutė Simona Velikienė atkreipė dėmesį, kad vasara yra laikotarpis, kai po ilgų mokslo metų vaikai gali atsipalaiduoti ir pasimėgauti laisvalaikiu. Tai puiki proga užsiimti veikla, skatinančia mažųjų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Tačiau tinkamiausias būdas praleisti vasarą priklauso nuo konkretaus vaiko pomėgių, amžiaus ir raidos tarpsnio.

Simona Velikienė: Kartais mes stengiamės padaryti labai didelį įspūdį vaikams, bet pamirštame, kad jiems pakanka paprasto, nuoširdaus laiko kartu./ Asmeninio archyvo nuotr. 

„Mažesniems vaikams svarbios veiklos, susijusios su žaidimais lauke, taip pat vaizduotės žaidimai, įvairūs meniniai užsiėmimai. Šios veiklos būtinos vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Atostogos ir ilgi vasaros vakarai suteikia galimybių daugiau laiko praleisti su šeima ir draugais – tai labai svarbu vaikams mokantis užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, puoselėti emocinę gerovę, – atskleidė ji. – Vyresniems vaikams ir paaugliams vasara yra puikus metas atrasti naujų pomėgių, lavinti įgūdžius ir užsiimti savanoriška veikla. Tam tinka įvairios stovyklos, sporto programos ar kita organizuojama veikla. Taip vaikai išliks aktyvūs ir mokysis naujų dalykų, kartu ugdys socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.“

Pasak S. Velikienės, norint, kad atžalų vasara būtų turininga, reikėtų stengtis suderinti struktūruotą veiklą su laisvu žaidimų ar kitų norimų veiklų laiku. Pašnekovė pastebi, kad dažnai tėvai nori sukurti kuo įsimintinesnę vasarą savo vaikams, tad planuoja įvairias keliones, išvykas. Tačiau kartais mažiesiems užtenka smagaus laiko su tėvais, praleisto kad ir namuose.

„Pamenu vieną šeimą, kuri su vaikais buvo išvykusi atostogauti į Italiją. Paklausus mergaitės, kas jai labiausiai patiko kelionėje, ji atsakė, kad žaisti slėpynių su broliu. Kartais mes stengiamės padaryti labai didelį įspūdį vaikams, bet pamirštame, kad jiems pakanka paprasto, nuoširdaus laiko kartu, bendro žaidimo“, – sako ji.

Įsimintinos vasaros veiklos

Psichologės teigimu, vaikams vasarą įsimintina pavers veiklos, kuriomis galima užsiimti kad ir tiesiog namuose ar kieme. Pavyzdžiui, šeimos žaidimų vakaras, kurio metu kartu galima žaisti stalo žaidimus, šaradas ar net kompiuterinius žaidimus. Tai puikus būdas stiprinti tarpusavio ryšius ir smagiai praleisti laiką su šeima. Vaikams patiks ir maisto degustacija, kurios metu galite ragauti skirtingus vaisius, tyrinėti jų skonius, kvapus arba užsimerkę bandyti atspėti, koks tai maistas.

„Verta išsiruošti į šeimos iškylą. Kartu pasigaminkite užkandžių ir nuvykite į netoliese esantį parką. Galima ir tiesiog išeiti į kiemą ar net surengti iškylą balkone. Mažiesiems linksma pramoga gali tapti ir menai. Tapykite lauke, pieškite, lipdykite ar išbandykite bet kurią kitą meno formą, kuri domina jus ir jūsų vaikus. Vėliau galite surengti šeimos darbelių parodą, – vardino S. Velikienė. – Dar viena idėja – lobio ieškojimas. Tiesiog namuose ar kieme paslėpkite lobį ir nupieškite paprastą žemėlapį su pažymėta lobio vieta. Taip pat verta kartu įgyti naujų įgūdžių. Tai gali būti virimas, kepimas, mezgimas, kodavimas, naujos kalbos mokymasis ir pan. Bus smagu ir patyrinėti savo apylinkes – galite pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu po savo miestą ir kartu atrasti naujų vietų. Taip pat galima pakeliui fotografuoti įsimintinas vietas ir po kelionės palyginti, ką kiekvienas užfiksavo. Atminkite, kad svarbiausia yra smagiai praleisti laiką ir kartu su vaikais kurti ilgalaikius prisiminimus.“

Vasara – įgūdžiams gerinti

Freepik.com nuotr. 

Pasak S. Velikienės, vasara yra duota tam, kad vaikai galėtų pailsėti nuo mokslų. Tačiau visada galima šį laiką išnaudoti naujiems hobiams atrasti, socializacijai gerinti, turimiems įgūdžiams įtvirtinti.

„Kiekvieną dieną mes išmokstame ko nors naujo, o vasaros laikotarpiu galime į mokymąsi pažiūrėti išradingiau ir plačiau. Dažnai mokytojai mini, kad vaikai po vasaros atostogų grįžta paaugę, labiau subrendę. Tai gali būti dėl asmenybės augimo, naujų patirčių integravimo, dėl dažnesnių savarankiškumo ir saviraiškos galimybių, – sako ji. – Vasara yra idealus metas informacijai įtvirtinti ir išmoktai medžiagai susigulėti galvoje. Tai padaryti galime įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, aplankant muziejus ir istorines vietas. Taip sudaroma galimybė iš arčiau susipažinti su istorinėmis asmenybėmis, pagilinti ir papildyti jau turimas žinias iš istorijos pamokų. Keliaujant į užsienį vaikai gauna galimybę susipažinti su kitomis kultūromis, pamatyti kitokių kraštovaizdžių, aplankyti žymių vietų, kurios buvo aptariamos geografijos pamokose. Taip pat tai puiki galimybė lavinti užsienio kalbą.“

Psichologė pataria vasarą nepamiršti skaityti knygų, jei per mokslo metus tam nebūdavo skiriama daug dėmesio. Galima dalyvauti knygų aptarimo klube arba bibliotekoje ar knygyne vaikui tiesiog leisti išsirinkti jam pačiam įdomių knygų.

„Galbūt vaikas stokojo pasitikėjimo savimi, buvo nemotyvuotas mokytis. Vasaros metu daugiau laiko praleidęs lauke, fiziškai sustiprėjęs ar susiradęs naujų pažinčių, jis noriau ir energingiau kibs į mokslus rugsėjį. Akademiniai pasiekimai labai susiję su psichologine savijauta“, – akcentavo ji.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad mokslininkai rekomenduoja vaikams kiekvieną dieną lauke praleisti ne mažiau kaip tris keturias valandas. Remiantis tyrimais, vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia įsitraukę į fizinę veiklą lauke, yra labiau motyvuoti ir energingesni, geriau susidoroja su stresu, geriau mokosi ir geba lengviau susikaupti. Tad vasara yra geras metas atžalas paskatinti daugiau laiko praleisti lauke.

„Su mažesniais vaikais galima aplankyti vis kitas žaidimų aikšteles, o vyresniems galbūt patiktų išmaniosiomis technologijomis paremtas žaidimas „Geocaching“, kurio metu pagal miesto žemėlapį ieškoma slėptuvių, kartu susipažįstant su kaimynyste. Vyresniesiems gali patikti  dalyvauti orientacinėse varžybose, – vardijo S. Velikienė. – Galima pradėti nuo fizinės veikos namuose, pavyzdžiui, šokti pagal mėgstamą muziką, žaisti aktyvius vaizdo žaidimus ar kartu atlikti smagią treniruotę. Būtų naudinga patiems tėvams parodyti teigiamą pavyzdį, pirmenybę teikiant fizinei veiklai ir paverčiant ją smagia ir malonia jūsų šeimos kasdienybe.“

„Džiugesys, kad kažkas galėjo pratęsti savo išeigines, atostogas. Žinoma, puikūs orai – šilta, saulėta – puikus reiškinys“, – džiaugėsi Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Dalis poilsiautojų sako, kad juos atviliojo puikūs orai, o menkas lietus protarpiais – negąsdina: „Gražu, sutvarkyta, ramu, Palanga visą laiką liks Palanga, ji nepakeičiama“, „Jūra – man kažkas neapsakomo“.

Kiti kurorte liko ilgiau,  nes vaikams atostogos, tad ir patys atostogauja.

Dalis kurortininkų sako gyveną savo antruose būstuose. Nemažai užgulė viešbučius ar svečių namus. Tačiau užimtumas tokiu metu – neįprastas.

„Apie 70–75 proc. per savaitę. Tai vidutinis užimtumas. Vieni mažesni užsipildę daugiau, didesnių užimtumas apie 50 proc. vidury savaitės. Mums tai labai daug, nes paprastą darbo savaitę užimtumas būna per pusę mažesnis“, – džiugia statistika dalijosi I. Valaitienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Žmonės pastebi, kad nakvynės kainos pavasarį žemesnės nei vasarą.

Tvarka kurorte besirūpinantys poilsiautojų antplūdį irgi pastebi. Sako, kad Palanga vis labiau panašėja ne į sezoninį kurortą.

„Tikrai yra apkrova ir ją jaučiame visus metus. Paplūdimiuose tenka pasivaikščioti, dar suolelių nėra. Galima kopose atsisėsti. Miesto infrastruktūra visada prižiūrima ir tvarkoma“, – teigė Palangos komunalinio ūkio direktorius Gediminas Valinevičius.

Kai kurie lietuviai į Palangą užsuko trumpam ir teigia nustebę, kad kurorte – tiek veiksmo. Ir Palangos verslininkai džiaugiasi, kad šiluma atvykėlius ne tik šypsotis verčia, tad atgijo ne tik kavinės ar restoranai.

„Kai daug žmonių, jie atsipalaiduoja, jiems reikia kavos, ledų, suvenyrų“, – džiaugėsi verslininkė Danutė Vainorienė.

Vis dėlto aktyviausias Palangoje išlieka vasaros atostogų sezonas. Jam dalis žmonių jau suskubo rezervuoti vietas nakvynėms. Skaičiuojama, kad sulaukta maždaug trečdalio vasaros rezervacijų.

– Kuo rizikuoja tėvai, kurie iškeliauja anksčiau, nei prasideda vaikų atostogos?

– Teisės aktai nustato, kad vaikams mokslas – privalomas. Tačiau labai svarbu pasakyti, kad savaime išvykimas su vaiku truputį anksčiau ar ilgiau atostogaujant tikrai nėra pažeidimas, jeigu tėvai su mokykla aptarė šį klausimą, pasirūpino, kad vaikas grįžęs atsikaitytų, pasivytų klasės draugus. Esminis dalykas – jeigu vykstame atostogauti su vaiku ne jo atostogų laikotarpiu, susitarti su mokytojais, mokykla ir užtikrinti, kad vaikas atliktų užduotis, grįžęs pasivytų klasės draugus.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Tačiau toks susitarimas – labiau formalus. Juk niekas netikrina, ar vaikas perskaitė.

– Tėvai, visų pirma, atsakingi už savo vaikus – ugdymą, auklėjimą, už tai, kad jie gautų tinkamą teisę į ugdymą, todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad jei vaikas atostogų metu neatliko užduočių, tai padarytų grįžęs.

– Kaip būna, kai tėvai išvažiuoja visai žiemai į šiltus kraštus?

– Tokios situacijos turi būti aptariamos atskirai. Šiais laikais yra įvairių ugdymo įstaigų, kai kurios užtikrina nuotolinį ugdymą. Tokiose situacijose tėvams reikėtų ieškoti kažkokių kitų išeičių, nes išvykimas ilgam ir vaiko palikimas be ugdymo tikrai ne pats geriausias pasirinkimas.

– Kas gresia piktnaudžiaujantiems, nesusitarusiems tėvams?

– Jeigu mes, kaip tarnyba, gauname informacijos, kad tėvai ilgai neleidžia vaiko į mokyklą arba ilgalaikės atostogos vis kartojasi ir tai kelia nerimo, kad neužtikrinama vaiko teisė į ugdymą, tarnyba reaguoja, vykstame į šeimą, bendraujame su vaiku, tėvais. Konsultuojame tėvus. Patariame kaip vertėtų nedaryti, kaip užtikrinti vaiko ugdymą. Apie atsakomybę kalbame tik kraštutiniais atvejais, kai tai trunka ilgą laiką ir tėvai negirdi mokyklos, mūsų pastabų.

Esminis dalykas – jeigu vykstame atostogauti su vaiku ne jo atostogų laikotarpiu, susitarti su mokytojais, mokykla ir užtikrinti, kad vaikas atliktų užduotis, grįžęs pasivytų klasės draugus.

– Kokios numatytos piniginės baudos?

– Administracinių nusižengimų kodeksas sako, kad už kliudymą vaikui mokytis gali būti taikoma administracinė atsakomybė būtent baudomis, tačiau tai kraštutinė priemonė.

– Kokios tai baudos?

– Baudos numatytos nemažos. Tačiau pirmą kartą kalbame apie baudas iki 100 eurų. Iš praktikos tokių situacijų tikrai mažai.

– Tačiau yra buvę?

– Taip, tačiau tai situacijos, kai tėvai iš tikrųjų kliudo vaikui mokytis, ilgą laiką neleidžia į mokyklą ir dažniausiai tai tikrai nesusiję su atostogomis, o su kažkokiomis kitomis problemomis.

– Ar pasitaiko atvejų, kai kreipiasi mokyklos?

– Taip, dažniausiai mokyklos ir praneša apie tokias situacijas, kad vaikas ilgai nesilanko mokykloje arba praleido daug pamokų. Mes, kaip tarnyba, vertiname tokias situacijas, bendraujame su tėvais, žiūrime, kokios to priežastys. Jei šeimai reikalinga pagalba, visada padedame.

– Vasaros atostogos turbūt visiškai neaktualu.

– Taip. Jei kalbame apie atostogų ilginimą, ankstinimą, dažniausiai tai aplink mokinių atostogas.

– Ką sako tėvai, su kuriais kalbatės?

– Dažniausiai mokyklos praneša ne apie tuos atvejus, kai išvyko į atostogas ilgesniam laikui, dažniausi pranešimai apie ilgalaikes problemas, kurių priežastys labai įvairios – įgūdžių trūkumas, nežinojimas, nepagalvojimas. Dažniausiai tėvams užtenka mūsų konsultacijos.

– Ar pasitaiko atvejų, kai manipuliuojama vaikais?

– Tai visai kita tema – skyriumi gyvenančių šeimų. Tikrai tokių situacijų būna, kai tėvai nesutaria, kas vyks su vaiku atostogauti. Tokių situacijų būna ir mes, kaip tarnyba, stengiamės dalyvauti kaip tarpininkai, stengiamės padėti tėvams išgirsta vienam kitą.

„Paprastai klausimų kyla tuomet, kai keliauti su vaiku planuoja vienas iš tėvų. Dažniausiai teiraujamasi, ar reikalingas kito iš tėvų sutikimas, taip pat tėvai domisi, kokie dokumentai reikalingi, kai vaikas keliauja su seneliais ar kitais artimaisiais“, – teigia specialistė.

Pasak jos, jeigu vaikas vyksta atostogauti su vienu iš tėvų, jokių papildomų dokumentų – sutikimų, leidimų, įgaliojimų – nereikia. Šiuo klausimu nesusipratimų neturėtų kilti ir tarp skyriumi gyvenančių tėvų.

„Išimtys numatytos tik tais atvejais, jeigu šalys yra sutarusios kitaip ir tai numačiusios teismo patvirtintuose dokumentuose. Pavyzdžiui, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę galimas tik su kito iš tėvų sutikimu. Tuomet vaiko tėvai privalo apie atostogas kitoje valstybėje informuoti vienas kitą, pateikti numatytą informaciją“, – sako teisininkė.

Jeigu vaikas vyksta su artimaisiais – kartu nekeliauja nė vienas iš tėvų – dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar šalis  į kurią vykstama, priklauso Šengeno erdvei.

„Jeigu vaiką išleidžiate atostogauti su artimaisiais į Šengeno erdvei priklausančią šalį, jokių papildomų dokumentų ir sutikimų nereikia. Vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis, pvz., Turkiją, Egiptą ir pan., būtinas vieno iš tėvų rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas. Jeigu pora gyvena skyrium, reikalingas vieno iš tėvų sutikimas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – dėmesį atkreipia R.Silvanovič.

„Yra buvę, kai žmogus kreipėsi į policiją dėl neva pagrobto ir į Turkiją išvežto vaiko. Paaiškėja, kad taip tėtis norėjo išreikšti protestą dėl vaiko kelionės su mama ir jos naujuoju draugu. Tačiau mama šiuo atveju nieko nepažeidė ir visiškai teisėtai išvyko atostogauti į svečią šalį“, – apie skyrium gyvenančių tėvų konfliktus pasakoja teisininkė.

R.Silvanovič primena, kad vaikas turi teisę į poilsį ir turiningą laisvalaikį, todėl tėvams reikėtų palikti nesutarimus nuošalyje ir dovanoti vaikams galimybę keliauti, matyti, pažinti.

Teisininkė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, tik kai iš šalies išvykstama laikinai, t.y. ne nuolatinai gyventi.

Atmintinė tėvams

*Sužinokite, kokie asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė ar pasas – tinkami vykstant į pasirinktą užsienio valstybę. Vaiko gimimo liudijimas netinkamas.

*Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką, nes vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau – dvejus ar penkerius metus. Daugelis šalių reikalauja, kad pasas galiotų ilgiau nei šešis mėnesius nuo kelionės pabaigos.

*Jeigu vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos gyventojų registre, svarbu turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

*Prieš laikinai išvykdami į užsienio valstybę, įsigykite kelionės sveikatos  / gyvybės draudimą, kuris prireikus padengtų gydymo išlaidas.

*Pasidomėkite šalies, į kurią vykstama atostogauti, taikomomis rekomendacijomis, galiojančiais apribojimais dėl COVID-19 ligos.

– Ar net per atostogas reikėtų riboti virtualiojoje erdvėje praleidžiamą laiką? Kokio amžiaus vaikui koks laikas gali būti leidžiamas?

– Bendra rekomendacija yra, kad vaikai turėtų kuo vėliau pradėti naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų naudotis išmaniaisiais prietaisais tik kartu su tėvais. Dėl savo dar nedidelės patirties vaikams gali būti sunku nuspręsti, kaip elgtis, iškilus netikėtumui virtualiojoje erdvėje. Mažų vaikų tėvai turėtų matyti, kaip vaikas naudojasi įrenginiais ir ką veikia internete.

Mokslininkai ir gydytojai yra nustatę rekomenduojamą laisvalaikio praleidimo laiką prie ekranų pagal vaikų amžių. Vaikai iki dvejų metų apskritai neturėtų naudotis įrenginiais su ekranais, 2–5 metų vaikai prie ekranų per dieną neturėtų praleisti daugiau nei pusvalandį, 6–12 metų vaikai – ne daugiau nei valandą, 12–17 metų vaikai – iki dviejų valandų.

– Kodėl ir kokių taisyklių vaikams ir paaugliams būtina laikytis virtualiojoje erdvėje? Apie ką tėvai turėtų su jais kalbėti?

– Vaikams pradedant naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu, itin svarbu, kad tėvai pasikalbėtų apie galimas grėsmes ir kaip išlikti saugiam. Vieno pokalbio gali neužtekti. Svarbu nuolat su vaikais kalbėti apie tai, kas vyksta jų realiame gyvenime ir ką jie veikia ar su kuo susiduria virtualiajame.

Pavojai, apie kuriuos svarbu su vaikais pasikalbėti: asmeninės informacijos ir duomenų atskleidimas, amžiaus neatitinkantis, žalingas turinys, internetinės patyčios ir smurtas, nuogo kūno vaizdų siuntimas, bendravimas su nepažįstamais. Prieš naudojantis įrenginiais ir internetu, rekomenduojama sudaryti šeimos susitarimus, kuriuose būtų numatyta – kada, kiek ir kur išmaniaisiais įrenginiais galima naudotis. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog, susidūrę su netinkama informacija ar elgesiu, jie gali kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius.

– Kokią informaciją ypač pavojinga atskleisti virtualiojoje erdvėje? Kuo vaikai neturėtų dalytis tiek su pažįstamais, tiek su nepažįstamais?

– Vaikams ir paaugliams saugu internete bendrauti tik su pažįstamais ir jiems žinomais žmonėmis. Mažesni vaikai neturėtų bendrauti su nepažįstamais. Jei paaugliai nori bendrauti su naujais pažįstamais, su kuriais, pavyzdžiui, susipažino žaisdami kompiuterinį žaidimą, svarbu, kad apie tai papasakotų tėvams. Bendraujant saugiausia naudoti slapyvardį. Pavojinga atskleisti adresą, gimimo datą, slaptažodžius ir pan. Nesaugu vaikams ir paaugliams dalytis su nepažįstamaisiais asmeninėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matomas pats vaikas.

– Kaip elgtis vaikui, jei virtualiojoje erdvėje jis kalbinamas nepažįstamo suaugusio žmogaus ar vaiko?

– Svarbu, kad vaikai ir paaugliai pasakytų apie tai suaugusiesiems. Mažiems vaikams saugu bendrauti tik su jiems ir jų šeimai realiai pažįstamais asmenimis, šeimos nariais. Su paaugliais turi būti aptarta, kokiais kanalais ir su kuo bendrauti saugu, kad apie nepažįstamo žmogaus kalbinimą jie papasakotų suaugusiesiems ir kartu nutartų, ar su tuo žmogumi toliau bendrauti yra saugu.

– Vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, padaugėja ir patyčių virtualiojoje erdvėje. Ką vaikai apie tai turėtų žinoti? Kaip elgtis su tuo susidūrus?

– Labai svarbu, kad vaikai ir paaugliai žinotų ir suprastų, kas yra patyčios – netinkamas elgesys, kai šaipomasi iš kito, jis žeminamas, pravardžiuojamas, išjuokiamas žodžiais, paveikslėliais ar vaizdo įrašais. Jei vaikas patiria patyčias ar mato, kad skriaudžiamas kitas vaikas, svarbu, kad jis galėtų kreiptis pagalbos į patikimą suaugusįjį ir pranešti apie patirtą ar pastebėtą netinkamą elgesį. Taip pat svarbu, kad pats vaikas nesityčiotų iš kitų.

– Kaip vaikai turėtų elgtis susidūrę su neigiama informacija virtualiojoje erdvėje: pornografiniu turiniu, smurtu prieš kitą žmogų ar gyvūnus, vaiko amžiaus neatitinkančia informacija?

– Reikėtų pasikalbėti su vaikais ir paaugliais, kad, susidūrę su bet kokia trikdančia, nejaukumą, baimę ar šleikštulį keliančia informacija, jie pasidalytų informacija apie tai su patikimais suaugusiaisiais. Kad vaikai ir paaugliai jaustųsi galintys apie viską kalbėti su tėvais ar globėjais, reikia nuolat skirti laiko pokalbiams su vaikais, išklausyti, kai jie kreipiasi dėl jiems nerimą keliančio dalyko ar tiesiog nori pasidalyti įspūdžiais. Taip vaikai išmoksta, kad jų patyrimai ir nuomonė suaugusiesiems yra svarbi ir padidėja tikimybė, kad, patekę į nemalonią situaciją ar problemą, jie kreipsis į suaugusiuosius pagalbos.

– Kokia gali būti neigiamos informacijos žala vaikui?

– Vaikai ir paaugliai, susidūrę su neigiama informacija ar pavojinga situacija, gali jausti nerimą, baimę, gėdą, gali užsisklęsti ar atsiriboti, jiems gali būti sunkiau susikaupti, atlikti įprastas kasdienes veiklas. Taip pat vaikams gali būti sunku laikytis taisyklių ir susitarimų, jie gali pradėti netinkamai elgtis. Jei suaugusieji pastebi pakitusią vaiko savijautą ar elgesį, turėtų susirūpinti ir pasidomėti, kas vaikui kelia nerimą, ar kas nutiko.

Kai vaikai išklausomi, padrąsinami, kai jais tikima, tuomet jie supranta, kad verta kreiptis į suaugusiuosius.

– Vaikai ne visada linkę atskleisti tėvams tai, ką pamatė ar išgirdo, nes baiminasi, kad gali būti išbarti ar jiems apskritai uždrausta naudotis kompiuteriu. Gal tėvai turėtų į kažkokius vaiko elgesio pasikeitimus atkreipti dėmesį?

– Jeigu tėvai pastebi pasikeitusią vaiko ir paauglio savijautą, neramumą, išsiblaškymą ar prislėgtą nuotaiką, tėvai turėtų nuoširdžiai pasiteirauti, kas įvyko vaiko gyvenime, kokių rūpesčių jis turi. Svarbu suaugusiesiems kalbėtis su vaikais ir paaugliais kuo ramiau, siekiant suprasti vaikų situaciją ir savijautą. Svarbu neskubėti barti ar kritikuoti, išgirdus apie problemą. Kai vaikai išklausomi, padrąsinami, kai jais tikima, tuomet jie supranta, kad verta kreiptis į suaugusiuosius.

– Ar vaiko ir paauglio naudojamuose įrenginiuose turi būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos?

– Vaikų ir paauglių naudojamuose įrenginiuose turėtų būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos, atsižvelgiant į amžių. Vaikai ir paaugliai turėtų naudotis tik tomis programėlėmis ir socialiniais tinklais, žaisti žaidimus, kurie atitinka jų amžių. Įdiegiant saugumo ir kontrolės programas, svarbu pasikalbėti su vaiku, paaiškinti, kokios ir kodėl programos diegiamos.

– Atostogos – laikas, kai daugeliui mokyklinio amžiaus vaikų nesinori mokytis. Ar tai išties vien poilsio metas?

Jeigu siekiame, kad vaikas ko nors atsakingai mokytųsi ir atostogų metu, svarbu, kad jis tai darytų maloniai nusiteikęs, be baimės, pykčio.

– Tai sudėtingas klausimas, kurį, žinoma, natūralu užduoti sau, kaip tėvams, siekiant savo vaikų sėkmės. Visų pirma, reikėtų vaikams leisti mėgautis atostogomis. Bent vieną mėnesį vasarą vaikai turėtų ilsėtis. Atostogos turėtų būti poilsio laikas. Nesvarbu, ar vyresniųjų, ar pradinių klasių mokinys, – kiekvienas vaikas atostogų metu turėtų miegoti tiek, kiek nori, ir dėl to nesijausti kaltas. Miegas padeda atsipalaiduoti, užmiršti stresines situacijas, pasikrauti energijos, kad prasidėjus mokslo metams vaikas galėtų dar geriau pasirodyti ir toliau sėkmingai mokytis.

Jeigu siekiame, kad vaikas ko nors atsakingai mokytųsi ir atostogų metu, svarbu, kad jis tai darytų maloniai nusiteikęs, be baimės, pykčio. Kad mokymasis būtų sėkmingas, būtina daryti pertraukas. Svarbu ir tai, kad vaikai jaustų veiklų prasmę.

Šiaip ar taip, atostogos nėra nieko neveikimo metas. Svarbu, kad vaiko laisvalaikis būtų smagus! Skatinkite jį aktyviai judėti, sportuoti, žaisti su draugais, eiti pasivaikščioti ar užsiimti rankdarbiais. Skamba šiek tiek keistai, bet per mokinių atostogas taip pat svarbu... leisti vaikui ir panuobodžiauti. Nuobodulio jausmas yra labai svarbus ne tik ugdant kantrybę, savarankiškumą, bet ir lavinant vaizduotę! Tačiau negalima vaikų palikti visą dieną prie televizoriaus, kad tik jie „tylėtų“, arba leisti jiems daugiau nei du mėnesius daryti tai, ką nori.

– Tai kuo juos užimti? Kokią veiklą pasiūlyti ir skatinti?

– Labai svarbu su vaiku aptarti veiklą, pritaikytą jo amžiui. Geriausia, jei galėtumėte kartu su vaiku pasiruošti savaitės planą / programą, kurioje būtų numatyta kiekvienos dienos kokia nors aktyvi kūrybinė veikla. Pavyzdžiui, surenkite piešimo konkursą tam tikra tema (pieškite mėgstamiausią veikėją, savo šeimos narius ar svajonių namą ir t. t.). Tokia veikla gali būti plėtojama namuose arba lauke, piešiant kreidelėmis. Svarbu, kad piešinių idėjas ir temas siūlytų patys vaikai.

Taip pat galite vaikui pasiūlyti pasikviesti į svečius vieną iš klasės draugų, ypač jei jis neturi tokio paties amžiaus brolių ir seserų. Leiskite jiems pasivaikščioti lauke, pasivažinėti dviračiais, riedučiais ar kitomis priemonėmis, o vakare tiesiog visi kartu žaiskite stalo žaidimus. Žaisdami taip pat skatinsite vaiko loginį mąstymą ar net pilietiškumo ugdymą, o kartu smagiai praleisite laiką!

Maisto ruošą arba namų tvarkymą taip pat galima paversti vaikams įdomia veikla. Geriausia būtų, kad ruošdami bet kokį patiekalą vaikai galėtų patys perskaityti receptą, pasiruošti visus produktus, pagaminti pagal eigą. Svarbu tai, kad jie ne tik mokytųsi gaminti, vėliau mėgautis tuo, ką pagamino, bet ir įprastų susitvarkyti priemones ir indus, kai patiekalas jau bus paruoštas. Tokiomis veiklomis vaikai ne tik mokysis ruošos darbų, kantrybės ir atsakingumo, bet ir gilins skaitymo gebėjimus (nors galbūt net nepastebės, kad skaito, kai rinksis receptą...) ar skaičiavimo įgūdžius, nes reikės skaičiuoti tam tikrų produktų kiekį, sverti ar matuoti ir pan. Taip pat galite paprašyti, kad vaikas nueitų iki artimiausios parduotuvės ir nupirktų būtiniausių produktų: pieno, duonos ar pan. Taip būtų ugdomi ir skaičiavimo, ir finansinio raštingumo pamatiniai gebėjimai, nes vaikas turės atlikti skaičiavimus ir mokysis tvarkyti pinigus.

Apsilankykite kartu su vaiku miesto, miestelio ar kaimo lankytinose vietose. Tai gali būti muziejus, parkas, ežero pakrantė, miškas, pasivaikščiojimų takas ir pan. Kad keliauti būtų įdomiau, galite paruošti tam tikrų užuominų, mįslių, aptarti lankytinas vietas, atkreipti dėmesį, kas yra įsimintina, reikšminga ir paaiškinti, kodėl.

Vaikas atostogų metu turėtų kasdien aktyviai judėti, mankštintis. Pagalvokite apie galimybę kartu su šeima surengti kelias aktyvias sporto dienas. Priklausomai nuo oro sąlygų, galite pasivažinėti dviračiu po mišką, pažaisti su kamuoliu parke arba kieme, paplaukioti ežere.

– Ar vaikai vasarą turėtų mokytis: skaityti, kartotis ir pan.?

– Išties Lietuvoje vasaros atostogos trunka labai ilgai, daugeliui moksleivių – net 10 savaičių. Visą laiką vien atostogauti yra labai daug, vaikas gali pamiršti daug ką iš to, ką mokėjo baigdamas tam tikrą klasę. Tad rekomenduojama rasti gudrų būdą, ką kartu su vaiku veikti, kad jis neužmirštų to, ką buvo išmokęs.

Viena iš svarbiausių veiklų yra skaitymas. Skaityti reikia sistemingai, kad šis gebėjimas būtų gilinamas. Skaityti kasdien bent po 20 min. arba daugiau rekomenduojama nuo pat pradinių klasių. Svarbu tai daryti ir vasarą. Mokslininkai teigia, kad vaikas imliausias apie 11 val. ryto, todėl ir skaityti rekomenduojama dienos metu, kai vaikas dar nepavargęs nuo dienos įspūdžių.

Aktualu, kad vaikas skaitytų jį dominančią literatūrą, jo paties pasirinktas knygas. Naudinga su vaiku pasikalbėti apie perskaitytą turinį, paklausinėti apie tai, kas buvo perskaityta, siekiant išsiaiškinti, ar jis suvokia tekstą, padiskutuoti apie probleminį skaitomos knygos siužetinį turinį ir pan. Ši veikla turėtų būti plėtojama kasdien. Tai itin svarbu dėl gebėjimų gilinimo.

Skaitydami pomėgius atitinkančius žurnalus, enciklopedijas, komiksus ar laikraščius, vaikai taip pat gali tobulinti ir turtinti žodyną, atkreipti dėmesį į žodžių rašybą, plėsti bendrąjį žinojimą apie supantį pasaulį. Be to, naudinga spręsti kryžiažodžius, atlikti eksperimentus.

Vasaros atostogų laiku labiau tarkitės ir leiskite vaikui daryti tai, ką jis nori, tačiau veiklas siekite ir su tam tikrų gebėjimų ugdymu.

– Ar vasara – tinkamas laikas užkamšyti skyles, išmokti tai, ko vaikas neišmoko per mokslo metus?

– Jei jūsų vaikas nepatiria tikrų sunkumų mokykloje, nepatartina versti jo dirbti per atostogas. Likus dviem ar trims savaitėms iki mokslo metų pradžios rekomenduojama prisiminti tam tikrus mokymosi klausimus, pavyzdžiui, prisiminti ir pasikartoti daugybos lentelę, aprašyti perskaitytas knygas, išspręsti keletą galvosūkių ir pan. Išties tokios veiklos padėtų vaikui prisiminti tam tikras žinias ir pagilinti gebėjimus.

Patartina tam neskirti labai daug laiko vienu metu – geriau trumpi, bet reguliarūs mokymosi veiklos laikotarpiai. Pradinėje mokykloje rekomenduojame 30–45 min. per dieną, o vidurinėje mokykloje – 1,5 val. per dieną. Jei vaikams sunku organizuoti mokymosi veiklą namuose, padėkite jiems susiplanuoti darbą pagal susidarytą tvarkaraštį, nes kiekvieno vaiko poreikiai skiriasi, kai kuriuos reikia prižiūrėti.

Ribos turi būti aiškios

Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Jolanta Sauserienė teigia, kad pagrindinis dalykas, kurio per atostogas atsipalaidavę suaugusieji neturėtų pamiršti: vaikams net ir šiuo laikotarpiu gyvybiškai būtinos aiškios ribos ir rutina, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų.

„Kalbant apie mažą vaiką, situacija dažniausiai pakankamai aiški. Jeigu mes, tarkime, sulaužėme jo dienos režimą, vaikas nepamiegojo pietų miego ar atsikėlė anksčiau, nei įprasta, arba yra nepavalgęs, iš karto pamatome: jis tampa irzlus, dirglus, piktas, kartais ima muštis, mėto žaislus, – vardija pasekmes specialistė. – Tačiau svarbu ne tik suprasti priežastį, kodėl jis taip elgiasi, bet ir žinoti, ką mes, suaugusieji, turėtume daryti kitaip.“

Anot pašnekovės, tėvams reikia didelio sąmoningumo, kad išbūtų su vaiko pykčiu. Nors ir žinome, kad vaikas piktas dėl aiškios priežasties, mes norime, kad jis nebūtų piktas, ir bandome tai pakeisti.

Norime, kad vaikas nemėtytų žaislų ar nedaužytų mašinėlės į žemę, tad vis pasakome „nedaužyk, nedaužyk, nedaužyk“, o penktą kartą jau rėkiame „nedaužyk!", o jis tada daužo dar smarkiau.

„Beprotybė daug kartų kartoti tą patį ir tikėtis, kad vieną kartą rezultatas bus kitoks, vaikas staiga nustos daužyti mašinėlę į žemę. Taip neatsitiks, – sako J.Sauserienė. – Dažniausiai sulauksime tokios reakcijos, kad jis daužys dar smarkiau arba ims rėkti kopijuodamas mus – spręs problemą rėkimu. Tradicinis tolimesnis scenarijus: tėtis ar mama pakyla, atima mašinėlę, dar parėkia ant vaiko, nes jis neklauso, ir tada visos šeimos nuotaika jau sugedo visai dienai. O vaiko galvoje fiksuojama žinutė, kad laimi tas, kas pademonstravo jėgą, viršenybę, gal net agresyvų elgesį.“

Dėmesys – pagrindinė valiuta

Kas iš esmės įvyko? Dėl sutrikusio dienos režimo vaikas tapo piktas ir irzlus, toks elgesys suaugusiesiems buvo nepriimtinas ir sukėlė netinkamą jų reakciją.

Ką iš viso to gavo vaikas? Bausmę, bet sykiu – ir tėvų dėmesį. Tėvai atsiplėšė nuo kompiuterio ar telefono ir visa jų energija, visas dėmesys buvo nukreiptas į vaiką. Tad savo elgesiu jis gavo vadinamąjį neigiamą pastiprinimą savo elgesiui.

Reikėtų nepamiršti, kad tėvų dėmesys yra tarsi pagrindinė valiuta mažam vaikui. Jei stinga pozityvaus dėmesio – pagyrimų, paskatinimų, žaidimų kartu, pasakų, vaikas sieks bet kokio dėmesio, net rėkimo ar bausmės. Jei ilgainiui vaikas suvoks, kad iškrėtus išdaigą didelė – nors ir negatyvaus – dėmesio dozė garantuota, o, tarkime, nupiešus piešinį gausi dviejų sekundžių mamos pagyrimą „labai gražu, eik piešti dar“, kaip manote, koks elgesys taps įprastas vaikui?

J.Sauserienės teigimu, vaikui elgiantis netinkamai, destruktyviai, daug teisingiau būtų leisti suprasti, ką jis jaučia. Mažiems vaikams pažinti savo emocijas ir suprasti, kas su jais vyksta, nėra paprasta. Jie nesuvokia, kas tas nuovargis, pyktis, liūdesys – tai jiems tiesiog nemalonu, o išoriškai gana dažnai pasireiškia destruktyviu elgesiu. Jeigu jis yra išvargęs, jam greičiausiai nesiseka važinėti su ta mašinėle, na, ir viena nesėkmė po kitos sukelia jo agresiją, pyktį ir kitas nemalonias reakcijas.

Tėvų pirmasis žingsnis turėtų būti tų neigiamų emocijų atspindėjimas – atpažinimas ir įvardijimas vaikui. Ramus tėvų elgesys, balso tonas – tai, ko reikia vaikui, kai jis jaučiasi blogai. Jei dar įvardytume vaikui: „Matau, kad tu labai nusivylei, kai mašinėlė sugriovė kaladėlių bokštą. Ilgai jį statei, labai stengeisi, ir man būtų liūdna, jei taip nutiktų. Žinai, kai aš labai supykstu, padarau penkis pritūpimus – visada padeda.“ Tada darote kartu su vaiku tuos pritūpimus. Aišku, to neužteks, jei realiame gyvenime vaikas matys, kad supykę daužote indus į sienas. Gyvenimiškas pavyzdys – svarbiausia.“

Skatinkite teigiamą elgesį

Kita didelė klaida – neaiškios, skirtingos priklausomai nuo aplinkybių priimtino vaiko elgesio ribos. Jeigu mums nepatinka daužomos mašinėlės garsas, tai yra ne apie vaiką, o apie mus.

Jei esame pavargę, sudirgę – gali erzinti vaiko keliamas triukšmas, tuomet reikalausime iš vaiko žaisti tyliai. Jei diena buvo itin sėkminga – daug šansų, kad nekreipsime dėmesio į triukšmingus vaiko žaidimus ar net paskatinsime juos. Neturėtume užkrauti vaikams naštos elgtis pagal mūsų nuotaiką arba bent jau turėtume paaiškinti, kad, tarkime, šiandien mama serga ir reikėtų namuose elgtis tyliau nei įprastai.

Kaip elgtis, jei supratome, kad iki šiol klydome reaguodami į vaiko blogą elgesį? Juk staiga to pakeisti nepavyks?

„Visų pirma tėvai turėtų gerai pagalvoti, ar tikrai visos išdaigos, už kurias išbarame vaiką arba reikalaujame liautis, yra visiškai nepriimtinos?“ – sako psichoterapeutė.

Tarkime, jei trimetis išverčia kaladėlių dėžę ant grindų ir žaidžia, norėtume, kad jis imtų po kelias kaladėles, o kitos liktų dėžėje, įprastai jam papriekaištaujame: „Kam išvertei visas? Juk žaidi tik su keliomis.“ Iš tiesų nieko blogo nenutinka, išvertus visą dėžę. Gal galime susilaikyti nuo komentaro? Jei vaikas buvo įpratęs mažomis išdaigomis gauti tėvų dėmesį, jis pastebės pasikeitimą: „Išverčiau, o mama tyli.“ Labai tikėtina, kad, ignoravus priimtiną išdaigą, vaikas, negavęs neigiamo pastiprinimo dėmesiu, intensyvins neigiamą elgesį ir kaladėles ims spardyti, mėtyti, kol sulauks tėvų dėmesio. Arba ateis ir ims spardyt į koją, nes kiti būdai nesuveikė. „Tam turime būti pasiruošę, – sako J.Sauserienė. – Kai elgesys jau žalingas šalia esantiems žmonėms ar turtui, pavojingas pačiam vaikui, turime jį nutraukti, išvesti vaiką iš kambario, stengiantis nedemonstruoti savo stiprių emocijų.“

Griežtos ribos turėtų būti visada aiškios ir vienodos. Jeigu vaikui negalima mušti mamos, spirti tėčiui, katės už uodegos tampyti, tai jam negalima to daryti nei pirmadieniais, nei šeštadieniais, nei per vasaros atostogas, nei per mokslo metus.

O prisimenant, kad vaikas nuolat ieškos būdų gauti mūsų dėmesį, turėtume sąmoningai jį skirti už mums priimtiną, pageidaujamą elgesį. „Ką darote, kai vaikas elgiasi tinkamai? Ogi nieko, – pastebi pašnekovė. – Arba tyliai pasidžiaugiate, kad jam nesutrukdytumėte gražaus žaidimo. Tai nėra teisinga. Leiskite savo vaikui žinoti, kad juo džiaugiatės, didžiuojatės, kad toks jo elgesys jums patinka. Pabandykite tai daryti emociškai įsitraukę, energingai ir dažnai. Vaikas, gaudamas teigiamą pastiprinimą, dažniau kartos jums priimtinus ir džiaugsmą keliančius veiksmus.“

Svarbu – įprastas režimas

J.Sauserienė taip pat pataria per atostogas pasistengti išlaikyti ir dienos režimą, artimą įprastam – žinoma, atsižvelgiant į vaiko amžių. Tai nereiškia, kad šešiolikmetį reikia versti eiti miegoti devintą valandą, nes viskas bus kaip per mokslo metus. Poslinkis laike gali būti, bet miego trukmė turėtų išlikti tokia pati.

„Labai rekomenduočiau išlaikyti nakties miegą be jokių pašalinių dirgiklių, t.y. palikus gal net ir kitame kambaryje telefonus, planšetes, kompiuterius. Tas galiotų, beje, ne tik vaikams, bet ir tėvams, – sako specialistė. – Tai pagerintų nakties miego struktūrą, nes žydrieji ekranai – mėlyna šviesa – prieš miegą ją sutrikdo. Visų pirma, mėlyna šviesa yra labai nefiziologiška – tai yra tam tikrų smegenų sričių dirginimas vakare, kada kortizolį išskirianti sistema turėtų nusiraminti, sumažėti jos aktyvumas ir mes palaipsniui turėtume pasijusti mieguisti. Su dirbtine šviesa mes aktyviname tuos smegenų centrus ir paskatiname kortizolio sekreciją, nors jau yra vakaras. Logiška, kad mūsų užmigimas ir nakties poilsis suprastėja.“

Tad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtų gerai likus maždaug dviem valandoms iki miego nesinaudoti kompiuteriu, telefonu, planšete ir netgi nežiūrėti televizoriaus. Šiuos įrenginius reikėtų pakeisti pasivaikščiojimu, knyga, bet – skaitoma ne prieš pat miegą dirbtinėje šviesoje.

Miegamajame patartina dengti langus šviesai nelaidžiomis užuolaidomis arba naudoti akių uždangalus. Jeigu langai į rytų pusę, saulė mus gali prižadinti ganėtinai anksti – tai turės didelę įtaką mūsų miego kokybei.

Jolanta Sauserienė: iš mūsų, suaugusiųjų, vaikai turėtų sužinoti, kad yra tam tikra tvarka, kuri nesikeičia priklausomai nuo tėvų nuotaikos, nuovargio, atostogų buvimo ar nebuvimo. / Asmeninio archyvo nuotr.

Per atostogas J.Sauserienė pataria nepamiršti ir mitybos. Jeigu visus metus rūpinamės, kad vaikai valgytų sveikai, to turėtume nepamiršti ir vasarą, nors dažnai atostogų laikotarpiu leidžiame sau ir vaikams daugiau nuodėmių: ledų, šokolado, saldžiųjų gėrimų – juk vasara.

„Didesnis cukraus kiekis nesveikas dėl padarinių organizmui, be to, dar dirgina ir nervų sistemą, – primena specialistė. – Didelis gliukozės kiekis padidina vaikų aktyvumą, jie sunkiau suvaldo savo emocijas, turi energijos perteklių, kurio gana dažnai neturi kur išlieti.“

Teisės – tik po pareigų

Dar viena taisyklė, kurios, psichoterapeutės manymu, reikėtų laikytis – vaikams reikia turėti savo pareigų net per atostogas: palaistyti gėles, pavedžioti šuniuką, išnešti šiukšles, padėti tvarkyti kambarius.

Tos pareigos turėtų būti nuolatinės, nekintančios ir būtina išlaikyti discipliną. Jeigu vaiko pareiga išnešti šiukšles, tai jis ir turi jas išnešti. Jeigu šiandien mama kur nors eidama pakeliui tas šiukšles išnešė, vaikas turėtų žinoti, kad tai išimtis, o ne savaime suprantamas dalykas.

„Svarbus dalykas kalbant apie didesnius vaikus, kurie lyg ir norėtų vasarą turėti daugiau laisvės, – jų pareigų ir teisių spektras turėtų plėstis tolygiai ir kuo aiškiau, – sako J.Sauserienė. – Kartais būna visiškai pagrįstų paauglių komentarų: „Namų ruošos darbams esu pakankamai didelis, o kai noriu išeiti su draugais ir leisti laisvalaikį savarankiškai, tai tampu dar per mažas.“

Ribų netolygumas, kalbant apie pareigas ir teises, vaikui itin jautrus, tad neretai tampa paauglių ir tėvų konflikto priežastimi. Tėveliams reikėtų būti dėmesingiems, labai aiškiai pasakyti paaugliui, kodėl išplečia jų laisvės ribas arba kodėl jas susiaurina. Reikia vengti painioti pareigas su bausmėmis: ne su draugais eisi, o kambarį šveisi visą dieną. Kambario susitvarkymas yra jo pareiga, ir kai mes imame tai naudoti kaip bausmę, vaikas, atlikdamas savo įprastinę pareigą, jaučiasi tarsi nubaustas.

Pareigų nevykdymas kaip argumentas, kodėl apribojame kažkokias laisves ar pramogas, taip pat turėtų būti aiškus, be to, apibrėžtas ir laikas. „Dabar mėnesį neisi su draugais susitikti“, – dažnai emocionaliai išrėžia tėtis. Paauglys pasijaučia gavęs nepagrįstai didelę bausmę, dėl to pyksta, demonstruoja nepasitenkinimą arba nesilaiko bausmės sąlygų, nes ji atrodo neadekvati ir neįveikiama. Tėtis dažniausiai atlyžta ir po savaitės paauglys jau vėl leidžia laisvalaikį su draugais. Paauglio galvoje lieka žinutė, kad tėčio sprendimą galima pakeisti, kitą kartą taip pat to tikėsis. Gal vertėtų iš karto skirti geriau apgalvotą nuobaudą ir taip išvengti nereikalingų papildomų konfliktų.

Pasak psichoterapeutės, visiškai logiška – ir tas vaikui turėtų būti paaiškinta – kad visos teisės ateina tik įvykdžius pareigas. Vaikui turėtų būti aiškiai pasakyta: kadangi tavo tam tikros pareigos vis dar neįvykdytos, tad ir teisių į pramogą tu dar neįgavai.

„Tai yra gana sunkus procesas, bet jis tikrai būtų lengvesnis, jeigu tėvai savo paaugliams vaikams kantriai aiškintų priežasčių ir pasekmių ryšius, kartais leistų patirti natūralias savo elgesio pasekmes, – sako specialistė. – Taip, ne visada paaugliai klausosi, ir neturėtume tikėtis, kad jie aklai klausys mūsų nurodymų, jų nekvestionuos ir tiesiog vykdys tai, kas jiems yra sakoma. Sakyčiau, tai būtų net keista ir nelabai geras ženklas, nes juk visi norime, kad mūsų vaikai užaugtų stiprūs, savarankiški, galintys priimti sprendimus, turintys savo nuomonę ir galintys ją ginti. Paauglystė yra tas laikotarpis, kada jie tuos įgūdžius turi įgauti, lavinti: kas gi kitas, jei ne tėvai, turėtų leisti saugiai bręsti jų asmenybėms. Vis dėlto jie dar yra vaikai, kadangi mes esame už juos atsakingi, būtent iš mūsų, suaugusiųjų, jie turėtų sužinoti, kad yra tam tikros ribos, tam tikra disciplina, tam tikra tvarka, kuri nesikeičia priklausomai nuo tėvų nuotaikos, nuovargio, atostogų buvimo ar nebuvimo.“

Pradėkite nuo savęs

Amžinas klausimas tėvams: jei vaikų naudojimąsi kompiuteriu stengiamės riboti mokslo metų metu, ką daryti vasarą, per atostogas?

J.Sauserienės manymu, visiškai riboti naudojimąsi kompiuteriu, internetu ar socialiniais tinklais turbūt būtų pernelyg drastiška ir labai didelis iššūkis.

„Siūlyčiau tėvams padaryti labai paprastą eksperimentą – pabandyti patiems jų atsisakyti, – sako pašnekovė. – Mes labai daug šnekame apie vaikų priklausomybę nuo telefono, planšetės, kompiuterinių žaidimų, bet nepasižiūrime į save. Patys pasidėkite telefonus aukštai, toli ir tada stebėkite, kas vyksta su jūsų vidiniu pasauliu, jūsų emocijomis. Kyla nerimas? Po kiek laiko jis atsiranda, kilus impulsui pasiimti telefoną ir pažiūrėti į jį? Ko į jį žiūrėti, jei atostogaujate, visi svarbiausi žmonės šalia? Nepamirškime, kad savo sprendimu leidomės į eksperimentą. Kiek nepasitenkinimo kiltų, jei kažkas atimtų jūsų ryšio priemones? Labai siūlyčiau pasinaudoti programėlėmis ir susiskaičiuoti, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose bežiūrėdami visokias nesąmones. Tada mes jau galime atsisukti į vaikus, nes, išbandę savo kailiu, daug geriau juos suprasime. Suprasime, kodėl trylikametis pyksta, kai tėtis liepia atnešti telefoną ir eiti skaityti knygos.“

Psichoterapeutės teigimu, bet kuriuo atveju vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, kodėl yra tas ribojimas, taip pat turėtų aiškiai žinoti, jeigu tos taisyklės nėra vienodos visai šeimai, kodėl jos nėra vienodos. Jeigu, pavyzdžiui, tėvai dirba iš namų ir kompiuteris yra jų darbo priemonė, tai naudojimasis juo taip pat turėtų turėti ribas. Jeigu vaikas mato, kad tėtis dirbo prie kompiuterio nuo aštuonių iki penkių, bet vis tiek dar sėdi prie kompiuterio, arba praeidamas mato, kad mama feisbuke lindi, jam kils pasipriešinimas: kodėl tėvams galima, o jam ne?! Jis kompiuterio ribojimą priims kaip bausmę, bus nelaimingas ir nepatenkintas.

Nepamirškime, kad apribodami kažkokias veiklas, turėtume užpildyti vaiko dieną kitokios veiklos galimybėmis, atsižvelgdami į vaiko pomėgius, gabumus ir norus.

Šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties, kai praėjusią savaitę ginklus sudėjo šimtai Mariupolio gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių.

Okupantai paskelbė pratęsiantys mokslo metus iki rugsėjo 1 dienos, socialiniuose tinkluose parašė miesto pareigūnas Petro Andriuščenka.

Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

„Visą vasarą vaikai turės mokytis rusų kalbos, literatūros ir istorijos, taip pat matematikos – šių dalykų pamokos vyks rusų kalba“, – rašė P. Andriuščenka.

Pasak jo, taip siekiama „pašalinti Ukrainą iš mokymo programos ir paruošti vaikus grįžti į mokyklą su rusiška mokymo programa“.

P. Andriuščenka sakė, kad Rusijos paskirtiems miesto vadovams sunkiai sekasi pritraukti mokytojus. Pasak jo, devyniose mokyklose dirba tik 53 mokytojai.

P. Andriuščenka nenurodė, kiek vaikų mieste liks be vasaros atostogų.

Per brutalią rusų pajėgų apsiaustį ir bombardavimus Mariupolis buvo praktiškai sulygintas su žeme.

Paskutiniai ukrainiečių kariai, slėpęsi subombarduotoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“, gegužės 20 dieną sudėjo ginklus, o Rusija paskelbė „visiškai išvadavusi“ Mariupolį.

Vaikų ir paauglių psichologė Valerija Norkūnienė pataria dienomis tarp didžiųjų metų švenčių prisiminti tradicijas, kai šeimos leisdavo laiką namuose, vakarodavo su dainomis, pasakomis, užsiimdama įvairiais rankdarbiais, žaidimais, bendra veikla.

„Pastaruoju metu mes visi labai skubame, tarp darbų nerandame laiko sustoti ir pasidžiaugti gražiomis akimirkomis – jų net nepastebime. Tai gal bent tarpušvenčiu tėvai sugebės atidėti savo darbus ir pabūti su vaikais, kad visi drauge gerai praleistų laiką kartu? Vaikai jaučiasi mylimi ir reikšmingi, kai sulaukia tėvų jiems skiriamo laiko, dėmesio“, – sako psichologė.

Anot jos, kai sakome, kad reikia skirti laiko vaikui, tai nereiškia, kad reikia jam padėti paruošti pamokas ar padaryti kitus privalomus darbus. Laikas kartu turi būti malonus visai šeimai – tiek tėvams, tiek vaikams.

Gerai praleisti laiką kartu kiekvienai šeimai gali būti skirtingas dalykas, nes ir pomėgiai skirtingi. Verta išbandyti naują veiklą – vaikai juk mėgsta po atostogų grįžę į mokyklą papasakoti draugams, ką naujo ar įdomaus matė, nuveikė.

Ar reikėtų per atostogas skirti laiko mokslams? Juk vaikai laukia atostogų ir tikisi, kad bent per atostogas mokytis nereikės.

V.Norkūnienės manymu, ir per atostogas tam tikra rutina, tam tikras ritmas yra reikalingi. Galima vaikams suteikti truputį daugiau laisvės, tačiau tvarka vis tiek turi būti – vaikas neturėtų per naktį sėdėti prie kompiuterio.

Galbūt prieš atostogas reikėtų aptarti, ko jūs tikitės, ko vaikas tikisi, ką galima nuveikti, ką būtina per tas dienas padaryti. Juk kartais būna, kad mokytojai ir atostogoms paskyria kažkokių užduočių ar duoda veiklos.

„Taip, atostogos vaikams turėtų būti laisvesnis laikas, bet ir tam tikra rutina turi būti išsaugoma, išlaikomos tam tikros ribos. Pasitarimas su vyresniais vaikais padėtų tas ribas nustatyti, – sako pašnekovė. – Reikėtų išsiaiškinti, ką vaikas norėtų nuveikti per atostogas, kokio norėtų poilsio, pramogų ir kiek tai atitinka tėvų įsivaizdavimą. Juk jeigu vaikui atrodys, kad poilsis – nuo ryto iki vakaro žaisti kompiuterinius žaidimus, tai turbūt tėvai supras, kad po tokių atostogų vaikas bus labiau pavargęs nei per mokslo metus.“

Kad rimti užsėmimai, pavyzdžiui, knygų skaitymas per atostogas, neatrodytų vaikui kaip bausmė, V.Norkūnienė pataria pagalvoti, kaip vaiką tuo sudominti. Pavyzdžiui, jei nuveikėme kažką, ką norėjo veikti vaikas ir jo nuotaika puiki, pakviesti kartu paskaityti knygą. Tai bus gerai praleistas laikas kartu. Tačiau jei pasakysite vaikui, kad privalo dabar perskaityti tiek ir tiek puslapių, o jūs tuo metu užsiimsite kažkokiais kitais reikalais, vaiką tai nuliūdins.

„Taip, yra vaikų, kurie mėgsta skaityti knygas ir jiems tai visada yra geras laiko praleidimo būdas. Bet daugeliui iš tiesų per atostogas labiau norisi prie kompiuterio pasėdėti. Tad reikia sudominti arba galbūt susitarti, kiek laiko vaikas kasdien turėtų skaityti. Nebarti jo už tai, kad nenori, ne kritikuoti, o aptarti, leisti pasirinkti knygą ir pan.“, – pataria psichologė.

Jeigu vaikas paskaito ir pasidalija kažkokiais savo įspūdžiais, toje knygoje aprašytais nuotykiais – išklausykite, diskutuokite, reaguokite. Tikėtina, kad jam jūsų susidomėjimas bus malonus ir skatins toliau skaityti. Žinoma, svarbus ir pavyzdys. Natūralu, kad skaityti knygas yra malonus užsiėmimas tiems vaikams, kurie mato, kad tėvai skaito knygas.

Kalbant apie bendras veiklas su mažesniais vaikais, V.Norkūnienė ragina tėvus įvertinti savo lūkesčius: ar jūsų reikalavimai vaikui ne per dideli? Sakykim, nereikėtų iš pirmoko tikėtis, kad jis ypač dailiai iškirps snaigę, – tam reikia praktikos. Tad reikėtų vaiką ne kritikuoti, o pagirti už pastangas, už tai, kad darė. Šiemet gal nelabai pavyko, bet, jeigu pasistengs, praktikuosis, pavyks ateityje – gal po mėnesio, gal po metų.

„Pasidžiaugti vaiko pastangomis ir darbeliu yra labai svarbu, – primena psichologė. – Vaikas, kuri tėvai nuolat kritikuoja, pačių tėvų nenustos dėl to mylėti, bet gali mažiau mylėti save. Paaugęs jis bus nepasitikintis savimi, stokos motyvacijos, savigarbos. To norėtųsi ir įmanoma išvengti.“