Pasak „Regitros“ atstovo spaudai Luko Vosyliaus, praėjusių metų duomenimis, išlaikiusiųjų egzaminą iš pirmo karto Klaipėdoje buvo kiek daugiau nei ketvirtadalis.

„Pernai Klaipėdoje iš pirmo karto B kategorijos vairavimo praktikos egzaminą išlaikė 27 proc. egzaminuojamųjų“, – sakė L. Vosylius.

Išlaikyti vairavimo egzaminą net ir ne iš pirmo karto trukdo kritinės klaidos, kurios dažniausiai būna vis tos pačios.

„Pagrindinės, dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos B kategorijos egzaminų metu – įspėjamųjų signalų nerodymas, sankabos valdymo trukdžiai, neteisingas pavarų pasirinkimas, nesižvalgymas bei klaidingas greičio pasirinkimas“, – aiškino L. Vosylius.

Egzaminuotojai pastebi, kad susikaupti ir sėkmingai važiuoti labiausiai trukdo baimė ir stresas.

„Ne paslaptis, jog būtent stresas turi didelę įtaką žmogaus savijautai, jis sukuria neužtikrintumo jausmą, neleidžia tinkamai sukoncentruoti dėmesio į atliekamus veiksmus bei aplinką. Būtent tai ir tampa viena priežasčių, kodėl būsimiems vairuotojams nepavyksta sėkmingai išlaikyti praktikos egzamino iš pirmo karto“, – pastebėjo L. Vosylius.

Vairavimo egzamino tikslas – užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tie vairuotojai, kurie gebės reaguoti į įvairias iškilusias sudėtingas situacijas kelyje, nekels pavojaus sau ar aplinkiniams.

Pradedantiesiems neretai trūksta įgūdžių, tai dar viena priežastis, dėl ko nepavyksta išlaikyti egzamino.

„Neretai atvykstantys į egzaminą asmenys neturi susiformavusių įgūdžių, jiems pritrūksta žinių, o tai lemia, jog jie dar nėra pasiruošę saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme“, – aiškino „Regitros“ atstovas.

Nors žmonėms ne visada pavyksta iš pirmo karto išlaikyti egzaminą, per pastaruosius metus Klaipėdos padalinyje egzaminą išlaikė per 5 tūkst. žmonių, o šiems metams dar nespėjus įsibėgėti, vairuotojo pažymėjimą gavo daugiau nei 600 žmonių.

Pasigedo pagarbos

Klaipėdietis Tomas atkreipė dėmesį į dažnokai Liepų gatvėje sutinkamus „Regitros“ automobilius, kuriais yra egzaminuojami jaunieji vairuotojai.

„Įmonė nusprendė savo automobilius ženklinti tik logotipu, užklijuotu ant durelių. Važiuojant iš paskos, gali ir nematyti, kad priekyje vyksta vairavimo egzaminas. Ne kartą mačiau, kaip vairuotojai blaškosi po kelią, rodo posūkių signalus, bet nesuka, stabdo, tik neaišku dėl ko“, – pastebėjimu dalijosi vairuotojas.

Vyras klausė – kodėl visoms transporto priemonėms, kuriose sėdi žmogus be vairuotojo pažymėjimo, privalomas Kelių eismo taisyklių reikalavimas, o „Regitros“ automobiliams – ne?

„Pirmiausiai saugesni būtų visi eismo dalyviai. Jei priekyje ar kitoje eismo juostoje matai, kad vairuotojas elgiasi neužtikrintai, juk gali persirikiuoti, apvažiuoti, duoti kelią ir taip išvengti neprognozuojamų situacijų. Tačiau tai yra mandagus elgesys „Regitroje“ egzaminą laikančio žmogaus atžvilgiu. O kur yra mandagus elgesys visų kitų eismo dalyvių atžvilgiu?“ – klausė vyras.

Spūsčių metu dėl nepatyrusio vairuotojo į keblią situaciją gali patekti visi kiti, tuo metu paskui važiuojantys eismo dalyviai.

„Ar sunku mašiną pažymėti plafonu? Manyčiau, kad nesunku. Visi matys jį, iš tolo aplenks, eismas bus tik tvarkingesnis. Tačiau kažkodėl toks reikalavimas „Regitrai“ negalioja“, – stebėjosi vairuotojas.

Kodėl „Regitrai“ neprivalu įspėti, kad jos mašiną vairuoja žmogus, tuo metu tikrai dar neišlaikęs vairavimo egzamino?

KET galioja visiems

Klaipėdoje gerai žinomas advokatas Mindaugas Kepenis taip pat uždavė esminį klausimą.

„O tai Kelių eismo taisyklės (KET) jau „Regitrai“ negalioja? Juk parašyta, kaip turi būti ženklinami automobiliai ir ką reiškia „M“ raidė. Aš suprantu, kad jie pateiks savo vidines tvarkas ar įsakymus. Bet pirmiausiai gal atsiverskime Kelių eismo taisykles. Ten neparašyta, kokios tvarkos galioja kažkokiam Petrui, kuris vairuoja „Regitros“ automobilį“, – pastebėjo M. Kepenis.

Kelių eismo taisyklių 4-asis priedas išaiškina, kas yra transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse.

KET byloja, kad motorinių transporto priemonių (jų junginių), kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje.

„Regitra“ nemoko vairuotojų, o juos egzaminuoja, tačiau tikrai ne kiekvienas jų išlaiko egzaminą.

„M“ ženklo paskirtis įspėti kitus vairuotojus. O tai kodėl „Regitrai“ neprivalu įspėti, kad jos mašiną vairuoja žmogus, tuo metu tikrai dar neišlaikęs vairavimo egzamino?“ – replikavo diskusiją užsukęs klaipėdietis Tomas.

Pozicija: advokatas M. Kepenis stebėjosi, kad visiems eismo dalyviams galiojanti tvarka „Regitrai“ neprivaloma. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atvyksta jau paruošti vairuoti

Vairavimo mokyklos „Laukininkų VM“ vadovas Edvardas Jogėla svarstė, kad galbūt „Regitros“ atstovai mano, jog mokiniai į egzaminą atvyksta jau paruošti.

„Laikai pasikeitę, dabar į egzaminą ateina paruošti vairuotojai. Jie turi įsilieti į eismą lygiomis teisėmis, kaip ir visi. Niekas neturi suteikti jokių išlygų. Spėju, kad tai bus tikroji priežastis. O mes mokome vairuotojus nuo nulio. Vieni mokiniai turi geresnius įgūdžius, kiti – prastesnius. Jų neišskirstysi, visi sėda į mokomąjį automobilį vienodomis sąlygomis. O į „Regitrą“ ateina jau paruošti vairuotojai“, – savo mintimis pasidalijo E. Jogėla.

Mokyklos vadovas aiškino, kad „Regitra“ nepriima egzaminui tų, kurie nėra paruošti.

„Taip, egzamino metu vairuotojai taip pat gali rodyti posūkių signalus tai į vieną, tai į kitą pusę. Tai yra jaudulys. Jie blaškosi dėl jaučiamos įtampos. Iš antro karto jau visi būna išmokę įveikti tą jaudulį“, – pastebėjo E. Jogėla.

Jis patikino, kad egzaminuojamam vairuotojui kaip tik yra geriau sudaryti kuo realistiškesnes sąlygas.

„Jie turi išmokti vairuoti taip, kad mes savo vaikų nebijotume išleisti į gatves. Egzamino metu vairuotojas yra jau ne mokinys, o egzaminuojamas vairuotojas. „Regitra“ tai yra pažymėjusi savo tvarkose“, – nuomonę išsakė E. Jogėla.

Gintaras Vaičekauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Egzaminavo ir girti?

Buvęs televizijos laidos „Reidas TV“ kūrėjas Gintaras Vaičekauskas turėjo kitą nuomonę.

„Jei mašiną vairuoja žmogus be vairuotojo pažymėjimo, jis yra pažeidėjas. Jei jis vairuoja mašiną, kurioje sėdi instruktorius, jis yra mokinys. Neparašyta Kelių eismo taisyklėse jokių kitų formuluočių – nei labai gerai mokantis vairuoti ar dar ne visai gerai. Jokių išlygų neturi būti“, – išpyškino G. Vaičekauskas.

Visi eismo dalyviai turi teisę jaustis saugūs.

Jo manymu, pati „Regitra“ turi prisidėti prie saugesnio eismo keliuose.

„Egzaminuojami vairuotojai gali kelti grėsmę kitiems eismo dalyviams. O jei toks vairuotojas staiga įsijungs atbulinį bėgį? Na, ir kas, kad šalia sėdi instruktorius. O jei jis apsižergs juostas ir staiga sustos? Ką kitiems daryti?“ – pastebėjo G. Vaičekauskas.

Vyras priminė, kokia tvarka kažkada anksčiau yra galiojusi „Regitroje“.

„Prisiminkime, kad nebuvo reikalavimo, kad vairavimo instruktorius turi būtų blaivus. Jis gi nevairuoja. Tai ką? Gal jis girtas gali sėsti į mašiną? Nebe. Tvarkas „Regitra“ keitė“, – priminė G. Vaičekauskas.

Užmiesčio keliuose egzaminuojamų vairuotojų viražai tikrai nekelia tokio galvos skausmo, kokį kelią didmiesčio spūstyse stovintiems vairuotojams.

„Aš, kaip paprastas vairuotojas, norėčiau žinoti, ar priekyje važiuoja paprastas, pilkas „Ford“, ar vis dėlto „Regitros“ mokomasis automobilis. Ženklas „M“ privalo būti. Visi eismo dalyviai turi teisę jaustis saugūs. Taip tiesiog privalo būti. Ir nereikia išlygomis vadovautis“, – pasisakė G. Vaičekauskas.

Įmonės „Regitra“ atstovas spaudai Lukas Vosylius aiškino, kad „Regitrai“ neprivalu „M“ raide ženklinti automobilių.

„Regitrai“ automobilio, kuriuo egzaminą laiko dar vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo, ženklinti „M“ trikampiu ženkliuku nėra privaloma. Todėl manome, kad tokį automobilį nėra tikslinga žymėti išskirtinai“, – patikino L. Vosylius.

Nevienodos sąlygos

Į „Kauno dieną“ kreipėsi vairuotojo pažymėjimą norinti gauti kaunietė Lina. Mergina pasakojo, kad teorijos egzaminą „Regitroje“ ji jau seniai išlaikė – liko praktinė dalis. Pirmą kartą jai nepasisekė šios egzamino dalies išlaikyti, tačiau dabar sistema jai neleidžia rinktis patogaus laiko.

Kaunietė pateikė ir nuotrauką, kurioje matyti, kad „Regitra“ filtruoja dienas ir laiką, iš kurių gali rinktis pakartotinai važiavimo egzaminą turintys laikyti asmenys.

„Jums rodoma dalis laisvų vietų, nes praktikos egzaminą laikysite pakartotinai“, – toks užrašas matyti vos prisijungus prie „Regitros“ sistemos.

Mergina įsitikinusi: nesąžininga neleisti rinktis patogaus laiko vien todėl, kad iš pirmo karto nepavyko išlaikyti važiavimo egzamino. Pasak kaunietės, visiems turėtų būti sudaromos vienodos galimybės laikyti egzaminą tada, kai gali, o ne tada, kada siūlo sistema.

„Mes tokie patys klientai, kaip ir tie, kurie egzaminą laiko pirmą kartą, visi mokame už egzaminą, ieškome patogaus laiko ir einame vairuoti, kai galime, o ne tada, kai nurodo „Regitra“. Dabar dirbtinai sudaromos eilės, nes pakartotinio egzamino laiką galiu rinktis tik iš dalies pateiktų laikų. Taip diskriminuojami tie, kuriems nepasisekė egzamino išlaikyti iš pirmo karto“, – problemą dėstė Lina ir pridūrė, kad po pritaikytų „Regitros“ datos pasirinkimo filtrų jai pavyko praktiniam egzaminui užsiregistruoti tik spalio antroje pusėje.

Merginai dėl tokios „Regitros“ tvarkos kilo ir abejonių, ar taip nebandoma specialiai iš būsimų vairuotojų uždirbti daugiau pinigų. Be to, neaišku, pagal ką „Regitra“ išfiltruoja perlaikymo datas, išrenka kas antrą, o gal rodo nepopuliarius laikus?

„Man buvo nurodyta, kad, išlaikius teorijos egzaminą, per metus turiu išlaikyti ir praktinį egzaminą. Mano atveju teorijos egzamino galiojimas baigiasi lapkritį, nes, išlaikius teoriją „Regitroje“, dar mokiausi vairavimo mokykloje. Jei dabar nepavyks praktikos egzamino išlaikyti iš antro karto, tikėtina, vėl teks gaudyti nepatogius laikus, negalėsiu rinktis, kada noriu laikyti egzaminą, ir taip baigsis terminas.

Tokiu atveju man vėl teks mokėti „Regitrai“ už abu egzaminus – teorijos ir praktikos. Man tai atrodo kaip pasipinigavimas. Jei būtų galima rinktis iš visų laikų, greičiau galėčiau išlaikyti praktinio važiavimo egzaminą. Jei jau sudaromos prastesnės sąlygos tiems, kurie egzamino neišlaikė iš pirmo karto, tegu teorijos egzaminas galioja dvejus metus, o ne vienus“, – dėstė į „Kauno dieną“ parašiusi Lina.

Tokiu atveju man vėl teks mokėti „Regitrai“ už abu egzaminus – teorijos ir praktikos. Man tai atrodo kaip pasipinigavimas.

Tenka gerokai palaukti

Dėl to, kad „Regitra“ neleidžia rinktis norimo laiko tiems, kurie iš pirmo karto neišlaikė praktinio egzamino, diskusijos verda ir socialiniuose tinkluose. Ypač didmiesčiuose dėl tokios tvarkos eilėje tenka laukti ne vieną mėnesį.

„Kažkokia mistika su „Regitra“. Vilniuje laisvų vietų perlaikyti nėra nei rugsėjį, nei spalį. Dabar sistema siūlo tik lapkričio pabaigą“, – nurodė kita būsima vairuotoja.

„Na, man tik gruodžio pradžioje duoda“, – antrino dar kita diskusijos dalyvė.

Vieni internautai tikino, kad „Regitros“ sistemą reikia kas kelias minutes  atnaujinti, taip esą gali pagauti ir kokį artimesnį laiką, tačiau dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad tokia praktinio egzamino perlaikymo laiko pasirinkimo tvarka „Regitroje“ yra nesąžininga, kelia daug streso, mat, susidarius ilgiems tarpams, tenka imti papildomų pamokų vairavimo mokykloje, kitu atveju gali ir primiršti, kaip vairuoti.

Apribota: pakartotinai praktikos egzaminą laikantys asmenys gali rinktis ne iš visų datų – jiems įvesta tam tikrų apribojimų. „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Paaiškino tvarką

„Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patvirtino, kad tokia vairavimo egzamino datos pasirinkimo tvarka nustatyta specialiai, kad pirmą kartą laikantiems asmenims būtų sudarytos geresnės sąlygos. Esą tai padeda iš karto po vairavimo mokyklos baigimo laikyti egzaminą „Regitroje“.

„Viena priemonių, kuri, esame tikri, yra efektyvi, – palankesnių sąlygų sudarymas asmenims, kurie laiko egzaminus pirmą kartą, t. y. sutrumpinamas laikotarpis nuo vairavimo mokyklos baigimo iki egzamino laikymo. Siekiant skatinti būsimus vairuotojus pasirengti egzaminams atsakingai, valstybės įmonėje „Regitra“ egzaminai planuojami taip, kad asmenys, praktikos egzaminą laikantys pirmą kartą, galėtų jį laikyti kuo anksčiau po teorijos egzamino išlaikymo dienos“, – komentavo L. Vosylius.

„Regitros“ atstovas pažymėjo, kad, neišlaikius egzamino, pakartotinai registruotis leidžiama ne anksčiau kaip po septynių kalendorinių dienų.

„Taip yra tam, kad egzaminuojamieji, neišlaikę egzamino, nebandytų kuo greičiau vėl jo laikyti tikėdamiesi, kad pasiseks, o prieš laikydami egzaminą pakartotinai, pasimokytų ir patobulintų savo įgūdžius.

Pakartotinai laikantiems egzaminą tenka laukti ilgiau. Taip norime parodyti visuomenei, kad vertiname pastangas pasiruošti egzaminams atsakingai ir todėl imamės visų priemonių tai įgyvendinti. Pakartotinai laikantys gali pasirinkti tas datas ir laiką, kurie nerezervuoti pirmą kartą laikantiems. Nespėjantys išlaikyti praktikos egzamino per metus nėra dažnas reiškinys“, – apie tai, kad dauguma po išlaikyto teorijos egzamino per metus išlaiko ir praktinio vairavimo egzaminą, kalbėjo L. Vosylius.

Pasak specialisto, planuojant egzaminų tvarkaraščius, t. y. vietų skaičių, atsižvelgiama į turimus resursus, konkrečios kategorijos populiarumą ir klientų poreikius.

„Didesnis užimtumas pastebimas didžiuosiuose miestuose. Tačiau yra asmenų, kurie atšaukia egzaminą, ir šios vietos sugrąžinamos į grafiką. Taigi, tvarkaraštyje nuolat atsiranda laisvų vietų artimiausiomis dienomis, tad kviečiame klientus jį stebėti. Taip pat, jei yra galimybė, kviečiame pasitikrinti kitų artimiausių padalinių tvarkaraščius, kur užimtumas gali būti mažesnis“, – pažymėjo „Regitros“ atstovas spaudai.

Jis nurodė, kad vidutiniškai praktinio egzamino būsimi vairuotojai laukia apie 30 darbo dienų. Didžiausios eilės šiuo metu yra Vilniuje, kur vidurkis iki praktinio vairavimo yra beveik 44 darbo dienos, Rokiškyje – 36,6, Marijampolėje – 30,6 darbo dienų. Kaune praktinio važiavimo „Regitroje“ vidutiniškai tenka laukti beveik 25 darbo dienas.

Bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas šešiems nuteistiesiems skyrė nuo 4,8 iki 7,3 tūkst. eurų siekiančias baudas.

Nurodoma, jog buvusiam „Regitros“ darbuotojui T. G. bei šioje įmonėje tebedirbančiam V. S. teismas trims metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą ir konfiskavo iš nusikalstamos veikos gautas lėšas – 350 eurų.

Vilniaus apskrities policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, keturi asmenys tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė kyšius dviem „Regitros“ specialistams, kad šie, pasinaudodami savo padėtimi, nefiksuotų vairavimo egzamino metu daromų klaidų, jog keli asmenys sėkmingai išlaikytų vairavimo egzaminą ir įgytų B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Už tai, kad padėtų išlaikyti vairavimo egzaminą, specialistų paimti kyšiai siekė nuo 150 iki 200 eurų.

Bylos duomenimis, du nuteistieji taip pat buvo kaltinami ir dėl pasikėsinimo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu jie pripažinti kaltais ir dėl šios nusikalstamos veikos.

Anksčiau ne kartą už įvairias nusikalstamas veikas teistas A. J. bei kartu su juo veikęs E. O. per du kartus kaip pavyzdžius išplatino narkotines ir psichotropines medžiagas vienam asmeniui.

„Susitikę su juo, A. J. bei E. O. aptarinėjo sąlygas, kaip iš Anglijos ir Ispanijos atvežti į Lietuvą narkotinių medžiagų, kaip jas būtų galima pervežti į kitas šalis, ieškojo realizacijos galimybių bei pirkėjų“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Teismas konstatavo, kad A. J. ir E. O. pareikšti kaltinimai visiškai pasitvirtino. Už pasikėsinimą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismas A. J. skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, E. O. skirta trijų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip trečiadienį pranešime nurodė įmonė, šie darbuotojai nušalinti nuo pareigų.

„Šiai dienai įmonėje atliekami vidiniai tyrimai iš viso trijų darbuotojų atžvilgiu. Pasitvirtinus faktui dėl galimo neteisėto egzamino rezultato suteikimo egzaminuojamajam, gali būti priimtas sprendimas panaikinti egzamino rezultatą ir išduotą vairuotojo pažymėjimą“, – teigia „Regitra“.

Anot jos, šiais metais buvo inicijuoti ir atlikti vidiniai tyrimai iš viso dėl 15 egzaminuotojų. Vienas iš jų atleistas, 11 skirti įspėjimai.

STT praėjusią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos „Regitroje“.

Kaip nurodo STT, dėl prekybos poveikiu įtariama 12 asmenų: du „Regitros“ Vilniaus filialo vairavimo egzaminuotojai, trys tarpininkai ir septyni suinteresuoti asmenys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, „Regitros“ vairavimo egzaminuotojai reguliariai priimdavo kyšius iš suinteresuotų asmenų ir tarpininkų, kad nebūtų fiksuojamos kritinės klaidos ir nebūtų kliūčių išlaikyti vairavimo egzaminus.

Tyrimo metu nustatyta, kad tokios galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos vyko reguliariai, už egzamino išlaikymą mokant apie 200–400 eurų.

Šiuo metu tiriama daugiau kaip 30 tokių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

STT nurodo ikiteisminį tyrimą pradėjusi po gegužę pasirodžiusios 15min.lt publikacijos. Naujienų portalo slapta įrašyti pokalbiai ir kiti surinkti duomenys atskleidė, jog prekyba vairuotojų teisėmis Lietuvoje gana plačiai paplitus

Pastaruoju metu ne vienas ukrainietis socialiniuose tinkluose ieško vertėjo, galinčio padėti laikant teorijos ir praktikos egzaminus valstybinėje įmonėje "Regitra".

Ieškodami tokių pagalbininkų karo pabėgėliai nė neklausia, kiek tokia pagalba egzamine kainuos. Ko gero, tai yra susitarimo reikalas. Talkinti dažniausiai imasi ne profesionalūs vertėjai, o abi kalbas gerai mokantys vietos gyventojai.

Valstybės įmonės "Regitra" atstovė spaudai Justina Kazragytė paaiškino, kad nemokantiems lietuvių kalbos reikalingas vertėjas. Jis paprastai atsivedamas tiek į teorijos, tiek į praktikos egzaminą.

Jei žmogui reikalingas vertėjas, o atvykstama be jo, egzaminas nevyksta, todėl klientai visada kviečiami iš anksto pasidomėti visais reikalavimais, kad žinių patikra vyktų sklandžiai.

Būsimasis vairuotojas vertėjo paslaugomis pasirūpina savarankiškai ir apie jo dalyvavimą praneša iš anksto.

"Būsimasis vairuotojas vertėjo paslaugomis pasirūpina savarankiškai ir apie jo dalyvavimą praneša iš anksto, t. y. registruojantis į egzaminą. Kalbant apie teorijos egzaminą, sudaryta galimybė jį laikyti ne tik valstybine lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis. Praktikos egzaminai laikomi valstybine kalba, sudarant sąlygas į egzaminą atvykti su vertėju", – paaiškino įmonės atstovė.

Teorijos egzamino metu vertėjas sėdi arba stovi egzaminuotojo nurodytoje vietoje už egzaminuojamojo.

Jei reikalingas vertimas į gestų kalbą, pasirūpinama, kad vertėjo veidas egzaminuojamajam būtų matomas.

Teorijos egzamino, kuriame dalyvauja vertėjas, trukmė gali būti 15 minučių ilgesnė nei įprastai.

Praktikos egzamino metu vertėjas turi sėdėti ant galinės lengvojo automobilio sėdynės.

Kadangi egzaminuotojo nurodymus, ką reikia atlikti egzamino metu, lengva išversti ir tai nereikalauja papildomo laiko, numatytos bendros praktikos egzamino trukmės pakanka.

Prieš egzaminą patikrinama informacija apie vertėją. Patikrinami jo tapatybės duomenys, ar vertėjas nėra įtrauktas į nepatikimų vertėjų sąrašą.

Vertėjas turi pateikti užpildytą ir pasirašytą vertėjo sąžiningumo deklaraciją, būti susipažinęs ir gebėti išversti sąvokas, vartojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

Pasak J. Kazragytės, egzaminai, kuriuose dalyvauja vertėjas, sudaro mažiau nei vieną procentą.

Skaičiai ir faktai

Šiemet iki lapkričio 1 d. "Regitroje" įvyko 236 tūkst. teorijos ir praktikos egzaminų.

Iš jų su vertėjais – daugiau nei 1,5 tūkst.

Pasak ministerijos, pasirašius susitarimą tokia pati tvarka galios ir lietuviams, laikinai gyvenantiems Ukrainoje.

„Visomis išgalėmis remiame Ukrainą ir padedame čia atvykusiems ukrainiečiams, todėl siekiame kuo greičiau pasirašyti naują dvišalį susitarimą, leisiantį Lietuvoje esantiems Ukrainos piliečiams be egzaminų pasikeisti vairuotojų pažymėjimus. Tas pats galios ir Lietuvos piliečiams Ukrainoje“, – cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Anot VRM, galutinis susitarimo projektas derinamas Ukrainos institucijose, jį tikimasi pasirašyti artimiausiu laiku.

Pasak viceministrės, šiuolaikiškos, skaidrios, efektyvios viešosios paslaugos ir jų skaitmenizavimas suteikia naujų galimybių piliečiams bei valstybei.

Ministerijos teigimu, S. Ščajevienė susitikimo su kolega iš Ukrainos Bohdanu Drapjatu metu taip pat aptarė tolesnio bendradarbiavimo stiprinimą, viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimą.

Pasak, B. Drapjato nepaisant Rusijos pradėto karo, Ukraina siekia reformų ir viešųjų paslaugų plėtros bei efektyvumo. Anot jo, apsikeitimas gerąja praktika paslaugų skaitmenizavimo ir kitose srityse yra itin vertinga.

Instruktoriai pasakojo, kad dažniausiai būsimi vairuotojai viršija greitį, taip pat netinkamai rodo posūkio signalą ir negeba sulėtėti ar pagreitėti, dėl to sukelia įvairias avarines situacijas. Kai kurie net saugos diržą pamirštą prisisegti ir taip sukelia pavojų savo gyvybei. Kai kuriems net prisiparkuoti nepavyksta, nes pamirštama žvalgytis.

Kad vairuotojo pažymėjimas lyg auksinis, patvirtino ir jo siekiantys vairuotojai.

„Išlaikiau, dabar laukiu teisių. Išlaikiau ne iš pirmo karto – Klaipėdoje du kartus neišlaikiau, tada vieną kartą buvau Kaune. Ketvirtas kartas Vilniuje – išlaikytas“, – pripažino vienas jaunuolis.

„Ką tik buvo antras kartas. Nesėkmingas”, – atviravo kita būsima vairuotoja.

Vairavimo instruktoriai vardijo skirtingas tokių rezultatų priežastis.

„Karantinas. Karantinas turėjo labai dideles pasekmes, nes du kartus „Regitra“ buvo uždaryta, susidariusios eilės iki šiol niekur nedingsta“, – aiškino vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

Toks įspūdis, kad patiems mokiniams šiuo metu visai nesvarbu. Jie tą pirmą kartą vertina kaip pasibandymą, beveik nebetiki tuo, kad išlaikys iš pirmo karto.

„Tai yra kažkas giliau negu „moku“ ar „nemoku“. Tai yra darbas su savimi ir psichologija“, – komentavo vairavimo instruktorius Justas Vaitkus.

„Toks įspūdis, kad patiems mokiniams šiuo metu visai nesvarbu. Jie tą pirmą kartą vertina kaip pasibandymą, beveik nebetiki tuo, kad išlaikys iš pirmo karto“, – teigė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Kai kurie kalbinti mokiniai tikino, kad vairavimo egzaminas sudėtingėja, bet instruktoriai jiems atkerta, kad tai neįmanoma.

„Duokite man šimto kilogramų štangą, man ji bus žiauriai sunki. O koks Žydrūnas Savickas viena ranka pasimojuodamas nueis. Tas sunkumas priklauso nuo pasiruošimo lygio“, – šnekėjo A. Pakėnas.

Pačios „Regitros“ atstovai aiškino, kad į egzaminą ateina begalė tinkamai nepasiruošusių gyventojų ir kaltina tiek instruktorius, tiek mokinius. Esą abi pusės neskiria pakankamai dėmesio pasiruošimui.

„Yra 30 valandų vairavimo. To tikrai nepakanka“, – sakė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Direktoriaus pavaduotojas sakė, kad jų pasiūlytos naujovės, tokios kaip klausytis muzikos egzamino metu ar naudotis navigacija, naujiems eismo dalyviams nepadeda.

„Mes palyginome, koks išlaikymo procentas buvo prieš spalį ir po spalio, tai skirtumas pusė procento. Pablogėjo. Užtenka tų naujovių. Mokymo sektorius turi spėti prisitaikyti prie tų naujovių“, – tikino S. Šuminas.

Šiemet, kaip ir pernai, teisės vairuoti siekė apie 30 tūkst. žmonių. Tačiau vairuotojais tapo triskart mažiau.

Kaip informavo valstybės įmonė, būsimi vairuotojai kelyje navigacija, o ne egzaminuotojo instrukcijomis, turės naudotis 10-15 minučių. Įprastai egzaminas vyksta apie 45-50 minučių.

Užduotis prasidės ne anksčiau kaip po 10 minučių pradėjus važiavimą, o egzaminuotojas kelionės tikslą į navigacijos įrenginį įves dar prieš užduočiai prasidedant. Taip pat užduoties metu egzaminuotojas gali paprašyti atlikti ir specialųjį važiavimo manevrą, jei pakeliui pasitaiko tam tinkama vieta.

Pasak „Regitros“, naujovėmis siekiama, kad išlaikę egzaminą vairuotojai būtų kiek įmanoma labiau pasiruošę realioms situacijoms kelyje.

„Šiandien navigacijos įrenginys yra tapęs kasdieniu vairuotojų pagalbininku, kurį naudojame važiuojant į naujas vietas, ieškodami trumpesnio kelio ar norėdami išvengti spūsčių. Įtraukdami šią užduotį į praktikos egzaminą skatinsime būsimus vairuotojus išmokti teisingai paskirstyti savo dėmesį ir savarankiškai planuoti kelionę, kai šalia nėra mokymo instruktoriaus ar egzaminuotojo“, – teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak įmonės, šis metodas taikomas Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur.

Siekiant, jog būsimieji vairuotojai įgytų tikroviško vairavimo patirties, 2017-aisiais „Regitra“ atsisakė egzaminavimo aikštelių ir visi automobilio statymo manevrai buvo perkelti į realų eismą.

Ji sklinda po mūsų keturių kambarių butą kaip koks lengvesnės formos COVID-19 užkratas – dar be temperatūros, be plaučių komplikacijų, bet su mano nervų šaknelių uždegimu... Tik ir girdžiu: "Mama! Surinkau 60 proc.… Maaaama!!! Ar gali patikėti – jau 80!" Taip, nuo šiol mūsų namuose visų laimė (net ir jorkšyrės Mėtos) priklauso nuo procentų. Na, jei Saulėjai pavyko surinkti 80 proc. – Mėta eis pasivaikščioti, jei ne – teks palaukti, kol dukra atliks dar vieną, galbūt šiek tiek sėkmingesnį bandymą.

Kiauras bakas

Labai norėčiau, kad mano Saulėja vis dėlto gautų tą vairuotojo pažymėjimą. Pirma, nuo mano galvos nukristų taksistės etatas, o antra…

Buvo laikas, kai pirmoji dukra Kornelija, vos gavusi vairuotojo pažymėjimą, paveldėjo ir mano senąjį draugužį "Opel Corsa". Žinia, kišenpinigių mudu su vyru atseikėdavome ribotai, tad ir benzinas panelei baigdavosi gana netikėtai.

Toliau sekdavo visuomet panašus scenarijus – skambutis mamai ir padlaižūniškai maldaujantis balselis: "Maaam, a, mam, ar gali man privežti kelis litrus benzino? Aš sustojau ant Parodos kalno, per mane čia spūstis didžiulė..."

Iš pradžių aš dar skubėdavau, bet kai tai tapo kasdiene pasaka – numojau ranka ir padovanojau Kornelijai plastikinį 5 l talpos degalų bakelį su žarnele ir piltuvėliu – tegul sukasi, kaip išmano.

– Ir ką? – susidomi mano vaiberio draugužės, kai eilinį savaitgalį degustuojame kavą vis kitoje Senamiesčio kavinėje.

– Et, tuščias reikalas… Apsuko galvą seneliui, kuris pastoviai užpildavo savo mylimai anūkėlei pilną baką. Ar žinote, ką tas pats senelis ruošia dovanų savo antrajai anūkei Saulėjai? Ogi savo raudonąjį "Toyota Yaris" automobilį. Man tik įdomu, ar ir jo degalų bakas ilgainiui taps kiauras, kaip ir Kornelijos opelio?

Vogta mašina

Turbūt. Jei tik Saulėjos vairuotojo pažymėjimas atsidurs jos mašinos bardačioke. (Beje, šitas žodis iš visų techninių su mašinos organais susijusių terminų mano mėgstamiausias, nes… kitų jos dalių aš tiesiog nepažįstu.)

Tarkim, nuvažiuoju į "Regitrą" atlikti mašinai techninės patikros, o ten darbuotojas prašo: "Ponia, atidarykite mašinos kapotą…" Na, lyg ir žinau, kaip tas daiktas atrodo, bet, kur, po šimts, yra tas stebuklingas mygtukas, kuriuo galėčiau jį atidaryti?! "Ponia, tai gal jūsų mašina vogta, jei nieko apie ją nežinote…" – bando pokštauti.

Bet man ne pokštai galvoje. Labai norėčiau, kad mano Saulėja vis dėlto gautų tą vairuotojo pažymėjimą. Pirma, nuo mano galvos nukristų taksistės etatas, o antra…

Keisti sinonimai

– Palauk, o kodėl taviškė Saulėja galėtų negauti to vairuotojo pažymėjimo? – užbėgusios į priekį mano kudlotoms mintimis sučiulba draugės.

– Ogi todėl, mielosios, kad sėdinčią už vairo ją aplanko labai keistos asociacijos (kokių net aš savo laiku nepatyriau). Ar, jūsų nuomone, žodžiai "rankinis" ir "sankaba" skamba panašiai? Na, sakykite, ar jie yra sinonimai?!

– Neeee… – sutartinai uždainuoja kavagerių choras.

Bet labiausiai iš tų laikų man įstrigo faktas, kad nė viena tėčio mašina neturėjo normalaus rankinio stabdžio.

– O jai, matote, taip! Įsivaizduokite, kaip mano mergina su vairavimo instruktoriumi leidžiasi nuo Savanorių kalno, o prieš pat jo pabaigą Arvydėlis (nagi, jos mašinos antrųjų stabdžių savininkas) staiga spragteli pirštais ir sušunka burtažodį "sankaba", turbūt turėdamas omeny tik tai, kad riedėti nuo kalno galima įspaudus sankabą…

– Irrr?.. – smalsiai susižvalgiusios nutęsia draugės.

– Irrr… Saulėja visu savo naujokišku uolumu pakalnėje užtraukia… rankinį stabdį! Ir sukelia avarinę situaciją, o pamoka vyksta  piko metu. Tuomet instruktorius mandagiai ir greitai (nes kiti eismo dalyviai putoja kaip audringa jūra) iškrapšto Saulėją iš už vairo, išgelbėja jų mokomąjį ekipažą nuo įsiutusių vairuotojų linčo ir…

– Irrrrr?..

– Anot dukros, vos nuvairavęs mašiną į saugią vietą, Arvydėlis prapliumpa kvatotis! Iki ašarų.

Sunki pradžia

– Visada visiems būna pirmas kartas. Tik ne visi po jo ryžtasi ir vėl sėstis už vairo…

– Aš, pavyzdžiui, – prisimena savo vairavimo pradžią mūsų ikimokyklinio ugdymo pedagogė Aldutė, – vairuoti išmokau tik tada, kai ėmiau sėstis už vairo viena, be vyro. Mane iki gyvo kaulo užkniso jo kvailos replikos: "Turbūt šita vairuotoja pati mašinos netaiso, jei į visas duobes taiko" arba "Suk į kraštą, nevažiuok liniją apsižergusi lyg arkliu jotum". Sykį sustojau ir paprašiau uždaryti duris iš kitos pusės. Nuo tada ir išmokau važiuoti.

– O man vairavimo pradžioje sunkiausia būdavo prisiminti, – įsiterpia mūsų tylenė Solveiga, – ką koks ženklas reiškia. Tarkim, reikia nuvažiuoti į punktą A, o šalia jo stovi kažkoks ženklas. Lyg ir matytas, bet dėl tikslios reikšmės aš abejoju. Ką gi darau? Judu toliau. Jau galėčiau parkuotis, bet ir čia stovi ženklas, galbūt reiškiantis, kad šioje vietoje stovėti galima tik porinėmis dienomis... Hmm? Važiuoju dar toliau. Ir vėl ženklas. Žodžiu, po trečio nepavykusio sustojimo riebiai nusikeikiu ir varau namo. Pastatau savo mazdutę aikštelėje ir į punktą A nuvažiuoju troleibusu. Patikėkite, panos, kokius metus taip kankinausi, kol persilaužiau… Visiems pradžioje sunku.

Mes – geresnės vairuotojos

– O taip! Kas mūsų, moterų, nenužudo, – padaro stipresnes! – tėkšteli legendinę frazę būsimoji teisininkė Rūta. – Beje, naujausi mokslininkų tyrimai, paskelbti "Daily Mail", rodo, kad  moterys yra geresnės vairuotojos nei vyrai. Anie gi nesugeba kontroliuoti kelių dalykų vienu metu. O mes – tikros vairuotojos virtuozės! Bent jau aš, kol užsidega žalia, spėju ir lūpas pasidažyti, ir plaukus šepečiu persibraukti, ir kokiam simpatingam vairuotojui iš dešinės akį mirktelėti!

– "Privilege Insurance" atliktas tyrimas parodė, – skaito ką tik telefone atsiverstą kažkokio straipsnio ištrauką Aldutė, – kad saugiai ties šviesoforais sustoja 85 proc. moterų ir tik 44 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau laikosi greičio apribojimų, saugaus atstumo nuo kitų automobilių, rečiau vairuodamos naudojasi mobiliuoju telefonu, labai retai pavojingai manevruodamos įsilieja į eismą. O dar – vyrai kur kas dažniau padaro avarijas dėl išsiblaškymo…

Proto skalbimas

Suvokti, kodėl marsiečiai taip myli savo automobilius, jų salonus, garažus ir greitį, o dar – kodėl jie taip alpsta gatvėje išvydę „Porshe“ ar „Jaguar“ – mums neduota.

– Na tai aišku, kad vyrai dažniau padaro avarijas dėl išsiblaškymo, – neiškentęs nuo gretimo stalelio replikuoja vyras. – Pabandyk vairuoti ramiai, kai žmona, sėdinti šalia, jau kokią valandą tau skalbia protą…

Negaliu jam to sakyti, bet kaip aš jį suprantu. Nes prisimenu keletą scenų iš savo vaikystės, kai mama skalbdavo protą tėčiui. Ir tas skalbimas kartais tęsdavosi visą kelionės laiką, o kartais tik vieną akimirką: "Joooonai!!!"

Paskui jau viskas vykdavo kaip sulėtinto veiksmo filme. Mašina riedėdavo į pilną vandens griovį. Akmenuką pagavęs lango stiklas sutrupėdavo į smulkiausius kaleidoskopo stiklelius. Mūsų vežami kiaušiniai (tėtis kurį laiką dirbo Kaišiadorių paukštyne) virsdavo viena didele kiaušiniene, po kurios mamai tekdavo ilgai šveisti mašinos sėdynes – automobilių salonų valymo paslaugų dar nebuvo.

Bet labiausiai iš tų laikų man įstrigo faktas, kad nė viena tėčio mašina neturėjo normalaus rankinio stabdžio. Toji kačerga tarp vairuotojo ir keleivio priekinės sėdynės, aišku, buvo, bet… patraukus ją į viršų ir atleidus koja karšligiškai spaudžiamą stabdžio pedalą, – mašina visuomet riedėdavo atgal. Ir tik atgal! Ačiū Dievui, šiais laikais jau yra automatinės pavarų dėžės…

Atsargumas – kraujyje

– Gal aš ir ne į temą, – į mūsų pokalbį įsijungia dar vienas  vyrukas, – bet jūs, moterys, kartais taip mus užknisate tuo savo lėtu važiavimu. Apie lenkimą net nekalbu. Štai vakar kelyje Kaunas–Prienai neapsikentęs vienos prieky manęs vėžlio greičiu judėjusios damos (jai mat niekaip nepavyko aplenkti sunkvežimio), turėjau ne savo noru grubiai pažeisti kelių eismo taisykles… Nervai nebeišlaikė.

– Ponas, nešnekėkite nesąmonių, – jau ne juokais supyksta mūsų būsimoji teisininkė, – mes tik elgiamės taip, kaip liepia kelių protokolas. Priešingai nei jūs, vyrai, mes irgi spaudžiame greičio pedalą, tik kitaip. Stengiamės be reikalo nelakstyti. Nes nenorime rizikuoti nei savo, nei kitų eismo dalyvių gyvybėmis. Mūsų kraujyje – atsargumas ir apdairumas, o jūsų galvose – tik arklio jėgos! Žinau tą kelią. Ten gi visur "70" ir ženklai, kad lenkti draudžiama.

– Atsiprašau, ponai ir ponios, kad aš ir vėl ne į temą, – įsiterpia mūsų Aldutė, – bet ar galite man paaiškinti, kodėl jūs, vyrai, mašinas dažnai vadinate gražesniais vardais nei savo žmonas. Pavyzdžiui, maniškis savąją mazdą, kaip toje dainoje, šaukia Mažule… Vieną sykį net pamaniau, kad šis jau turi įsitaisęs kokią meilužę. Na, sakykit, kodėl mašina jums tarsi koks sudvasintas daiktas, turintis ne variklį, o širdį, ne odinį saloną, bet… švelnią odą, kurią kaskart įsėdus reikia švelniai paglostyti ranka?

Meilė garažui

Ir čia aš netikėtai prisimenu, kaip mano tėtis, gavęs savo pirmąjį kooperatinį butą, po keliolikos metų nusipirko ir savo pirmąjį garažą. Tai buvo kažkas tokio.

Kelis mėnesius jis ėjo ir ėjo po darbo į tą garažą. Kažką ten darė ir darė. O paskui – ar galit patikėti? – buvo garažo įkurtuvės. Mes, namiškiai, skubėjom visi su dovanomis, laistėme garažo sienas "Sovetskoje Igristoje" šampanu, net trenkėme butelį į vieną iš jo šviežiai dažytų sienų… Tiesa, vėliau tas garažas tapo daugumos šeiminių barnių priežastimi, nes iš namų pradėjo dingti daiktai ir lyg netyčia atsirasti… na, žinoma, tėčio garaže!

Matyt, išties mes – moterys – kilusios iš Veneros, o vyrai – iš Marso. Tad suvokti, kodėl marsiečiai taip myli savo automobilius, jų salonus, garažus ir greitį, o dar – kodėl jie taip alpsta gatvėje išvydę "Porshe" ar "Jaguar" – mums neduota.

Na, neduota, ir basta. Kaip ir jiems – marsiečiams – žinoti, kodėl gi tos puikiosios veneros – net ir su solidžiu vairavimo stažu – vis dar neišmoksta taisyklingai priparkuoti savo automobilio.