Vaizdo klipe rodoma didelė šeima, savo įprastiems poreikiams nevengianti pritaikyti inovatyvių sprendimų: nuo interaktyvių aplikacijų telefone iki LED šviesos terapijos kaukės veidui. Nors naujausios technologijos dažniausiai būna skirtos palengvinti ar paįvairinti kasdienybę, prie jų taip pat reikia priprasti ir su jomis susigyventi.

Stabilumo svarba greitoje kasdienybėje

Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė pastebi, kad dalis senjorų kartais jaučiasi tarsi nesuspėjantys kartu su pasaulyje vykstančiais pokyčiais ir naujovėmis. Todėl svarbu padėti jiems atrasti ilgaamžius bei nekintančius gyvenimo aspektus.

„Išskirtines nuolaidas senjorams pradėjome taikyti prieš beveik 5 metus. Nuo tada pacientus, turinčius „Mažų kainų“ kortelę su „Senjoro“ žyma, kasdien kviečiame vaistinėse apsipirkti pigiau. Supratome, kad išskirtinių sąlygų suteikimas senjorams stipriai siejasi su stabilumu, saugumu ir užtikrintumu. O to neretai gali pritrūkti nuolat skubančiame bei modernėjančiame pasaulyje. Dedame daug pastangų, kad „Camelia“ vaistinėse būtų užtikrinama ne tik kokybiška farmacinė paslauga ar visapusiškas rūpestis, bet ir taupus pirkinių krepšelis. Tai – vienas iš mūsų strateginių tikslų“, – kalbėjo A. Budrikienė.

„Camelia“ vaistinės išsiskiria savo pastovumu – senjorams taikomų nuolaidų sąlygos čia nesikeičia jau ilgą laiką.

 

2024 metais kovo mėnesį „Spinter“ atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų galvoja, jog „Camelia“ vaistinėse kainos yra mažiausios. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad čia pacientus dažniau apsilankyti skatina specialūs lojalumo programos pasiūlymai, akcijos bei nuolaidos, taikomos tam tikromis valandomis.

Ramybė šalia stebinančių pokyčių

Kūrybinės vaizdo klipo idėjos autorių, reklamos agentūros „All Caps“, kūrybos vadovas Vismantas Kasteckas tikina, kad būtent senjorai dėl gilios ir turtingos gyvenimo patirties, įvairius kasdienius pokyčius pastebi labiausiai.

„Laikai keičiasi taip greitai, kad tuo stebisi ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir dažnas dvidešimtmetis. Tačiau „Camelia“ vaistinės išsiskiria savo pastovumu – senjorams taikomų nuolaidų sąlygos čia nesikeičia jau ilgą laiką. Reklaminiame klipe norėjome parodyti, kad šalia stebinančių ir kintančių dalykų, visada galima rasti ramybės uostą“, – pridūrė jis.

Nuo balandžio mėnesio reklaminį klipą galima išvysti televizoriaus ekranuose bei socialiniuose tinkluose.                                                          

Kaip teigiama, šių metų kovo 15 d. apie 16.50 val. Vilniuje, Gedimino pr., iš vaistinės buvo pavogta prekių už 323,36 eurus.

Sostinės policija prašo visuomenės pagalbos – atpažinus nuotraukose užfiksuotą asmenį, susisiekti el. paštu toma.gaigalaite@policija.lt arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

Nepakeliamos išlaidos

Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.

Racionaliu vadinamas toks vaistų vartojimas, kai optimalų gydymo laikotarpį pacientui skiriamos individualios tinkamiausių jo klinikinei būklei gydyti vaistų dozės ir gydymo išlaidos yra mažiausios tiek pacientui, tiek visuomenei.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad 1 iš 4 mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių patiria nepakeliamų išlaidų sveikatos apsaugai. Pagal amžiaus grupes nepakeliamas išlaidas vaistams įsigyti daugiausia patiria vyresni nei 60 metų žmonės, o vartojant vaistus racionaliai galima pasiekti didžiulę naudą sveikatai, paciento ir valstybės finansams.

Kaip nepermokėti?

Naujausias gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas, kurį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 30 proc. apklaustųjų nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus.

Farmacijos atliekas reikia atiduoti vaistinėms, kurios jas perduos specialioms įmonėms tinkamai sutvarkyti.

Lygiai tiek pat – 30 proc. – respondentų žino, kad vaistininkas privalo kompiuterio monitoriuje parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus. 23 proc. apklaustųjų teigimu, vaistininkas pirmiausia turėtų pasiūlyti įsigyti kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka. 7 proc. – jei vaistinė reikalingo vaisto, kurio priemoka mažiausia, tą dieną neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti.

Labai prastai žinoma nuo praeitų metų liepos įsigaliojusi kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelio tvarka. Tik 8 proc. respondentų nurodo, kad žino, jog per kalendorinius metus įsigyjant kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka kaupiamas priemokų krepšelis ir, sukaupus 48,36 euro sumą, vėliau paciento priemoka šiems vaistams padengiama valstybės lėšomis.

Tik 23 proc. apklaustųjų žino, kad visi išvardyti atsakymai yra teisingi.

Padengia paciento priemoką

Tyrimas atskleidė, kad gyventojų žinios apie tai, kam valstybės lėšomis padengiama paciento priemoka už vaistus ir medicinos pagalbos priemones, yra dar prastesnės. Net 43 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

18 proc. respondentų mano, kad paciento priemoka už vaistus yra padengiama privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. 12 proc. – apdraustiems, pripažintiems neįgaliais ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų. 6 proc. – apdraustiems, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ir gaunantiems mažai draudžiamųjų pajamų.

Vos 31 proc. tyrimo dalyvių teisingai nurodo, kad visi pateikti atsakymai teisingi.

Vartoja netinkamai

PSO duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų pasaulyje išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai, be to, pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai. Jei vaistai būtų įsigyjami ir vartojami racionaliai, namuose nesikauptų nebetinkamų vartoti vaistų ir nebūtų švaistomos pacientų ir valstybės lėšos.

Sociologinis tyrimas rodo, kad net du trečdaliai (66 proc.) respondentų namų ūkyje prikaupia nebevartotinų vaistų atsargų ir net trys iš penkių (60 proc.) apklaustųjų kaupia vaistus todėl, kad visada stengiasi turėti svarbiausių vaistų namų ūkyje.

60 – tiek metų ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniausiai patiria nepakeliamų išlaidų vaistams.

Įdomu tai, kad 23 proc. apklaustų gyventojų nurodo, jog vaistų prikaupia tokiu atveju, jei vartodami vaistus nejaučia pagerėjimo ir jų vartojimą nutraukia. Dar 19 proc. – dėl to, kad vartoja mažiau vaistų, nei skiria gydytojas. Po 18 proc. – pagerėjus savijautai ar pasireiškus šalutiniam poveikiui iš karto nutraukia vaistų vartojimą. 10 proc. teigia, kad kompensuojamųjų vaistų įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja. 7 proc. nurodo kitas priežastis.

Racionalaus vaistų vartojimo principuose nurodoma: jei vaistas gydytojo paskirtas, vadinasi, jis yra būtinas. Be to, vaistai turi būti vartojami griežtai laikantis gydytojo nurodymų: paskirtos dozės, vartojimo dažnio ir intervalų, santykio su maistu ir kitais vaistais, vartojimo kurso. Vaistų vartojimas negali būti nutraukiamas nepasitarus su gydytoju netgi pagerėjus savijautai. Taip pat ir lengvą šalutinį poveikį (dažniausiai jis greitai praeina) verta aptarti su vaistą paskyrusiu gydytoju. Taip užtikrinamas visų pacientui skirtų vaistų suvartojimas.

Ligonių kasos primena, kad nereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų negalima saugoti namuose ar išmesti į šiukšliadėžę. Taip didėja ne tik aplinkos užterštumas, bet ir kyla apsinuodijimų rizika. Farmacijos atliekas reikia atiduoti vaistinėms, kurios jas perduos specialioms įmonėms tinkamai sutvarkyti.

„Iki šiol ir taip trūkdavo vaistininkų, dabar tuo labiau. Dabar taip sukiršintas mūsų visas kolektyvas, vieni pyksta ant kitų“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Jūratė Petrevičienė.

„Kai kur darbo laikas trumpėjo, kai kur buvo nebedirbama sekmadieniais. Ši situacija iš tiesų yra skausminga specialistams farmakotechnikams, kurie dirba jau daugelį metų“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ regiono vadovė Kristina Zacharevič.

Vaistinė Pakruojyje dirba tik dėl vaistininkės noro padirbėti ilgiau. Darbo laiką trumpina tik pusvalandžiu, o kitą mėnesį atvyksta kitas specialistas, todėl vaistinė galės dirbti toliau.

„Į Pakruojį nuo rugpjūčio mėnesio vaistininkas keliaus iš Šeduvos. Suvokti, kad tu dvidešimtmetį dirbai, konsultavai ir galėjai vienas padėti, o dabar atrodo, kad kažkas pasikeitė, nors patirtis šių žmonių yra tikrai didelė“, – sakė „Eurovaistinės“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tenka konstatuoti faktą, kad tokio vaistų prieinamumo, koks buvo iki liepos mėnesio, šiai dienai rinka nebegali užtikrinti. Vaistininkų nepakanka padengti visas darbo valandas visose Lietuvos vaistinėse.  Visi šie pakeitimai palietė 87  „Gintarinės“ vaistinės tinklo vaistines. Jonava, Zarasai, Vilkaviškis, Naujoji Akmenė, Anykščiai pajaus tuos pokyčius labiau“, – sakė „Gintarinės“ vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Taip yra, nes nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka. Kiekvienoje vaistinėje privalės dirbti ne farmakotechnikas, bet ir nors vienas vaistininkas. Kai kuriais atvejais pacientai net neatskirdavo, kas juos aptarnaudavo.

„Norima sustiprinti farmacinės paslaugos kokybę. Farmakotechnikas ir vaistininkas yra dvi skirtingos specializacijos“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Vaistinės privestos koreguoti darbo krūvius ir darbo laikus dėl to, nes, kaip pačios teigia, vaistininkų trūksta. Dėl permainų daliai vaistininkų teko keliauti ne tik iš vienos vaistinės į kitą, bet ir į skirtingus Lietuvos miestus. Didžiųjų miestų gyventojai pokyčių nepajus, daugiausiai pasikeitimų – mažuose miesteliuose.

„Mažuose miesteliuose neturime jokių galimybių. Pas gydytojus ilgos eilės, todėl važiuoji į didmiestį, tai dabar jeigu ir vaistų pradėsim ieškoti, nežinau, kur tas gerėjimas“, – dalijosi praeivė.

„Nėra budinčių vaistinių naktinių, o vaistų labai tankiai prireikia“, – sakė vyriškis.

Pačių mažiausių kaimų ar miestelių, kur mažiau nei 3 tūkst. gyventojų, vaistinėms numatomos išimtys. Ten ir toliau farmakotechnikai galės dirbti fiziškai vieni, bet vaistininkas jį prižiūrės per nuotolį.

„Galės dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie baigę mokslus iki 2006 m. ir kita naujovė, kad vaistininkas galės prižiūrėti ne daugiau nei tris farmakotechnikus“, – sakė A. Oraitė.

Anot ministerijos, pokyčiai reikalingi tam, kad žmogus, užėjęs į vaistinę, visais klausimais gautų kokybiškas paslaugas. Taip atsižvelgiama ir į tai, kad vaistinėse plečiamas paslaugų spektras, pavyzdžiui skiepijimas, kurį tik vaistininkas gali atlikti.

„Pagrindinis tikslas yra visgi eliminuoti šiandien dienai tą pagrindinę prekybą, nes matome, kad ji yra praktiškai nebevaldoma“, – taip įstatymo projektą aiškino Aurelijus Veryga.

Tačiau gyventojai skeptiški.

„Mūsų Seimas aplamai nori viską tik uždraust.“

„Nelogiškai atrodo ir tiek.“

„Įdomiai būtų labai. Vaistinė vis tik prieš būtų cigaretes, nes cigaretės – nesveikas dalykas.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kad vaistinėje, tai absurdas. Tegu prekiauja kuo reikia vaistinė, o ne vėjais kažkokiais. Kokie čia vaistai? Čia nuodai.“

Tik viena moteris pasisakė sutinkanti: „Aš pati turiu keturis vaikučius ir labai esu suinteresuota dėl jų ir pergyvenu. Manau, kad tikrai vertėtų pardavinėti tik vaistinėse.“

„Įdomu, kad visame šitame projekte labiausiai įstrigo vaistinė. Mačiau jau ir medikai juokauja, kad gal ir degtinė bus su receptu parduodama“, – juokėsi A. Veryga.

Dalis medikų galbūt ir juokauja, bet sveikatos apsaugos ministras – ne. „Nežinau, kodėl visus rūkančius mes turėtume nukreipti į gydymo įstaigas. Galbūt ten yra per mažos eilės?“, – piktinosi Arūnas Dulkys.

Ką, atėjus pas gydytoją, reikėtų sakyti ir kaip receptas turėtų atrodyti aiškino A. Veryga: „Taip, kaip dabar ateina žmonės, norintys gydytis priklausomybė nuo tabako.“

Mačiau jau ir medikai juokauja, kad gal ir degtinė bus su receptu parduodama.

Tačiau ir šiuo teiginiu gyventojai abejoja.

„Gydytojai tai čia išvis ne prie ko.“

„Kaip įrodysi daktarui, kad tu turi priklausomybę? Čia toks labai subjektyvus dalykas.“

„Tai apkrautų dar daktarus, nes ir taip yra sunku patekti.“

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian teigia, kad šis projektas skirtas mažinti tokių priemonių prieinamumą paaugliams ir vaikams. „Tai sumažintų prieinamumą būtent šitai tikslinei grupei, nes tikrai šiai dienai labai sunku įsivaizduoti gydytoją, kuris, nežinau, penkiolikos ar šešiolikos metų paaugliui tiesiog išrašytų receptą, kad jis vartotų elektroninę cigaretę.“

„Aš tai linkęs išvis nuodus draustis. Elektroninės ar kitokios – jos dar neištirtos, o žinant, ką dabar išdarinėja jaunieji chemikai, – garina, lašina, maišo kokteiliukus...“, – dėl jaunimo susirūpinęs, bet į projektą žvelgiantis skeptiškai, komentavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas.

Pritaikius tokį modelį, Lietuva nebūtų pirmoji šalis pasaulyje.

„Tai yra vadinamas australiškas modelis. Australijoje nuo 2021 m. spalio 1 d. iš tiesų buvo uždrausta prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su nikotinu prekybos vietose, buvo perkelta viskas į vaistines ir net yra uždrausta su savimi asmeniui turėti, vartoti tokius gaminius, jei neturi gydytojo recepto“, – pasakojo G. Belian.

„Susipažinęs su projektu, aš irgi palaikau ir pasirašau“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Norint, kad produktas būtų parduodamas kaip gydymo priemonė, jis turėtų atitikti ir reikalavimus – aiški dozuotė, įrodytas saugumas ir pan.

„Tai nereiškia, kad gydytojas galėtų skirti neaiškios sudėties arba bet kam išrašyti, nes čia yra reikalingas žmogaus noras mesti rūkyti“, – komentavo projektą A. Matulas.

„Matyt sugeba gydytojai įvertinti žmogaus sveikatą, tai tokiu atveju ribojamas tam tikras vartojimas ir būtų. Matyt, reikia ir tokių drastiškų priemonių“, – svarstė ir Agnė Širinskienė.

Tačiau Seimo narys Gintautas Paluckas suabejojo: „Jos tikrai neišspręs, nes tos cigaretės bus prieinamos per kaimynines šalis, per elektroninę prekybą ir pan. Tai tiesiog yra labai prasta mintis, prasta priemonė.“

Dalis medikų idėją vadina populistine. Vaistinės sako, kad yra pasirengusias plėsti paslaugas, prisidedant prie žalingų įpročių mažinimo, tačiau negali vertinti, ar elektroninių cigarečių pardavimai vaistinėse su receptu padėtų problemą spręsti iš esmės. Kad idėja nedera su vaistinių paskirtimi, pasisako ir Seimo teisininkai.

„Panašu, kad tikrai esame nevilties etape. Visi nori tiesiog ką nors pasiūlyti“, – teigė A. Dulkys.

Jaunimo svaiginimąsi kaip problemą išskyrė ir Prezidentas Gitanas Nausėda metinėje kalboje. „Narkotikų plitimas mokyklose negali tapti dar viena statistine eilute policijos ataskaitose ar medikų pranešimuose. Privalome naudoti visas priemones šiam vėžiui sustabdyti, pradedant edukacinėmis ir baigiant užkardymu“, – sakė jis.

Politikai kalba ir apie verslą, kuris vis apeina skonių ir kvapų ribojimus, priimtus dar pernai liepą, tačiau po naujų svarstymų dėl pridėtinių skonių ir kvapų, kad jų iš tikrųjų nebeliktų, liko tik vienas balsavimas.

„Ieškome ne tik būdų, kaip padėti klientams spręsti kylančias sveikatos problemas, bet ir galimybių jiems sutaupyti. Šiuo klipu tęsiame draugystę su aktoriumi Giedriumi Savicku ir siekiame sudominti žiūrovus šmaikščiomis, bet kartu visiems gerai atpažįstamomis, situacijomis“, – teigė „Camelia“ Marketingo direktorė Kristina Veštortienė.

Reklamoje nevaizduojama įprasta vaistinės aplinka ar produktai, apie sveikatos problemas kalba visame pasaulyje žinomi personažai. Idėjos autoriai, kūrybinė agentūra „All Caps“, sako, kad darbas su profesionaliu aktoriumi – malonumas. „G. Savicko talentas leidžia sukurti nemažai aktorinių gebėjimų reikalaujantį reklamos siužetą. Jis greitai įsijautė į vaidmenis ir visus personažus įkūnijo tikroviškai bei nepakartojamai gerai.

Reklaminio klipo idėja kilo iš įžvalgos, kad priežasčių apsilankyti vaistinėje turi visi – net žinomi teatro ir kino scenos personažai turi sveikatos problemų. Hamletui reikėtų mažiau dramatizuoti situaciją ir per „Laimės valandas“ įsigyti raminančiųjų, astronautai visada skundžiasi problemomis Hiustonui, o kai kurios iš jų labai nepatogios – pavyzdžiui, virškinimo sutrikimai būnant skafandre. Ką jau kalbėti apie Drakulą, kurio gyvenimo būdas lemia vitamino D trūkumą“, – idėją komentavo kūrybinės reklamos agentūros „All Caps“ kūrybos vadovas Vismantas Kasteckas.

„Camelia“ Marketingo direktorė Kristina Veštortienė sako, kad negalavimai ištinka kiekvieną, todėl siekiama pacientų problemas spręsti ne tik profesionaliai, bet ir padėti jiems sutaupyti papildomai. „Mums rūpi visuomenės sveikata, esame šios srities ekspertai. Tačiau kartu siekiame ir padėti visuomenei sutaupyti – esame mažų kainų vaistinių tinklas Lietuvoje. Papildomai kiekvieną mėnesį siūlome daugybę nuolaidų skirtingiems produktams ir nuolat galiojančius specialius pasiūlymus. Senjorai ir neįgalieji bet kuriuo dienos metu gali papildomai sutaupyti net iki 30 proc., o visiems kitiems klientams siūlome pas mus apsilankyti „Laimės valandų“ metu, nuo 16 iki 18 val.“, – sakė Kristina Veštortienė.

Tai jau antroji „Camelia“ „Laimės valandų“ reklama su aktoriumi G. Savicku. Pirmoji buvo pristatyta praėjusią vasarą ir pelnė auditorijos simpatijas – užėmė antrą vietą mėgstamiausių reklamų sąraše, buvo viena įsimintiniausių sezono reklamų.

Visose „Camelia“ vaistinėse „Laimės valandomis“, nuo 16 iki 18 val., nuolaidos maisto papildams – 30 proc., kosmetikai – 20 proc., vaistams iki – 10 proc., kitoms prekėms iki – 10 proc. taikomos perkant su „Mažų kainų“ kortele. Pasiūlymas netaikomas prekėms, kurioms taikomos kitos akcijos, nuolaidos ar pasiūlymai. Nuolaidos netaikomos mineraliniam vandeniui, dovanų kuponams, kompensuojamiesiems vaistams ir med. prekėms, perkant su kompensuojamųjų vaistų receptu.

Už pataisų svarstymą buvo 43 parlamentarai, prieš – 42, o susilaikė 16. Kitu balsavimu pataisos buvo atmestos: už tai balsavo 59 parlamentarai, o už tobulinimą – 45.

Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams, jie skiriami tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus gyventojams parduoda ligoninės patalpose veikiančios privačios vaistinės.

Dabar ligoninių vaistinės vaistiniais preparatais ir kitomis medicinos prekėmis aprūpina tik įstaigą, kurioje jos yra.

„Valstiečiai“ siūlė steigti tokias vaistines dar būdami valdžioje 2016–2020 metais, tačiau įstatymai nebuvo priimti.

Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį keturias vaistines Vilniuje.

Lietuvoje veikia privatūs „Camelia“, „Eurovaistinės“, „Gintarinė“, „Norfos“ ir „Benu“ vaistinių tinklai.

Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Rolandos Lipnevičiūtės, vaistų trūkumą labiausiai lemia trikdžiai tiekimo srityje.

„Mūsų tikslas, kad vaistinėse visuomet būtų vaistų, kurie reikalingi pacientams. Šiuo metu pastebime, kad trūksta kai kurių antibiotikų, labiausiai gyventojai jaučia amoksicilino trūkumą, taip pat vaistų širdies ir kraujagyslių sutrikimams gydyti. Tai nulemia trikdžiai tiekimo srityje, kai vaistinio preparato trūksta ne konkrečiame vaistinių tinkle, o bendrai rinkoje. Todėl ši situacija išlieka panaši tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Pranešama, kad jeigu pacientas ieško nereceptinio vaisto, vaistininkai visuomet yra pasirengę pasiūlyti tinkamą konkretaus medikamento alternatyvą.

„Visgi, jeigu vaistas yra receptinis ir jaučiamas jo stygius rinkoje, vaistininkas iš karto pasiūlyti analogo negali. Tam reikalingas gydytojo receptas. Jei vienoje ar kitoje vaistinėje neturime kokio nors preparato, pirmiausia vaistininkas visuomet patikrina, ar vaistas yra bet kurioje kitoje mūsų tinklo vaistinėje. Jei turime vaistą kitame mieste, galime per porą dienų jį atsiųsti į reikiamą vaistinę. Vis dėlto, kai kalbame apie tiekimo sutrikimus rinkoje, paprastai vaisto neturime tiek savo sandėlyje, tiek visose tinklo vaistinėse“, – teigė „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė.

Tad prieš keliaujant į vaistinę gyventojams rekomenduojama paskambinti ir pasiteirauti apie konkrečius vaistinius preparatus.

Vaistininkai pateiks informaciją, kurioje vaistinėje yra reikalingas vaistas, taip pat skambučio metu yra galimybė užsisakyti kitas reikiamas prekes ir jas atsiimti gyventojui patogioje vaistinėje.

„Pacientas gali susisiekti ir su konkrečia vaistine, įsikūrusia jam patogiausioje vietoje. Vaistinių sąrašą su telefonų numeriais esame įkėlę į savo interneto svetainę“, – priminė R. Lipnevičiūtė.

Kraujospūdį mažinantys vaistai Zitai yra kaip oras. Ji juos privalo gerti kiekvieną dieną. Deja, sostinės vaistinėse jų nebėra. Zita tokia ne vienintelė. Jau kurį laiką gydytojų išrašytų medikamentų gyventojai vaistinėse tiesiog neberanda.

„Trūkumas tikrai labai jaučiamas, sulaukiame besiblaškančių pacientų, daug skambučių iš gydytojų, kurie skambina ir klausia, ar gali išrašyti vaistų, ar ras Vilniuje, ar reikės siųstis. Kalbama daugiausia apie lėtinėms ligoms skirtus vaistus“, – situaciją komentavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.

„Šiuo metu tikrai vaistų trūkumas yra, dingę kai kurie peršalimo vaistai ir, pasak gamintojų, artimiausiu metu nepasirodys. Taip pat yra kai kurių kraujospūdžio vaistų trūkumas“, – pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau sveikatos apsaugos ministras tikina, kad vaistų netrūksta, jie esą guli sandėliuose. Farmacininkai šiuos kaltinimus atmeta.

„Matome, kad didmenose daugelio sandėliuose tų vaistų ir lapkričio mėnesį, ir dabar yra. Tik klausimas, kodėl jų nėra vaistinėse“, – retoriškai spėliojo Arūnas Dulkys.

„Jei vaistų yra sandėliuose, tai į vaistines veža du kartus per dieną, kur didesnė apyvarta“, – pabrėžė Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

Vaistų gamintojai sako, kad po Naujųjų situacija gali būti dar prastesnė. Pasak jų, tai lems ministerijos noras keisti vaistų kompensavimo tvarką.

„Farmacijos įstatymo projekte kuriamos naujos kainodaros priemonės, kurių šiandien nėra Lietuvos teisėje. Tai reiškia vaistų prieinamumo mažėjimą“, – pažymėjo Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys Justinas Poderis.

„Su kiekvienu nauju kainynu yra išbraukiama, nebepatenka kažkiek vaistų į kainyną. Žmogus vaistinėje jau šių vaistų neberanda“, – dėstė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Vaistų pasiūla nebus užtikrinama, dėl to nukentės tiekėjai, neturės galimybės į kompensavimo sistemą tiekti vaistų ir atitinkamai pacientai turės arba keisti vaistus, arba jų įsigyti už savo lėšas“, – pabrėžė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis.

Greičiau kupranugaris praslinks pro adatą, nei kokybiški vaistai pateks į kompensavimo sistemą.

Ministras aiškina, kad nauja kompensuojamųjų vaistų kainodara padės gyventojams sutaupyti ir skatins rinktis vaistus su mažiausiomis priemokomis.

„Spaudimas į mūsų sistemą, kad yra poreikis užtikrinti socialiai teisingą kainyną, yra ir šiandien sistema veikia. Mes turime visų vaistų, kompensuojame 100 proc.“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Projekte siūloma įvesti metinį 45 eurų priemokų krepšelį. Viršijus jį valstybė padengs papildomas gyventojų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka. Tačiau vaistų gamintojai įsitikinę, kad toks reguliavimas mažins konkurenciją vaistų rinkoje.

„Greičiau kupranugaris praslinks pro adatą, nei kokybiški vaistai pateks į kompensavimo sistemą“, – vaizdingai lygino D. Parulis.

„Valstybė teigia, kad užtenka vieno vaistinio preparato grupėje. Tiekėjai, gamintojai, gydytojai ir pacientai sako: užtikrinkite prieinamumą ir palikite mums teisę rinktis“, – akcentavo J. Poderis.

„Kainynas sudaromas pagal pačių gamintojų pateiktas paraiškas, iki šiol nebuvo situacijų, kad vaistų kainynui pritrūktų kokių nors paraiškų. Iki šiol mūsų vaistų kainynas yra pilnas, visoms ligoms yra vaistų“, – Sveikatos apsaugos ministerijos sistemai metamą kritiką neigė A. Dulkys.

Jei Seimas pritars, nauja vaistų kainodara įsigalios nuo sausio.

Buvęs Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga medikamentų trūkumą apibūdina kaip galimą suplanuotą akciją.

„Manau, kad visa ši vaistų trūkumo akcija yra specialiai organizuota. Kaip vaistai yra sandėlyje, bet jų nėra vaistinėje? Vaistinių tinklai praktiškai visi turi savo didmeną, tai reiškia, kad tie vaistai yra jų pačių sandėliuose. Manau, kad čia sąmoningai suorganizuota akcija bandant visuomenėje sukelti nerimą, kad trūksta vaistų, ir dėl to neva nereikia priimti įstatymų, keliančių griežtesnes sąlygas gamintojams“, – portalui „Delfi“ pasakojo A. Veryga.