„Ministerija negavo vaistininkų kreipimųsi dėl patiriamo spaudimo“, – teigiama Eltai perduotame SAM komentare.

Dar sausio viduryje ministerija paragino visus vaistininkus, darbe patiriančius spaudimą parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, pranešti apie tokius atvejus. Negavusi kreipimųsi ministerija teigia palaikanti politiko A. Verygos idėją Seime suburti darbo grupę, kuri išnagrinėtų, kokių įstatyminių pokyčių reikia, kad būtų labiau įgalintas vaistininko etikos kodeksas.

„Ministerija sutiktų deleguoti savo atstovą į šią darbo grupę“, – sako SAM.

Idėja dar neįgyvendinta: gali pritrukti ir laiko

Darbo grupę suburti norintis A. Veryga teigė, kad kol kas šis klausimas nėra išspręstas. Visgi „valstietis“ ketina raginti Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SRK) išnagrinėti vaistininkų spaudimo atvejus.

„Niekas dėl to nesutarė, mano visi siūlymai komitete iki šiol, kiek buvo posėdžių, jokio nei dėmesio, nei palaikymo nesulaukė. Tikrai nėra jokių sprendimų, komitetas nieko nenusprendęs, nei balsavęs“, – Eltą tikino parlamentaras.

„Jeigu bus komiteto posėdis, tai, žinoma, tikrai dar kartą aš tą klausimą kelsiu. Reikėtų, kad politikai susirinktų“, – pridūrė A. Veryga.

Vis dėlto, politikas nerimauja, kad net ir subūrus darbo grupę, jai gali pritrukti laiko pokyčiams inicijuoti dėl besibaigiančios šio Seimo kadencijos.

Tikrai nėra jokių sprendimų, komitetas nieko nenusprendęs, nei balsavęs.

„Jeigu Seimas suformuotų grupę, neaišku, kiek laiko ji dirbs. Jei greitai kokius nors siūlymus atneštų, gal ir galima būtų kažką padaryti“, – pažymėjo „valstietis“.

„Nes jeigu tai būtų įstatyminiai sprendimai, labai nedaug Seimui laiko belieka ką nors priimti. Bus jau dabar problema ir laikas. Kuo toliau, tuo bus sudėtingiau“, – sakė A. Veryga.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje sausio mėnesį pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga nusprendė siūlyti SRK sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti.

Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas tuo metu teigė nematantis poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema nėra didelė.

Praėjusių metų rugsėjį atliktos farmacijos specialistų apklausos duomenimis, 85 proc. vaistininkų pripažino, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus, lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie atlyginimo ar pardavimų rodikliai.

Kilo nerimas

Nuo liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinės patalpose darbo laiku privalo būti bent vienas vaistininkas. Iki pataisų įsigaliojimo užtekdavo ir universitetinių studijų nebaigusio vaistininko padėjo (farmakotechniko).

Lietuva jau 18 metų atidėliojo ES teisės reikalavimą, kad vaistinėje visą laiką dirbtų bent vienas vaistininkas. Pastarąjį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją.

Praėjusį pavasarį, likus keliems mėnesiams iki planuojamo Farmacijos įstatymo pakeitimų patvirtinimo, viešumoje buvo gausu prieštaringų nuogąstavimų.

Vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacijos valdyba (LVAV) tvirtino, kad, įsigaliojus reikalavimui, jog vaistinės patalpose darbo laiku turi būti bent vienas vaistininkas, šimtai vaistinių gali užsidaryti, nes Lietuvoje tiesiog pritrūks vaistininkų, o didelis būrys farmakotechnikų taps bedarbiais.

Ne ką mažiau streso patyrė ir universitetinį išsilavinimą įgiję vaistininkai. Jie nuogąstavo, kad įstatymo pakeitimai gali būti jiems nepalankūs: t. y. gali leisti ir toliau vaistinėse šeimininkauti farmakotechnikams, tokiu atveju vaistininkų investicijos į universitetinį išsilavinimą taptų bevertės.

Šie nuogąstavimai nepasitvirtino – Farmacijos įstatymo pakeitimai numatė, kad vaistininko fizinis buvimas vaistinėje yra privalomas.

Prieštaringa išlyga

Tiesa, įstatymo pakeitimuose padaryta išlyga, skirta regionuose dirbantiems specialistams. Išlyga numato, kad miestuose, kuriuose mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją.

Farmakotechnikų atstovai pabrėžia, kad ši išimtis yra nelogiška, pažeidžianti lygiateisiškumo principą ir prieštaraujanti Farmacijos įstatymo pakeitimo esminiam tikslui.

„Kaip suprasti – juk pabrėžiama, kad farmakotechnikų darbo ribojimais siekiama padidinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Išeitų, kad regionų vaistinėse saugumas ne toks svarbus. Tai būtų regionų gyventojų diskriminacija“, – sakė „Kauno dienos“ kalbintas patyręs farmakotechnikas (jo asmens duomenys redakcijai žinomi).

Pašnekovas pabrėžė įžvelgiantis ir profesinį diskriminavimą.

„Kaip logiškai paaiškinti, kad, tarkim, kur nors Pilviškiuose dirbantis farmakotechnikas yra tinkamas, o Kaune – netinkamas? Čia yra taikomi prieštaringi, argumentais nepagrįsti kriterijai“, – Farmacijos įstatymo pataisose numatytas išlygas kritikavo kaunietis.

Pastebi savivaliavimą

Vaistininke dirbanti „Kauno dienos“ pašnekovė (prašiusi neminėti jos asmens duomenų) apgailestavo, kad pataisos neveikia. Anot jos, miestuose iki šio tebėra vaistinių, kur dirba tik farmakotechnikai.

„Man apie tai pasakojo įvairiose Lietuvos vietose dirbančios buvusios grupiokės. Įdomu, ar tą situaciją bandoma kažkaip kontroliuoti, ar savivaliavimo atvejai žinomi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), ar taikomos drausminės priemonės. Kiek žinau, savivaliautojai jokių nuobaudų nesibaimina“, – kalbėjo specialistė.

Ji pabrėžė nesanti nusistačiusi prieš farmakotechnikus, tačiau, anot jos, turi būti paisoma teisingumo principo.

„Daug metų buvo perspėjama apie artėjančius pokyčius, kuriuos lemia ES reikalavimai. Daug farmakotechnikų, tarp jų ir aš, ryžosi laiko ir finansinėms investicijoms ir įgijo universitetinį išsilavinimą, kad galėtų dirbti vaistininkais. Todėl kvalifikacijos nenorėję kelti farmakotechnikai dabar neturėtų skųstis ar jaustis nuskriausti“, – įsitikinusi vaistininke tapusi buvusi farmakotechnikė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nėra reglamento

Informacijos apie kai kuriose vaistinėse iki šiol dirbančius naujų profesinių reikalavimų neatitinkančius darbuotojus pabrėžė turinti ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VDPS) komiteto atstovė Vaiva Bražinskienė.

„Girdėjome, kad kai kuriose vaistinėse farmokechnikai iki šiol dirba vieni. Apie tai atsakingų institucijų kol kas neinformuojame, nes dar nėra naujo tvarkos aprašo, kuriame būtų labai aiškiai išdėstyta, kaip viskas turėtų vykti. Sakyčiau, dabar yra toks kaip ir pereinamasis tvarkų požiūriu laikotarpis“, – svarstė V. Bražinskienė.

VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, komentuodama galimus pažeidimus vaistinėse, tvirtino, kad atsakomybės pobūdį lemia ne tik nustatytas konkretus pažeidimas, bet ir aplinkybės.

„Pareiga įdarbinti farmacinės veiklos vadovą (…) nustatyta licencijos turėtojui, t. y. vaistinei. Farmacijos įstatyme licencijos turėtojui numatyta atsakomybė – licencijos galiojimo stabdymas arba panaikinimas. Administracinių nusižengimų kodekse, 66 straipsnyje, už farmacijos praktikos, su vaistais (vaistiniais preparatais), veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba susijusios veiklos sąlygų pažeidimą numatyta atsakomybė farmacinę veiklą turinčių juridinių asmenų vadovams: bauda nuo 800 iki 3 tūkst. eurų“, – tokį paaiškinimą redakcijai pateikė VVKT specialistė.

Ji informavo, kad iki šiol nenustatyta Farmacijos įstatymo pažeidimo atvejų.

Gąsdina bankrotais

A. Tautvydienė atkreipė dėmesį: „Norime paaiškinti, kad, jeigu vaistininkas fiziškai nestovi prie kasos aparato, dar nereiškia, kad jo nėra vaistinėje. Vaistininkas, kuris dažniausiai yra ir vaistinės farmacinės veiklos vadovas, turi daug atsakingų pareigų ir neprivalo visą dieną aptarnauti pacientų. Vaistinėje yra daugiau patalpų nei gyventojams prieinama oficina, todėl vaistininkas gali būti užsiėmęs, pvz., vaistų užsakymu, receptų peržiūra ir pan.“

Farmacijos įstatymo pakeitimų išvakarėse būta nerimo, kad gali pasipilti vaistinių bankrotai. Tokius galimus padarinius viešumoje akcentavo LVAV.

Asociacijos valdybos tvirtinimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

Sutrumpėjo laikas

– Kokių pokyčių (teigiamų, neigiamų) fiksuojate vaistinių tinkle po liepos 1 d.?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo LVAV pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės.

– Baigiantis liepos mėnesiui, kai pasikeitė vaistinių darbo reglamentavimas ir vaistinėse farmakotechnikai gali dirbti tik esant vaistininkui, apklausėme vaistines, kaip pasikeitė jų darbas ir su kokiais iššūkiais jos susidūrė. Iš surinktų duomenų matome, kad net 34 vaistinės sustabdė veiklą ar užsidarė. Tačiau didžiausias pokytis, kuris, tikėtina, palietė daugelį Lietuvos gyventojų, – gerokai sutrumpėjęs vaistinių darbo laikas. Vaistinės sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną. Be to, vaistinės priėmė sprendimus ne tik trumpinti darbo laiką, bet ir nebedirbti šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius ateityje tik augs.

Primenu, kad šie skaičiai buvo surinkti liepos pabaigoje ir tik iš didesnių vaistinių. Tačiau sulaukiu daug skambučių ir laiškų ir iš mažųjų vaistinių, iš kurių galima spręsti, kad didiesiems tinklams nepriklausančioms vaistinėms įstatymo pokyčiai atsiliepė dar skaudžiau.

Beje, mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

– Kiek vaistinių, jūsų duomenimis, susiduria su išgyvenimo iššūkiais?

– Nuo liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai iš esmės palietė beveik visas Lietuvos vaistines. Ten, kur dirbo farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, pokytis buvo didžiausias, nes reikėjo arba rasti vaistininkų, galinčių dirbti visą dieną vaistinėje, arba vaistinę uždaryti. Tam, kad net nedidelė vaistinė galėtų dirbti visą darbo dieną, neužtenka vieno vaistininko, nes vaistinė turi dirbti ir ilgiau, nei baigiasi daugelio gyventojų darbo diena, ir savaitgaliais. Be to, Lietuvoje vaistininkų darbo laikas trumpesnis – jų darbo savaitę sudaro tik 36 darbo valandos, o visų kitų dirbančiųjų darbo savaitę – 40 valandų. Net šeimos gydytojų darbo savaitė  ilgesnė – 38 valandų. Prie šio iššūkio prisideda dar tai, kad vaistininkai turi ir ilgesnes kasmetes atostogas, t. y. 25 darbo dienas, o visi kiti darbuotojai – 20 atostogų dienų. Esant trumpesnei darbo savaitei, ilgesnėms atostogoms ir darbo rinkoje trūkstant vaistininkų, tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad vaistinės dirbtų ir visą darbo dieną, ir dar savaitgaliais.

Vaistinėse, kuriose iki liepos 1 d. dirbo daugiau nei vienas vaistininkas, buvo išardytas ilgus metus dirbęs kolektyvas. Šių vaistinių vaistininkai dabar vyksta į kitas Lietuvos vaistines, yra vaistininkų, kuriems per dieną tenka važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų, kad konkreti vaistinė atvertų duris. Šiais technologijų laikais, kai net gydytojai gali konsultuoti nuotoliniu būdu, toks sprendimas tikrai neatrodo logiškas.

Studijų finansavimas

– Kokie būtų asociacijos pasiūlymai dėl vaistinių veiklos optimizavimo?

– Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 91 proc. šalies gyventojų yra svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. susidurtų su nepatogumais, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų. Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, teigiamai vertino 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sakė, kad tai  patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. teigė, kad didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą. Deja, šis buvęs Lietuvos vaistinių pranašumas, kad jos yra lengvai ir greitai pasiekiamos gyventojams, po truputį blėsta.

Šiuo metu daug kalbama apie senstančią visuomenę, kuriai dar daugiau reikės sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų. Natūralu, kad jos turi būti ne tik greičiau prieinamos, bet ir arčiau žmonių namų. Sveikatos priežiūros sistemoje ieškoma išeičių, pavyzdžiui, dalį gydytojų funkcijų perduodant slaugytojams. Tuo tarpu farmacinių paslaugų prieinamumas, priešingai, yra mažinamas, nes farmakotechnikų teikiamos paslaugos gerokai susiaurintos. Jei nesiruošiama peržiūrėti šio reguliavimo, būtina pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams tokiais tempais nemažėtų. Vienas iš sprendimų – sparčiau didinti farmacijos studijų finansavimą. Jis pastaruosius kelerius metus nors ir buvo didinamas, bet nepakankamai, nes vaistininkų vaistinėse nuolatos trūksta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, padidinus finansavimą, nauji vaistininkai ateis į vaistines tik po penkerių metų. Tad, be šio sprendimo, reikia ieškoti ir greitesnių išeičių, kurios sudarytų galimybes Lietuvos gyventojams, nepriklausomai, kokiame mieste jie gyvena, ir savaitgaliais įsigyti vaistų. Tad, manau, vertėtų peržiūrėti farmacijos specialistų darbo laiką.

Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

Jaučiasi suvaržyti

– Su kokiomis jums žinomomis bėdomis individualiai dabar susiduria farmakotechnikai?

– Farmakotechnikai, daugybę metų teikę farmacinę paslaugą gyventojams, šiuo metu jaučiasi gerokai suvaržyti. Jie gali dirbti tik didesnėse vaistinėse ir tik tada, jei toje vaistinėje jiems randamas vaistininkas, priešingu atveju jie ilgus metus vykdytos profesinės savo veiklos nebegali atlikti. Dauguma vaistinių stengėsi išlaikyti farmakotechnikų darbo vietas siūlydamos važiuoti dirbti į dideles vaistines, tačiau neišvengta ir atleidimų. Natūralu, kad pasikeitęs jų darbo reglamentavimas ne tik pakeitė vaistinių situaciją, bet ir jų asmeninę galimybę toliau dirbti.

– Vaistinių tinklų savininkai raginami mažiau dejuoti, geriau pasistengti gerais atlyginimais prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų.

– Dažnai sulaukiame iš valstybinių institucijų raginimo prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų. Tačiau atrodo, kad kalbama neįsigilinus į realią situaciją. Vaistinėse Lietuvoje dirba daugiau nei 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc. Vadinasi, didžioji dalis vaistininkų būtent ir dirba vaistinėse, ir ši dalis žymiai didesnė nei kitose šalyse. Jei 100 proc. vaistininkų dirbtų vaistinėse, visa vaistų aprūpinimo sistema strigtų, nes vaistininkų lygiai taip pat reikia ir vaistų didmeninio platinimo įmonėse, vaistų gamintojų atstovybėse, priežiūros įstaigose, VVKT, o kur dar Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, universitetai. Nors turiu pasakyti, kad ir iš šių įstaigų nemažai vaistininkų buvo pakviesti dirbti į vaistines, yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų Lietuvoje specialybių sąrašą. Be to, vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie bet kada gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją. Kiekvienais metais į darbo rinką įsilieja mažiau studijas baigusių vaistininkų, nei jų išeina į užtarnautą pensiją. Tad akivaizdu, kad farmacijos specialistų trūkumo problema ateityje tik aštrės.

– Tačiau pasigirsta nuomonių, kad vaistinių ir vaistininkų Lietuvoje yra per daug.

– Pirmiausia, vaistinių yra tiek, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Jei vienoje ar kitoje vietoje nebūtų poreikio aptarnauti pacientus, ten vaistinių ir nebūtų. Be to, ir gyventojų apklausa rodo, kad visuomenė labai palankiai vertina didelį vaistinių skaičių ir galimybes jas lengvai pasiekti. Juk taip ne tik užtikrinamas geresnis ir greitesnis vaistų prieinamumas, mažesnės eilės, daugiau skiriama laiko kiekvienam aptarnauti, bet ir auga konkurencija. Beje, statistika rodo, kad tose šalyse, kur ilgiausias gyventojų amžius, vaistininkų taip pat dirba daugiausia. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 96 vaistininkai,  Japonijoje – 127 vaistininkai, Belgijoje – 126, Italijoje – 123, Ispanijoje –109, Suomijoje – 109, Airijoje – 106 ir t. t. Visos šalys, kur vaistininkų 100 tūkst. gyventojų daugiau nei Lietuvoje, patenka į pasaulio valstybių 25-uką pagal gyvenimo trukmę. Žinoma, ilgaamžiškumą lemia ne vaistininkų skaičius, bet vertinant, ar reikia Lietuvai turėti tiek vaistinių ir vaistininkų, tikslinga lygintis su tomis valstybėmis, kur žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai.

Vaiva Bražinskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vadina išsigalvojimu

Savo ruožtu vaistinių darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tvirtina, kad problemos dėl galimo vaistinių trūkumo yra netikros ir ragina kritiškai vertinti LVAV pateikiamus skaičius.

Anot VDPS komiteto atstovės V. Bražinskienės, sukeltoje didžiulėje informacijos bangoje apie užsidarančias ar darbo laiką trumpinančias vaistines svarbios informacijos nėra labai daug.

„Reali situacija rodo ką kita. Vaistinių užsidarė ne tiek ir daug. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 22 d. pagal oficialią statistiką buvo panaikinta 10 vaistinių licencijų“, – pabrėžė V.Bražinskienė.

Tokią pačią statistiką „Kauno dienai“ pateikė ir VVKT.

„Remiantis patikima informacija galima sakyti, kad vaistinių kasdienybėje tai yra visiškai niekuo neišskirtinis laikotarpis, palyginti su tais pačiais periodais kokiais nors kitais metais, nes nuolat kažkas užsidaro ir kažkas atsidaro. Be to, atsidarė ir naujų vaistinių – nuo metų pradžios – 18, todėl atrodo neįtikima, kai sako, kad trūksta vaistininkų“, – stebėjosi profsąjungos atstovė.

Be to, anot jos, vaistinių užsidarymo priežastys tikrai ne visais atvejais susijusios su įstatymo pasikeitimais, pagal kuriuos visą vaistinės darbo laiką turi būti vaistininkas.

„Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų. Tačiau šį kartą tie atvejai buvo suplakti ir aiškinta, kad viskas įvyko dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų“, – į LVAV pateikiamą statistiką galėjusius iškreipti veiksnius dėmesį atkreipė V. Bražinskienė.

Abejoja perspėjimais

Profsąjungos atstovė sakė, kad abejotini pasirodė ir perspėjimai, neva iš darbo teks atleisti daug vaistininkų.

Čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, pavasarį darbo ieškojo 31 vaistininko padėjėjas, o dabar – 37. Kaip matome, didelio pokyčio nėra. Žiūrint į vaistininkų pozicijas, situacija yra panaši: balandį darbo ieškojo 48 vaistininkai, o liepa – 52, – sakė V. Bražinskienė ir pridūrė: – Mes, kaip vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, įtariame, kad bandoma sukurti problemą, kurios realiai kaip ir nėra.“

Profsąjungos atstovė informavo apie VDPS užsakymu atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

„Remiantis apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų po liepos 1 d. nepajuto jokių su vaistinės darbo laiku susijusių pokyčių. 9 proc. susidūrė su trumpesniu vaistinės darbo laiku. Tačiau vėlgi – reikia nepamiršti, kad apklausa atlikta rugpjūtį, kai dalis vaistinių darbo laiką trumpino arba laikinai stabdė veiklą dėl darbuotojų atostogų“, – sakė V. Bražinskienė.

Oficialūs duomenys

VVKT „Kauno dieną“ informavo, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. licencijos galiojimas buvo panaikintas 2 vaistinėms Telšiuose, 4 – Kaune, 1 – Anykščiuose, 1 – Gargžduose, 1 – Dūkšto seniūnijoje (Ignalinos r.) ir 1 – Miroslavo kaime (Alytaus r).

4 vaistinėms licencijos galiojimas buvo sustabdytas (Panevėžyje, Pasvalyje, Alytuje ir Didžiasalio seniūnijoje).

VVKT duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki dabar šalyje atidaryta 19 naujų vaistinių. Nuo liepos 1 d. atidarytos 4 naujos vaistinės (2 – Telšiuose, 1 – Gargžduose ir 1 – Kaišiadoryse).

Kaip pranešė ministerija, tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje priimtas dokumentas prisidės prie profesinių standartų diegimo veikloje, aiškiai nusakys vaistininkų ir pacientų tarpusavio santykius, padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas.

Jame, be kitų nuostatų, minima, jog vaistininkas „vienodai etiškai, profesionaliai, pagarbiai ir geranoriškai konsultuoja visus pacientus ar jų globėjus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tautybės, religijos, rasės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, priklausymo mažumų grupėms ir kitų skirtumų“.

Taip pat numatyta, kad vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, „visada veikia kaip savarankiškas sveikatinimo specialistas, atsiribojantis nuo trečiųjų šalių interesų“, o vaistininko asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.

SAM nuotr. 

Jame numatytas įsipareigojimas sąžiningai ir etiškai elgtis su kolegomis, girdint pacientui neaptarinėti sveikatos priežiūros specialisto sprendimų, numatyta, kad vaistininkas turi teisę teikti pasiūlymus teisės aktų pakeitimams, susijusiems su vaistininkų veiklos reguliavimo bei profesinės ateities klausimais.

Kodekse pabrėžiama, jog „atsižvelgiant į šiai profesijai tenkančią atsakomybę ir kvalifikacinius reikalavimus, vaistininkas turi teisę į saugias darbo sąlygas, orų atlyginimą bei sudarytas palankias galimybes savo kvalifikacijai kelti“.

Taip pat numatyta išlyga, jog vaistininkas gali neišduoti prašomų vaistų ar prekių, jeigu įžvelgia grėsmę paciento sveikatai ar pavojų gyvybei.

Šį kodeksą pasirašė Lietuvos farmacininkų sąjunga ir Lietuvos vaistininkų sąjunga. Kodeksą, be šių sąjungų, taip pat rengė Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai, o procesą inicijavo ir koordinavo Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.

„Vaistininkai pademonstravo lyderystę, parengę ir sutarę dėl profesinių standartų savo veikloje, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Tai neabejotinai prisidės prie profesijos prestižo auginimo, nes tik stipri profesinė bendruomenė sugeba sutarti dėl veiklos taisyklių ir jų laikytis.“

Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą.

„Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą – tik keliant reikalavimus sau, galima ugdyti ir kitus“, – sakė ministras.

Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentės Onos Ragažinskienės vertinimu, „pasirašytas dokumentas garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų, skatina teisingą ir racionalų vaistų vartojimą bei užtikrina aplinkos taršos mažinimą ir poveikio klimatui neutralumą.“

Pasak Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narės Vaivos Bražinskienės, nors Farmacijos įstatymas įpareigoja vaistininkus laikytis profesinės etikos principų, iki šiol nebuvo bendro visai farmacininkų bendruomenei dokumento, o atskiros organizacijos turėjo savo etikos kodeksus.

Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkės Liubovės Kavaliauskienės teigimu, vaistininkas yra „kaip paskutinis saugumo barjeras pacientui gaunant vaistą“, todėl sutarimas dėl vienodų vaistininko profesinės dorovės principų bei elgesio normų yra ypač svarbus tiek visuomenei, tiek patiems farmacininkams.

Seimas antradienį priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas: už buvo 71 parlamentaras, prieš devyni, o 33 susilaikė.

Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.

Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.

Opozicija tvirtino, kad rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų, o valdantieji aiškino, kad pataisos neskatins uždaryti vaistinių periferijoje. 

„Kad neužsidarytų vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta.

Komitete dirbantis Linas Slušnys pabrėžė, kad ne visi farmakotechnikai anksčiau turėjo sąlygas įgyti vaistininko kvalifikaciją pagal naujausius reikalavimus.

„Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikus, paimtas paskolas ir nedideli norai baigti studijas universitete, neturėjo jie tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis. 

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad pasienyje su Lenkija esančių vietovių gyventojai vietos vaistinėse vaistų nebeperka dėl didelių kainų: „Dabar didžioji žmonių dalis važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją. Jiems praktiškai tų vaistinių ten (savo gyvenamosiose vietovėse – BNS) ir nereikia, tik pasikonsultuoti“. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų.

„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas“, – prognozavo ji.  

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu Seimas diferencijuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuoja kaimo gyventojus, nes nesudaro galimybės jiems gauti aukštos kokybės paslaugų.

„Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias ES numato (...). Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip sveikata žmonių yra blogesnės ir yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip ES nustato, sveikatos priežiūros paslaugas (...) Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų“, – pareiškė ji.

Pasak A. Širinskienės, Seimas tokiu sprendimu imituoja rūpestį regionais.

Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį. 

Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo.

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų. 

Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamai Farmacijos įstatymo pataisai, už ją balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 32 parlamentarai. Dar reikės balsuoti vieną kartą dėl projekto priėmimo.

„Tikrai labai rizikuojame, kad nebeliks paslaugos, liks tik vaistininko nuotrauka“, – sakė projektą kritikavęs demokratas Tomas Tomilinas.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis antradienį per spaudos konferenciją Seime teigė, kad ši pataisa skatins dar didesnį vaistų vartojimą, nors Lietuvoje savigyda ir taip yra problema.

Tikrai labai rizikuojame, kad nebeliks paslaugos, liks tik vaistininko nuotrauka.

„Mes manome, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, nesvarbu, kur jis gyvena, ar mieste, ar mažame kaimelyje, turi teisę pasitarti su gydytoju ir vaistininku. Nuotolinė priežiūra yra labai neapibrėžtas dalykas“, – teigė jis.

Siūlymui leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems besipriešinantys profesinių sąjungų atstovai trečiadienį rengia akciją „Vaistininkystės laidotuvės“, jos metu kviečiama uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus.

Tuo metu vienas iš projekto autorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas citavo vaistinių savininkų ir vaistininkų laiškus, kad jeigu pataisa nebus priimta, jie bus priversti uždaryti vaistines mažuose miesteliuose.

A. Matulo duomenimis, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė sako, kad „viešoje erdvėje pasirodantys komentarai yra neatsakingi, klaidinantys, o skaudžiausia – priešinantys vaistininkus su farmakotechnikais“.

Vaistininkus ir farmakotechnikus vienijanti sąjunga antradienį išplatintame pranešime kviečia ieškoti socialinio dialogo ir „nekelti bereikalingo sąmyšio visuomenėje“, pažymi, kad farmakotechnikai geba suteikti farmacinę paslaugą, aptarnauti gyventojus, kvalifikaciją kelia bei mokymuose dalyvauja kartu su vaistininkais.

Pagal projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad vais­ti­nin­kas nuo­to­li­niu bū­du ga­lėtų kon­tro­liuo­ti ne dau­giau kaip tri­jų far­ma­ko­tech­ni­kų veik­lą.

Reikalavimas, kad vaistinėse būtinai dirbtų vaistininkas, nustatytas Europos Sąjungos direktyvoje.

Profesinių sąjungų atstovai kviečia uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus.

Vaistininkė Vaiva Bražinskienė antradienį Seime per spaudos konferenciją sakė, kad taip reiškiamas nepritarimas pataisoms, kurios įteisina farmakotechnikų darbą su nuotoline vaistininkų priežiūra.

Ji kvietė gyventojus bei vaistininkų ir jų padėjėjų artimuosius aktyviai dalyvauti akcijoje, nes „kolegos vaistininkai ir farmakotechnikai greičiausiai nedrąsiai dės žvakutes prie vaistinių durų, nors ir palaiko šitą idėją, kadangi yra didžiulis spaudimas daromas iš darbdavių“.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kad vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad vais­ti­nin­kas nuo­to­li­niu bū­du ga­lėtų kon­tro­liuo­ti ne dau­giau kaip tri­jų far­ma­ko­tech­ni­kų veik­lą.

Reikalavimas, kad vaistinėse būtinai dirbtų vaistininkas, nustatytas Europos Sąjungos direktyvoje.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo duomenimis, nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Užtikrinti teisėtus lūkesčius

Kreipimesi išvardytos priežastys, dėl kurių siūloma nepritarti Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimui. Teigiama, kad ES direktyvos, įteisinančios nuostatas, kad vaistinėje vienu metu turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) galėtų dirbti tik prižiūrimi vaisininkų, po aštuoniolikos metų atidėliojimo turi būti įgyvendintos nuo šių metų liepos 1 d., taip užtikrinant teisinio reguliavimo tęstinumą ir teisėtus visuomenės ir farmacijos specialistų lūkesčius.

„Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvos visuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį“, – teigiama Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VDPS) išplatintame dokumente.

Viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nepagrįstas.

Vaistininko svarba

Dokumente, kurį pasirašė LSMU, VU, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos pacientų organizacijų, Lietuvos farmacijos sąjungos, Lietuvos vaistininkų sąjungos, VDPS atstovai ir kiti, rašoma, kad Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė farmacijos federacija, Europos Taryba ir Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba akcentuoja vaistininko svarbą ir indėlį į ligų valdymą, prevenciją ir sveikatos stiprinimą.

„Tik vaistininko profesinę kvalifikaciją turintis farmacijos specialistas gali teikti tokias farmacijos paslaugas kaip konsultacija dėl racionalaus vaistų vartojimo ir galimo poveikio, vaistų suderinamumo, lengvų negalavimų gydymo, skiepyti, matuoti, įvertinti paciento fiziologinius parametrus ir kt. Neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse, didės pacientų srautai gydymo įstaigose“, – rašoma pranešime.

Atidėtas dėl pandemijos

Kreipimesi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą taip pat teigiama, kad vaistinės komandoje turi dirbti abu farmacijos specialistai: vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas).

Rašoma, kad vaistinės veiklos licencijos turėtojas pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad farmacinės paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai ir kokybiškai, ir įdarbinti reikiamos kvalifikacijos ir reikiamą skaičių specialistų.

„Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nepagrįstas“, – teigiama dokumente.

Jame taip pat primenama, kad ES direktyvose įtvirtinto reikalavimo, jog vaistinėje vienu metu turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas Lietuvoje buvo ne kartą atidedamas.

„2020 m. nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos. COVID-19 baigėsi, per papildomą atidėtą laikotarpį farmacijos studijas universitetuose baigė beveik 300 absolventų. Šių metų birželio mėnesį visuomenės vaistininkų gretas papildys dar daugiau nei 100 vaistininkų. Lietuvoje yra pakankamai farmacijos specialistų, kad vaistinėse galėtų dirbti komandos ir teikti geriausias paslaugas visiems Lietuvos gyventojams“, – rašoma dokumente.

Jame taip pat primenama, kad ES teismų praktikoje yra buvę bylų, kur buvo konstatuota, jog valstybė narė negali sukurti kitos, nei nurodyta direktyvoje, profesinės kvalifikacijos, kuri vykdytų direktyvoje numatytas reguliuojamos profesijos – vaistininko – funkcijas.

Daug metų atidėlioja

Lietuva jau 18 metų atidėlioja ES teisės reikalavimą, kad vienu metu vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas. Paskutinį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją – 2020 m., Farmacijos įstatyme įrašęs, kad punktas „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Tačiau dabar Seime grindžiamas kelias daug menkesnį išsilavinimą nei vaistininkų turintiems farmakotechnikams toliau leisti dirbti beveik visiškai savarankiškai. Pagal Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai, nesant vaistininko, dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti.

„Toks sprendimas būtų nesąžiningas mūsų, dėl gąsdinimų ES reikalavimais išlyginamąsias studijas baigusių ir vaistininkais tapusių farmakotechnikų, atžvilgiu“, – sako kalbintos buvusios farmakotechnikės. Su „Kauno diena“ jos sutiko kalbėtis anonimiškai.

Kaunietė Vaiva (vardas pakeistas) 1990 m. įstojo studijuoti farmakotechnikos specialybės tuometėje P. Mažylio medicinos mokykloje (dabar – Kauno kolegijos Medicinos fakultetas).

„Mes iš esmės buvome ruošiami vaistų gamybai, kurios nepriklausomoje Lietuvoje greitai nebeliko, ir mes išėjome dirbti į vaistines. Tačiau vis pasigirsdavo gąsdinimų, kad pagal ES reikalavimus nuo 2016 m. mes iš viso nebegalėsime jose dirbti – liksime bedarbiai. Apie farmakotechniko, kurį prižiūri vaistininkas, darbą tuo metu niekas nekalbėjo. Todėl nusprendžiau siekti vaistininko išsilavinimo. Kauno kolegijoje baigiau vienus metus trukusias išlyginamąsias studijas ir 2004 m. įstojau į tuomečio Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – red. past.) išlyginamąsias studijas vaistininko specialybei gauti. Kurse mūsų buvo apie 50. Manau, daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais. Daugiausia žmonių į tas studijas ėjo, nes galvojo, kad kitaip liks be darbo. Tačiau leidimai farmakotechnikams savarankiškai buvo vis pratęsiami“, – prisiminė Vaiva.

Baisiausi metai

Panašiu laiku kaip Vaiva iš farmakotechnikės į vaistininkes persikvalifikavo ir Saulė (vardas pakeistas) iš Jurbarko. Tuos puspenktų metų, kiek truko persikvalifikavimo studijos kolegijoje ir universitete, moteris vadina baisiausiais jos gyvenime: „Nuolat nepailsėjusi, pervargusi, visą laiką dirbanti arba besimokanti. Kaip ir daugelis mano kursiokių, dėl studijų nenorėjau prarasti darbo. Be to, kitaip nebūčiau galėjusi susimokėti už studijas ir išlaikyti dukters. Taigi, reikėjo nuolat arti. Įsivaizduokite: darbo dienomis visu krūviu dirbi, ketvirtadienį nuo pietų vyksti mokytis į Kauną ir grįžti tik šeštadienį vakare. Sekmadienį – į darbą. Po darbo nuolat mokaisi, rengiesi atsiskaitymams. Esi nuolat persitempusi, balansuoji ant nervinio išsekimo ribos. Taip trejus metus. Dėl to ne viena šeima iširo. Buvo daug streso, ašarų. Aš pati iš savo dukters, kurią tuo metu auginau viena, vogiau laiką, neskyriau jai užtektinai dėmesio. Dabar aiškėja, kad visai be reikalo eikvojau savo pinigus, sveikatą, laiką, buvau apleidusi vaiką. Mes, 50-mečiai, ir pensijos sulauksime, kol išimtis farmakotechnikams dirbti savarankiškai galios.“

Pozicija: „Vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese“, – sako vaistininkai.

Vaiva prisiminė, kad į išlyginamąsias studijas universitete žmonės važinėjo iš Skuodo, Palangos ir kitų tolimų regionų.

„Žmonės už paskutinius pinigus važinėjo į Kauną, kad tas studijas baigtų, – pasakojo ji ir suskaičiavo, kad vien už trejus su puse metų išlyginamųjų studijų universitete sumokėjo 18,5 tūkst. litų. – Perskaičiavus į eurus dabartinėmis kainomis tai neatrodo labai daug, tačiau tuo metu mano mėnesinis atlyginimas į rankas tebuvo apie 800 litų. Todėl 5,3 tūkst. litų už mokslo metus man buvo didžiuliai pinigai.“

Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 500 iki 700 žmonių po farmakotechnikos studijų baigė išlyginamąsias vaistininko studijas KMU, vėlesniais laikais – LSMU arba VU.

„Neblogas biznis iš tokių kaip mes buvo ir Kauno kolegijai, ir LSMU. Visur už mokslą reikėjo mokėti ir studijų programos mums niekas neadaptavo: kai kurių tų pačių dalykų mokėmės ir Kauno kolegijoje, ir LSMU, ir mokėjome už tai du kartus“, – užsiminė Vaiva.

Atlyginimas beveik nesiskiria

„Su buvusiais kursiokais pasikalbame, kad už mokslus sumokėtus pinigus būtume galėję daug prasmingiau panaudoti. Tuo labiau kad vaistininko ir farmakotechniko atlyginimai skiriasi labai nedaug. Kartais farmakotechnikai net didesnį atlygį gauna, nes, dirbdami prie kasos, gali gauti premijų už parduodamus maisto papildus, kitas prekes, – palygino Saulė. – Jei būčiau žinojusi, kad leidimai dirbti farmakotechnikams bus pratęsiami, nebūčiau persikvalifikavusi ir vargo dabar nematyčiau.“

Saulei antrino kita vaistininke tapusi farmakotechnikė Aušra (vardas pakeistas).

„Kai ėjau į išlyginamąsias studijas, kitos farmakotechnikės iš manęs šaipėsi, sakė: kam čia draskytis, mokytis, pamatysi – kaip dirbome, taip dirbsime, šiame darbe ir pensijos sulauksime. Dabar matau, kad jos buvo teisios“, – nusivylimo neslėpė Aušra.

Pasak jos, vaistininko darbas neįvertinamas: atlyginimas – beveik toks pat kaip farmakotechniko, o atsakomybė – didžiulė.

„Jei mėnesio pabaigoje išduotų kompensuojamųjų vaistų kaina nesutampa su nurodyta Valstybinės ligonių kasos, vaistininkas ieško klaidų. Jei reikia daryti receptų suvestinę, likučių apskaitą – tai taip pat vaistininko darbas. Mes, vaistininkai, turime dėti spaudą ir parašą, kai patikriname visus receptus, pagal kuriuos farmakotechnikai išdavė vaistus. Jei farmakotechnikas padaro klaidą, išduodamas ne tuos vaistus ir pan., vaistininkas turi susisiekti su pacientu ir ją ištaisyti. Tačiau nuotoliniu būdu vaistininkas negali patikrinti receptų – jis bent kelis kartus per mėnesį turi fiziškai atvažiuoti į tą vaistinę, kurioje pagal receptus buvo išduoti vaistai“, – tai, kas įeina į vaistininko, neretai dirbančio ir vaistinės vedėju, pareigas, vardijo Aušra.

Ji apgailestavo, kad rengiant įstatymo pataisas farmakotechnikai supriešinami su vaistininkais.

Visos trys kalbintos buvusios farmakotechnikės teigė esančios įsitikinusios, kad rengiamos Farmacijos įstatymo pataisos naudingos tik vaistinių tinklams. Rengiamas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis dar kartą būtų padaryta išimtis farmakotechnikams, pašnekovės vadina nesąžiningu žaidimu.

„Įstatymo pataisos pramušinėjamos Seime, matyt, spaudžiant Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA). Juk iš tiesų vaistinėje nuolat darbo yra abiem – ir vaistininkui, ir farmakotechnikui. Tik vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese. Vaistinių savininkų pasiteisinimai, esą, jei nebus priimta įstatymo pataisa, vaistinės mažuose miesteliuose turės užsidaryti ir dėl to kentės žmonės, yra veidmainiški. Tokių miestelių, kur buvo maža apyvarta ir vaistinės ten jau seniai užsidarė – daugybė, jų gyventojai nusipirkti vaistų dabar yra priversti važiuoti 25 km ir daugiau. Jei vaistinių savininkams tikrai būtų rūpėję žmonės, vaistinės ten nebūtų užsidariusios“, – įsitikinusi Saulė.

Jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita.

Sutartu laiku neatsiliepė

Farmakotechnikams ir toliau savarankišką darbą vaistinėse siūlantį Farmacijos įstatymo pataisų projektą Seime pristatė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Kauno diena“ paprašė A. Matulo telefonu pakomentuoti, kaip jis vertina tai, kad, rengiant įstatymo pataisą, atstovaujama tik viena pusė, o vaistininko išsilavinimą įgiję buvę farmakotechnikai jaučiasi apgauti.

„Jūs ne klausiate, o teigiate – tai, ką pasakėte, surašykite“, – trumpai atsakė A. Matulas. Jis motyvavo, kad neturi laiko plačiau kalbėti, nes vyksta į posėdį, ir dėl platesnio komentaro paprašė paskambinti vėliau, po posėdžio. Tačiau bandant prisiskambinti A. Matului sutartu laiku, jis neatsiliepė.

Pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų vienintelė veikianti vaistinė.

Pasak A. Matulo, jei įstatymo pataisa nebus priimta, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Kviesdamas balsuoti už tai, kad toks įstatymo projektas būtų pateiktas, jis kvietė „apsaugoti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika.“

LVA – už pataisą

Už įstatymo pataisą viešai pasisako LVA – tai asociacija, vienijanti didžiausias Lietuvos vaistines „Eurovaistinę“, „Benu“ vaistinę, „Gintarinę“ vaistinę ir „Norfos“ vaistinę.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė atsiuntė komentarą „Kauno dienai“, kuriame išdėstė asociacijos argumentus.

LVA pirmininkės teigimu, vietovėse, dažnai nutolusiose nuo regiono centrų, „yra vaistinių, kuriose dalį dienos dirba farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, t. y. vaistininkai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakeičia farmakotechniką ligos ar atostogų metu, o kitu laiku, jei yra reikalinga, konsultuoja telefonu. Tokia sistema Lietuvoje yra jau dešimtmečiais, ji veikia sklandžiai“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, jei nebus priimta pataisa, nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis Farmacijos įstatymo reikalavimas darniai veikiantį mechanizmą labai sudarkytų.

„Problema labiausiai paveiks smulkesnes vaistines, esančias mažesniuose miestuose. Ten, kur dėl objektyvių priežasčių vaistinėse dirba mažiau žmonių. Taigi, į gatvę varoma 900 aukštą kvalifikaciją turinčių profesionalų. Jei nebus priimti sprendimai, t. y. leista dirbti farmakotechnikams taip pat kaip ir dabar, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, nuo liepos 1 d. ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleisti jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir gyventojams sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose“, – komentare „Kauno dienai“ teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Vis dėlto rengiamoms įstatymo pataisoms prieštaraujančios farmacijos specialistus vienijančios organizacijos kartu su gydytojų ir pacientų organizacijomis LVA atstovų teiginius apie tai, kad esą reikės atleisti šimtus farmakotechnikų, vadina neetiškais ir nepagrįstais.

„Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nepagrįstas“, – rašoma Lietuvos farmacijos sąjungos, Lietuvos vaistininkų sąjungos, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų pasirašytame kreipimesi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą.

Neišliko: daug vaistinių mažuose miesteliuose nebuvo išsaugota, užsidarė, todėl Seimo valdančiosios daugumos atstovų ir LVA teiginį, esą įstatymo pataisa būtina tokioms vaistinėms išsaugoti, vaistininkai vadina veidmainišku. (Asociatyvi Ž. Gedvilos / BNS nuotr.)

Nestovi už nugaros

K. Nemaniūtė-Gagė taip pat teigė, kad regionuose trūksta vaistininkų. Esą specialistų parengiama pakankamai, tačiau beveik neatsiranda norinčių dirbti regionuose.

Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje yra išduota apie 3,5 tūkst. šiuo metu galiojančių vaistininko licencijų, tačiau tik apie 2 tūkst. jas turinčių asmenų dirba vaistinėse.

LVA pirmininkė įsitikinusi, kad šiuo metu veikianti sistema, kai farmakotechnikai dirba savarankiškai, turėtų likti ir ateityje.

„Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra taip pat yra Danijoje, o Švedijoje ir Suomijoje farmakotechnikai gali dirbti vieni, Didžiojoje Britanijoje dėl vaistininkų trūkumo taip pat svarstoma numatyti galimybę farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliniu būdu. Senstant visuomenei, turime ieškoti sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų. Šiuo metu slaugytojų funkcijos yra plečiamos, jie galės išrašyti receptus, skirti reabilitaciją, tad ir farmakotechnikų funkcijas turėtume plėsti, o ne siaurinti“, – teigė ji.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, farmakotechnikai Lietuvoje ruošiami itin kokybiškai, trejus metus studijuoja būtent tai, ką vėliau dirba, todėl yra pajėgūs dirbti savarankiškai.

„Vaistininkas, kai farmakotechnikas aptarnauja pacientus, nestovi už nugaros, neseka kiekvieno jo žingsnio, farmakotechnikas laisvai atlieka savo darbą, tik jei turi klausimų, kreipiasi į vaistininką, o šiais laikais tai lengvai atliekama ir nuotoliniu būdu“, – tvirtino LVA pirmininkė.

Prasideda supriešinimas

Vis dėlto kalbinti vaistininkai tvirtino priešingai nei K. Nemaniūtė-Gagė, – kad dabartinė sistema, kai vienu metu vaistinėje kartais dirba tik vienas žmogus, neveikia sklandžiai. Vaistininkų teigimu, tokie atvejai panašesni į žmonių išnaudojimą nei darbą.

„Aš pati dabar pusę darbo dienos vaistinėje dirbu viena, tik 12 val. ateina kolegė. Tuo metu, kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti. Tuo metu pati turiu ir klientus aptarnauti, ir prekes priimti, ir atsiliepti į telefono skambučius. Darbdaviai paprastai galvoja, kad vaistininkai dirba tik tada, kai įdeda pinigus į kasą. Tačiau iš tiesų vaistinėje yra daugybė kitų darbų be vaistų ir kitų prekių išdavimo ir receptų tikrinimo, – pasakojo vaistininkė Saulė. – Juk ryte atėjęs į darbą turi patikrinti kasos dokumentus, perskaityti gautus laiškus, peržiūrėti užsakymus. Reikia ir vaistų galiojimą patikrinti, ir farmacines atliekas peržiūrėti, jas pasverti, supakuoti, paruošti naikinti. Be to, mes, vaistininkai, turime nuolat peržiūrėti gaunamus dokumentus, naikinti nebegaliojančius receptus ir pan. Jei vaistinėje esi vienas, atėjus klientui turi atsitraukti nuo pradėto kito darbo. Jei mėnesio pradžia ar pabaiga, kai vyksta akcijos, neturi laiko kitiems privalomiems darbams – vien tik klientus aptarnauji.

Taigi, farmakotechnikas šalia labai praverstų. Tačiau dabar vaistinių savininkai, nesamdydami dviejų žmonių vienu metu, tiesiog taupo.“

Saulė apgailestavo, kad dabartinėje situacijoje farmakotechnikai priešinami su vaistininkais. „Mes tikrai galime dirbti su farmakotechnikais, bet darbdavys turi prisiimti atsakomybę ir toje pačioje pamainoje skirti dirbti ir vaistininką, ir farmakotechniką. Mes neturime dirbti po vieną. Jei reikės farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliu – įsivaizduokite situaciją: aš aptarnauju žmogų, tarkime, su penkiais ar šešiais ektroniniais receptais, ir man skamba telefonas – skambina farmakotechnikas, kurį, taip pat stovintį prie kasos, turiu konsultuoti. Kaip mes tada turėsime dirbti?“ – svarstė Saulė.

Sulaukė aštrios kritikos

Valdančiosios daugumos siūlomas Farmacijos įstatymo pataisų projektas Seime sulaukė aštrios opozicijos kritikos. „Valstietis“ Aurelijus Veryga teigė nelabai įsivaizduojantis, kaip turėtų vykti darbas, kai vaistininkas prižiūri farmakotechniką per nuotolį.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras apgailestavo, kad toks projektas vėl išvydo dienos šviesą. Anot jo, vaistininkams visą laiką keltas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o farmakotechniko profesija įgyjama kolegijoje.

Daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais.

„Noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, jeigu slaugytoja 16 metų, pavyzdžiui, išdirbtų gydytoja kur nors apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti gydytojo licenciją ir dirbti juo? Mes apie tokius dalykus šnekame“, – A. Verygą citavo BNS.

„Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra, su skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tų paslaugų ir gali gauti tik vaistų parduotuvės paslaugas?“ – Seime klausė jis.

Siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas kritikavo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

„Man atrodo, jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Nieko kito. Jokios čia regioninės politikos rūpesčio nėra, čia yra tik priedanga“, – teigė jis. Opozicijos atstovas pridūrė, kad ES direktyva reikalauja, jog vaistinėje dirbtų du žmonės – vaistininkas ir farmakotechnikas.

„Europos reguliavimas sukurtas būtent taip, kad norma būtų vaistinėje du žmonės – vaistininkas ir jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio turime eiti“, – T. Tomilino kalbą Seimo posėdyje citavo ELTA.

Siūlomas įstatymo pataisas nevienareikšmiškai vertino ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis priminė, kad direktyvą, reikalaujančią, kad vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 m.

„Manau, reikia pasverti ir po aštuoniolikos metų vis tiek turime numatyti tą pabaigą, tą datą. Juo labiau kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Tačiau per aštuoniolika metų dar 800 žmonių liko“, – LRT radijo eteryje kalbėjo ministras.

Nepaisant opozicijos kritikos, Farmacijos įstatymo pataisų projektas balsų dauguma Seime buvo patvirtintas. Šiuo metu šis projektas svarstomas Seimo komitetuose. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas balandžio 25 d.

Pataisą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas, pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

„Vienoje vietoje sako, reikės kaimeliuose uždaryti vaistines, bet iš kitos pusės mes judame, kad tose vaistinėse būtų daugiau paslaugų, daugiau dalykų, – LRT radijui antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras. – Tai reiškia, spręsdami vieną aspektą, kad kaimeliuose lygtai išliks su dirbančiais farmakotechnikais vaistinės, iš kitos pusės stabdome ten darbo kokybę, nes tose mažose vaistinėse nebus galima daryti daugybės išplėstinės praktikos paslaugų ir tuose regionuose nukentės ir tie patys šeimos gydytojai, nes darydami daugiau paslaugų vaistinėse mes lengviname ir šeimos gydytojų gyvenimą.“

Pagal Seimui pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

A. Dulkys savo ruožtu primena, jog direktyvą, reikalaujančią, jog vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 metais, taigi, jau 18 metų tai atidėlioja.

„Aš manau, reikia čia pasisverti ir po 18 metų vis tiek turime užsidėti kažkada tą pabaigą, tą datą. Juo labiau, kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Na bet per 18 metų dar 800 žmonių liko“, – kalbėjo ministras.

Toliau minėtą projektą svarstys Seimo komitetai.

– Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje? Ar jų ateityje gali pritrūkti?

– Jau šiandien vaistininkų tikrai trūksta ir jų galėtų priimti apie 150. Atėjus vasarai įsigalioja naujas reglamentavimas, kuris reikalauja, kad visą darbo dieną fiziškai vaistinėje būtų vaistininkas. Daugumoje vaistinių taip ir yra, tačiau yra regionų vaistinės, labiau nutolusios nuo centrų ir ten visą darbo dieną dirba farmokotechnikas. Vaistininkas konsultuoja farmokotechniką nuotoliniu būdu. Atvažiuoja kelis kartus per savaitę, patikrina receptus ir pabendrauja. Jei šis reglamentavimas įsigalioja, tada trūkstant vaistininkų nebėra galimybės tų vaistinių išlaikyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia problema universitetuose, kad paruošiamų vaistininkų skaičius neatitinka poreikio?

– Yra kelios dalys. Visų pirma, visuomenė sensta ir jai sveikatos priežiūros paslaugų reikia vis daugiau. Šiandien į pensiją išeina daugiau, nei ateina iš universitetų. Valstybė turėtų labiau finansuoti šias studijas, nes jos brangios, trunka ilgai ir studentams sunku įsipareigoti ir priimti tokius finansinius įsipareigojimus. Vaistinės daro viską, kad jų kuo daugiau būtų, bet pirmo kurso studentai nelinkę įsipareigoti, kad po kažkiek metų dirbs tam tikroje vaistinėje tam tikrą laiką.

– Ar tai nauja problema, kad studentai nenori įsipareigoti vienai vaistinei?

– Tai natūralus dalykas. Naujam žmogui pradėjus darbus sunku įsivaizduoti, kokios jis norės karjeros, kaip jam seksis. Pirmame kurse tikrai sunku įsivaizduoti, ką norėsiu veikti po penkerių metų. Vaistininkai yra ta profesija, kurios didžioji dalis lieka dirbti Lietuvoje.

Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.

– Kokia situacija dėl farmokotechnikų?

– Farmokotechnikų profesija dar labiau sensta. Apie 40 proc. yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Bus problema, kai šių žmonių nebus. Valstybė turėtų skatinti farmokotechnikų studijas. Reikia kalbėti apie didesnį finansavimą farmacijos studijoms, šios specialybės reikia mums visiems. Tai atskleidė pandemija, kai buvo sunku patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, žmonės turėjo galimybę bendrauti su vaistininkais, pasitarti su jais. Vilniaus mieste padėjome nemokamai dalyti kalio jodido tabletes. Matėme, kaip puikiai žmonės galėjo pasiimti priklausančias tabletes. Kai reikėjo per pandemiją dalyti galimybių pasus, iš pradžių skaičiavome, kad per dieną bus apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau kai per vieną dieną į vaistines atėjo 90 tūkst. žmonių, tai parodė, kad vaistinės yra arti žmonių, jiems patogu. Atsirado vakcinavimo paslauga vaistinėse. Arti namų, nereikia planuoti, iš anksto užsiregistruoti.

– Problema dėl vaisininkų trūkumo jaučiama ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose miestuose?

– Taip. Reikia didesnio finansavimo ir jaunus žmones kviesti rinktis šią profesiją. Nėra nė vieno vaistininko, kuris neturėtų darbo. Lietuvoje vaistinėse dirba 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, Europoje, kitose šalyse – 55 proc. Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos. Šių specialistų reikia ir universitetams, Sveikatos apsaugos ministerijai, ligonių kasoms, ligoninėms. 70 proc. tikrai didžiulis skaičius ir vaistinės viską darys toliau, kad kuo daugiau specialistų prisiviliotų.