Baterijomis aprūpintas ir elektra varomas laivas bus skirtas žmonių, automobilių ir krovininio transporto gabenimui. Tarp Norvegijos salų kursuosiančio kelto ilgis sieks 73,3 m, plotis – 14,3 m. Kelto statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. pirmojo ketvirčio.

VBLS komanda projektui ruošėsi kaupdama žinias ir pasitelkdama patirtį iš užsienio ekspertų Lietuvos ir Norvegijos laivų statybos klasterio formate – šiai platformai priklausančios įmonės turi didelį įdirbį ir aukštą reputaciją elektrinių laivų statybos srityje pasauliniu mastu.

Kelto bazinis dizainas bus rengiamas bendradarbiaujant su kompanija „Norwegian Ship Design“. Prie laivo statybos prisidės beveik visos VLG grupės įmonės – dėl veiksmingos sinergijos projekte bus sujungtos skirtingos kompetencijos, nukreiptos į aukšto lygio kompleksinį jo realizavimą. Detalius kelto statybos brėžinius ir darbinę dokumentaciją rengs įmonė „Western Baltic Engineering“, drauge su VBLS įgyvendinanti bendrą laivų statybos „iki rakto“ strategiją.

„Į elektrinių laivų rinką žengiame būdami aktyviais besikeičiančios globalios jūrinės inžinerinės pramonės dalyviais. Jau daugiau nei 70 metų Klaipėdoje įsitvirtinusi laivų statyba, tarp jų – ir keltų, kurių ne vieną esame pastatę ir „iki rakto“, yra itin svarbi mūsų veiklos kryptis. Patirties ir kompetencijų šioje srityje sąveika su elektrifikacijos sprendimais suteikia dar didesnį postūmį mums augti. Konkurencingumo siekis jūrinei Lietuvai reiškia įsipareigojimą būti proaktyviai tiek kuriant, tiek diegiant pažangiausius sprendimus“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, dėl elektrinio kelto statybos pasirašytos sutarties priešistorė liudija, kad lietuvių laivų statytojų gebėjimai norvegams yra gerai žinomi ir partnerystė grįsta pelnytu pasitikėjimu. Nors „Torghatten Nord AS“ Klaipėdoje veikiančiai statyklai yra naujas klientas, seniau ji yra stačiusi korpusus „Fiskerstrand Verft BLRT“, kurių galutinis užsakovas tuomet buvo minėta įmonė.

Elektrinių laivų statybą V. Frolovas įvardija viena perspektyviausių sričių šioje sferoje dirbančioms įmonėms, nes tiek reguliacinę aplinką formuojančių sprendimų priėmėjų, tiek jų įtakojamos industrijos orientacija į emisijų mažinimą neabejotinai išliks labai svarbi.

„Skaičiuojama, jog laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2–3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, taip pat dėl iškastinio kuro panaudojimo sugeneruojama daug sieros dvideginio ir kitų teršalų. Ieškant alternatyvų ir jas diegiant, dėmesio centre yra ne vien dabartiniai ekologiniai iššūkiai, bet ir ateities tendencijos. Pastarosios byloja, kad jūrinė prekyba ir turizmas tik intensyvės“, – atkreipė dėmesį V. Frolovas.

Stato dar keturis

Šis laivas – daugiafunkcės paskirties, jis priklausys vokiečiams.

„Tai yra unikalus, daugiafunkcės paskirties laivas, skirtas gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje. Mes jį statome daugiau negu metus. Kontraktas buvo pasirašytas prieš karą, atitinkamai tai lėmė laivo statybos eigą“, – pažymėjo Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.

Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau.

Laivas – 105 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, sveria apie 6 tūkst. tonų, yra varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

„Labai vertiname, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuosekliai ir kompleksiškai skiria investicijas infrastruktūrai gerinti, ir dėkojame už operatyvų reagavimą į situaciją, atliekant 65A krantinės gilinimo darbus, kurie buvo būtini, kad pastatytas laivas būtų sėkmingai nuleistas į vandenį. Iš viso šiuo metu statome keturis laivus: du identiškus jau pastatytam, taip pat locmano ir žvejybinį. Tikimės, kad investicijos uosto infrastruktūrai gerinti bus skiriamos ir toliau, taip prisidedant ne tik prie mūsų įmonės tvaraus augimo, bet ir pridėtinės vertės uostui, miestui ir šaliai kūrimo“, – tvirtino A. Šileika.

Arnoldas Šileika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trūksta darbuotojų

Jis taip pat užsiminė, kad bendrovė susiduria su darbuotojų trūkumu. Šiuo metu į Laivų statyklą galėtų priimti apie du šimtus darbuotojų – korpusininkų, laivų suvirintojų, laivų dažytojų ir kitų.

„Galėtume pastatyti žymiai daugiau laivų, prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, biudžeto papildymo, bet yra gana nelanksti darbuotojų įsileidimo iš trečiųjų šalių tvarka, tai limituoja gamybos apimtis, pardavimus“, – tikino A. Šileika.

Prasidėjus karui Ukrainoje, neliko didelės dalies darbuotojų ukrainiečių.

Bendrovėje šiuo metu dirba 90 proc. klaipėdiečių.

Įprastai laivus užtrunka pastatyti apie pusantrų metų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pažymėjo, kad šioje statykloje bus statomas ir Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.

Sutartis dėl laivo pasirašyta su „Baltic Workboats AS“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su Vakarų Baltijos laivų statykla.

Startuos po dvejų metų

Laivas bus modernus, 20 metrų ilgio, jame bus įrengtos penkios talpos skirtingiems produktams. Laivas bus varomas elektra su galimybe kaip degalus vartoti vandenilį.

„Esame užsakę vieną laivą, kuris Klaipėdos uosto akvatoriją pradės raižyti po poros metų. Labai džiugu, kad šitą konkursą laimėjo konsorciumas, kuriame yra Vakarų Baltijos laivų statykla ir Estijos „Baltic Workboats AS“. Jie pastatys šiukšlių surinkimo laivą, kuris Klaipėdą pakels į žymiai aukštesnį lygį negu šiandien“, – teigė A. Latakas.

Parengiamuosius darbus, kurių vertė siekė 2,38 mln., atliko konkursą laimėjusi Latvijos įmonė „BMGS“.

Pastatyti beveik 50 m ilgio ir 12,5 m pločio tralerio korpusą ir atlikti didžiąją dalį visų jo įrengimo darbų VBLS užsakymą pateikė švedų kompanija. Simboliška, jog pernai spalio mėnesį startavusi laivo statyba bus galutinai užbaigta taip pat šių metų spalį.

Žvejybinių laivų statyba – specifinė, gerokai sudėtingesnė nei kitų tipų laivų. Žvejybiniuose traleriuose montuojamas didelis kiekis įrangos, todėl planuojant laivo erdves yra reikalingas išskirtinis kruopštumas ir tikslumas. Svarų indėlį įgyvendinant šį projektą įnešė ir „Western Baltic Engineering“ (WBE) komanda, parengę darbinę dokumentaciją laivo statybai.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo didžioji dalis Vakarų laivų gamyklos grupės įmonių. Skaičiuojama, jog prie tralerio statybos darbų prisidėjo apie 1 tūkst. žmonių komanda.

Anot VBLS projekto vadovo Andriaus Grevio, iššūkis, komandą lydėjęs viso laivo statybos proceso metu − užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, komunikaciją ir procesų derinimą tik nuotoliniu būdu.

„Nepaisant ribojimų dėl koronaviruso pandemijos, kilusius klausimus kartu su užsakovu išsprendėme technologijų pagalba. Džiaugiamės, jog mums pavyko šį projektą įgyvendinti be didesnių nesklandumų ir laivas jau netrukus bus atiduotas užsakovo vertinimui. Darbuotojų atsidavimą, laiku ir kokybiškai atliktus darbus įvertino tiek mūsų užsakovas, tiek ir laivo savininkas. Tai pirmasis toks užsakymas reikliai Švedijos rinkai. Tikimasi, jog pateisinus lūkesčius, bendradarbiavimas bus sėkmingai tęsiamas ir ateityje“, − teigė A. Grevys.

Per savo istoriją VBLS yra pastačiusi daugiau nei 300 žvejybinių tralerių. VBLS direktorius Vitalij Frolov teigimu, ateityje bendrovė ir toliau sieks užimti tvirtesnes pozicijas Europos žvejybinių laivų statybos rinkoje.

„Žvejybinių laivų statybos rinkoje vyrauja didžiulė konkurencija. Visgi, VBLS turi visus reikiamus įrankius sėkmingai konkuruoti − sukauptą ilgametę patirtį, profesionalią komandą, technologijas taip pat yra užsitarnavusi patikimo laivų statytojo reputaciją. Šiuo metu kruizinių laivų statybos rinka patiria sąstingį, todėl dedamos didelės pastangos plėtojant perspektyvią žvejybinių laivų statybos kryptį. Augant vartojimui, didėja ir sugaunamos žuvies poreikis, kas sąlygoja naujų žvejybai skirtų laivų poreikį, o tai mūsų bendrovei atveria daugiau galimybių tapti šios rinkos dalimi. Noriu padėkoti visiems darbuotojams, kurie savo rankomis, pastangomis, pasiūlymais prisidėjo prie šio laivo statybos ir linkiu, kad ateityje mūsų visų lauktų nauji, ambicingi, sudėtingi ir tuo pat metu tobulėti ir augti skatinantys projektai“, − kalbėjo V. Frolov.

Teismas pripažino, kad laimėtoju paskelbtas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, tad ir nugalėtoju jis būti negali. Į teismą su ieškiniu dėl šio konkurso kreipėsi bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

„Mūsų manymu, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra kokybiškas tiek faktinių aplinkybių vertinimo, tiek teisinio pagrindimo prasme. Džiaugiamės, kad buvo išgirsti svarbūs argumentai ir nors ne visi mūsų prašymai buvo patenkinti, patį sprendimą vertiname kaip gerai motyvuotą ir teisingą.

Esame patenkinti profesionaliu Lietuvos teismų sistemos darbu. Dabar laukiame žinių dėl tolimesnės konkurso eigos“, ─ sako „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir VBLS, generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo paskelbta, kad naujo teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo konkursą laimėjo Suomijos bendrovės „Uudenkaupungin Työvene“ ir „Telesilta“. VBLS įsitikinimu, suomių siūlomas laivas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų ir todėl siūlymas turėjo būti atmestas.

Vasario pabaigoje Vilniaus apygardos teismas VBLS ieškinį atmetė, tačiau po dviejų su puse mėnesio paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas jau buvo palankus. Šį sprendimą dar galima skųsti kasacine tvarka.

Anksčiau nerimą dėl trūkumų Suomijos bendrovių pasiūlyme buvo išreiškusios Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos jūros krovos kompanijų ir Lietuvos laivų statytojų bei remontininkų asociacijos.

Apeliacinis teismas trečiadienį patenkino Vakarų Baltijos laivų statyklos ieškinį ir panaikino kariuomenės pernai lapkričio 19 dienos sprendimą pripažinti konkurso laimėtoju Suomijos laivų statybos įmonės „Uudenkaupungin Työvene“ ir laivų elektros įrangos bendrovės „Telesilta“ (ji priklauso „Harju Elekter Group“) konsorciumą.

Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo vasario 25 dienos nutartį – pastarasis tuomet atmetė statyklos ieškinį.

„Vertindama tiekėjų pasiūlymus, atsakovė (Lietuvos kariuomenė – BNS) netinkamai taikė techninės specifikacijos (...) reikalavimus, neįsitikino laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitiktimi jos (...) reikalavimams, tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat panaikino sausio pradžioje Vakarų Baltijos laivų statyklos prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – tai reiškia, kad konkursas gali būti atnaujintas.

Vakarų Baltijos laivų statykla prašė teismo panaikinti Kariuomenės sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja Suomijos įmonių grupę ir konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo.

Vakarų laivų gamyklos grupės, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika anksčiau sakė, kad įmonė turi įrodymų, jog Suomijos įmonių pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų, todėl ji abejoja, ar suomių siūlomas laivas tinkamai atliks visas tokių laivų funkcijas.

KAM anksčiau BNS teigė negavusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias abejones. 

Lietuvos kariuomenė 2019 metų rudenį skelbė, kad konkurse sulaukė septynių pasiūlymų iš Lietuvos ir užsienio laivų statybos bendrovių. Tuomet tikėtasi maždaug 39,6 mln. eurų vertės sutartį dėl naujo laivo pirkimo pasirašyti 2019 metais, vėliau – 2020 metais, o patį laivą įsigyti 2022-2023-aisiais.

Pasak KAM, naujas laivas reikalingas, nes dabar šiems tikslams naudojamas laivas „Šakiai“ ir jo įranga yra pasenę bei nebeleidžia efektyviai vykdyti užduočių.

Tikimasi, kad naujasis laivas galės gesinti gaisrus laivuose, vilkti avarijų ištiktus laivus, valyti naftos produktais užterštą jūrą bei pagelbėti narams. Be to, jis vykdys Lietuvos nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus jūroje.

Preliminari nurodoma laivo pirkimo vertė – 39,446 mln. eurų (be PVM), o sutarties trukmė – 30 mėnesių.

Simbolinė plieno pjovimo ceremonija jau įvyko ir VBLS komanda, padedama didžiosios dalies kitų VLG grupei priklausančių įmonių, pradėjo laivo statybą.

Klasikinės kariniams laivams būdingos architektūros 86 m ilgio ir 13 m pločio pakrančių apsaugai skirtą dalinai įrengtą laivą, VBLS komanda įsipareigojo užbaigti ir užsakovui perduoti iki šių metų lapkričio pabaigos.

Tai − modernus laivas, kurio statyba reikalauja gilių technologinių žinių, didelių aukštos kvalifikacijos VBLS komandos bei inžinierių pastangų. VBLS pastatytas laivas atitiks visus šiuolaikinius dizaino, technologijų ir aplinkosaugos reikalavimus, kuriems užsakovas skiria ypatingą dėmesį.

Šis, kaip ir kiti du analogiški pakrančių apsaugos laivai, kuriuos prieš dvejus metus taip pat pastatė ir dalinai įrengė VBLS komanda, patruliuos šiaurinėse Vokietijos pakrančių ir Baltijos jūros vandenyse.

Anot VBLS direktoriaus Vitalij Frolov, tai, kad šiuolaikiškomis laivų statybos kompanijomis visame pasaulyje garsėjanti Vokietija tokio masto ir sudėtingumo užsakymą nusprendė patikėti Lietuvos laivų statyklai yra svarus įvertinimas. VBLS jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai statomi skirtingos paskirties laivai „iki rakto“ bei dalinai įrengti laivai.

VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, tokio pobūdžio užsakymai yra strategijos dalis ir viena iš krypčių, kurią bendrovė nuosekliai vysto siekdama sėkmingai įsitvirtinti didelę pridėtinę vertę kuriančių, inovatyvių laivų statybos segmente.

„Kiekvienas naujas užsakymas šiuo, globalios ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, bendrovei yra svarbus. Nauji projektai leidžia užtikrinti tvarią įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, panaudoti sukauptą patirtį ir kompetencijas bei kurti pridėtinę vertę ne tik VLG įmonių grupei, bet ir visai Lietuvai. Laivų statyba − sudėtingas, globalios konkurencijos verslas, kuriame veikia daugybė rinkos dalyvių, todėl norime padėkoti užsakovams už parodytą pasitikėjimą, toliau plėtojamą bendradarbiavimą ir tęsiamą partnerystę“, − teigė A. Šileika.

Koją kiša kapitalo grąža

Prieš 70 metų statytos „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ bendrovės naudojamos krantinės griūva. Klaipėdos laivų remonto veiklos negalima iškeldinti iš teritorijos šalia piliavietės, nes nesutvarkytos jos planuojamos naudoti krantinės Smeltės pusiasalyje. Iškilo problemų, kaip parengti krantines ir teritorijas vėjo jėgainių įrangai priimti ir reikalingiems komponentams gaminti.

Tai tik dalis problemų, kurios kyla dėl to, kad Vyriausybė yra nusistačiusi Klaipėdos uoste investuoti į tuos objektus, kurie atneša nustatytą ne mažesnę kaip 6 proc. kapitalo grąžą. Tokią grąžą uoste gali duoti tik intensyvi krovos kompanijų veikla.

„Į Klaipėdos laivų remonto ir statybos įmones per metus ateina apie 300 laivų, į krovos kompanijas – apie 7 tūkstančiai. Rinkliavos nelygiavertės, bet reikia atsižvelgti ir į laivų remonto bei statybos pramonės sukuriamas darbo vietas, valstybei mokamus mokesčius. Investavimo vertinimo metodika turėtų būti kitokia, reikėtų vertinti ne vien atsiperkamumą, bet ir naudą valstybei“, – pastebėjo Lietuvos laivų statybos ir remonto asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.

Jo teigimu, pagal „Ernst & Young“ kompanijos atliktą studiją, tūkstančio eurų pardavimas laivų remonto ir statybos srityje atneša valstybei 384 eurus. Bendrai visos Klaipėdos laivų remonto bendrovės, jų subrangovai per metus valstybei sumoka per 30 mln. mokesčių, daugiausia darbo jėgos.

Didelis pramonės potencialas

Daliai laivų remontininkų ir statytojų Klaipėdos uoste netgi kyla klausimas, ar nevertėtų veiklos perorientuoti į krovą ir sandėliavimą? Gal tuomet greičiau sulauktų valstybės investicijų į krantines?

Šiuo metu Europoje yra apie 300 laivų statybos ir remonto įmonių. Dauguma jų veikia Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Laivų statybos ir remonto veikla, anot A.Šileikos, Europos Sąjungoje sudaro žymią apie 91 mlrd. eurų rinkos apyvartos dalį.

Lietuvoje veikiančios trys laivų remonto ir statybos bendrovės, keliasdešimt mažų įmonėlių sudaro apie 1,5 proc. ES rinkos dalį. Anot A.Šileikos, ta dalis galėtų būti ir 3–5 proc., jei valstybė palankiau vertintų inžinerinės pramonės naudą, jos potencialą didinant šalies eksportą, nes beveik 100 proc. pagaminta produkcija ir suteiktos paslaugos yra eksportuojamos.

Anksčiau pradėtos Uosto direkcijos investicijos į „Vakarų laivų gamyklos“ naudojamas krantines įrodė, kokią naudą galėtų duoti inžinerinė pramonė. Uosto direkcijai pasižadėjusi investuoti 42 mln. eurų, bet investavusi 82 mln. eurų, „Vakarų laivų gamykla“ įsigijo didžiulius dokus, sukūrė iki šiol uoste nebuvusį didžiųjų „Panamax“ ir „Aframax“ laivų remonto verslą.

„Ten, kur uostas, o kartu ir mes investuojame, matome geras verslo vystymo perspektyvas – nemažinsime darbo užmokesčio, nevarysime žmonių į prastovas. Jei uostas investuotų ir kitose vietose, laivų remonto ir statybos verslas įgytų dar aiškesnes perspektyvas“, – tikino A.Šileika.

Prabilo apie išimtis

Inžinerinė pramonė Klaipėdos uoste buvo viena iš pirmųjų Europoje, kuri ėmėsi statyti vėjo jėgainių priežiūros platformą.

„Vakarų Baltijos laivų statyklos“ teritorija, anot A.Šileikos, puikiai tinka inžineriniams tiek naftos ar dujų, tiek atsinaujinančios energetikos projektams vystyti. Ši bendrovė galėtų imtis ir turi kompetencijos gaminti ir povandeninius jūrų jėgainių komponentus.

„Bendrovei reikia uosto investicijų į jos nuomojamą infrastruktūrą, o mums, prieš investuojant, garantijų, kad toks verslas bus ilgalaikis“, – dėstė A.Šileika.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pripažino, kad nustatytas ne mažesnės kaip 6 proc. kapitalo grąžos mechanizmas tapo rimta kliūtimi Klaipėdos uoste vystyti inžinerinę pramonę, įskaitant ne tik laivų statybą ir remontą, bet ir vėjo jėgainių, kitokių inžinerinių mechanizmų gamybą.

Pripažįstama, kad jau pusmetį nesurandama mechanizmo, kaip šią problemą spręsti. Manoma, kad inžinerinės pramonės atsiperkamumo rodikliai turėtų būti mažinami, nes ši pramonė svarbi Lietuvai. Iki rugsėjo mėnesio ketinama išsiaiškinti situaciją, suformuluoti kriterijus, kaip turėtų būti vertinamas inžinerinės pramonės veiklos atsiperkamumas. Vėliau būtų pateiktas siūlymas Vyriausybei su išimtimis dėl šios pramonės atsiperkamumo.

Plaukiojantis dokas prišvartuotas ne nuolatinėje savo vietoje, o prie įmonės „Vakarų Baltijos laivų statykla“ krantinės, kur lauks kol bus baigti Malkų įlankos infrastruktūros plėtros darbai.

„Dokas parengtas darbui, deja, dar negalime pradėti jo eksploatacijos, nes neužbaigta uosto infrastruktūra, dėl to patiriame papildomų sąnaudų ir atitinkamai negeneruojame suplanuotų pajamų. Tikimės, kad, tai suprasdami, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir darbus vykdantys rangovai dės visas įmanomas pastangas, kad Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektas būtų baigtas kaip įmanoma greičiau, ir mes galėsime pradėti tenkinti užsakovų lūkesčius ir poreikius – remontuoti bei modernizuoti „Panamax“ ir „Aframax“ dydžių laivus“, – komentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VLG įmonių grupė doką, kurio ilgis – 235 metrai, o plotis – 45 metrai, įsigijo 2016 m. birželį iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“. Jis taps didelių investicijų generatoriumi, atveriančiu galimybes sukurti ne tik kelis šimtus naujų darbo vietų, bet ir naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai.

VLG įmonių grupė turi keturis plaukiojančius dokus. Vienas jų yra „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ teritorijoje, kiti du naudojami laivų remontui. Sugrįžusį atnaujintą doką eksploatuos VLG grupės įmonė „Vakarų laivų remontas“.

UAB „Vakarų laivų remontas“ yra viena iš trijų koncernui „BLRT Grupp“ priklausančių laivų remonto įmonių. Kartu su „Tallinn Shipyard“ ir „Turku Repair Yard“ ši laivų remonto įmonių grupė tapo Baltijos jūros regiono lydere laivų remonto bei modernizacijos srityje.

Pagerino sąlygas darbuotojams

Pastaraisiais metais VBLS ypač didelį dėmesį skyrė savo veiklos tobulinimui, investicijoms. Nuolat atnaujinama darbui reikalinga įranga, mažieji mechanizmai. Vien praėjusiais metais įmonė įsigijo apie 40 naujų suvirinimo aparatų, kitų darbą palengvinančių įrankių.

Investuota į darbo sąlygų darbuotojams pagerinimą. Įmonės cecho dalyje įrengtas naujas apšvietimas, išlietos grindys, pašalintos nereikalingos konstrukcijos. Nepamirštos ir darbuotojų poilsio zonos. Atliktas jų kapitalinis remontas, pastatyti nauji baldai, buitinė technika.

„Tiek darbo, tiek poilsio sąlygos darbuotojams tapo kur kas komfortiškesnės. Toliau tęsime cecho remontą. Norime, kad visi darbuotojai dirbtų atnaujintose patalpose“, – pabrėžė VBLS Marketingo ir pardavimų departamento direktorius Ilja Andrusenko.

Įsigijo naują robotą

Balandį VBLS pradėjo veikti naujos kartos mikropanelių suvirinimo įranga. Vadinamasis robotas buvo didžiausia praėjusių metų įmonės investicija. Moderni suvirinimo įranga į Klaipėdą atkeliavo iš Suomijos, kur įsikūrusi ją pagaminusi kompanija „Pemamek Oy Ltd“ (РЕМА).

VBLS Technikos departamento direktorius Vladislavas Šachmanovas pažymėjo, kad tai antra naujos kartos automatinio suvirinimo įranga, kurią įsigijo įmonė. Pirmoji pradėjo veikti prieš dvejus metus.

„Naujasis mūsų robotas išsiskiria savo kompaktiškumu. Tai yra pirma tokia mikropanelių suvirinimo įranga Europoje. Apskritai Europoje yra vos penkios gamyklos, kurios naudoja mikropanelių suvirinimo robotus“, – pasakojo departamento direktorius.

Pasak V.Šachmanovo, nors naujoji automatinio suvirinimo įranga užima nedaug vietos, ji aptarnauja pakankamai didelį plotą. Kitas privalumas tas, kad įrangą veikia be žmogaus įsikišimo – užprogramavai, palikai ir mikropanelės bus pagamintos. Anksčiau įsigytai įrangai operatorius yra reikalingas, nuolat turi koordinuoti darbą.

„Automatinio suvirinimo įranga padeda išspręsti darbuotojų trūkumo problemą. Vis mažiau žmonių nori virinti rankomis. Naująją kartą kaip tik labiau domina darbas su technologijomis. Rasti specialistų, kurie norėtų ir galėtų dirbti su šia technika, problemų nekilo“, – tvirtino departamento direktorius.

Technika žmonių nepakeis

Pasak V.Šachmanovo, iki naujosios automatinio suvirinimo įrangos įsigijimo 40–50 proc. mikropanelių buvo pagaminama rankiniu būdu. Tai reikalaudavo daugiau laiko ir medžiagų sąnaudų, investicijų.

„Įsigiję robotą laimime ir dėl kokybės. Automatinis ar robotinis suvirinimas nesulyginamas su rankiniu. Technika padaro tokias siūles, kokių reikia. Žmogui rankiniu būdu nepavyks padaryti to taip tiksliai, kad ir kaip preciziškai dirbtų. Be to, dirbant robotui, sunaudojama ir mažiau medžiagų“, – lygino V.Šachmanovas.

VBLS ir ateityje laikysis Pramonės 4.0 krypties. VBLS Marketingo ir pardavimų departamento direktorius I.Andrusenko pabrėžė, kad automatizuoti gamybos procesus verčia rinka, o ypač darbuotojų trūkumas.

„Darbų apimtys auga, o rasti kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų dirbti, sunku. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl į pagalbą pasitelkiame robotus. Žinoma, įvertiname ir tai, kad technika gali dirbti visą parą be sustojimo, o detalės pagaminamos tiksliau ir greičiau, tačiau technika žmonių tikrai nepakeis. Be specialisto nebus pastatytas nė vienas laivas“, – pabrėžė I.Andrusenko.

Vieni sėkmingiausių metų

Praėjusiais metais VBLS, kuri priklauso „Vakarų laivų gamyklos“ (VLG) įmonių grupei, paminėjo 15 metų veiklos jubiliejų: „Per šį laiką įsitvirtinome rinkoje, dirbame su visame pasaulyje žinomais užsakovais, geriname sąlygas darbuotojams, vystome gamybą, investuojame į naujausias technologijas, kitą įrangą“, – vardijo I.Andrusenko.

VBLS praėjusieji metai buvo vieni sėkmingiausių savo veiklos istorijoje. 100 proc. apkrovimas statykloje buvo ir pastaruosius mėnesius. Pagrindiniai VBLS projektai – kruizinių laivų blokų, grandblokų statyba. Tęsiama ir praėjusiais metais pradėto naujo mokslinių tyrimų laivo korpuso statyba, įgyvendinami smulkesni projektai.

Pastaraisiais metais VBLS įgavo daug patirties ir tapo žinoma ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Įvertinę bendrovės statomų laivų blokų, korpusų kokybę, užsakovai ir patys kreipiasi dėl naujų projektų įgyvendinimo, o, pasibaigus vienam projektui, tariamasi dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

I.Andrusenko pasakojo, kad kasmet VBLS stengiasi rasti vieną ar du naujus užsakovus. Praėjusiais metais pradėta bendradarbiauti su dviem. Tikimasi, kad iki metų pabaigos bus sutarta su dar vienu.

Ruošiasi ateities iššūkiams

VBLS džiaugiasi pastarųjų metų veiklos rezultatais, tačiau nesėdi sudėję rankų, ir ne tik investuodami, savo darbo kokybe stengiasi išlaikyti pozicijas rinkoje, bet ir ieško naujų sričių, kur galėtų teikti paslaugas. Anot I.Andrusenko, dabar kruizinių laivų statybos rinka yra sukoncentruota Europoje, o bandymai imtis šios veiklos už senojo žemyno ribos buvo nesėkmingi, tačiau per artimiausią dešimtmetį situacija gali pasikeisti.

„Ateityje pagrindinis mūsų konkurentas bus Kinija. Jau dabar turime žinių, kad yra atnaujinamos kelios šios šalies didelės laivų statyklos, montuojama naujausia įranga, kuri leis statyti kruizinius laivus. Visos statyklos jaučia riziką, kad už 5–7 metų kruiziniai laivai gali dingti iš Europos. Tad reikia būti pranašesniems. Jau dabar stebime rinkos naujoves, investuojame į savo veiklą – įsigijome robotą, atnaujinome įrangą, pagerinome darbo sąlygas darbuotojams – stengiamės operatyviai reaguoti į situaciją ir būti vienu ar dviem žingsniais priekyje. Įsigyjame tai, kas universalu ir galima panaudoti įvairių tipų laivų statybai. Taip pat ieškome ir naujų rinkų, stebime, ar neatsigavo ofšorinė“, – tvirtino vadovas.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad jau dabar būtina ruoštis ateities iššūkiams laivų statybos srityje – gilinti žinias, stiprinti kompetencijas ir gebėjimus, didinti profesionalumą. Tik taip įmonei pavyks išlikti konkurencingai.

„Laivai buvo, yra ir išliks reikalingi, jais pervežama apie 20 proc. visų pasaulio krovinių. Mūsų tikslas – būti ateities laivų statytojais. Norėdami išlikti konkurencingiems, privalome nuolat didinti profesionalumą ir meistriškumą. Turime išnaudoti mūsų projektuotojų „Western Baltic Engineering“ (WBE) potencialą, kartu su jais žiūrėti, kur eina pasaulis. Kryptis yra aiški – autonominiai, aplinkai draugiški, mažai energijos naudojantys laivai. Kuriamos ir naujos medžiagos, kurios gali pakeisti metalą laivų statyboje. Turime ne tik išlaikyti palikimą, bet ir jau dabar įvertinti globalios ekonomikos pokyčius, inovacijas, gyventojų skaičiaus augimą ir pasaulinės prekybos apimčių didėjimą“, – akcentavo A.Šileika.

Žmonės stebėjo reginį užgniaužę kvapą, ne tik todėl, kad baiminosi dėl ant 25 metrų aukščio laivų statyklos elingo vartų pakibusių šokėjų saugumo, bet ir dėl stulbinamų vaizdo projekcijų, baleto šokėjų judesių ir muzikos garsų vienovės.

Šokėjai Inga Briazkalovaitė ir Aurelijus Liškauskas yra vieninteliai Lietuvoje įvaldę vertikalaus šokio techniką. Tik todėl, kad uostamiestis turi šiuos du ypatingus šokėjus, buvo įmanoma realizuoti šį ypatingą projektą.

Nuostabi galimybė žiūrovams pabuvoti ten, kur gimsta laivai, ir tokioje erdvėje stebėti meno reiškinį atsirado tik „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ vadovams įsileidus šį projektą į savo erdves.

Liaudies daina, merginos tautiniais rūbais buvo bene realistiškiausia pasirodymo dalykai.

Visa kita – ir tekstas, ir vaizdai, ir muzika, ir juo labiau pakibusių ant lynų artistų šokis – buvo abstrakcijos, verčiančios kiekvieną žiūrovą savaip suprasti autorių sumanymą.

Ištraukos iš moksleivių rašinių apie Vydūną vieniems pasirodė prasmingais žodžiais apie šią asmenybę, kitiems demonstravo, kad paaugliai yra pernelyg jauni suprasti šios asmenybės gelmę.

Suprasti, kuri reginio galis padarė žiūrovams didžiausią įspūdį nebuvo sunku, nes būtent tada virš galvų pakilo telefonai, fiksavę vaizdus. Kai šokėjai virto vaizdo projekcijos akių lėliukėmis, mobiliųjų įrenginių matėsi daugiausiai.

„Giedanti Vydūno upė“ skirta 150-osioms Vydūno gimimo metinėms ir Lietuvos šimtmečiui. Simboliškai pasirinkę upės motyvą, pasirodymo kūrėjai Vydūno asmenybę, jo kūrybą ir filosofiją perkėlė į kitą, laikui nepavaldžią dimensiją, tarsi vaikščiotų kūrybos laiko vertikalėje.

Susirinkusi minia dėkojo dangui už ramų, šiltą vakarą, prie marių buvo neįprastai šilta. Didžiuliame elinge galėjo tilpti iki tūkstančio žiūrovų. Ko gero, taip ir buvo, nes tą patį vakarą, 21 val., surengtas dar vienas spektaklis.

Skirstydamiesi žiūrovai aptarinėjo iki šiol nematytą reginį. Jį sunku palyginti su kartu su olandų trupe „Bencha Theatre" 2017 m. sukurtą ir ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fasado parodytą vertikalaus šokio spektaklį „Kalbantis bokštas“. Daugelis jau buvo girdėję apie projekto sumanytojos Kristinos Norvilės svajonę sukurti vertikalųjį šokį ant aukščiausi Klaipėdos kamino.

Tokie reginiai, kaip parodytas šeštadienį klaipėdiečius verčia jaustis tikrais europiečiais, gyvenančiais ne provincijoje, o įvairių menų kupiname uostamiestyje.