Kartu ministerija pabrėžia, kad šių metų stojamojo balo kartelė išlieka tokia kaip ir ankstesniais metais, vienintelis skirtumas tas, kad atsisakoma pernai įvestos naujovės – reikalavimo pasiekti nustatytą trijų privalomų egzaminų pažymių vidurkį.

Šiemet nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos – balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„Šis reikalavimas buvo išties perteklinis. Jis užkerta kelią jaunam žmogui labiau pasiruošti to dalyko egzaminui, kuris reikalingas studijoms ir su kuriuo sieja savo ateitį“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Tokiu būdu šiais metais abiturientams ir kitiems stojantiesiems nebus užkirsta galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą, jei jie labiau orientavosi į tuos dalykus, kurių nėra tarp privalomųjų egzaminų. Pavyzdžiui, abiturientui, norinčiam studijuoti chemiją, fiziką ar biologiją, nebus užkirstas kelias į valstybės finansuojamą vietą vien dėlto, kad jis prasčiau išlaikė anglų kalbos egzaminą, sakoma ŠMSM pranešime.

Ministerija taip pat pažymi, kad, atnaujinus minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m., stojamojo balo kartelė išlaikoma tokia pat kaip pernai – minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3. Tai leis užtikrinti, kad į valstybės finansuojamas vietas galėtų pretenduoti studijoms pasiruošę stojantieji, o ne visi, kurie tik išlaikys brandos egzaminus.

2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daugumoje didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą.

Ministerija primena, kad, kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

„Mūsų toks siekis, kad šiek tiek atsakomybės dėl mokyklų tinklo būtų skirta ir savivaldybei. Europos Komisija metų metais priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo, mūsų siekis, kad prie neskaitlingų klasių išlaikymo finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Razumas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras mažų bendruomenių mokyklų situaciją regionuose aptarė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

R. Karbauskis laikosi pozicijos, jog mokyklų tinklas „yra pakankamai optimalus“, o sprendimus dėl mokyklų uždarymo turi priimti savivaldybė tardamasi su bendruomene.

„Tas tinklas, kuris dabar yra, pakankamai optimalus, mes mokyklos užsidaro, kada tėvai ir bendruomenė, savivaldybė priima sprendimą, kad ta mokykla jau negali tenkinti tos bendruomenės poreikių. Mes neturėtumėm daryti žingsnių, kad mokyklos užsidarytų dėl to, kad valstybė priima kažkokius sprendimus dėl finansavimo sistemos pakeitimų ir panašiai“, – po susitikimo kalbėjo R. Karbauskis.

„Visi vienodai suprantam, kad vaikai gautų deramą išsilavinimą ir jie būtų galimai arčiau savo bendruomenės, savo tėvų. (...) Procesas vyksta, Lietuvoje mokyklų mažėja dėl demografinės situacijos, bet tai reikia palikti ne valstybės, o savivaldybių ir bendruomenių sprendimui. Mes turime leisti spręsti mokyklai pačiai“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.

Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, kiekvienais metais Lietuvoje mokyklų skaičius sumažėja vidutiniškai po 20–30.

R. Karbauskis taip pat kelia idėją politinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą švietimo klausimais, anot jo, „keletą pagrindinių dalykų užfiksuoti, kurie keičiantis valdžioms nesikeistų“.

Viceministras V. Razumas sutinka, kad uždarius mokyklą socialinė situacija bendruomenėje pablogėja, tačiau mažėjant vaikų mokyklų tinklas kasmet traukiasi.

„Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, kiekvienais metais Lietuvoje mokyklų skaičius sumažėja vidutiniškai po 20–30“, – sakė V. Razumas.

„Jei nėra moksleivių ir savivaldybė mato, kad nėra prasmės išlaikyti mokyklą, savivaldybės priima sprendimus atsižvelgdamos į bendruomenių nuomonę. Mes kalbame apie tai, kad pradiniame ugdyme galėtų būti ne mažiau aštuonių moksleivių klasėje, pagrindinėje  mokykloje – dvylika moksleivių klasėje, tokios minimalios ribos apspręstos Vyriausybės nutarimu“, – pažymėjo viceministras.

„Valandų skaičiaus nemažinam, kadangi pagal valandų skaičių mes atsiliekam nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių. Kol kas tikrai tokių planų nesvarstom, kad valandų skaičių mažintumėm“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė švietimo viceministras Valdemaras Razumas.

Kai kurioms savivaldybėms ir mokyklų vadovams prašant grąžinti trumpesnius mokslo metus, viceministras pažymi, kad tvirtinant ugdymo planus savivaldai suteikta pakankamai daug laisvės.

Valandų skaičiaus nemažinam, kadangi pagal valandų skaičių mes atsiliekam nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių.

„Nėra ministerija nustačiusi jokiu teisės aktu, kokią dieną turi baigtis mokslo metai, viskas atsiremia tik į tai, kad ugdymo planas turi būti įgyvendintas, o kaip jis įgyvendintas, tai yra pačių mokyklų, tėvų rankose, tarybų rankose“, – sakė v. Razumas.

„Tikrai nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų konkrečią atostogų pradžią“, – teigė viceministras.

Šiuo metu mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio antros pusės.

Prieš porą metų mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. Kitose Europos valstybėse ugdymo procesas vyksta 37–40 savaičių per metus.

Vasaros pradžioje užplūdus dideliems karščiams dalis mokyklų stabdė ugdymo procesą, o visuomenėje atsinaujino diskusijos dėl mokslo metų trumpinimo.

„Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Valdemaras Razumas išreiškė norą būti švietimo, mokslo ir sporto viceministru. Todėl jis prašosi atleidžiamas iš užimamų pareigų“, - pristatydamas projektą sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Už Seimo nutarimą balsavo 61 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad viceministrai pareigas pradeda eiti nuo penktadienio.

V. Razumas bus atsakingas už aukštąjį mokslą ir mokslą, M. Bilotienė – už bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą.

Chemikas, ilgai dirbęs biomolekulių fizikinės chemijos srityje Profesorius V. Razumas buvo ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, nuo 2018 metų birželio jis išrinktas Lietuvos mokslo tarybos pirmininku. Jis taip pat yra Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, yra dirbęs įvairiose Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupėse, 2013–2017-aisiais buvo Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą turinti M. Bilotienė nuo 2018 metų gruodžio pradžios laikinai vadovavo ministerijos Ugdymo plėtotės centrui. Prieš tai keliolika metų, nuo 2007-ųjų ji dirbo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja. Šiame centre dirbo ir švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus sutuoktinė Jovita Monkevičienė. A. Monkevičiui pradėjus dirbti ministru, jo sutuoktinė atsisakė Pedagogų vertinimo skyriaus vedėjos pareigų. Šiuo metu jos įstaigos darbuotojų kontaktų sąraše nėra.

VTEK prieš savaitę pradėjo tyrimą dėl M. Bilotienės – aiškinamasi, ar ji galėjo pati su savimi pasirašyti sutartis, pagal kurias Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai teikė išorės audito paslaugas. Pati M. Bilotienė teigia, kad niekada su savimi sutarčių nepasirašė.

M. Bilotienei tapus viceministre, Ugdymo plėtotės centrui laikinai vadovauti pavesta šios įstaigos Teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjui Rimui Stankevičiui.

Garbės konsulą pasveikino Palangos miesto savivaldybėje vykusiame susitikime dalyvavę Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos valstybės sekretorė Carolina Perebinos, Palangos vicemeras Rimantas Mikalkėnas ir Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

„Jūsų akademinė veikla ir indėlis į švietimą puikiai žinomas, džiaugiuosi, kad savo energija bei patirtimi prisidedate ir prie Lietuvos-Moldovos dvišalių santykių skatinimo“, - garbės konsulato vadovui V. Razumui sakė užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 74 parlamentarai, prieš ir susilaikė po du Seimo narius.

V. Razumas paskirtas penkerių metų kadencijai.

Tuo pačiu Seimas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojais patvirtinto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentę Justiną Poškienę ir Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėją Ričardą Rotomskį.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji institucija Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Jos steigėjas yra parlamentas.

Taryba ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina mokslo programinį konkursinį finansavimą.

Kandidatą į šias pareigas iš pasiūlytų pretendentų atrinko švietimo ir mokslo ministrė, jo kandidatūrai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Tam dar reikės ir Seimo pritarimo.

V. Razumas 2009 – 2018 metais ėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidento pareigas.

Taip pat Vyriausybė pritarė ir teikia Seimo siūlymą, kad Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentė Justina Poškienė ir Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas Ričardas Rotomskis būtų paskirti Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojais.

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji institucija Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Jos steigėjas yra parlamentas.

Taryba ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina mokslo programinį konkursinį finansavimą. 

Europa užsimojo padidinti mokslininkų ir jų atliekamų tyrimų skaičių. Vos 10 proc. doktorantų yra pasirengę dirbti, o pagal tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, skaičių ES žymiai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Ambicingos pastangos 2014 –2020 m. ES kainuos apie 100 mlrd. eurų.

„Kodėl tai aktualu Lietuvai? – Mokslo darbuotojų per metus iki 2012 m. sumažėjo 9 proc.“, – ambicingų Europos užmojų prasmę paaiškino Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Valdemaras Razumas.

Jis pridūrė kad akademinėje bendruomenėje atsiranda vis mažiau jaunimo. Pavyzdžiui, per metus daktaro disertaciją apgynė 13 proc. mažiau tyrėjų. Panašu, kad tokia statistika, kurios pasekmes parodys ateitis, kankina ne tik Lietuvą bet ir visą Europą.

„Šie skaičiai yra katastrofiški. Daugelyje valstybių situacija yra tokia, kad mes prarandame tyrėjus, kurie turėtų kurti mūsų ateitį, naujus produktus ir inovacijas ne tik pasauliui, bet ir Lietuvai“, – dėstė V.Razumas.

LMA prezidentas sakė, kad artimiausiu ES finansiniu laikotarpiu Lietuva gaus 4 mlrd. litų daugiau paramos, vadinasi, daugiau lėšų bus galima skirti ir moksliniams tyrimams bei inovacijų plėtrai. 

„Bandysime kurti daugiau Europos už daugiau pinigų“, – apibendrino V.Razumas.

Nepaisant didesnės paramos, jis pripažino, kad sunkumų mokslininkams kelia Viešųjų pirkimų įstatymas. Tyrimams reikalingą įrangą reikia pirkti per tarpininkus, o renkantis ją gamintojo kaina iš anksto ne visada aišku, kokio antkainio pareikalaus tarpininkai.

Vis dėlto, V.Razumo teigimu, Lietuva praėjusiu finansiniu laikotarpiu skiriamą paramą mokslui ir inovacijoms panaudojo gana gerai. Šalyje veikia penki mokslo slėniai ir tik vienam iš jų – Klaipėdos jūriniam slėniui panaudoti lėšas buvo sunkiau.

Mokslininkai negali dirbti

Europa sutarė dėl dviejų programų – „Erasmus +“ (nukreiptos į aukštąsias mokyklas), kurios biudžetas sieks 19 mlrd. eurų ir „Horizontas 2020“, įvertintos 80 mlrd. eurų. Abiejų programų tikslas – užtikrinti mokslinius tyrimus, kelti mokslininkų kvalifikaciją, skatinti jaunimą pasirinkti mokslininko karjerą.

Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato atstovas Stefaanas Hermansas patikino, kad nepaisant mokslininkų mažėjimo ir finansinės krizės, pastaruosius  15–20 m. investicijos į mokslo plėtrą didėjo, nes yra svarbios ne tik atskirų valstybių, bet visos ES ekonomikai.

„Jau turime numatę tikslus ir bandysime juos įgyvendinti. Šiuo metu mokslo investicijos siekia 2 proc. BVP, o mes norėtumėme pasiekti 3 proc. Vadinasi, mums reikia 10 mln. papildomų tyrėjų ES“, – sakė S.Hermansas.

Esą viena iš svarbiausių aplinkybių, kad mokslininkų atsirastų ne tik akademinėse bendruomenėse, bet verslo, kultūros ir kituose sektoriuose. Tokiu atveju mokslininkų padaugėtų. S.Hermanso teigimu, ES tyrėjų verslo sektoriuje yra 45 proc., kai JAV turi 78 proc., o Japonija – 74 proc.

Darbuotojų, kurie užsiima tiriamąja veikla, kartu dirba ir verslo sektoriuje, Europoje yra mažiausiai – 6,64 proc. kai JAV šis skaičius siekia 9,21, o Japonijoje – 10,27. S.Hermansas pripažino, kad siekiant padidinti mokslininkų gretas, neužtenka sudaryti tinkamų sąlygų jiems dirbti. Esą reikia didinti mokslininko karjeros, kaip profesijos, patrauklumą apskritai. Todėl numatoma kurti europinius doktorantų tinklus.

„Šiuo metu doktorantai nėra pasiruošę pradėti dirbti. Jiems trūkta bendravimo įgūdžių, jie nesuvokia, kas yra intelektinės nuosavybės teisė, stokoja kitų įgūdžių. Vos 10 proc. doktorantų yra pasirengę dirbti“, – konstatavo S.Hermansas.

Baskų krašto universiteto ir Jaunosios Europos akademijos prof. Thomas Shäferis, dirbantis su jaunaisiais mokslininkais, priminė, kad pradedantiesiems mokslininko karjerą svarbus ir finansavimo klausimas – ar jie už savo išsilavinimą moka iš savo kišenės, ar jų studijos remiamos.

„Visoje ES trūksta informacijos apie galimybes mokslininkams. Be to, jie susiduria su problemomis ieškodami darbo, nes atskirose valstybėse netrūksta vietinių ribojimų. Todėl reikia kurti akademines institucijas, skatinti verslo ir mokslo partnerystę, kad darbo rinka jauniems mokslininkams būtų lankstesnė“, - sakė T. Shäferis.

Svečiai iš užsienio dalyvauja LMA renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Investuokime į tyrėjus: geresnis išsilavinimas ir karjera pasinaudojant naujomis finansavimo galimybėmis“, kuri vyks lapkričio 14-15 dienomis. Šis renginys – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dalis.