„Jedinskinskis nebėra partijos narys jau nuo balandžio pradžios, jau daugiau nei mėnesį“, – Eltą informavo V. Tomaševskis.

LLRA-KŠS pirmininko teigimu, Z. Jedinskis pats išsibraukė iš partijos narių sąrašo.

Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo.

„Jis susistabdė ir išbraukė save. Kiekvienas save gali išbraukti iš partijos narių sąrašo“, – sakė partijos lyderis.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi praėjus kelioms dienoms nuo skandalingų pareiškimų viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke tuomet informavo LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau parašė prašymą, kurį patenkinus vadinsis Ewelina Dobrowolska. Juos pateikti ketina ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, parlamentarė Beata Petkevič.

Originalią rašybą leidžia Seimo sausį po dešimtmečius trukusių diskusijų priimtas įstatymas. Jame numatyta, jog tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikės deklaruoti tautybę bei įrodyti, kad tokią pavardę turėjo jų tėvai, seneliai ar protėviai.

Dėl asmenvardžių pakeitimo bus galima kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, per elektroninę sistemą ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį.

Formalumai – porą mėnesių

Vienas pirmųjų Lietuvoje dėl pavardės keitimo kreipėsi televizijos žurnalistas Ryšardas Rotkėvičius. Baigus formalumus, jo vardas ir pavardė asmens dokumentuose bus rašoma Ryszard Rotkiewicz.

„Mano vardas ir pavardė lietuviškais rašmenimis yra iškreipti (...) Aš esu lenkų tautybės, norėčiau, kad mano vardas ir pavardė būtų rašomi taip, kaip rašoma lenkų kalba“, – BNS sakė „TVP Wilno“ žurnalistas.

Jis teigė buvęs pirmas Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje atėjęs gyvai su prašymu pasikeiti pavardės.

„Man sakė, kad esu pirmas atėjęs gyvai, bet keli žmonės padavė paraiškas internetu dar sekmadienį – gegužės 1-ąją. Ten buvo keli žmonės – du, trys ar keturi, kaip supratau“, – pasakojo žurnalistas.

Jo teigimu, formalumai truks porą mėnesių.

„Metrikacijoje man sakė, kad jie davė sau truputį laiko, nes bijo, kad bus antplūdis, tai formaliai jie sau pasiliko 20 dienų, po to dar 20 dienų žiūrės Teisingumo ministerija ir tada – beveik po dviejų mėnesių gausiu atsakymą“, – teigė R. Rotkėvičius.

„Tada galėsiu eiti į Migracijos departamentą, o po to dar laukia (vairuotojo – BNS) teisių keitimas, banko kortelių keitimas“, – pridūrė jis.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Civilinės metrikacijos skyrių prašymai keisti pavardes kol kas neužplūdo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste sulaukta devynių prašymų, BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.

Tuo tarpu Vilniaus rajone metrikacijos skyrius prašymų kol kas nesulaukė.

„Tik skambina žmonės ir domisi“, – BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Pavardes keis ir politikai

Visuomenėje žinomų politikų vardus ir pavardes artimiausiu metu taip pat gali tekti rašyti kitaip.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska BNS patvirtino, kad jau pateikė prašymą. Jį ketina tekti ir LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis, kurio vardas ir pavardė po pakeitimo bus Waldemar Tomaszewski.

„Grįšiu po išeiginių ir kitą savaitę padarysiu tai“, – sakė politikas.

Pasak jo, dėl pakeitimo jam teks iš naujo gamintis prieš mėnesį užsakytą diplomatinį pasą.

Pasikeisti pavardę ketina ir Seimo narė, Regionų frakcijoje dirbanti Beata Petkevič. Ji keis tik pavardę – į Pietkiewicz.

„Planuoju šitą padaryti, man tai yra svarbu. Mūsų bendruomenė to siekė ne vienerius metus, tai tikrai pasinaudosiu“, – BNS sakė parlamentarė.

Įstatymu pasinaudos ne visi

Pasikeisti pavardę į originalią kol kas galės ne visi lenkai. Teisės aktuose kol kas nėra numatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinius ženklus.

Prieš priimant įstatymą sausį, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sakė, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.

Jos tada sakė, kad leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai trukdytų sprendimo leisti pasuose rašyti q, w ir x raides greitesniam įgyvendinimui.

Dabar E. Dobrovolska teigė, kad priimant sprendimus dėl diakritinių ženklų reikia sulaukti ir aiškios teismų praktikos.

„Šiandien teismų praktikos, kuri vienareikšmiškai atsakytų dėl diakritinių ženklų, ir, pavyzdžiui, tautinių mažumų, Lietuvoje mes neturime“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu egzistuoja tik keletas teismų sprendimų, tačiau jie susiję su diakritiniais ženklais ne tautinių mažumų atstovų, o mišrių šeimų pavardėse.

Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai.

B. Petkevič teigė, kad sprendimas leisti pasuose rašyti diakritinius ženklus būtų „didelis žingsnis į priekį“, bet valstybė pokyčiui dar nepribrendo.

„Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai“, – kalbėjo parlamentarė.

V. Tomaševskis teigė, kad užsirašyti pavardės originaliais rašmenimis negalės du jo sūnūs Pavelas ir Vladislavas, kurių originaliuose varduose yra raidės su nelietuviškais diakritiniais ženklais – „ł“.

„Kol kas ne, bet jeigu mes siekiame, kad būtų kaip visose Europos šalyse, tai laikui bėgant, taip bus. Pirmas žingsnis yra ir tai yra gerai“, – sakė LLRA-KŠS pirmininkas.

Pavardės į originalią negalės pasikeisti ir Vilniaus rajono merė M. Rekst. Jos pavardė, užrašius originalia rašyba, būtų Rekść.

„Įstatymas man nepadėjo (...) Daug žmonių tokių, mes lauksime. Tikiuosi, kad ne 30 metų reikės laukt“, – BNS sakė savivaldybės vadovė.

Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Šiandieną Zbignev Jedinskij parašė prašymą stabdyti narystę partijoje", - rašė V. Tomaševskis.

Savo įraše politikas taip pat pažymėjo, kad LLRA-KŠS nepritaria Z. Jedinskio viešai skelbtoms mintimis, kad Lenkija turi palikti NATO bei ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) vienareikšmiškai pasisako už Lietuvos euroatlantinę kryptį, teigia partijos pirmininkas V. Tomaševskis. Partija atsiriboja nuo Zbignevo Jedinskio asmeninio komentaro parašyto feisbuke", - rašė feisbuke V. Tomaševiskis.

ELTA primena, kad penktadienį LLRA-KŠS teigė, kad svarstys buvusio parlamentaro Z. Jedinskio likimą politinėje organizacijoje, tikino partijai vadovaujantis V. Tomaševskis. Tai jis pareiškė praėjus dienai, kai po skandalingo LLRA-KŠS sąrašą 2020 m. Seimo rinkimuose vedusio Z. Jedinskio pasisakymo partija susilaukė aštrios kritikos.

Antradienį Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, komentuodama šiai partijai priklausančio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija, sako, kad tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad LLRA-KŠS kelia klausimų saugumo požiūriu. Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijušas Antonovičius pažymi, kad ir partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komunikacija pamažu partiją tempia žemyn. O tai, akcentuoja politologas, gali atsispindėti jau artimiausiuose rinkimuose.

R. Urbonaitė pripažįsta: LLRA-KŠS kelia daug klausimų saugumo prasme

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad dar vieną skandalą LLRA-KŠS stovykloje galima vertinti kaip įrodymą, kad šios politinės jėgos atstovai turi vis mažiau bendro su Lietuva ir Lenkija.

„Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiksliau, dalis šios partijos žmonių, turi labai mažai ką bendra tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Toks jausmas, kad dalis partijos žmonių žiūri tik solovjovus, kiseliovus ir dirba būtent tų pačių laidų žiūrovų/rinkėjų adresu. Tai ir yra paradoksas, kad jie naudojasi demokratinės valstybės laisvėmis, gėrybėmis tam, kad aukštintų autoritarinius režimus, tuo pačiu menkindami savo valstybę“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Kaip teigė MRU politologė, partijos prasilenkimą su Lietuvai ir Lenkijai svarbiomis vertybėmis rodo ir daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, skandalas, kuris kilo kai LLRA–KŠS sąrašo lyderiu buvęs Z. Jedinskis savo socialiniame tinkle pareiškė, kad protestuotojus brutaliai talžiusi Baltarusijos policija tiesiog gina šalies Konstituciją. Politologės teigimu, partijos atstovai net ir didžiausių skandalų metu nesugebėdavo parodyti vienareikšmiškos pozicijos. Ne išimtis, anot jos, ir LLRA-KŠS atstovės Ritos Tamašunienės reakcija į paskutinius Z. Jedinskio pareikšimus.

„Tamašunienės veiksmai visiškai skiriasi nuo jos žodžių. Šiandien ji lygiai taip pat išsigynė bet kokio pasmerkimo, atsiribojimo nuo to, ką daro Jedinskis. Kitaip, tariant, sakau, kad aš nepritariu, bet nematau problemos, kai tas pats Jedinskis veda rinkimuose partijos sąrašą ir dirba kolegos komandoje“, – sakė ji.

Todėl, apibendrindama tęsė R. Urbonaitė, galima konstatuoti, kad LLRA-KŠS pozicija ir jos santykis su Lietuva, tikrai kelia daug klausimų net ir Lietuvos saugumo prasme.

Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus.

„Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus. Aš priminsiu 2020 metus. Ką tuomet padarė koalicijos partneriai. Jie tiesiog pašnekėjo su Tomaševskiu, tačiau LLRA-KŠS kaip buvo, taip ir liko valdžioje. Niekada nebuvo kitų partijų radikalaus atsiribojimo. Ši partija tiesiog plaukdavo, nes jai būdavo viskas atleidžiama. Ši partija ir jos žmonės jaučia nebaudžiamumą ir tai, kad gali sėdėti ant dviejų kėdžių“, – apibendrino politologė.

V. Tomaševskio laikysena turės padarinių rinkimuose: LLRA-KŠS gali tapti nebereikalinga

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas M. Antonovičius pažymi, kad, nesikeičiant partijos retorikai, politiko komunikacija gali turėti itin neigiamos įtakos rinkimų rezultatams. Mat, M. Antonovičiaus teigimu, vis daugiau rinkėjų pastebi, kad partija su savo komunikacija ir priimamais sprendimais jiems tampa nereikalinga.

„Daugybė ankstesnių situacijų rodo, kad ponas Tomaševskis yra tam tikra prasme kietakaktis žmogus, nelabai gebantis pakeisti savo požiūrį ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš esmės jis vadovaujasi ta pačia logika, kuria vadovaujasi jau daugiau nei dešimt metų – kad lenkai už juos ir taip balsuos. Kitaip tariant, dėl lenkų ir dėl rusų balsų kovoti nereikia“, – ketvirtadienį Eltai teigė M. Antonovičius.

Kita vertus, politologas pažymi, kad pastaruoju metu karo kontekste girdima LLRA-KŠS pirmininko retorika yra kiek švelnesnė, nei buvo anksčiau. Vis gi, akcentuoja jis, užimama pozicija išlieka ta pati.

„Retorika šiek tiek švelnesnė, sąmoningai nukreipta į rusiškų kanalų apsaugą, bet tai yra bandymas sau užsitikrinti palaikymą, nes, reikėtų turėti omenyje, kas susiję su Lietuvos rusais, tai jie neturi atstovo. Pas juos įvykusi tam tikra politinė dezorganizacija“, – teigė VU TSPMI politologas.

„Lietuvos rusų sąjunga yra išformuojama, Klaipėdoje buvęs rusų aljansas irgi praktiškai subyrėjęs, taip pat kaip ir penkių procentų Lietuvos rusų elektoratas, o dalis jų tikrai yra nepatenkinti dėl tų kanalų uždarymų. Bet jie kaip ir neturi jokių politinių atstovų, todėl čia Tomaševskis mato savo nišą ir bando ją tam tikra prasme susigrąžinti“, – svarstė politologas.

Jis pažymi, kad LLRA-KŠS rinkėjų balsų skaičius tendencingai mažėja jau nuo 2019 metų.

„Ateityje kol kas nesimato pokyčių tose tendencijose, kurios prasidėjo nuo 2019 metų. Jau tuo metu savivaldos rinkimuose, ypač kas liečia Vilniaus miestą, sumažėjo balsuojančių už juos. 2020 metais jie nesugebėjo perkopti penkių procentų barjero. Aišku, apklausų tautiniu pagrindu nėra, bet bent jau žvelgiant pagal VRK duomenis, matosi labai aiškiai, kad ir lenkai už juos mažiau balsuoja“, – teigė politologas.

Be to, M. Antonovičius atkreipia dėmesį, kad valdantieji ima spręsti lenkams svarbius klausimus, todėl, jo teigimu, LLRA-KŠS partija ir patiems rinkėjams tampa nereikalinga.

„O jei dar pridėtumėme faktą, kad dabartinė valdančioji koalicija bent jau labai didelį žingsnį padarė sprendžiant pavardžių klausimą, dabartinė valdančioji koalicija sugrąžina lenkų kalbos valstybinį egzaminą, tai ta tendencija gali tęstis, nes dalis žmonių, buvusių rinkėjų mato, kad ta partija nėra visiškai reikalinga. Tai tas toks išsiskyrimas tarp realybės ir tai, kaip mąsto Tomaševskis, turėtų atsispindėti rinkimų rezultatuose“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, panašu, jog V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Vis tik, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Tomaševskis kritikavo tai, kad, jo teigimu, visai nepagrįstai buvo nuspręsta uždaryti dalį rusiškų kanalų. Politiko neįtikina argumentai, kad rusiškų kanalų sustabdymas gali būti pateisinamas tuo, jog kone visos su Rusija susijusios medijos tampa agresyvios propagandos įrankiu.

Taip pat V. Tomaševskis piktinosi ir dėl Seimo sprendimo svarstyti Kremliaus šovinistinės politikos simboliu paverstos Georgijaus juostelės draudimą. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą.

Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.

Susirinkusieji piktinosi Trakų rajono savivaldybės tarybos ketinimams ketvirtadienį tvirtinti 2022-2026 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą – jame, be kita ko, numatoma, jog Paluknio Longino Komolovskio gimnazija ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla taptų kitų Lentvario ir Trakų rajono švietimo įstaigų skyriais.

Paluknio gimnazijoje ugdomi 1-10 klasių, Senųjų Trakų mokykloje – 1-8 klasių vaikai.

„Ne mūsų vaikų nutautinimui“, „Ginkime lenkų mokyklas“, „Šalin rankas nuo lenkų švietimo“, „Europoje nėra vietos liberalų nacionalistams“ – su tokiais plakatais, daugiausiai lenkų kalba, rinkosi piketuotojai, palaikomi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei visuomeninės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungos atstovų. 

Ar mums reikalinga šita įtampa? Klausimas retorinis, todėl kreipiamės į valdančiuosius, kad sustabdytų šitą diskriminaciją.

„Yra stumiami sprendimai, kurie prieštarauja ir mūsų šalies įstatymams, ir mūsų šalies Vyriausybės nutarimui, mūsų tarptautiniams įsipareigojimams, kaip Europos Sąjungos narės, šalies, kuri ratifikavo tautinių mažumų apsaugos konvenciją. Vienareikšmiškai – tai yra provokacija liberalų valdžios Trakų rajono savivaldybėje“, –  BNS sakė LLRA-KŠS ir Lietuvos lenkų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Jis pabrėžia, kad nors vyresnėse minimų mokyklų klasėse yra mažai moksleivių, jų daugės, nes jaunesnėse klasėse jų yra daugiau. Jis ragino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įsikišti ir stabdyti rajono savivaldybės sprendimus.

„Ar mums reikalinga šita įtampa? Klausimas retorinis, todėl kreipiamės į valdančiuosius, kad sustabdytų šitą diskriminaciją“, – teigė jis.

L. Komolovskio gimnazijos vadovė Renata Krasovska BNS praėjusią savaitę teigė, jog taryba pasiryžusi panaikinti mokyklos, turinčios 120 moksleivių, savarankiškumą dėl to, jog rajono įstaigos galėtų dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

„Apskritai, pagal nutarimą, 2026-2027 metais moksleivių skaičius gimnazinėse klasėse turės siekti 21. Tai kur provincijoje rasime tokį didelį skaičių? Planai yra labai skaudūs. Ir viena, ir kita mokyklos kartu yra ir kultūros židinys“, – BNS sakė direktorė.

Anot jos, mokykla galėtų ir toliau užtikrinti, kad III-IV klasių gimnazistai dalį pamokų lankytų gretimoje lietuviškoje mokykloje. Dabar, anot jos, politikų sprendimai prijungti įstaigą prie Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijos pailgins kai kurių moksleivių keliones iki pusantros valandos į vieną pusę.

Takų rajono vicemeras Jonas Kietavičius tvirtina, kad pertvarka apims ne tik lenkiškas, bet ir lietuviškas mokyklas. Jis pripažino, kad pertvarką įgyvendinti savivaldybei būtina siekiant dalyvauti 210 mln. eurų vertės „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje – prie jos jungiasi 54 iš 60-ies šalies savivaldybių.

Kartu vicemeras pabrėžė, kad drastiškai mažėjant moksleivių skaičiui, reikalingi sprendimai nepriimti metų metus, o minėtų lenkakalbių mokyklų moksleiviams bus ir toliau užtikrinama galimybė mokytis jų kalba tose pačiose patalpose. Tik vyresnieji moksleiviai bus pavežami tęsti mokslus į kitas įstaigas. Tokių, abiejose mokyklose, vicemero teigimu, yra maždaug po 10.

„Mokyklos nebus sunaikintos. Tinklo pertvarkos planas nebuvo koreguotas jau eilę metų, tikriausiai, galbūt, ir dėl tam tikrų politinių motyvų, nes Lenkų rinkimų akcija iki tol buvo valdančiojoje koalicijoje“, – teigė J. Kietavičius.

„Esame tarp šešių savivaldybių, kurios nebuvo pasitvirtinusios plano, neturėjome praktiškai jokios vizijos, o šiandien atliktas labai didelis darbas tvarkant tinklą. Jis pertvarkomas tiek, kad tiek Paluknyje, tiek Senuosiuose trakuose sąlygos mokytis lenkų kalba išlieka, patalpos tose mokyklose taip pat išlieka“, – patikino jis.

Anot J. Kietavičiaus, pertvarka siekiama padėti tautinių mažumų mokykloms išlikti, jog jos atitiktų kriterijus, nes 2026-aisiais pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatas, iškiltų grėsmė nesurinkti minimalaus moksleivių skaičiaus ir užsidaryti.

Vicemero teigimu, taip pat pertvarkomos ir Onuškio Donato Malinausko gimnazija ir Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, tik joms bus paliktas atskiro juridinio asmens statusas, stebint, kad jose ateina naujų vaikų.

Pasak jo, iš 17 Trakų rajono bendrojo ugdymo mokyklų yra 11 gimnazijų.

„Taip Lietuvoje nėra, tai yra be proto daug, gimnazijų skaičius yra per didelis. Ir jis su mažu besimokančiųjų skaičiumi iškraipo galimybes vaikui daugiau atrasti, susitelkti į kokybę, sudaryti daugiau socialinių ryšių. Nes, įsivaizduokite, tik keturi vaikai 12 metų yra klasiokai, jų socialiniai ryšiai mažai išvystyti“, – kalbėjo vicemeras.

Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.

„Jie (konservatoriai – ELTA) nežino, kas yra Georgijaus juostelė. Jie bando uždrausti šventojo simbolį“, – 2018 m. gegužę sakė V. Tomaševskis, pažymėdamas, kad Lietuvos visuomenė nesupranta „pozityvios“ šio simbolio prasmės.

„Žiniasklaidos atstovai, aš manau, kad ir visuomenė, neturi šios informacijos, kad šventojo Jurgio juostelė yra pozityvus simbolis. Šventojo simbolis negali būti negatyvus“, – sakė V. Tomaševskis.

Panašiai europarlamentaras samprotauja ir šiandien. Tiesa, šį kartą savo mintis politikas buvo linkęs reikšti tik raštu, kad būtų tinkamai suprastas, o jo argumentai – neiškraipyti.

Eltai perduotame komentare LLRA-KŠS pažymėjo, kad, jo supratimu, Georgijaus juosta iš tikrųjų yra „kovos prieš vokiečių fašizmą“, o ne Rusijos šovinizmo simbolis. Be to, tarsi stengdamasis sustiprinti savo argumentus politikas teigė, kad šią juostelę buvo įsisegę ir pasaulio lyderiai. Tiesa, V. Tomaševskio įvardinti atvejai mažų mažiausiai kelia klausimų.

„Verta priminti kad Georgijaus juosta – tai riteriškumo ir kovos su blogiu globėjo – Šventojo Jurgio – simbolis. Ikonografijoje šis šventasis tradiciškai vaizduojamas kaip riteris, kovojantis su slibinu, kuris simbolizuoja blogį. Lenino bolševikams atėjus į valdžią 1918 m. šis simbolis buvo uždraustas iki pat 1942-ųjų. Stalinas, bijojęs pralaimėti karą ir jautęs didelį pavojų, sugrąžino šį ženklą, taip pat paleido iš tremties dvasininkus ir dalį disidentų.

Šiandien tai visų pirma – pergalės prieš vokiečių fašizmą simbolis ir taip jis turi būti vertinamas, nes šventasis Jurgis simbolizuoja kovą su totaliniu blogiu. Šią juostelę nešiojo, tarp kitko, popiežius Pranciškus, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir kiti pasaulio lyderiai. Antras šventojo simbolio draudimas būtų grįžimas į bolševikų laikus, kada buvo persekiojama, tarp kitko, krikščioniška simbolika“, – Eltai perduotame komentare teigė V. Tomaševskis.

V. Tomaševskio argumentai kelia klausimų: popiežiui juostelę įsegė Rusijos komunistų partijos narys

Tačiau V. Tomaševskio pasirinkti argumentai, teisinantys Georgijaus juostos naudojimą, kelia klausimų. Pirmiausiai LLRA-KŠS vadovaujantis politikas nėra visiškai teisus sakydamas, kad popiežius Pranciškus nešiojo šią juostelę. Iš tikrųjų šią juostelę pontifikui 2016 m. įteikė Rusijos komunistų partijos narys Pavelas Dorochinas, prie kurio popiežius vienos audiencijos metu stabtelėjo vos minutei. Ir tos minutės užteko, kad būtų padarytos nuotraukos, kuriose popiežius jau įsisegęs Georgijaus juostelę. Tokios nuotraukos bematant pasaulyje sukėlė diskusijų audrą. Pasiaiškino ir Vatikanas. Kaip tuomet teigė Šventojo sosto spaudos centras, sukontroliuoti visų dalyvių veiksmus bei ketinimus per popiežiaus audiencijas neįmanoma. Be to, tvirtinta, kad ir pats popiežius negalėjo žinoti šios juostelės reikšmės. Kitaip tariant, V. Tomaševskis mažų mažiausiai „pagražina“, kad jo ginamą simbolį – tapusį Rusijos režimo agresijos atributu – nešiojo katalikų pasauliui svarbus moralinis lyderis.

Tuo tarpu buvęs Izraelio premjeras B. Netanyahu 2018 m. gegužės 9-ąją Rusijoje dalyvaudamas pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjime, iš tikrųjų buvo įsisegęs Georgijaus juostelę. Ir dėl to, kad segėjo Rusijos imperializmo simboliu tapusią juostelę jis susilaukė nemažai kritikos. Be to, B. Netanyahu kritikos teko ir dėl to, kad po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014 m., Izraelis laikėsi pakankamai švelnios pozicijos Kremliaus atžvilgiu.

Iš esmės apie panašią ir klausimų keliančią Izraelio laikyseną Kremliaus atžvilgiu galima kalbėti ir šiandien – Kremliui šluojant nuo žemės paviršiaus Ukrainos miestus. Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, dabartinis Izraelio ministras pirmininkas Naftalis Bennettas stengiasi diplomatiškai laviruoti tarp šių dviejų valstybių. Dėl to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis net viešai paragino Izraelį atsisakyti pastangų išlaikyti neutralumą Rusijos invazijos fone. Kaip teigė Ukrainos lyderis, atėjo laikas žydų valstybei tvirtai paremti jo šalį ir pasekti Vakarų sąjungininkių pavyzdžiu – imtis sankcijų prieš Rusiją bei tiekti Ukrainai ginklus.

R. Tamašunienė siūlymą dėl simbolių draudimo palaikė, tačiau V. Tomaševskio nuomonės nekomentuoja

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Panašu, kad V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Nuomonės nebėra tapačios bent jau su LLRA-KŠS nare Rita Tamašuniene. Pastaroji ketvirtadienį balsuodama pritarė vienam iš dviejų Seimą pasiekusiam projektui, siūlančiam drausti dvispalvę juodai oranžinę Georgijaus juostą bei „Z“ ir „V“ raides.

„Mes po pateikimo pritarėme kaip platesniam klausimui, kuris apima platesnį vertinimą. Nes prieš tai buvo teiktas projektas – labai siauras. Suprantame, kad karo simboliai agresorių rankose tampa tais simboliais, kurie sukelia žmonėms emocijas“, – Eltai sakė R. Tamašunienė.

Visgi politikė susilaikė nuo komentarų LLRA-KŠS pirmininko išsakytos pozicijos atžvilgiu.

„Pagal pasus rūšiuoti žmones yra neteisinga. Sunku pasakyti, ar galimybių pasas pasiteisino. Kažkur gal pasiteisino, kažkur ne. Tačiau šiuo metu jau yra aišku, kad galimybių pasas yra neaktualus, tuo labiau kad jis veikia ne visur, pavyzdžiui, mažose parduotuvėse neveikia. Tai kam rūšiuoti žmones?“ – Eltai sakė V. Tomaševskis.

Jo teigimu, šiuo metu kovojant su pandemija jau reikia kitokių sprendimų ir priemonių.

Jau yra aišku, kad galimybių pasas yra neaktualus, tuo labiau kad jis veikia ne visur, pavyzdžiui, mažose parduotuvėse neveikia. Tai kam rūšiuoti žmones?

„Viena iš priemonių būtų žmonių imuniteto stiprinimas, ligų prevencija. Tam reikia skirti daugiau pinigų. Nuo pandemijos nepabėgsime, bet reikia išmokti gyventi su ja.

Aišku, vakcinacija toliau išlieka kaip viena iš priemonių, bet kodėl nekalbama apie vaistus? Vaistai nuo koronaviruso, pavyzdžiui, amantadinai, mano žiniomis, yra pigūs, bet kodėl neišrašinėjami receptai?“ – svarstė LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis.

Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba, pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje, primena ELTA.

Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Sustabdžius galimybių pasą, planuojama taikyti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus, ploto ribojimą.

Europarlamentaras tikina nesuprantąs, kodėl diskusijose dėl pavardžių rašybos su „q“, „x“ ar „w“ yra dažnai linksniuojama būtent jo vedama partija. „Šis klausimas daugiau aktualus lietuviams“, – Eltai stebėjosi politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuriuo įteisintas lotyniškų raidžių „x“, „w“ ir „q“ rašymas asmens dokumentuose. Šalies vadovo parašu buvo užbaigti kelis dešimtmečius trukę debatai, per kuriuos Seimas nesugebėjo rasti pakankamai politinės valios priimti sprendimą.

Tiesa, dalis politikų ir apžvalgininkų pasakytų, kad klausimas dėl asmenvardžių rašybos galėjo būti išspręstas šiek tiek anksčiau – dar veikiant Sauliaus Skvernelio Vyriausybei. Mat 2019 m. vasarą valdančiąją koaliciją papildė V. Tomaševskio vadovaujama LLRA-KŠS. Jau tuo metu Seimo nariai svarstė, kad įvertinus „valstiečių“ dominuotos valdančiosios daugumos architektūrą, LLRA-KŠS turėjo realią įtaką bent jau kelti tautinėms mažumoms aktualius klausimus.

Apie tai 2020 m. pradžioje yra užsiminęs ir prezidentas G. Nausėda. Šalies vadovas interviu delfi.lt yra nusistebėjęs, kodėl valdančiojoje daugumoje atsidūrusi tautiniu pagrindu suręsta partija asmenvardžių rašymą dokumentuose originalo kalba tarsi „įšaldė“.

Tad čia daugiau lietuvių tautybės piliečių klausimas nei tautinių mažumų.

Tačiau V. Tomaševskiui panašios nuostabos ir manymas, kad būtent jo partija turėjo rodyti daugiausiai iniciatyvos dėl asmenvardžių rašymo – yra nesuprantamas. Politikas, nors ir sveikina dabartinę valdžią priėmus sprendimą, tačiau toli gražu nemano, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas išskirtinai jo vedamai partijai. Politiko teigimu, priimtas įstatymas dėl „trijų raidžių“ yra aktualiausias ne jo atstovaujamai tautinei bendruomenei, o lietuvaitėms, sutikusioms ištekėti už užsieniečių. 

„Šis klausimas daugiau aktualus lietuviams. Kadangi daug (merginų – ELTA) išteka ir turi vyrus iš kitų šalių. Todėl šis klausimas ir buvo būtent sprendžiamas, nes teismuose yra ieškinių. Tad čia daugiau lietuvių tautybės piliečių klausimas nei tautinių mažumų“, – Eltai teigė V. Tomaševskis.

„Bet aš pozityviai priimu, nes tai klausimas, kuris kitose valstybėse yra seniai išspręstas – pavardė ir vardas yra žmogaus nuosavybė“, – pažymėjo jis.

Todėl V. Tomaševskis nesutiko su kritika, kad jo vedama partija kažko nepadarė ar darė per mažai.

Nors politikas pripažino, kad klausimas dėl trijų raidžių brendo ir LLRA-KŠS būnant ankstesnėje valdančiojoje daugumoje, tačiau, kaip teigė jis, dėl tam tikrų aplinkybių bei per trumpo laiko, kurį turėjo jo vedama partija valdžioje, esmingai situacijos pakeisti nebuvo galimybių. Tiesa, politikas sutiko, kad dešiniųjų valdžiai sprendimą dėl trijų raidžių realizuoti pakako iš esmės tiek laiko, kiek „valstiečių“ dominuotoje daugumoje veikė LLRA-KŠS.

„Tačiau šį klausimą per metus išspręsti ir dar prieš rinkimus – niekas to nedarė ir nedarys jei yra tam tikras pasipriešinimas arba skirtingos nuomonės“, – svarstė politikas ir pokalbio metu tarsi nuoširdžiai stebėjosi, kodėl būtent jo teiraujasi dėl dokumentuose įteisintų nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidžių.

„Visi bando skambinti mums, bet tai juk yra bendras reikalas mūsų visų partijų, ar mes pripažįstame tuos standartus europinius, ar nepripažįstame“, – sakė V. Tomaševskis.

Galiausiai, pasak jo, LLRA-KŠS labiausiai aktualūs yra ne asmenvardžių rašyba, bet kiti klausimai.

„Pirmojoje vietoje mūsų darbotvarkės yra krikščioniškos vertybės, tradicinė šeima, žinoma, socialinis teisingumas. Šie klausimai yra svarbūs (...). Bet mes pozityviai vertiname, kad priimtas klausimas, kuris yra bendras visiems“, – apibendrino V. Tomaševskis.

„Tai patriotinių partijų, kurie pasisako už Europą kaip tautų Europą, o ne federaciją, susitikimas“, – Eltai teigė politikas.

„Tai bus jau antrasis partijų lyderių susitikimas. Aš atstovausiu savo partijai. Tam tikra prasme ir Lietuvai atstovausiu“, – pažymėjo V. Tomaševskis.  

Kraštutinei dešinei priskiriamos partijos su panašia iniciatyva jau buvo susirinkusios praėjusių metų gruodį Varšuvoje.  

Įvairių šalių nacionalistų ir ultradešiniųjų lyderių susitikimas prasidės penktadienį Madride. Renginį organizuoja trečia pagal dydį partija Ispanijos parlamente – ultradešinioji „Vox“.

Pasak partijos lyderio Santiago Abascalio, susitikimo tikslas – „apginti Europą nuo išorinių ir vidinių grėsmių, propaguojant alternatyvą globalistinėms tendencijoms, kurios, kėsindamosi į valstybių suverenitetą, kelia grėsmę visai Europos Sąjungai“.

Pranešama, kad susitikime, be kita ko, dalyvaus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis, kandidatė į Prancūzijos prezidentus ultradešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen bei atstovai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Nyderlandų ir Lietuvos.